Greitas pristatymas krovinių į Angliją patikimais mikroautobusais

Dirbu šitoje srityje jau... na, gal septyniolika metų, gal dvidešimt, skaičiai susimaišo. Per tą laiką į Angliją nuvažinėta tiek, kad galėčiau nusipirkti butą Londone, jei ne būtų kainos tokios baisios. Mikroautobusais vežam viską – nuo senos sofutės iki pilno buto. Greitas pristatymas krovinių į Angliją patikimais mikroautobusais yra tas, ko žmonės šiandien ieško, nes niekas nenori laukti mėnesį. Bet greitis nereiškia chapą-chap ir viskas. Yra dalykų, kuriuos verta žinoti prieš lipant ant tos svarstyklių. Kartais atsakymas nepatiks, bet ko vertas melas, kai daiktai stringa Roterdame, taip? Labiausiai kankina klausimai apie kainą, laiką ir ar saugu. Tai surašiau čia viską, kas, manau, padės nesuklysti renkantis, kam patikėti savo spinteles.

Kas, kur, kaip važiuojam

Kuo mikroautobusas geresnis už didelę fūrą?

Na, fūra skirta dešimt tonų biriko arba pilnam butui išsivežti. Jei tau reikia pervežti sofą, skalbimo mašiną ir tris dėžes – fūra bus per didelė ir per brangi. Mikroautobusas lankstus. Įsuka į siaurą kiemą prie namo Anglijoj, nereikia leidimų. Be to, fūros stringa pasieniuose, jas tikrina ilgiau. O mikroautobusas, jei dokumentai tvarkingi, pralekia. Ne visada, buvo atvejų kai prašo atidaryti, bet rečiau. Vieną kartą vežiau į Bristolį tranzitu per Prancūziją, fūroj kolegos stovėjo septynias valandas, mes – valandą. Skirtumas akivaizdus.

Ar tikrai mažesnis transportas = greitesnis pristatymas?

Teoriškai taip, bet ne visada. Jei pilnai sukrautas ir važiuoju tiesiai, tai per dvi-tris dienas Londonas pasiekiamas iš Lietuvos. Bet jei per Klaidę sugedo krosnis ar pasienyje prikimba keistas popierius – terminas šoka. Kartais net patikimi mikroautobusai stringa dėl meteorologijos. Be to, jei vežėjas krauna po truputį iš visur – Kauno, Panevėžio, Rygos – tada tas „greitumas“ dvėsta. Aš stengiuosi neimti daugiau kaip trijų užsakymų vienam reisui, bet ne visi taip daro. Kalbu apie save. Arba nežinau, galbūt todėl ir dirbu ilgai, kad nesichaltinu.

Ar mikroautobusai ištvermingi tokiam atstumui – ar nebijo gedimų?

Ištvermingi, jei prižiūrėti. Mes keičiam tepalus dažniau nei sau. Bet buvo metas, kai važiavau pro Lilio pasienį, staiga dūmų debesis. Generatorius. Pastrigau keturioms valandoms, o klientas Birmingeme laukė. Teko skambinti vietiniam meistrui, kuris atvažiavo su kaltu ir pasiūlymu, kurį atsisakiau. Tokie dalykai pasitaiko. Todėl kai sako, kad mikroautobusas patikimas – tai priklauso ne nuo vardo ant bagažinės, o nuo to, ar kas savaitę tikrinama stabdžių skystis. (Oi, o gal vairo mechanizmas? Ne, stabdžiai.) Tokios smulkmenos lemia viską. Daugelis to nesupranta, kol neiškrenta ratas.

Vežate tik į Londoną ar ir į Birmingemą, Mančesterį, net į Skotiją?

Londonas – kaip antras namas, ten važiuojam dažniausiai. Bet Birmingemas, Mančesteris, Bristolis, net Edinburgas – irgi realu. Tiesa, į šiaurę kaina šokteli, nes reikia papildomos dienos ar dviejų. Jei klientų ten surenkama keletas, važiuoju be problemų. Kornvalis ar Velsas – rečiau, bet buvęs ir ten. Apskritai, jei yra kelias, yra ir mikroautobusas. Tik prašau nepamiršti, kad Anglija nėra tik Londonas. Kartais žmonės sako: nuvežkit į Angliją. Gerai, bet kur? Tai kaip man įmeti adatą į degtukų dėžutę. Nurodykite kodą, miestą, gatvę.

Kainos, terminai ir kas laukia kišenėj

Kiek dabar kainuoja greitas pristatymas krovinių į Angliją mikroautobusu?

Klausimas, kuris visada priverčia atsidusti. Nes nežinau, ką vežat. Spintelė nėra tas pats, kas visas butas. Kainos prasideda nuo kelių šimtų eurų, jei mažas baliukas ir Londono link. O jei visas ūkis į Edinburgą – gali ir tūkstantį siekti. Blogiausia, kai skambina: „o kiek“ – o aš net nežinau, ar tai dėžė, ar pianinas. Pigiausių yra, kurie privažiuoja už du šimtus, be draudimo. Atsargiai su žemyn skęstančia kaina. Kartais pigi paslauga brangiai kainuoja, kai reikia antrąkart vežti, nes pirmą sykį kas nors dingo.

Ar brangiau, jei paimti reikia ne Vilniuje, o kažkur Šiaurės Lietuvoje?

Taip, bet ne drastiškai. Šiauliai ar Panevėys man nėra už pasaulio krašto, jei planuoju reisą. Bet jei turėčiau dėl vieno krėslo sukti šimtą kilometrų į šoną nuo Kauno-Vilniaus plento – ten kuras, laikas. Sudėliojame maršrutą logistiškai. Kartais sakau klientui: palaukite savaitę, surasiu dar vieną krovinį jūsų kryptimi, tada ir kaina mažesnė. Jei skuba, važiuoju tiesiai. Neskuba – kombinuoju. Orai čia ne kaip fūroj, kur vien kilometras – dvidešimt centų nuostolio. Skaičiai svyruoja, bet ne dramatiškai.

Ar galima mokėti grynaisiais pristatymo metu, ar tik iš anksto?

Nemėgstu grynaisiais, bet yra buvę. Dažniausiai pavedimas prieš pakraunant arba bent pusė, antra pusė – atsiėmus. Kartais Londone klientas sako: turiu tik svarų. Aš svarus paskui išsikeičiu, bet kursas spygauja ne visada naudingai. Buvo situacija Brollyje – vaikinas atsiskaitė kašikais, vokas, viskas kaip iš filmo. Svarbiausia, kad pinigai tikri. Bet mokant pilnai iš anksto reikia atsargiai. Yra įmonių, kurios pasiima avansą ir dingsta iš tinklo. Nei telefono, nei mašinos. Aš avansą imu simboliškai, kad žmogus žinotų – užsakymas jo, o ne mano laisvai samdomas noras važiuoti.

Kiek dienų iš tikrųjų trunka kelionė iš Lietuvos krovinio iki Anglijos?

Jei išvykstu antradienį ryte iš Vilniaus, dažniausiai ketvirtadienį vakare jau siunčiu žinutę iš Londono priemiesčio: „sakykite, ar namie?“ Bet čia idealus scenarijus. Realybėje – dukart per mėnesį pasitaiko kokia nors katastrofa. Vieną kartą Calais eilė buvo šeši kilometrai, pragaras, suniokojau nervus. Kitą sykį sniegas Belgijoje. Skaičiuokite dvi su puse tris dienas į Londoną, o jei reikia į šiaurę – keturias. Ai, ir neprisirinkite tų pažadų „per 24 valandas“. Vien tik vairavimas, jei laikaisi taisyklių, užima dvi dienas. Ne, per dieną nenuveš. Nebent teleportacija.

Iškraustymas, daiktai ir fiziškai sunkūs dalykai

Ar galiu į tuos pačius mikroautobusus sumesti dviratį, sofą ir skalbyklę vienu metu?

Žinoma. Tiek jei telpa, tiek jei man apsimoka vietos požiūriu. Bet dviratį geriau nuvalyti – Anglijos muitininkai kartais kabinasi dėl nešvarumų. Nejuokauju. Sofą reikia bent įkiluoti arba uždengti, nes kiti daiktai gali nutrinti audinį. Skalbimo mašiną – tik be vandens viduje, žmonės kartais pamiršta. Buvo atvejis, kai išpylusi bakelis supeliojusių palaidinių liko viduj, o drėgmė... geriau jau nepasakosiu. Visa kita – dėžės, lagaminai, maišai. Tik ne plastikiniai maišai nuo maisto, prašau. Jie plėšosi, o man tada kaltė.

Ar viską būtina dėti į dėžes, ar galima vežti taip, kaip stovi?

Koks klausimas. Jeigu taip, kaip stovi, reiškia skalbimo mašina be veikalių, sofos kojos kyšos, o lemputės šviestuvas laisvai voliosis – ne. Taip nenvežiu. Ne todėl, kad man nusispjaut, bet todėl, kad už fuseno Anglijos duobėse atsakingas aš. O jei muitininkai pasikvies atidaryti? Tvarka turi būti. Dėžės nereiškia profesionalių kartoninių nupirktų – gali būti senos, svarbu tvirtos. Apvynioti lipnia juosta. Neretai žmonės sutaupo pakavimui, o paskui gauna dūžtančias lėkštes. Aš sakau – penkiolika eurų lipniai juostai ar penkiasdešimt naujam puodui? Renkatės.

Kas jei mano butas ketvirtame aukšte be lifto – jūs įnešate?

Aha, klasika. Dirbtuvių gatvėje Vilniuje buvo butas, ketvirtas aukštas, liftas sugesęs. Devyniolika laiptų aukštyn, sofos kampas nepraeina pro aikštelę. Teko per langą. Nešimas – atskira paslauga, bet jei esu vienas, o daiktas didelis, kartais susitariame papildomai. Paprastai du vyrai mano mikroautobuse, bet Anglijoj būna, kad pats krovinio neįnešiu, jei tai puikūs namai West Ende. Kaina priklauso nuo svorio ir aukščio. Nepulsuojančių daiktų nesinešu, ne mano kompetencija. Šiaip aš vairuotojas, o ne samurajus krovėjas. Bet jei matom, kad moteris viena ir šaldytuvas – padedame. Nes esam žmonės, o ne terminatoriai.

Ar jūs patys kraunate daiktus, ar aš turiu viską tempkti?

Žiūrėkite, aš ne bodybuilderis, bet ir ne senas dėdė prie televizoriaus. Jei daiktas telpa į mano rankas ir nepūliuoja – padedu. Bet jei tai pianinas ant trečio aukšto? Tada reikia keturių rankų. Paprastai vežu su keleiviu, tai du vyrai. Jei jūs vienas ir neįpjaustum – pasirūpinkite pagalbininku ar suorganizuokite. Mes vadiname „iki durų“, bet tai nereiškia „per duris ir ant stalo“. Kai kurie pervežėjai meluoja, kad viską padarys. Aš sakau iš karto – dideliame aukštyje be lifto jūs turite turėti planą B. Nes aš vienas nesu Halkas.

Muitinė, popieriai ir vairuotojų buitis

Kokie dabar popieriai reikalingi vežant krovinius į Angliją po Brexit?

Brexit viską apsunkino, sakau kaip faktą. Dabar reikia muitinės deklaracijos, sąskaitos faktūros arba daiktų sąrašo su vertėmis. Jei asmeniniai daiktai – reikia raštiško paaiškinimo, kad tai ne prekyba. EORI numeris kartais prašomas, bet čia jau priklauso nuo to, ar veži komercinį krovinį ar ne. Buvo toks painus laikotarpis, kai niekas nežinojo, ar reikia fitosanitarinio patikrinimo sofai.