Greitas reagavimas į užklausas dėl pervežimo į Angliją 24/7 – ar tai realu?

Dvidešimt ketveri metai tarptautinių perkraustymų rinkoje – atrodo, kad jau niekas manęs negali nustebinti. Bet vis dar būna. Ypač kai žmogus rašo pusę ketvirtos nakties, kad jam reikia skubiai išvežti baldus į Londoną ar Birmingamą. Aš suprantu, panika. Bet noriu atsakyti į visus tuos klausimus, kurie sukasi galvoje prieš pirmą skambutį. Kaip vyksta greitas reagavimas į užklausas dėl pervežimo į Angliją 24/7? Ar tikrai kas nors atsako naktį? Kiek tai kainuoja ir ar greitis blogina kokybę? Rašau taip, kaip atsakyčiau bičiuliui prie alaus – be filtrų, bet su patirtimi. Nes būna ir graudžių istorijų, ir absurdiškų situacijų, ir žmonių, kurie tiesiog pradingsta po to, kai aš su jais iki trijų ryto derinu detales.

O jei rašau naktį arba sekmadienį – ar tai normalu?

"Ar galima skambinti 3 valandą nakties dėl pervežimo į Londoną?"

Žinoma, galima. Telefonas manęs nežudo, tik kartais pabuskina žmoną. Buvo toks atvejis prieš mėnesį – skambino vyrukas iš Panevėžio, tiksliau 3:15, ir klausė, ar dar vežame. Atsakiau, nes telefonas guli ant naktinio staliuko. Bet žinokit, tai nereiškia, kad turime naktinę pamainą kaip ligoninėje. Greitas reagavimas į užklausas dėl pervežimo į Angliją 24/7 veikia taip: jei pamatome skambutį ar žinutę ir galim atsakyti – atsakome. Jei miegu per giliai, paskambinu ryte. Bet realybė tokia, kad 80 % skambučių naktį yra tikrai svarbūs, todėl keliuosi. Kita vertus, SMS ar el. paštą galiu parašyti pusiau miegodamas, o štai skambutį jau sunkiau.

"Kiek laiko laukti atsakymo, jei parašau sekmadienį vėlai vakare?"

Paprastai – iki valandos. Buvo lygiai prieš savaitę: grilinau kieme, rankos ėmėsi kiaulienos šonkaulių, o čia – WhatsApp žinutė. Aišku, pradėjau rašyti, net nepasisveikinęs su uošviu, kuris tuo metu bandė man išaiškinti apie savo statybų planus. Bet tai toks darbas. Greitas reagavimas į užklausas dėl pervežimo į Angliją 24/7 reikalauja aukų. Kartais tiesiog nepasiimu telefono į rankas, jei viduje baseinas. Bet vakare, sekmadienį, dažniausiai esu prieinamas. Tik nereikia stebėtis, jei žinutėje bus kelios rašybos klaidos – pirštai riebūs nuo padažo.

Kainos ir kaip viskas susidėlioja kai skubu

"Ar brangiau kainuoja, jei reikia atsakymo iš karto, o ne rytoj?"

Už patį atsakymą – ne. Aš nematau prasmės imti papildomą eurą už tai, kad paspaudžiu „reply". Bet jei tu nori furgono rytoj ir dar skubi, tai kaina kyla ne dėl atsakymo greičio, o dėl logistikos chaoso. Pervežimo į Angliją kaina priklauso nuo kiekio, atstumo ir laiko. Dažnai būna, kad skubus perkraustymas iš Vilniaus į Londoną kainuoja nuo 900 eurų (na, tiksliau, nuo pusantro kambario būdo), bet jei reikia važiuoti šiandien – gali prisidėti 200–300 eurų neplanuotoms išlaidoms. Vairuotojai irgi žmonės, naktiniai tarifai juos labiau motyvuoja, bet ne visada.

"Ar galima susitarti dėl pervežimo į Angliją per vieną dieną?"

Galima, bet aš čia jau visai nesu tikras, ypač jei kalbame apie liepos ar rugpjūčio pradžią. Tada sezonas kaista kaip ant keptuvės ir furgonai išskrenda nuo prekystalių dar prieš savaitę. Vieną dieną? Būna, kai furgonas kaip tik baigė darbą Birmingame ir gali pasukti tavo link. Bet aš negaliu žadėti – ten reikia žiūrėti vairuotojo darbo ir poilsio laiko, muitinės langų. Jei krovinys nedidelis ir greitaeigis – galim pasiūlyti keltą vakarui. Bet šiaip reikia bent poros dienų pasiruošti. Būna greitai sureaguojame, bet tai dar nereiškia, kad furgonas atsiranda iš oro.

"Kodėl vienos įmonės atsako per 5 minutes, o kitos – po trijų dienų?"

Žinokit, ne visada tas greitas atsakymas reiškia, kad su tavimi kalba žmogus. Kartais įmonės turi automatines sistemas, kurios atsiunčia šablonę su „labdien, mes rūpinamės jumis". Po trijų dienų atsakymas dažnai rodo, kad ten sėdi viena bobutė, kurią dar ir alga nevilioja. Buvę užsakymai kai kuriose kontorose paprasčiausiai dingsta po pirmos žinutės. Neišrašo sąskaitų, nepaskiria vairuotojų. Greitas reagavimas į užklausas dėl pervežimo į Angliją 24/7 yra viena, o sąžiningas darbas – visai kas kita. Aš pats mačiau, kaip „patyrę vežėjai" pasiima avansą ir tyliai nustoja rinktis telefoną. Tai štai – rinkitės ne pagal greitį, o pagal kvapą.

Kai viskas eina ne pagal planą – realūs variantai

"Ką daryti, jei vairuotojas vėluoja, ir aš skambinu jums vidury nakties?"

Skambinkit, nes mes irgi nemiegam tada. Buvo toks atvejis prieš porą savaičių – fūra užstrigo Kaleo uoste, vėjas gūsavo, keltas vėlavęs 6 valandas. Klientas laukė Londone, nervai kaip stygos. Aš atsakiau į skambutį 2:30, buvau su pižama jau lovoj, bet pažiūrėjau į GPS, paskambinau vairuotojui, vairuotojas paaiškino situaciją. Per 10 minučių viską paaiškinau klientui. Neidealu, bet realu. Apie griežtus grafikus rašo tik marketingo specialistai. Realybėje pasitaiko avarijų, eilių prie muitinės, blogo oro ties Lamanšu. Svarbu, kad kas nors atsilieptų ir nepasakytų tik „palaukite rytojaus".

"Ar buvote kada nors nesusisiekę visą dieną? Juk rašote, kad 24/7..."

Taip. Būna. Ypač jei ta diena yra tokia, kad sugedo du mūsų furgonai, vairuotojas Prancūzijoje prarado dokumentus, o dar mano telefonas išsikrovė būtent tada, kai buvau pas gydytoją. Tai nėra reguliarioji praktika, bet aš nemeluosiu. Per dvidešimt ketverius metus kas nors panašaus nutinka dukart per metus. Bet turime antrą žmogų, kuris pagauna skambučius, kol aš rūpinuosi katastrofomis ofise. O jei jūs parašėte el. paštu, o aš tylėjau 12 valandų – tikėtina, kad žinutė nukeliavo į šlamą arba aš tiesiog buvau kelyje be ryšio. Atsiprašau iš anksto, bet mes žmogiški.

"Kaip elgtis, jei mano daiktai dar neprirašyti, ne supakuoti, o manęs laukia darbas Manchestery jau poryt?"

Oi, tai klasika paskutinės minutės. Skambina žmonės, kurie dar vakar galvojo, kad susikraus per valandą. Jei furgonas jūsų link, pridėsim pakavimo komandą, bet tai kainuos papildomai. Be to, jei daiktai niekada neperkraustyti – jų būna daugiau nei atrodo. Kartais prašau nufilmuoti per vaizdo skambutį, nes žmonių „keletas" būna visai kitoks. Jei laiko nėra visiškai – pasiimkite svarbiausią dokumentą ir leiskite mūsų žmonėms susipakuoti. Tik pasiruoškite, kad namuose bus truputį chaoso, kai mes rausimės po spintas.

"Ar galima pas jus kuriam laikui palikti daiktus, jei dar neturiu būsto Anglijoje?"

Taip, turime trumpalaikio sandėliavimo vietą Vilniuje ir Kaune. Daugelis žmonių parduoda būstą čia, o Anglijoje dar nieko neturi. Savaitė ar dvi – visai normalu, kainos simbolinės, priklauso nuo kubatūros. Tik nepamirškite: jei paliekate šaldytuvą su maisto likučiais, po savaitės atidarysite duris į pragarą. Buvę ir taip. Mes nevalome buitinės technikos, kai priimame. Šiaip rašykite, mes sudėliojam laiką taip, kad daiktai išvažiuotų tada, kai jūs jau turėsite raktus naujame adrese.

Dokumentai, muitinė ir kiti galvos skausmai

"Kada man nereikia pildyti krūvos popierių siunčiant daiktus į Londoną?"

Po Brexito situacija pasikeitė. Jei vežate asmeninius daiktus – deklaruoti reikia, bet muito mokėti ne visada. Čia jau dėl asmeninių automobilių ir augalų dalykų aš nežinau šimtu procentų, reikia pasitikrinti konkrečiai pas muitinės agentą. Kartais klientas įsimeta tris vazonus su laurų lapų krūmu ir galvoja, kad tai niekis. O pasieniečiai tai mato kaip biologinę grėsmę. O dėl baldų, drabužių, buitinės technikos – paprastai užtenka sąrašo ir AAD formos. Mes padedame pildyti. Bet jei bandote įvežti maisto produktų – geriau to nedarykite. Aš ne muitininkas, bet baudos ten tikrai nemalonios.

"Ar tikrai pats važiuojate tuo furgonu, ar tik skelbiate internete?"

Ne, aš pats senu keliu nebevažiuoju, stubaras po dvidešimt ketverių metų nebeleidžia sėdėt po 15 valandų. Bet mes turime savo furgonus ir savo žmones. Ką noriu pasakyti – rinkoje pilna tarpininkų, kurie surenka užsakymą ir tyliai parduoda kažkam, kurio nei jūs, nei aš nematėme. Jie paima 40 % komisinio, o problemų išspręsti negali. Aš dirbu kitaip – jei žinau, kad mūsų ekipažas užimtas, pasakau tai atvirai. Kartais atsakau: „Šiuo metu negaliu, bet pažiūrėsiu rytoj". O ne pasiimu pinigus ir paskui dingstu iš radaro kaip dingo viena kita firma pernai rudenį.

"Ar reikia specialaus krovinio draudimo siunčiant vertingus baldus į Birmingamą?"

Taip. CMR draudimas yra standartas, bet jis turi lubas. Jei vežate antikvarinę komodą, kuri verta tūkstantį eurų, o CMR kompensuoja tik kelis šimtus kilogramui – liksite nuostolingi. Mes visada siūlome pilną draudimą, bet daugelis bando sutaupyti. Buvo atvejis, kai klientas pasakė, kad komoda „tik tokia sena", o po to paaiškėjo, kad XIX a. palikimas. Būna, vertybes vertinti pamirštam kol nenutinka. Geriau permokėti trisdešimt eurų už papildomą draudimą, nei paskui kramtyti nagus. Aišku, jei vežate IKEA išvystytą spintą – CMR tiks laisvai.

Technika ir kaip sekti savo daiktus

"Ar galiu sekti savo krovinį realiu laiku, kaip pas DPD?"

Ne visai. Mes turime GPS mūsų furgonuose, bet aš nematau kiekvieno judesio kambaryje su dvidešimt monitorių kaip NASA. Jei jums reikia žinoti, kur yra – paskambinu vairuotojui arba pažiūriu programėlę. DPD turi terminalus ir skaitytuvus, o mes – sunkvežimį su vairuotoju, kuris kartais sustoja pavalgyti. Paprastai žinau, kad furgonas yra netoli Liuksemburgo, o po to kur nors netramdytoje aikštelėje prie M1 greitkelio. Stebėjimas yra, bet ne toks gražus kaip pas kurjerius. Ir kartais ryšys dingsta ten kur nors po Prancūzijos tunelių – ne aš kaltas, o operatoriai.

"Ar galima gauti atsakymą SMS, o ne el. paštu?"

Aha, galima. Aš dažnai rašau SMS kai grįžtu iš susitikimų ar stoviu eilėj prie kavos aparato ofise. Būna atsakau vienais žodžiais, nes pirštai stori ir telefonų ekranas mažas. WhatsApp geriau – ten galiu nusiųsti nuotrauką iš sandėlio arba pdf su sąmata. SMS tinka trumpiems dalykams: „taip, gaunu", „kaina 1100", „furgonas rytoj 14 val." Ilgesnės žinutės susipjausto ir aš pavargstu rašinėti. Trumpai tariant – jei norite rašyti SMS, rašykite, bet nepykite, jei atsakau trumpiau nei norėtumėte. Be to, kartais išsiunčiu tuščią žinutę iš kišenės – tada paskambinkite.

Skubūs, keisti ir naktiniai variantai

"Ar vežate augintinius į Angliją? Skubiai?"

Vežame, bet čia jau ne mano pagrindinė specializacija, jei sąžininga. Gyvūnui reikia paso, skiepų, kai kuriems vaistams nuo kirmėlių. Jeigu katė ar šuo keliauja su jumis ir su baldais – sutalpinam narvelyje furgone. Bet jei klausiate apie 50 kanarėlių ar pitoną – geriau kreipkitės į gyvūnų pervežimo agentūrą. Aš galiu padėti surasti kontaktą ir net sureaguoti greitai, bet nenoriu apsimesti veterinaru ar zoologu. Buvo atvejis, kai klientė vežė du brakselius – viskas praėjo sklandžiai, bet aš trylika kartų peržiūrėjau veterinarinius popierius kol leidau krauti.

"Ar atvažiuosite pasiimti daiktų šiąnakt iš Klaipėdos, nes mano iškraustymas neįvyko?"

Tiksliai taip ir buvo antradienį naktį. Skambino moteris – pirkėjas dingo, liko tuščias butas ir baldai, naujas savininkas rytoj. Furgonas buvo Kaune, bet pasisukome. Kaina buvo aukštesnė, negu planuota, bet situacija gelbėta. Greitas reagavimas į užklausas dėl pervežimo į Angliją 24/7 kartais reiškia būtent tai – išskubėti tada, kai viskas griūva. Mes ne visada galim, bet jei turime laisvą techniką ir vairuotojas nėra pavargęs iki mirties – padarome. Tik reikia suprasti, kad naktinis kėlimas iš buto trukdo kaimynams, tad durininką gali tekti papirkti kava.

"Ar galima mokėti grynaisiais vairuotojui atvykus?"

Galima, bet aš tai labai nerekomenduoju. Grynieji – tai vakarienės pinigai vairuotojui, o ne įmonės mokėjimas. Čekio negausite iš karto, o jei kils problemų – sunkiau įrodyti, kad sumokėjote. Mes darome pavedimą prieš išvykstant, nes taip dirba civilizuotas pasaulis. Bet buvo atvejų, kai senjorai tiesiog neturi internetinio banko arba žmonės bijo sukčių. Tada aš susitariu individualiai. Aišku, kartais vairuotojas priima eurus pakeliui, bet valiutos kursas tada būna toks „iš akies", kuris niekam nepatinka. Bankas yra saugiau.

"Ar dirbate per Jonines ir per Kalėdas?"

Teoriškai taip, bet praktiškai – su kaupu. Vairuotojai irgi turi vaikų ir kepsnių. Per Jonines transporto srautas milžiniškas, kainos aukštesnės, bet mes dirbame. Per Kalėdas – gruodžio 24-oji rytas dažnai paskutinė darbo diena. Nors ir atsakau į žinutes per Kalėdų vakarą, tai dažniausiai būna trumpai: „Sveiki, pirmadienį suskambinsim." Aš pats atsakiau į skambutį per praėjusias Kalėdas, kai buvau prie stalo su šeima – žmona žiūrėjo blogai, bet klientas buvo laimingas. Tai toks jau darbas. Bet verkit maudos per vidurvasarį, jei galit rinktis.

"Ar tiesa, kad pervežimai į Angliją žiemą gerokai pigesni?"

Taip, bet ne drastiškai. Sausis ir vasaris paprastai tylūs – žmonės po švenčių neturi pinigų arba nedrisk persikraustyti. Kaina gali kristi 10–15 %, ypač jei turite lankstų grafiką. Bet žiema turi savo kainą: neretai vėluoja keltai per Lamanšą dėl audrų, keliai slidūs, dienos trumpos. Vairuotojas naktį miega ilgiau, nes pavargsta daugiau. Aš asmeniškai mieliau deruosi vasarį nei rugpjūtį, kai visi draugai nori važiuoti tą pačią savaitę. Bet jei jums svarbu sutaupyti penkiasdešimt eurų – galite rizikuoti. Mano patarimas: sutaupykite ant pakavimo medžiagų, o ne ant sezono.

"Kaip greitai paskaičiuojate kainą, jei siunčiate pilną būsto sąrašą?"

Jei sąrašas tikras ir su kiekiais – per dvidešimt minučių. Jei parašote „keletas dėžių ir sofa" – tada velnio žino. Kartais prašau nufilmuoti per vaizdo skambutį, nes žmonių „keletas" būna visai kitoks. Buvo ūkininkas iš Šiaulių, kuris turėjo „tris spintas" – pasirodo, sodybos baldai, kuriuos reikėjo vežti tris kartus. Greitas reagavimas į užklausas dėl pervežimo į Angliją 24/7 galimas tik tada, kai informacija aiški. O jei jus vargina inventorizacija – pasiimkite tašką gyvenime ir tiesiog paskambinkite. Kartais per 10 minučių paaiškėja daugiau nei per 20 el. laiškų.

"Ką daryti, jei mano lėktuvas vėluoja, o furgonas jau laukia Londone?"

Skambinkite man arba vairuotojui – mes gi turime tą greitą reagavimą. Dažnai vairuotojas palaukia kelias valandas be papildomos kainos, jei maršrute numatytas tarpas. Bet jei vėluojate pusdienį – jis turi važiuoti toliau, antraip kris kiti įsipareigojimai. Tada pakartotinis pristatymas kitą dieną kainuos papildomai. Būna, kad žmonės lėktuvą pasigauna, o bagažas ne. Patarimas: duokite realų atvykimo intervalą, o ne tik pievas. Ir turėkite atsarginį planą, jei dangus uždaro Heathrow dėl rūko.

Ko geriau nedaryti ir ką pasiimti su savimi

"Ką geriau pasiimti rankiniame bagaže, o ką palikti jums?"

Dokumentus, nešiojamą kompiuterį, juvelyrinius dirbinius, vaistus ir tokius daiktus, kurių praradimas sukeltų širdies smūgį. Mes vežam viską kita – nuo lygintuvo iki dviračio. Buvo atvejis, kurį nepamiršiu: klientas įsimetė pasą į vieną iš dėžių, o dėžės jau furgone. Jis skrido į Londoną atskirai, o pasas – jūroje kelyje. Rašė man panikuodamas iš oro uosto Stanstede. Vairuotojas turėjo raustis per dvylika dėžių kaime prie Slough. Radom, bet kokiu stresu aš neapsikeisiu. Tai dabar kiekvienam kartoju: pasai, vizos ir vaistai – visada prie savęs.

"Kodėl negalima tiesiog prikimšti furgono visko, kas netelpa, ir važiuoti?"

Dėl svorio ribų ir dėl to, kad JK pasieniečiai tikrina. Kartą vairuotojas pasakojo, kad klientas norėjo prigrūsti dar tris maišus cemento priešais duris. Svoris perėjo ribą, furgonas nepraėjo patikros, ir dar bauda kelyje. Be to, perkrova pavojinga važiuojant. Jei norite vežti šiukšles – mes ne vežėjai į sąvartyną, nors kartais taip atrodo. Yra svorio maksimumai, kurių negalima viršyti – priklauso nuo furgono. Mes tai žinome, todėl jei atsakome, kad reikia antro reiso – nenusiminkite, aš nebandau išmelžti pinigų. Paprasčiausiai nenoriu, kad nationaliniame greitkelyje atsidurtumėte griovyje.

Apie tą 24/7 etiketę – viskas atvirai

"Ar 24/7 reiškia, kad jūs visada budite kaip greitosios pagalbos ekipažas?"

Ne, ir tai yra svarbiausia, ką noriu išaiškinti. 24/7 paslauga šioje srityje reiškia, kad mes priimame informaciją, planuojame ir bandome atsakyti bet kuriuo paros metu. Bet aš negyvenu telefonų kabinoje. Turiu šunį, žmoną, kraujospūdį, nuo kurio kartais vaistus geriu. Jei rašote šeštą ryto dėl to, kad norite perkraustymo po dviejų savaičių – aš atsakysiu pusė devynių, kai atsibusiu kaip žmogus. O jei skambinate vidurnaktį, kad fūra neatvažiavo – atsakau. Tai ne idealus mokslas, o bandymas suderinti žmogiškumą su poreikiu. Greitas reagavimas į užklausas dėl pervežimo į Angliją 24/7 galimas, kai suprantate, kad kitoje pusėje irgi sėdi ne robotas, o tipelis, kuris kartais nori valgyti.

"Ar kartais pavargstate nuo klientų klausimų naktį?"

Žinokit, pavargstu. Ypač kai žmogus parašo dvidešimt žinučių, aš jam atsakau, o po to jis sako, kad rado pigesnę alternatyvą ir dingo. Būna, kad naktinis skambutis baigiasi tuo, jog klientas tiesiog norėjo sužinoti kainą, nors galėjo palaukti ryto. Aš nesiskundžiu – pasirinkau darbą. Bet nuo ko pavargstu labiausiai? Kai žmonėms atsakai operatyviai, o jie patys dingsta be padorios atsiprašymo. Arba kai sako „skubu", o paskui dvi savaites „galvoju". Tai tiek to. Vis tiek kitą kartą vėl pakelsiu telefoną, nes gal šis bus tas klientas, kuris tikrai supras, kad perkraustymas į Angliją – tai ne tik furgonas, o žmonių darbas nuo pirmo skambučio iki paskutinės dėžės.

Taigi, jei klausiate, kaip veikia greitas reagavimas į užklausas dėl pervežimo į Angliją 24/7 – atsakymas paprastas. Tai veikia, bet tai gyvas procesas. Aš arba mano kolega atsakysime, net jei parašysite sekmadienio vidurnaktį. Kaina nenukentės nuo greičio, bet nenukentėkite ir jūs – rinkitės žmones, kurie nebijo pasakyti „nežinau" arba „palaukite rytoj". Toks atvirumas vertas daugiau nei penkių minučių robotinė atsakomoji žinutė. Skambinkite, rašykite, klauskite. Mes čia. Kartais miegame, bet dažniausiai – pasiruošę.