Greitas pristatymas siuntinių į Angliją per 2–3 dienas: ką svarbu žinoti?

Tu turbūt skubi ir ieškai, kaip per 2–3 dienas nugabenti siuntinį į Angliją. Aš šioje srityje – tarptautiniai perkraustymai ir skubi logistika – jau dvidešimt ketveri metai. Per tiek laiko esu matęs visko: ir tokių punktualių pristatymų į Londoną, kad krovinys atsidurdavo anksčiau nei klientas spėdavo atsikelti, ir tokių situacijų, kai furgonas stringa prie Doverio uosto pusvalandį... arba ilgiau. Greitas pristatymas siuntinių į Angliją per 2–3 dienas yra įmanomas, bet turi savų niuansų. Šiame tekste bandau sutalpinti viską, ką žmonės manęs klausia dažniausiai. Tiesiai, be filtrų.

Pradžiamokslis – kaip tai vyksta?

Ar tikrai per 2–3 dienas gali siuntinys pasiekti Angliją iš Lietuvos?

Taip, gali. Dažniausiai tai daroma dviem būdais – oru per ekspresines tarnybas, turinčias savo skrydžius, arba kelių transportu per Lenkiją ir Vokietiją į Doverį. Dvi dienos – kai viskas sutampa idealiai: daiktai paimami antradienio rytą, trečiadienį kertamas Lamanšas, ketvirtadienį ryšiamasi Mančesteryje. Bet tai optimalus scenarijus. Realybėje pasitaiko chaoso. Ypač jei renkama ne iš Vilniaus centro, o iš provincijos. Atstumas iki pirmojo terminalo irgi valdo tą 2–3 dienų langą. Aš dažnai sakau: jei reikia garantijos – oras, bet jei krovinys didelis, kaina kosminė.

Kokia kryptimi dažniausiai važiuoja furgonai?

Į vakarus. Rimtai – per Lenkiją, Vokietiją, Nyderlandus arba Belgiją, ir į Doverį arba Eurotunelį. Žmonės kartais galvoja, kad šiaurėn, bet ne, Norvegijai – kiti reisai. Būna bandančių alternatyvius maršrutus per Prancūzijos vidų, bet baigiasi didesne sąskaita. Geriausias kelias – tas, kuriuo važinėja šimtai kas savaitę. „Išmušytas“ ir muitinėje atpažįsta. Kartais gerai, nes žino, kad ne šlamštą veži, kartais blogai – jei pridarei problemų aną savaitę, atsimena ilgai.

Ar siuntėjas turi pats ką nors supakuoti, ar jūs visa tai padarote?

Tai čia toks atitinkamai klausimas. Jei kreipiesi į normalią kompaniją, galime atvažiuoti ir supakuoti patys. Bet tai kainuoja laiko, o kai reikia greito pristatymo per kelias dienas, kiekviena valanda skaičiuojama. Geriau turi daiktus pristatytus prie durų. Jei dėžės – turi būti dvigubo gofruoto kartono, ne parduotuvinė. Kartą vežėme kompiuterį batų dėžėje. Ji atvažiavo į Bristolį lyg iš tanko pervažiuota, nes spaudėsi su kitais daiktais. Jei nori saugumo – palik profesionalams. Dar geriau – pasiruošk pats dalinai, o mes ten jau suvyniosim burbuliuku.

Kas atsitinka kai mano daiktai pasiekia Doverį? Ar ten kažkas jungiasi?

Doveris... žinai, mazgas, kur viskas arba paspartėja, arba sustoja. Anglijos muitinė nebe biurokratiška kaip anksčiau, bet tikrina. Keltu – esi pakelyje pusantros valandos, bet gali atidaryti furgoną. Tuneliu – greičiau, brangiau. Aš asmeniškai mėgstu tunelį, bet ne visos kompanijos renkasi. Kartą sustabdė patikrai, nieko nerado, bet praradom tris valandas. Gerai, kad kitas mūsų furgonas buvo netoli. O aš tiksliai nežinau, kaip bus su muitinėmis po metų – taisyklės svyruoja, bet dabar dar normalu.

O jei mano siuntinys mažas, tai tiesiog išmeta jį į kokį didelį konteinerį su kitais daiktais?

Jei tai greitasis pervežimas, daiktai nekeliauja kaip pašto maišas. Būna shared load – tavo trys dėžės stovi šalia kažkieno sofos. Nėra taip, kad be galvos sumeta, bet mechaniškai suspaudžiamas su kitais. Todėl ir sakau – pakavimas yra karalius. Mažos siuntos oru skraido atskirai, bet ten jau kita kainų kategorija. Tad jei kalbi apie skubią kelių siuntą – taip, furgone su kitais, bet turi būti sutvirtintas. Jei vežėjas nesivargina tvirtinti – bėk nuo jo. Aš mačiau, kaip dėl netaisyklingo sukrovimo atsiranda gedimų nors furgonas važiavo vos kelias valandas.

Kainos ir tai, kas vargina labiausiai

Kiek maždaug kainuoja pervežti standartinę dėžę į Angliją per 2 dienas?

Na, paimsiu popierinį rankšluostį paaiškinti... Dėžė, 20–30 kg, Vilnius–Londonas, per 2 paras: nuo šimto dvidešimties iki dviejų šimtų eurų. Taip, brangu. Bet čia express kelių logistika, ne paštas. Jei nori pigiau – yra paštas, bet ten savaitės. Skubus pristatymas į Angliją turi savo kainą – vairuotojas, degalai, muitai, tunelis. Jei tai sofa ir keturios dėžės – gali šokti iki keturių šimtų. Niekas neuždirba milijardų, tiesiog kilometrų daug. Geriau skambinti ir klausti konkrečiai, negu spėlioti pagal kaimyno istoriją.

Ar kaina skiriasi, jei siunčiu į Mančesterį, o ne į Londoną?

Skiriasi, bet ne milžiniškai. Londonas – logistinis magnetas, ten daug terminalų, konkurencija spaudžia kainas. Mančesteris, Birmingamas – populiarūs, bet jei reikia į šiaurės rytus arba Velse, prisideda už papildomus kilometrus. Nors kartais Mančesteris atsieina pigiau nei Londono centras, nes Londone kamščiai valgo benziną. Žiūrėk ne tik į žemėlapį, bet ir į tai, kaip greitai furgonas privažiuos tavo gatvę. Kai kurie Londono rajonai tiesiog nepravažiuojami dideliam furgonui greitai.

Kodėl kai kurios įmonės prašo dvigubai mažiau nei kitos už tą patį terminą?

Čia reikia atsargiai. Būna įmonių, kurios meta mažą kainą – pusę rinkos normos per 2 dienas. Kaip jos tai daro? Dažnai meluoja apie terminus. Pasako „per 2 dienas“, o paskui tavo siuntinys guli Kauno sandėlyje tris dienas, nes laukia pilno furgono. Arba jie nėra vežėjai, o tarpininkai, pardavinėjantys krovinį. Aš mačiau, kai klientas mokėjo mažai, o daiktai dingo tarpinių rankose. Kartais pigu reiškia apleistą techniką, be draudimo. Nieko gero. Geriau mokėk normaliai ir žinok, kad daiktai važiuoja saugiai, o ne į kažkokią nežinią.

Ar yra kokių nors mokesčių, kuriuos pamirštu? Muitai ten įeina?

Iki BREXIT viskas buvo paprasčiau, dabar – kitaip. Jei asmeniniai, seniai naudoti daiktai – muitų neturėtų būti, bet reikia inventoriaus. Jei naujos prekės ar dovana verslui – gali kilti klausimų. Žinok, aš ne muitinės brokeris, todėl jei turi vertingo – geriau pasitikrink. Mes stengiamės dokumentus paruošti taip, kad nereikėtų mokėti, bet kartais Anglijos pusė nusprendžia kitaip ir gauni sąskaitą prieš atsiimdamas. Tai vienas nemalonių dalykų, kuriuos reikia žinoti, kad nesusirinktum siurprizo.

Kada mokėti – prieš, ar po?

Prieš. Beveik visada prieš, jei privatus klientas. Įmonės kartais turi atidėtą mokėjimą, bet fiziniam asmeniui – pinigai į priekį. Logistika – sritis, kur bijo, kad paskui neatsiras klientas. Buvo atvejų, kai atvežė sofą, o klientas atsisakė mokėti. Vairuotojas stovi svetimame mieste be pinigų. Ne, sutartis, avansas arba pilna suma, tada važiuojam. Galima pavedimu arba kortele. Ir dar vienas patarimas – patikrink, ar įmonė turi sąskaitą faktūrą, ne tik mobilaus numerį. Tai mažas, bet svarbus patikimumo ženklas.

Bėdos kelyje – kas realiai nutinka

O jei furgonas suges kur nors Vokietijoje?

Nutinka. Prieš trejus metus vežėm į Readingą, sugedo vakuumo pompa netoli Hanoverio. Stovėjom aštuonias valandas. Dalį krovinio perkrovėm į kitą furgoną, kuris važiavo į Miuncheną, o iš ten – kitas reisas kitą dieną. Klientas gavo viską trečią dieną vietoj antros. Ar per 2–3 dienas? Taip, bet paskutinę sekundę. Didelės kompanijos turi atsarginius planus, o jei veža vienas žmogus su vienu furgonu – gali būti blogai. Todėl klausk, kas bus jei suges. Jei sako, kad „nieko nebus“ – meluoja arba nevažiavo toli.

Ar Anglijos muitinė gali atidaryti mano daiktus ir viską išvartyti?

Gali. Ir daro ne dėl pikto noro, o dėl teisės tikrinti. Jei dokumentuose „asmeniniai daiktai“, o viduje trys nauji televizoriai – atidarys. Mačiau, kaip muitinė išpakuoja dėžes ant asfalto dėl neaiškios deklaracijos. Tada vežėjas privalo supakuoti atgal, bet nemokamai nenutiks. Geriausia prevencija – sąžiningas inventorius. Nerašyk „miscellaneous“. Tai vienas dalykų, kurie sugadina planą per 2–3 dienų greitajam pristatymui. Kartais prarandi valandą, kartais – parą, priklauso nuo to, kiek ten chaosas.

Vežėjas pavėlavo parą. Ar aš galiu kažko reikalauti?

Jei sutartyje buvo „per 2 darbo dienas“ ir atvežė per 3 – teoriškai gali reikšti pretenziją. Praktiškai daugelis turi išlygų: force majeure, oras, eismas. Kartais priedanga. Mačiau sutarčių, kur terminas skaičiuojamas nuo pilno krovinio surinkimo. Jei dalinis krovinys – lauksi. Todėl skaitant sutartį svarbu ne tik kaina. Jei vėlavimas kritinis – dokumentuok viską. Bet sąžiningai: jei dėl kamščio prie Lamanšo pavėlavo – teisme neišsiveši. Tikrink, kas yra force majeure, prieš pasirašydamas.

Ar oras gali paveikti greitą pristatymą per 2–3 dienas?

Žiemą – taip. Sniegas Alpėse sustabdo geriausius. Vasarą? Nelabai, nebent karštis. Blogiausias – rūkas prie Doverio. Būna rytų, kai keltai vėluoja po keturias valandas dėl matomumo. Tada tavo skubus siuntinys į Angliją stovi prie jūros ir žiūri į rūką. Vairuotojas geria kavą ir skambina, kad nesijaudintum. Taip kad oras gali, bet dažniau terminus vėliau žmonės. Kai lyja, dėžės jau neištirpsta, jei suvyniotos. Būna giedrų dienų, kai sekmadienį niekas nedirba ir irgi sustoji.

Kokie daiktai dažniausiai sulūžta pakeliui?

Stiklas, elektronika, baldai su kojelėmis. Ypač kojelės – nuimkit jas prieš siunčiant. Aš nežinau kodėl, bet žmonės palieka spinteles su kojelėmis, kurios yra kaip keturi besikišantys (o gal besistiebiantys – nesvarbu) smailūs taškai ir inercijos dėka nulūžta pirmos. Taip pat veidrodžiai. Kartą vežme tokį, buvo gerai suvyniotas, bet kažkieno daiktų slėgimo taškas teko kampui. Supleskėjo. Elektronika originalioje dėžėje dažnai saugi, bet jei išima ir meta prie drabužių – viskas ją pažeidžia. Greitas pervežimas nepadės, jei daiktas atvažiuoja sulaužytas.

Dokumentai ir draudimai

Kokius dokumentus turiu paruošti, kad viskas greitai praeitų?

Inventoriaus sąrašas – privalomas. Anglijos muitinė jį myli. Turi būti kas yra viduje, svoris, vertė. Mes paruošiame CMR ir eksporto deklaracijas, bet inventorių sudaryk tu. Sutartis turi būti aiški. Įmonės daiktams – registracijos numeris. Bet daugiausia laiko pagrobia netikslus sąrašas. Mačiau rašančių „dėžė su mantele“. Kas yra mantelė? Vazonas? Akiniai? Parašyk aiškiai. Jei pareigūnas atidaro dėl smalsumo – prarandi pusdienį. O laikas, kaip žinom, yra pinigai, ypač kai skubi siunta.

Ar reikia drausti siuntinį atskirai, jei jis vežamas per 2 dienas?

Būtų protinga. Furgonai apdrausti, bet limitai fiksuoti. Jei tavo siuntinys vertas penkis tūkstančius, o vežėjo atsakomybė – du eurai už kilogramą, liksi nuostolingas. Pasidomėk limitais. Yra Cargo draudimas, kurį gali nusipirkti pats. Sena sofa – neverta. Darbo įrankiai, kompiuteriai – drausk. Geriau mokėti dvidešimt eurų, negu rašytis skundus. Tik žinok: jei pats supakavai blogai ir gedimas dėl to – draudimas gali atsisakyti. Tai ne taip juoda-balta kaip atrodo brošiūroje.

Ar mano daiktai apdrausti, jei aš pats supakavau blogai?

Na, čia toks ginčytinas dalykas. Draudimas apima transportavimo riziką, o ne tavo pakavimo klaidas. Jei matėme silpną dėžę, turėjome atsisakyti arba perpakavę. Bet jei paėmėm – dalis atsakomybės ant mūsų. Praktiškai – teisiniai vingiai. Kartais draudimas nekompensuoja, jei ekspertizė nustato netinkamą pakavimą. Todėl jei vežėjas sako, kad per silpna – klausyk. Turėjau atvejį: klientas įdėjo porcelianą į maišus. Jie suplyšo, draudimas atsisakė. Nuostoliai dideli. Nemalonu visiems. Pakavimas lemia daugiau, nei mano klientai galvoja.

Ką reiškia CMR ir ar man tai svarbu suprasti?

CMR – tarptautinės kelių transporto sutarties konvencija. Paprastai: dokumentas, kurį pasirašo siuntėjas ir vežėjas. Patvirtina, kad paėmiau daiktus. Jei atvažiuoja sugadinti arba dalis dingsta, CMR yra pagrindas pretenzijai. Ar tau svarbu? Taip, bet nenori to matyti kasdien. Tiesiog žinok: jei vežėjas neduoda raštiško priėmimo-pdavimo (oi, perdavimo) akto, tavo teisės silpnos. Kartą klientas pasitikėjo be raštiškų įrodymų, daiktai dingo. Policija padėjo, bet be dokumentų – nebuvo kur kišti nagų. CMR skamba biurokratiškai, bet yra draugas.

Smulkmenos, kurios išgelbsti arba pražudo

Ar galiu siųsti maistą, kosmetiką ar sodo įrankius?

Maistas – sudėtinga. Komerciniam reikia leidimų. Asmeniniam, tarkim mėsa šaldiklyje – dauguma atsisakys. Ne dėl pikto noro, o dėl temperatūros ir veterinarijos. Anglija turi savo taisykles. Kosmetika – skysčiai, indai – pavojinga. Benzininiai sodo įrankiai – kita kategorija. Sakyk iš karto, jei turi ką nors panašaus. Kartą klientė slėpė po drabužiais aliejaus butelį. Išbėgo, sugadino trijų žmonių daiktus. Buvo labai nemalonu visiems. Nuslepimas niekada neatsiperka, ypač kai skubus siuntimas turi griežtą grafiką ir negali laukti valymų.

Kokia yra didžiausia klaida, kurią žmonės daro rinkdamiesi skubų pristatymą?

Skuba. Žmonės mato „per 2–3 dienas“ ir galvoja, kad viskas prasideda iš karto. O realybėje terminas skaičiuojasi nuo furgono išvykimo. Jei penktadienio vakaras, o renka nuo pirmadienio – tavo dvi dienos prasideda pirmadienį. Kita klaida – manymas, kad skubus pervežimas reiškia individualų furgoną. Ne, tai dalinis krovinys. Ir dar – per mažai pinigų. Skubiems reisams reikia mokėti daugiau, nes furgonas pildomas greičio, ne taupymo režimu. Jeigu nori eksprotuoju... (taip, eksploatuoju – rašau per greitai) terminą pigiai – sulauksi vilkinimo. Pigiai ir skubiai kartu nebūna.

Ar galiu važiuoti kartu su savo siuntiniu furgone?

Ne. Ne, negali. Tai ne taksi. Būdavo seniau, kai kas pasiūlydavo sumokėti vairuotojui ir sėdėti šalia. Bet tai nelegalu dėl draudimo ir darbo laiko. Vairuotojas neturi teisės vežti keleivių be licencijos, o tu – draudimo keleivio. Įsivaizduok avariją. Be to, furgone telpa tik du priekyje, visa kita – krovinys. Nebus komfortabilu. Geriau nusipirk lėktuvo bilietą atskirai. Arba pasitikėk vairuotoju. Jis tikrai nenori tavęs leisti pro sieną be paso, nors atrodo draugiškas.

Kaip suprasti, ar mane apgauna rinkdamasis pervežėją?

Jei neaiškiai atsako telefonu – signalas. „Na, gal per 2 dienas“. „Kaina bus maždaug“. „Dokumentus sutvarkysim pakeliui“. Ne. Rimtas vežėjas turi licenciją, sąskaitas, datą. Pažiūrėk, ar prašo visos sumos grynais prieš paimdami – rizikinga. Ar turi atsiliepimų internete? Jei tik gražus facebook puslapis padarytas prieš savaitę – pabėk. Būna „vaiduoklinių“ vežėjų: pasiima krovinį, perduoda trečiajam, dingsta. Anglijos kryptis populiari, pilna šarlatanų. Nepirk katės maiše, kai kalba eina apie tavo mantą per kelias dienas.

Ar verta mokėti daugiau už individualų furgoną vietoj dalinio?

Jei daug daiktų – taip. Jei dvi dėžės – ne. Individualus furgonas brangus, bet važiuoja tada, kai nori, be sustojimų. Dalinis krovinis ekonomiškesnis, bet prisitaikai prie maršruto. Kartais dalinis atvažiuoja greičiau, nes sutampa. Jei perkraustai butą – tik individualus. Jei dovana mamai – dalinis sueis. Aš siūlau individualų, kai vertė didelė arba nervai nepakelia laukimo. Realybėje daugelis renkasi dalinį ir būna patenkinti, jei nuo pradžių aiškiai pasako lūkesčius vežėjui. Bendravimas, ne kaina, yra raktas į ramybę.

Išvada

Tai va, tiek apie tai. Greitas pristatymas siuntinių į Angliją per 2–3 dienas yra realus dalykas, bet ne stebuklas. Reikia patikimo vežėjo, šiek tiek daugiau eurų, sąžiningo sąrašo ir proto galvoje. Jei viskas sudėliota – daiktai atvažiuoja greitai ir sveikai. Jei bandai sutaupyti ant visko – tikėtis geriausio, ruoštis blogiausiam. Linkiu, kad tavo siuntinys pasiektų Angliją be nuotykių. Jei kils klausimų – parašyk, turiu dar patarimų, bet čia jau kitas pokalbis.