Greitas pristatymas krovinių į Angliją moderniais mikroautobusais: ką verta žinoti prieš užsakant?

Turiu pasakyti – per tuos beveik 18 metų, kai vežiojam daiktus į Londoną, Birmingemą ir visą Didžiąją Britaniją, mačiau visko. Žmonės dažnai galvoja, kad greitas pristatymas krovinių į Angliją moderniais mikroautobusais yra lyg taksi užsakymas: paskambinai, sėdo, atvažiavo. Realybė kiek kitokia. Technika dabar tikrai pažengusi – turim „Mercedes“ sprinterius, „Citroënus“ su hidrauliniais liftais, GPS. Bet svarbiausia ne mašina. Svarbiausia – kaip sukrauta, suplanuota ir ar žmogus kitame gale žino, ką veikti su muitinės deklaracija. Čia bandysiu atsakyti į klausimus, kuriuos man užduoda kas antras klientas.

Kainos ir kaip jos išvis susidaro – čia dažniausiai painiojasi

Kiek kainuoja krovinio gabenimas į Londoną mikroautobusu?

Šiaip žiūrint, iš Vilniaus į Londoną su mikroautobusu, pilnas krovinys, kainuoja nuo 900 iki 1400 eurų. Ne mažiau, tikrai. Jeigu kas nors sako šešis šimtus, tai arba važiuosite tris savaites laukdamas, arba ten kažkas ne taip. Kaina priklauso nuo to, kiek vietos užima daiktai, ar reikia lifto, ar vairuotojas grįš tuščias. Nes jeigu grįžta tuščias – tą maršrutą kažkas turi apmokėti, tiesa? Modernių mikroautobusų eksploatacija irgi nepigi.

Ar kaina skiriasi, jei mikroautobusas važiuoja pilnas ar pusiau tuščias?

Žinoma, skiriasi. Pilnas krovinys – tai pilnas, daliname iš kubų. Bet va, jei jūs turit keturias kėdes ir dvi dėžes – tai jau ne pilnas. Tada atsieina brangiau, nes vis tiek važiuoja ta mašina. Kartais klientai pyksta: „kodėl man ta kaina, jei ne pilnas?“ Ogi todėl, kad kuro sąnaudos vienodos. Nors tiesa, modernūs mikroautobusai dabar ekonomiškesni nei prieš dešimtmetį, bet Anglija toli. Kartais mes sukomplektuojam dalinius krovinius, bet tai ne visada pavyksta tobulai sudėlioti. Būna dienų, kai tiesiog nebėra su kuo sukrautis.

Kada geriau mokėti – prieš kelionę ar kai pristatys krovinį Anglijoje?

Čia jau – kaip sutariam. Aš asmeniškai renkuosi avansą trisdešimt ar penkiasdešimt procentų, ypač jei nepažįstu kliento. Buvo atvejis – pervežėm baldus į Noričą, klientas pažadėjo sumokėti gavęs. Gavęs paskambino ir pasakė, kad „dabar negaliu, kitą savaitę“. Mašina tuo metu jau Velse. Tai va. Pervežėjas eilinį kartą lieka be pinigų ir be nuotaikos. Jeigu jums pirmas kartas, paprastai prašom prieš. O jei senas klientas – kartais ir be avanso.

Ar galiu sutaupyti, jei pats padedu krautis mikroautobusą Kaune?

Galit, bet ne visada tai sumažina kainą. Vieną kartą klientas sakė: „aš pats krausiu, tai du šimtus euriukų nuskaičiuokit“. Nu gerai, padėjom. Tik problema, kad jis supakavo taip, kad viduryje Čelmsfordo teko perpakavinėti, nes daiktai važiavo ant kampo. Vairuotojas paskui pyko tris dienas. Tai kartais ta „pagalba“ mums atsieina brangiau nei profesionalus pakrovimas. Jei jūs tikrai žinot, kaip dėti – tada taip. O jei ne – palikit žmonėms darbą. Jie daro tai kasdien.

Kodėl vieni pervežėjai siūlo 800, o kiti 1400 eurų už tą patį maršrutą?

O čia jau reikia atmerkti akis. 800 eurų – gali būti „vieno vyro komanda“ be draudimo, be licencijos, su penkiolikos metų senumo mikroautobusu, kuriuo paskutinį kartą varyta į turgų bulves vežti. Arba gali būti profesionalai, kurie tiesiog turi tuščią grįžimą. Bet statistiškai – pigiausias dažniausiai brangiausiai kainuoja. Kartą mačiau, kaip toks „taupūs“ vaikinai paliko šaldytuvą Tulūzoje, nes mašina persikaitino. Dėl 300 eurų sutaupytų – šaldytuvas kainavo 900.

Kelionės trukmė ir realybė, kurią mato vairuotojas kas savaitę

Kiek realiai trunka pristatymas iš Vilniaus į Birmingemą su mikroautobusu?

Dvi trys dienos. Ne, ne dvylika valandų, nors „Google Maps“ taip sako. Būna, kad vairuotojas nurūksta per Europą greitai, o paskui Doveris – velnias. Eilės. Arba Prancūzijos muitinė nusprendžia, kad šiandien jie tikrins kiekvieną antrą mikroautobusą. Modernūs mikroautobusai leidžia važiuoti be sustojimų ilgiau, bet vairuotojas negali. Po keturių su puse valandos privaloma pertrauka. Tad jei kas sako „rytoj būsit Birmingeme“ – meluoja arba pažeidinėja taisykles. Realiai – dvi-trys paros. Kartais ilgiau, jei savaitgalis įsipina.

Ar modernūs mikroautobusai gali vežti ir baldus, ir kartonines dėžes vienu metu?

Gali. Bet čia jau ne apie variklio galią, o apie erdvę ir tvirtinimą. Pavyzdžiui, „Mercedes Sprinter Extended“ arba „Citroën Jumper“ su aukšta stogu – ten galima sutalpinti neblogai. Tik reikia mokėti kombinuoti. Baldai eina prie sienų, dėžės – į vidurį, minkšti daiktai – į spragas. Ne kiekvienas vairuotojas tai moka. Kai kurie veža kaip srautas – viską įmetė ir varai. Geri vežėjai naudoja tvirtinimo bėgius ir kampų apsaugas. Tada pervežimas į Angliją nėra taškių apkrovimas. Bet jei vairuotojas tingi – viskas važiuoja kaip maiše.

Ar vairuotojas važiuoja vienas, ar keičiasi kažkur pakeliui?

Dažniausiai važiuoja vienas. Tik labai retai, kai krovinys super skubus ir mokama dvigubai – tada būna du. Aš asmeniškai nesiunčiu dviejų, nebent tikrai ypatinga situacija. Bet esu matęs įmones, kurios keičia vairuotoją Vokietijoje ar Lenkijoje. Ar tai efektyvu? Nežinau, galbūt. Man asmeniškai atrodo, kad vienas žmogus, kuris paėmė krovinį iš jūsų buto Vilniuje ir nuvežė iki durų Londone – jis labiau atsakingas. Nėra tų nesusipratimų perdavimo metu. Nors turiu pripažinti, kad teisiškai du vairuotojai gal greičiau, nes nereikia nakvynės.

Ar galima tuo pačiu reisu vežti šaldytuvą, dviratį ir katę?

Ką norite – gyvą? Na, katę galima, bet ne kartu su šaldytuvu, jei šaldytuvas purvinas ar ką tik veikęs – ten gali būti freono likučiai arba tiesiog nepriimtina temperatūra. Be to, katei reikia specialaus narvo ir veterinarijos patikrinimo. O šaldytuvą prieš pervežant į Angliją reikia paruošti – išjungti, išdžiovinti. Aš ne gyvūnų pervežimo specialistas (tiesa pasakius, gyvus gyvūnus vežu labai nenoriai), tai geriau kreipkitės į specializuotas firmas. Dviratis – taip, be problemų. Tik katė ir šaldytuvas viename reise – sudėtinga kombinacija.

Mikroautobusu ar furgonu – kas greičiau pasiekia Angliją?

Furgonas ir mikroautobusas techniškai – tas pats greitis, ribojimai vienodi. Bet mikroautobusas modernus, su gerom padangom, patikimesnis variklis. Kartais didelis furgonas jau sunkiai praleidžiamas pro senamiesčius Anglijoje – ten gatvės siauros. Buvo kartą Braitone, vairuotojas netilpo apsisukti ir prarado pusvalandį. Tad jei pristatymas į centrą, mikroautobusas pranašesnis manevringumu. O jei į priemiesčio sandėlį – furgonas gali vežti daugiau. Greitis – abu pasiekia per tą patį laiką, jei neklysta.

Kaip supakuoti, užkraut ir nepražudyti daiktų pakeliui į Mančesterį

Ar man reikia medinių padėklų, jei vežu tik dėžes į Mančesterį?

Ne, jei dėžės tvirtos ir užklijuotos normaliai. Padėklai reikalingi, kai turite atskirų sunkių daiktų, kurie gali paslysti. Arba jei įkraunate į keltą – ten linksmi judesiai, daiktai važinėja. Dėl to mano komanda visada veža kelis atsarginius padėklus. Bet jei jūs pats krovėte skalbimo mašiną ant kartono – nelabai protinga. Kartonas praleidžia drėgmę per dvi dienas. Aš sakau klientams: jei bijote – padėkite po dugnu. Bet dėžėms – nebūtina. Svarbiausia, kad dėžės nebūtų per sunkios, nes vairuotojas ne robotas.

Kaip tenka pritvirtinti baldus, kad jie nešokinėtų per Lamanšą?

Jūs sakote per Lamanšą, o ten tiesa – keltas stipriai siūbuoja. Būna bangų. Baldai turi stovėti, nestovėti – gulėti. Aš turėjau situaciją, kai stalas nukrito ant kito kliento dėžių, nes buvo pastatytas ant ratukų. Prisiprašė. Dabar naudojame tik profesionalias virves, tempimo diržus su ratchet sistemomis. Kampų apsaugos – būtinos. Ir niekada nestatykite nieko tiesiog ant grindų be pritvirtinimo. Modernūs mikroautobusai turi metalinius profilius šonuose, prie kurių galima tvirtinti. Jei vairuotojas sako „stovės ir taip“ – neitikėkite. Reikalaukite diržų.

Ar draugas gali padėti pasikrauti Kaune, jei jis nėra darbuotojas?

Gali. Bet. Jei jis susilaužo nugarą – kas atsakys? Mes turime draudimą, bet jis galioja tik darbuotojams. Jei draugas sutinka padėti – sutartis raštu. Aš ne kartą mačiau, kaip „draugai“ padeda, o paskui aiškina, kad kažkas dingo iš buto. Arba kad kažką sugadino. Geriausia – nesikišti klientui į procesą. Padarykite kavos, atidarykite duris ir stebėkite iš tolo. Žinote, aš pats kai padedu draugams kraustytis, tai irgi noriu, kad mano žmona man nekištų nurodymų. Tad taip – draugas gali padėti, bet rizika jūsų.

Ką daryti, jei krovinys pasiekia Jungtinę Karalystę apkraustas dėl tempimo diržų?

Reikia fotografuoti iškart. Prieš pakraunant, per pakrovimą, ir kai iškraunate. Aš klientams visada siūlau – filmuokite telefonu. Buvo atvejis: klientas gavo rašomąjį stalą su įdauža. Vairuotojas sako – ne aš. Klientas sako – tu. Gerai, kad buvau padaręs nuotrauką prieš pakrovimą – stalas jau turėjo tą įdaužą. Nors... (čia prisiminiau) tiesą pasakius, ta įdauža galėjo atsirasti ir dėl mūsų kaltės pakeliui. Bet nuotraukos išgelbėjo situaciją. Tai dabar taip dirbame – dokumentuojame viską. Jei nepafotografavote – spėliosime kaip senamiestyje be žemėlapio.

Ar mikroautobusuose tikrai telpa tiek, kiek rašoma reklamose?

Reklamose rašo penkiolika kubų. Realiai – trylika–keturiolika, jei norite uždaryti duris. Dar reikia vietos daiktams sutvirtinti. Aš dažnai sakau: jei jūs pats sukrovėte keturiolika kubų daiktų – tai faktinis šešiolika, nes žmonės pamiršta, kad daiktai ne tetris. Jie turi formą. Vienas kartonas netelpa kampo ir jau viskas. Modernūs mikroautobusai erdvūs, bet jie ne stebuklai. Kartais tenka pasakyti klientui – netilpsite, reikia dviejų reisų. Tokie skambučiai nemėgstami, bet sąžiningi. Geriau taip, nei važiuoti su atidarytomis bagažinėmis. Policija Anglijoje to nemėgsta.

Dokumentai, muitinė ir tas Brexit, kuris visiems į galvą

Ko reikia, kad krovinys praeitų muitinę kelyje į Angliją?

E INTRASTAT, deklaracija, komercinė sąskaita, važtaraštis CMR. Jei asmeniniai daiktai – turto deklaracija, sąrašas su vertėmis. Po Brexit viskas apsunko. Dabar reikia pasienio patikros. Jeigu neturite EORI numerio – bėda. Mano biuras padeda tvarkyti, bet aš pats iki galo nesuprantu visų tų EORI niuansų (esu vežėjas, ne muitinės brokeris). Tad patarimas – pasitikrinkite pas brokerį. Bet daiktus fiktyviai nevertinkite, nes muitininkai Anglijoje žino kainas. Pamatę per žemą vertę – atidarys kiekvieną dėžę.

Ar reikia CMR, jei pervežu asmeninius daiktus į Bristolį?

Reikia. Tai ne pasirinkimas, o reikalavimas. CMR – tai tarptautinis važtaraštis, kuris įrodo, kad aš paėmiau jūsų daiktus ir privalau pristatyti juos ten. Be CMR, jei nutinka kas nors – jokių teisių. Vieną kartą vaikinas atsisakė pasirašyti, sakė „kam tie popieriai, juk draugai“. Po savaitės mes draugais nebebuvome, nes jis pametė raktą nuo buto ir paskui ieškojo kaltų. CMR apsaugo ir jus, ir mane. Net ir tuščiam reisui forma reikia kažką sužymėti. Tad taip, Bristolis yra Anglijoje, ir taip – reikia popierių.

Kas atsakingas, jei muitininkai sulaiko dalį krovinio Prancūzijos pasienyje?

Priklauso nuo sutarties. Paprastai – jeigu jūs pats supakavote ir deklaravote, jūsų problemos. Jei mes tvarkėme dokumentus – tada prisiimame atsakomybę. Buvo situacija, kai Prangūzijos (Prancūzijos) muitininkai sulaikė teniso raketes kaip galimai komercinį krovinį. Klientas pyko ant mūsų, bet teniso raketės buvo penkiasdešimt vienetų. Na ką čia bepridursi. Normalu, kad komercija. Asmeniniams daiktams ribos aiškios. Vairuotojas turi teisę atsisakyti vežti, jei muitinė grasina baudomis. Tada perkraustymas stringa. Niekam nepatogu.

Ar galiu vežti maisto produktus mikroautobusu po Brexit?

Ką reiškia maistas? Jei šokoladas, sūris saugiam vartojimui – tai viena. Jei šviežia mėsa, kiaušiniai – kita. Po Brexit iš ES į JK draudžiama vežti gyvūninės kilmės produktus be veterinarinių sertifikatų. Net ir kelios dešrelės gali būti problema. Aš asmeniškai nenoriu tokių reikalų. Kartais klientai paslepia po drabužiais – tai jau kontrabanda. Jei mano vairuotojas sustoja ir randa – maistas išmetamas, o bauda gali kristi ant manęs. Tai jei norite nusivežti lietuviškų lašinių – gal ne per mus. Geriau DHL, jei leistų. O šiaip – neįmanoma, nebent turite leidimus.

Kiek laiko užtrunka dokumentų tvarkymas prieš kelionę į Angliją?

Dvi valandos, jei viskas tvarkoje. Dvi dienos, jei klientas neatrašo. Kartais aš pats vakare sėdu prie kompiuterio ir pildau deklaracijas, nes rytoj važiuoja mašina. Nervai, kava, kartais – keiksmažodžiai. Modernūs procesai padaromi internetu, bet sistema stringa. Dar pridėkime, kad JK sistema IPAFFS – vieną savaitę veikia, kitą – ne. Patarimas – nepalikite paskutinei dienai. Jeigu kelionė trečiadienį – dokumentai turi būt pirmadienį. Aš žinau, kad daug kas galvoja „ai, popieriai, nespėsit – parašysit kelyje“. Ne. Kelyje vairuotojas neturi tam laiko.

Kas realiai stringa, nepavyksta ir kodėl kartais norisi viską mesti

Ar tikrai visi perkraustymų pervežėjai turi licencijas vežti krovinius į Angliją?

Ne. Deja, labai didelė dalis – ne. Tenka matyti skelbimus: „privažiuosim mikroautobuseliu, pigiai“. Tie vaikinai dažnai neturi licencijos, draudimo krovinio, o kartais ir vairuotojo pažymėjimo dėl krovinių netinkamo. Aš nesakau, kad visi blogi. Bet statistiškai... na, tebūnie. Patikrinkite licenciją ECMR arba nacionalinį vežėjų registrą. Jei žmogus jums pasako „o kas ta licencija“ – bėkite. Kartą mačiau, kaip toks „pervežėjas“ paliko krovinį Belgijoje, nes neatlaikė muitinės spaudimo. Klientas be daiktų, be pinigų.

Kas būna, jei vairuotojas užstringa Doverio uoste dėl eilių?

Laukiate. Nieko čia nepamatysite. Būna, kad į Doverį patenki per keturias valandas, būna – per keturiolika. Ypač penktadieniais ir prieš šventes. Aš pats esu praleidęs ten beveik parą. Ką darei? Atsistoji eilėje, kartais nusiperki sumuštinį iš artimiausio „Tesco“. Vairuotojas paskambina klientui ir sako – atidėsime dešimt valandų. Jei turite skrydį kitą dieną – skriskite be daiktų. Tai tiesiog realybė. Greitas pristatymas krovinių į Angliją moderniais mikroautobusais virsta lėtu, jei uostas skęsta. Planuokite lankstų laiką ir dar lankstesnius nervus.

Ar verta pasitikėti pervežėju, kuris žada per 24 valandas būti Liverpulyje?

Ne. Nebent jis ką tik nusileido iš Marso. Vilnius–Liverpulis yra maždaug du tūkstančiai šimtų kilometrų. Net jei leistų važiuoti be sustojimo, kas draudžiama – minimum dvidešimt dvi valandos gryno vairavimo. O realiai – kanalas, muitinė, pailsėti, pavalgyti. Dvidešimt keturios valandos – teorinis minimumas, jei nesilaikote jokių taisyklių. Kartą tokį gavau iš kliento: „kitas sako, kad spėsim per dieną“. Tai aš pasakiau – tada vežkite pas aną, o kai jis pateks į kameras arba nepateks – skambinkite. Aš nemeluoju dėl terminų. Geriau pasakyti tris dienas ir atvežti per dvi, nei atvirkščiai.

Ką daryti, jei krovinys apgadintas, o apie draudimą niekas nekalbėjo?

Būna blogai. Jei jūs nepasirašėte draudimo, o pervežėjas jo neturi – lieka tik teismai ir graudžios istorijos. Standartiškai CMR atsako riba yra apie aštuoni–dešimt eurų už kilogramą. Bet jei vežate du šimtus kilogramų baldų ir jie sugenda – tūkstantis šeši šimtai eurų. Be draudimo to niekas nekompensuos pilnai. Aš siūlau visiems – drauskite. Kaina nedidelė, vienas–du procentai nuo vertės. Bet daug kas renkasi pigiau. Tada verkia. Aš nelabai mėgstu tokių pokalbių, bet privalau perspėti. Yra įmonių, kurios tyli apie draudimą specialiai. Po to – jūsų problema.

Ar mikroautobusai tikrai ekologiškesni už didelius krovininius automobilius?

Marketingas. Klausykite, 3,5 tonų mikroautobusas, pilnas sukdamsis – sunaudoja maždaug tiek pat kuro arba daugiau nei keturiasdešimt tonų vilkikas, kuris veža dvidešimt tonų. Tik tas vilkikas per toną išmeta mažiau CO2. Bet va – mikroautobusas gali privažiuoti iki jūsų durų centre, o vilkikas – ne. Tai tam tikra prasme taip, ekologiškesnis mieste. Bet jei mes apie planetą – tai nėra stebuklinga alternatyva. Aš pats važinėju senesniu, reikia pripažinti. Nors modernūs „Euro 6“ varikliai jau geresni. Bet eco-friendly etiketę klijuojame ant visko, kas juda. Nes taip reikia parduoti.

Kaip atpažinti, kad pervežėjas nesąžiningas jau pirmo skambučio metu?

Niekada nekalba apie dokumentus. Niekada nesiunčia sutarties. Žada viską – ir per mažai, ir per greitai. Kaina trisdešimt procentų mažesnė nei rinkoje. Jei telefonu jaučiate, kad jus veža ne ant mašinos, o ant žodžių – patikėkite instinktu. Buvome paėmę užsakymą pas klientą, kuris prieš tai pardavė viską, ką turėjo, nes kitas pervežėjas tiesiog neatvažiavo. Pradingo be žinios. Telefonas nebeatsiliepė. Kokios ten licencijos – jokios. Tokių istorijų dešimtys. Geriau paklauskite kvailo klausimo ir gausite atsakymą, nei patikėsite tuščiams pažadams.

Išvada

Greitas pristatymas krovinių į Angliją moderniais mikroautobusais yra įmanomas, bet ne stebuklas. Reikia laiko, tinkamų popierių ir žmonių, kurie ne tik vairuoja, bet ir galvoja. Nepasitikėkite per lengvais pažadais ir per mažom kainom. Jei kas nors iš šio teksto padės jums neprašauti pro šoną – jau bus gerai. O jei liko klausimų – skambinkite. Kartais atsiliepiu pats, kartais – vairuotojas, kas tik laisvas. Svarbiausia – kad daiktai pasiektų tikslą sveiki.