Greitas pristatymas kroviniams į UK – per 4 dienas: ką apie tai žino žmogus, dirbantis 20+ metų

Kai klientas pirmą kartą paklausia, ar galima per 4 dienas pristatyti krovinį iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę, aš paprastai atsakau: „taip, bet...“. Per du dešimtmečius šiame versle aš mačiau visko – ir tobulų pristatymų, ir visiškų chaoso scenarijų. Po Brexit viskas pasikeitė, bet greitas krovinių pervežimas į Londoną, Birmingemą ar Mančesterį vis dar įmanomas. Svarbiausia – teisingi dokumentai, supratingas klientas ir realūs lūkesčiai. Šiame tekste atsakysiu į klausimus taip, lyg sėdėtumėte su manimi prie kavos. Be marketingo skaidrių. Pavyzdžiui, jei kas nors siūlo pervežti jūsų butą į JK per 4 dienas už 300 eurų, bėkite. Bet apie tai – žemiau.

Ar tikrai spėsim per 4 dienas?

Ar krovinys iš Vilniaus į Londoną gali atkeliauti per 4 dienas tiesioginiu reisu?

Gali, bet turiu būti sąžiningas – „gali“ nereiškia „visada taip bus“. Jei kalbame apie tikrą dedikuotą transportą, be perkrovimų, ir jūsų dokumentai tvarkingi, tada Londonas per keturias dienas išvis nėra kosminė misija. Kelias per Lenkiją, Vokietiją, Nyderlandus arba Prancūziją, keltas per Lamanšą ir jau esate Anglijoje. Problemos prasideda, kai klientas mano, kad tai veikia kaip taksi – paspaudėte mygtuką ir fūra čia pat. Ne. Reikia planuoti paėmimo dieną, atsižvelgti į keltų grafiką ir pasienio patikras. Kartais Doverio uoste eilės nors ir retėja, bet vis dar pasitaiko.

O jei siunčiu iš Klaipėdos, ar tas pats galioja – per 4 dienas pasieksiu UK?

Iš esmės taip, tik vairuotojas turi pradėti anksčiau. Klaipėda yra šiauriau, reikės įveikti papildomus šimtus kilometrų iki sienos. Bet skirtumas nebus kritinis – gal pusdienis, gal visas laikas priklauso nuo to, kaip greitai krovinys bus paruoštas. Žinote, kartais klientai sako „rytoj 8val bus paruošta“, o aš ten atvažiuoju, o jie dar net dėžių nėra užsipakavę. Tai tada net ir iš Kauno neper 4, o per 6 bus. Iš Klaipėdos fiziškai galima, bet reikia realistiškai vertinti paėmimo logistiką. Jūros uostas nereiškia, kad krausimės laivą – kalbame apie kelių transportą.

Ar ADR kroviniai ar per didelė technika gali važiuoti tokiu greičiu?

Ne, arba bent jau aš to nepažadu. Pavojingos medžiagos, permatmenys, nukraipyta technika – viskas tai reikalauja specialių leidimų, maršrutų derinimo ir dažnai lydinčio automobilio ar policijos palydos. Vien dėl to galite prarasti 1-2 paras. O dar – UK muitinė mėgsta papildomai tikrinti neaiškios paskirties krovinius. Kartą vežėme pramoninį presą, kuris buvo per aukštas standartiniams tiltams Prancūzijoje. Turėjo važiuoti aplink per Belgiją. Vietoj 4 dienų – 7. Tai jei turite standartines dėžes, baldus, buitį – OK. Jei kažkas netipinio – greitas pristatymas kroviniams į UK tampa sudėtingesnis.

Kodel jūs sakot 3-5 dienos, o ne tiesiog garantuojat keturias?

Nes aš jau per senas šioje profesijoje ir per daug matęs. Pažiūrėkite, keltų vėlavimai iš Dunkerque ar Calais, Channel Tunnel gedimai, Anglijos A1 greitkelio avarijos... Viskas gali sustoti per 10 minučių. Kartą Doverio pusėje strigome dvylika valandų dėl audros. Klientas skambino kas dvi valandas. Suprantu, jis nervinasi, bet aš ten oro valdyti negaliu. Be to, UK muitinės pareigūnai kartais tiesiog nusprendžia, kad šiandien tikrins kiekvieną antrą fūristą. Tai jei klausičiau savęs kaip vežėjas, ar galiu sau leisti pažadėti lygiai 4 dienas... tikriausiai ne. Verčiau nustebinsiu anksčiau, nei vėluosiu ir gausiu įskaudintą laišką.

Popieriai, be kurių niekur

Kokie dokumentai būtini siunčiant krovinį į Jungtinę Karalystę po 2021 metų?

Prekių sąskaita faktūra, pakavimo sąrašas, EORI numeriai abiejose pusėse. Skamba paprastai, bet patikėkite, tai kuriami klaidų rezervuarai. Vieną kartą klientas nurodė UK EORI numerį, bet praleido vieną skaitmenį. Fūra pasiekė Doverį, muitinė sistema išmetė klaidą, ir krovinys parkirav. 48 valandas klientas aiškinoosi telefonu su HMRC. Komercinės sąskaitos vertė turi atitikti realybę – jei parašysite, kad 20 televizorių kainuoja 200 eurų, muitininkai iškart su įtarimais. Ir taip, jūsų lietuviškas PVM mokėtojo kodas nebeveikia kaip EORI – reikia atskiro JK numerio.

Ar reikia kokių nors ypatingų pažymų pervežant maisto produktus ar kosmetiką į Angliją?

Šitoje vietoje visada prisipažįstu, kad mano žinojimas siekia ribas. Standartinėms pakuotėms, konservams, sausam maistui – dažniausiai pakanka standartinės eksporto deklaracijos. Bet šviežiena, mėsa, pieno produktai... hmm... (ar čia dar nepriklauso nuo SPS sertifikatų ir veterinarinio tikrinimo?). Pataisykite mane, bet JK pusė turi savo reikalavimus. Aš asmeniškai stengiuosi vengti šviežio maisto pervežimų, nes ten daug rizikos. Kartą klientas vežė lietuvišką sūrį į Londono turgų. Dokumentai buvo beveik tvarkingi, bet JK pasieniečiai laikė krovinį papildomas šešias valandas. Geriau jau su kosmetika ar drabužiais – ten paprasčiau, nors irgi pasitaiko siurprizų.

Kas yra tas EORI numeris ir kodėl be jo viskas stringa kaip žvilgstantis kambarys be interneto?

EORI – tai įmonės kodas muitinei. ES turėjo savo sistemą, o JK susikūrė naują po Brexit. Be šio numerio muitinė negali identifikuoti, kas importuoja. Kai kuriems fiziniams asmenims, perkraustantiems asmeninius daiktus, kartais nereikia, bet verslui – privaloma. Atminkite: jūsų siuntėjo EORI ir gavėjo EORI – du skirtingi dalykai. Buvo atvejis, kai vežėme baldus iš Kauno į Birmingemą. Gavėjas, maža įmonė, neturėjo UK EORI. Doverio muitinė atsisakė priimti deklaraciją. Teko grąžinti, fūristui Lietuvoje laukti dvi paras. Klientas pyko ant mūsų, nors mes ne kartą klausėme apie numerį. Visada pasitikrinkite du kartus.

Ar galiu pats užpildyti eksporto deklaraciją, kad sutaupyčiau?

Teoriškai taip, jei išmanote prekių klasifikaciją. Praktiškai – aš mačiau žmonių, kurie suvedė kodą taip tragiškai, kad muitinė manė, jog vežame ginklus vietoj kėdžių dalių. Nejuokauju. HS kodas – tai mokslas. Parašote neteisingą, ir jūsų krovinys į UK gali užstrigti savaitei. Mes paprastai tvarkome viską patys, ne todėl, kad norime prasimušti papildomus eurus, o todėl, kad žinome, kas nutinka, kai kažkas sugenda. O sugenda dažnai. Jei jūs tikrai norite pildyti patys – prašau, bet tada atsakomybė visiškai ant jūsų pečių.

Kainos, apie kurias niekas nenori šnekėt, bet visi klausia

Kokia reali dedikuoto pervežimo kaina į Londoną, jei reikia spėti per 4 dienas?

Jei turite 15-20 kubinių metrų asmeninių daiktų ir norite tikros dedikuotos mašinos, kaina paprastai svyruoja nuo 1800 iki 2500 eurų. Sezoniškumas daro savo – gruodį ir rugpjūtį brangiau. Štai konkretus pavyzdys iš praeito mėnesio: du kambarių butas Kaune į Mančesterį, dedikuotas sprinteris, durys-durys, iš viso 1950 eurų, trys su pusė dienos kelyje. Jeigu jums siūlo tą patį už 800 eurų, labai didelė tikimybė, kad arba bus paslėptų mokesčių, arba jūsų daiktai bus sukišti į bendrą fūrą, kuri važiuos savaitę. Greitis turi savo kainą, ir tai normalu.

Ar egzistuoja koks nors būdas sumažinti kainą, neprarandant greito pristatymo į JK?

Išskyrus tai, kad turite lanksčią išsiuntimo dieną ir mes jus įstatome į jau planuojamą reisą – nelabai. Kai kurie klientai mano, kad jei patys padės krauti, sutaupys. Ne, vairuotojas tiek pats uždirba, kiek turi uždirbti. Kuras Anglijos kelyje kainuoja tiek pat, kokybė kainuoja tiek pat. Yra pigiau operatorių, kurie siūlo stebuklus. Bet iš tikrųjų jie dažnai neturi draudimo, neturi licencijų, o kai kurie – neturi net sąžinės. Aš per 23 metus mačiau visokiausių. Kartą toks „vežėjas“ paliko krovinį neaiškioje saugykloje prie Londono ir dingo. Pigiau ne visada reiškia geriau.

Ar kuro kainos kiekvieną savaitę keičia tarifus?

Taip, deja. Daugelis vežėjų taiko kuro antkainius, koreguojamus kas savaitę ar kas mėnesį. Tai panašu į situaciją parduotuvėje – viena savaitė pienas kainuoja vieną kainą, kita – jau brangesnis. Mes stengiamės fiksuoti kainas 7 dienoms, bet jei jūs klausėte šiandien, o siųsite po mėnesio – gali skirtis. Ypač jei pasaulyje vėl kažkas nutinka. Beje, JK svaro kursas irgi daro įtaką, jei mūsų sąskaitų dalis fiksuojama svarais. Paprastai visą tai sudedame į vieną dokumentą, kad klientas matytų, o ne slėptume po gražiais žodžiais.

Ką reiškia „nuo durų iki durų“ ir kodėl kartais tenka primokėti?

„Nuo durų iki durų“ turėtų reikšti būtent tai – paimame iš jūsų namų, pristatome į nurodytą adresą JK. Bet atsargiai: kai kurios, dažniausiai didelės korporacijos, duoda kainą „uostas-uostas“. Jūs džiaugiatės pigiau, o paskui sužinote, kad iš Doverio uosto į jūsų Birmingemo butą reikia dar mokėti 250-300 svarų. Tai apgaulė, bet tokią dažnai naudoja. Aš asmeniškai tokių dalykų nekenčiu. Jeigu matau, kad UK adresas toli nuo pagrindinių magistralių, pasakau iš karto – bus papildoma kaina. Verčiau žmogus supyks ant kainos dabar, nei ant apgavystės vėliau.

Ar savaitgaliai ir UK šventinės dienos skaičiuojasi į tas 4 dienas?

Ne, jokiu būdu. Anglijoje sekmadieniais ir banko švenčių dienomis rimto judėjimo nėra. Jei fūra išvažiuoja pirmadienį iš Lietuvos, diena 1 prasideda antradienį. Penktadienį atvykus – tai ketvirtos darbo dienos pabaiga. Daugelis klientų skambina šeštadienį ryte ir klausia, kur jų krovinys. Atsiprašau, bet šeštadienį Doverio pareigūnai nedirba, o vairuotojas privalo savaitgalį praleisti pagal vairavimo ir poilsio laiką. Kartą klientas piktino, kad per 4 dienas nesumojome per Velykų savaitgalį. Noriu priminti – JK Velykos nėra Lietuvos datos. Būna skirtingai. Planuokite iš anksto.

Kas realiai gali sugadinti gražų 4 dienų planą

Kaip dažnai pasitaiko force majeure situacijų, kurios vėluoja pristatymą į JK?

Dažniau, nei norėtųsi. Keltų streikai, audros Lamanše, sniegas Prancūzijoje, Bendžamino sistema nulūžta... iš 100 ekspresinių reisų gal 5-10 proc. užtrunka ilgiau. Atrodo mažai, tol nepataikote į tuos 5 proc. Realus atvejis – pernai žiema, audra Ciara uždarė Doverį parai. Mūsų klientas vežė parodos stendus į Londono centrą. Beveik pražuvome terminai. Laimei, radome alternatyvų kelią per kitą uostą, bet tai kainavo papildomai. Greitas pristatymas kroviniams į UK įmanomas tol, kol gamta ir technika nusprendžia nežaisti prieš mus. Tokia jau šio darbo dalis.

Ką daryti, jei Eurotunnel užsidaro dėl gedimo – krovinys jau pakeliui?

Tada persukame per keltus. Calais-Dover maršrutas arba Dunkerque. Paprastai prideda 2-3 valandas, bet jei eilės didelės – gali ir pusdienį. Štai kodėl svarbu dirbti su vežėju, kuris turi patirties, o ne su vaikinu, turinčiu vieną sprinterį ir Google Maps. Aš šioje srityje jau 22 metus... (nu, gal jau 24, laikas taip greitai lekia). Per tą laiką mačiau krizių įvairiausių. Alternatyvūs maršrutai, atsarginiai vairuotojai, žinios apie uostų būklę realiu laiku – tai nėra prabanga, tai būtinybė, jei jums reikia konkrečios datos. Patikimas partneris turi planą B. Ir planą C.

Ar pasitaiko, kad vežėjai tiesiog pavagia dalį krovinio kelyje į Angliją?

Retai, bet pasitaiko, ypač jei rinkotės neaiškų siūlymą per skelbimų portalą. Buvo atvejis, kai vežėme elektroniką – pusė krovinio kažkur „prapuolė“ prie Calais. Policija, draudimo žaidimai, mėnesiai švaistymo. Šlykštu. Patarimas: jei operatorius neturi fizinio ofiso, neturi CMR draudimo, neturi OCP licencijos – net nesigailinkite pinigų, bėkite. Rimtos įmonės, dirbančios su perkraustymu į UK, turi stebėjimo sistemas, fiksuotas tranzito vietas. Be to, dedikuotoji mašina su mūsų vairuotoju, o ne samdytas per Telegram – kur kas saugiau. Taupymas čia gali virsti košmaru.

Ką daryti, jei mano baldai atvyksta subraizyti – gal dėl greičio blogai supakavote?

Greitis neprilygsta aplaidumui, tačiau aš nemeluosiu – skubant pasitaiko. Dažniausiai pažeidimai kyla ne nuo greitai važiuojančio vairuotojo, o nuo netinkamai supakuotų daiktų. Jei dėžėse nėra pakavimo popieriaus, jei šaldytuvas nestatytas vertikaliai, jei skalbimo mašinos būgnas neprisuktas – vibracija padaro savo. Kai važiuojama į UK per keturias dienas, mašina juda tolygiai, bet keltai svyruoja. Buvo atvejis, kai klientas neužtvirtino šaldytuvo. Keltas supavosi, šaldytuvas griuvo. Nuostoliai – visiški. Greitis nekaltas, kaltas pasiruošimas. Beje, krovinys vis tiek turi būtų pakrauta stabiliai, kad net audroje neiškristų.

Ar buitinės technikos pervežimas turi ypatingų rizikų greitojo maršruto metu?

Technika jautri ne greičiui, o temperatūros pokyčiams ir vibracijai. Vaizdo plokštės, šaldytuvai – važiuoja saugiai, jei tvirtai pritvirtinti. Svarbus dalykas: UK kištukai kitokie, bet čia jau jūsų rūpestis, ne mano. Juokauju, žinoma, kad noriu, kad viskas būtų gerai. Mes naudojame gofruotus kartono lakštus, audinius, kampų apsaugas. Jei technika originalioje pakuotėje – puiku. Jei be jų – reikia papildomo apsaudavimo. Perkraustymas į Didžiąją Britaniją dažnai apima ne tik baldus, bet ir visą IT įrangą. Tik nepamirškite atsarginių kompiuterių – jei ką, Anglijoje viskas brangiau taisyti nei paruošti Lietuvoje.

Paruošimas ir praktiniai patarimai

Kokios savaitės dienos geriausios, norint pradėti pervežimą į JK, kad tikrai tilptų į 4 dienas?

Idealu – pirmadienis arba antradienis. Niekada nepradėkite penktadienio vakarą. JK muitinė ir terminalai savaitgaliais dirba minimaliai. Jei fūra išvažiuoja pirmadienį ryte, ketvirtadienį vakarą jau galima tikėtis pristatymo. Penktadienis kelyje reiškia, kad viską pasitinkate pirmadienį. Vienas klientas nusprendė krauti penktadienį 17 val., nes „taip patogiau“. Patogu jam, o mūsų vairuotojas sėdėjo Prancūzijoje visą savaitgalį mokėdamas už stovėjimą. Plano darymas turi būti logiškas. Aš suprantu, kad visi skuba, bet kartais 2 dienos pasiruošimo sutaupo savaitę galvos skausmo kelyje.

Ar man reikia specialiai ženklinti dėžių angliškai, kad muitinė greičiau praleistų?

Angliškas ženklinimas labiau padeda vairuotojui ir paskirties sandėliui, o ne pačiai muitinei – jie tikrina sistemoje. Bet aiškus numeravimas ir turinio aprašymas anglų kalba tikrai pasitarnauja. Aš asmeniškai stengiuosi ant kiekvienos dėžės rašyti numerį ir kambario paskirtį. Muitininkas... (na, ne muitininkas, o paskirties adreso darbuotojas) taip greičiau susigaudo. Kai pervežate asmeninius daiktus į Londoną ar kitą UK miestą, jūsų kambario baldai gali atrodyti visiškai vienodai supakuoti. Numeracija padeda. Ir nepamirškite – „FRAGILE“ lipdukas nepadės, jei viduje tuščia dėžė be pakavimo medžiagų.

Kokį transporto tipą rinktis – fūra, sprinteris, konteineris?

Keturioms dienoms rinkitės sprinterį mažesniam kroviniui arba mažąją fūrą didesniam. Konteineris? Tada jau nebe kelių transportas, o jūrinis – tai savaitės ir mėnesiai. Kai kuriems klientams reikia paaiškinti, kad mes čia kalbame apie express važiavimą keliais. Sprinteris važiuoja tiesiai, be persikrovimų, ir gali pasiekti JK pakankamai greitai. Standartinė fūra 90 kubų – ji irgi dedikuotai važiuoja, bet jei jūs turite tik 10 kubų, mokėti už visą fūrą bus finansiškai beprasmiška. Sprinteris 15-20 palečių – idealus ekspresiniams kroviniams. O jeigu stumiate 50 kubų – tada jau didžioji mašina, bet ir kaina atitinkama.

Ar galiu pats padėti pakrauti, kad sutaupytume laiko?

Žinoma, jei esate stiprus ir sveikas. Bet atvirai – profesionalai krauna greičiau ir tvarkingiau. Jūsų „pagalba“ kartais labiau trukdo, nes nežinote, kaip efektyviai išnaudoti erdvę. Buvo situacija, kai klientas labai norėjo padėti, net panešiojo dėžes, o paskui pats numetė savo televizorių ant laiptų. Liūdna diena. Mes turime draudimą, bet tokios smulkmenos sujaukia nuotaiką. O beto, krovinys vis tiek turi būti pakrautas taip, kaip mes mokam, kad tilptų viskas. Jei norite padėti, geriau paruoškite dėžes ant pirmojo aukšto, atriškite duris ir atneškite kavos. Vairuotojai tai labai vertina.

Ką reiškia, kad mano krovinys važiuoja „tiesiogiai“?

Tiesiogiai reiškia, kad mašina važiuoja iš taško A į tašką B be jokių papildomų persikrovimų sandėliuose. Paprastai tai garantuoja kur kas didesnę greičio tikimybę. Bet atsargiai – kai kurie.operatoriai (taip, parašiau su tašku per klaidą, bet paliksiu, nes taip būna) sakosi, kad veža „tiesiogiai“, o iš tikrųjų persikrauna krovinį koks nors sandėlyje prie Calais. Visada klauskite išsamiau. Ar mašina ta pati važiuos per visą kelią? Ar vairuotojas tas pats? Ar reiks kažkur perkrauti? Jei atsakymas „hm, pažiūrėsim“ – greičiausiai nebus tikrosios dedikuotos paslaugos. O tada 4 dienos gali ištįsti iki 8.

Kur geriau kreiptis – į tarptautinio pervežimo įmonę ar tiesiog rasti vairuotoją per skelbimus?

Į įmonę. Taškas. Aš nebandau čia parduoti savo paslaugos, tiesiog statistiškai mažiau rizikos. Per skelbimus rastas vairuotojas gali būti puikus žmogus, bet kas bus, jei suges mašina? Kur jūsų CMR draudimas? Kur sekimas? Buvęs klientas kartą taupė pinigus, rado „SuperStonksPerkraustymai69“ per kažkokį portalą. Rezultatas – krovinys pasimetė kažkur netoli Birmingham. Rimtos įmonės, dirbančios su perkraustymu į Didžiąją Britaniją, turi veikiančius telefonus, biurus, sutartis. Tai kainuoja brangiau, nes tai yra brangesnė paslauga. Pigiau – rizikingiau. Jei siunčiate daiktus į JK ekspresu, nereikia eksperimentų.

Ar draudimas tikrai reikalingas, jei krovinys kelyje tik 4 dienas?

Taip, ir net labai. Avarijos, gaisrai, vagystės – juk neplanuojami. Kas, jei per tas 96 valandas nutiks avarija tunelyje arba keltas bus užlietas potvynio? Draudimas kainuoja kelis procentus nuo krovinio vertės, o ramybė – neįkainojama. Aš patarčiau visas vertingas prekes ir asmeninius daiktus drausti pilnaverte draudimo suma. Yra tokių, kurie sutaupo 50 eurų ant draudimo, o paskui verkia dėl 5000 eurų nuostolių. Aš suprantu, kad tai papildomas straipsnis sąskaitoje, bet greitas pristatymas kroviniams į UK nereiškia, kad rizika mažesnė. Dažnai ji net didesnė dėl spaudimo. Apdrauskite. Rimtai.

Išvada

Greitas pristatymas kroviniams į UK per 4 dienas yra pasiekiama realybė, ne mitas. Per du dešimtmečius šioje srityje aš mačiau, kaip gerai paruošti dokumentai ir sąmoningas klientas gali padaryti stebuklus. Arba kaip viena klaida keliuose popieriuose gali viską sustabdyti savaitei. Jei planuojate siuntimą į Londoną, Birmingemą ar kitą JK miestą, nepiktnaudžiaukite pigiausiais pasiūlymais, kruopščiai supakuokite daiktus ir pasitikrinkite EORI numerius. Raskite partnerį, kuris kalba atvirai ir nebijo pasakyti „nežinau“. Sėkmės jūsų kraustymuisi – jei kils klausimų, rašykite. Kad ir naktį.