Greitas pristatymas į Angliją su garantuotu saugumu mikroautobusu

Dvidešimt treji metai krovinių vežiojimo kelyje – skamba kaip filmo anonsas, bet aš tiesiog vairuoju ir organizuoju mikroautobusų pervežimus į Angliją. Greitas pristatymas į Angliją su garantuotu saugumu mikroautobusu nėra stebuklas; tai daugiausia darbas, patirtis ir žinojimas, kurie idiotai stabdo eilę Kole. (Čia tas Kentas, palei M20, jei kas nežino.) Klientai dažnai galvoja, kad mes tiesiog įsėdam ir nuvažiuojam per porą valandų. Realybė kiek kitokia. Surinkau atsakymus į klausimus, kuriuos man užduoda beveik kasdien, kai žmonės nori išsiaiškinti, kaip viskas vyksta nuo durų iki durų.

Kainos, terminai ir kaip visa tai suplanuoti

Kiek kainuoja pervežimas mikroautobusu į Londoną ir kodėl ne 300 eurų?

Na, jei kas nors žada pervežti jūsų baldus iš Kauno į Londoną už tris šimtus eurų, aš nuoširdžiai patarčiau pabėgti. Greitas siuntų gabenimas mikroautobusu į Angliją kainuoja atitinkamai. Dyzelis, keltų mokesčiai, Prancūzijos kelių rinkliavos, nakvynė jei reikia – visa tai susideda. Šiaip pas mus kaina dažnai svyruoja tarp aštuonių šimtų ir tūkstančio penkių šimtų eurų už pilną krovinį. Jei siunčiat vieną daiktą, skaičiuojam pagal kubus. Nežinau, gal kas pigiau randa, bet aš nežinau kaip jie moka sąskaitas. Elektra brangsta, todėl ir mes turim prisitaikyti.

Ar galiu siųsti tik vieną skalbimo mašiną ir porą dėžių, ar būtina užpildyti visą mikroautobusą?

Galima ir vieną daiktą, ir pusę mikroautobuso. Mes renkamės krovinius iš kelių klientų – vadinasi, dalinis krovinys. Jūsų skalbimo mašina gali važiuoti kartu su kažkieno sofa ir dviračiu. Tiesa, reikia gerai supakuoti, nes kitų daiktai juda, braižosi. Kartais mikriukas būna pilnas, kartais pustuštis – čia kaip ruletė, bet jūs vis tiek mokat tik už savo vietą. Anksčiau mes vadindavome tai kubais, bet dabar dažniau žiūrim į faktinį svorį ir matmenis. Svarbu užrašyti tikslų adresą, nes paskui tenka ringtis po visą Londoną ieškant gavėjo.

Kaip greitai daiktai pasieks Angliją – ar tikrai per 48 valandas?

Teoriškai taip. Praktiškai – greitas pristatymas į Angliją trunka apie dvi-tris paras iš didžiųjų Lietuvos miestų. Bet jei palikt reikia kažkur Šiaurės Airijoje ar Velse, pridėkit dar dieną. Pasitaiko, kad Doverio uoste eilės būna beprotiškos. Kartais oras, kartais avarija kelyje. Aš realiai mėgstu žadėti tris dienas ir nuskristi per dvi – taip visi laimingesni. Šeštadieniais Londone centras užkimštas, ten vairuot – pragyvenimas. Tiesiog nesitikėkit stebuklų, ypač jei keliaujam sausio mėnesiu, kai audros kaip savižudžiai.

Ar sekmadieniais Jūs dirbat, nes mano senelis tik tada gali priimti siuntą Bristolyje?

Ha, seneliai... Žinot, sekmadieniai Anglijoj kitokie nei Lietuvoj. Daugelis sandėlių nedirba, gyventojų durų atidarymas – galimas dalykas, jei sutartas. Mes nemėgstam sekmadienių darbo, nes po savaitės vairavimo smegenys kaip košė. Bet jei tikrai reikia, pakalbam. Kartais klientas pats sutinka ateit į kurį nors restorano parkingą netoli M4 ir pasiimt daiktus. Tai toks gyvas sprendimas, nors oficialiai sakau – savaitgaliai brangiau, nes tenka mokėti vairuotojui už neapmokamą poilsio laiką. Ne viskas taip paprasta, kaip atrodo klientams iš šono. Seneliai būna užsispyrę, bet čia mylimi šeimos nariai.

Saugumas, draudimas ir kaip realiai saugoti daiktus

Ar mano daiktai bus apdrausti, jei kelyje kas nors nutiks?

Draudimas... čia tas dalykas, kur visi sako "taip, žinoma", o paskui skaito smulkųjį šriftą. Mes turime CMR draudimą, bet jis dengia ne viską – ypač jei daiktai blogai supakuoti. Kartais klientas įsipakuoja pats, naudoja seną laikraštį ir tikisi, kad porcelianas išliks sveikas. Nerealu. Aš asmeniškai rekomenduoju pilną draudimą užsiakyti atskirai, jei vežat antikvarinius baldus. (Čia pataisau save – antikvariniai baldai dažnai nėra apdrausti standartiškai.) Garantuotas saugumas prasideda nuo tvirtų dėžių ir tinklelio, o ne nuo popieriaus lapo, kurį pasirašo pardavėjas. Nuosavu draudimu negailėkit.

Kaip užtikrinti, kad siuntos mikroautobuse nepasimes tarp kitų krovinių?

Ženklinimas. Mokykloje mus mokė rašyti etiketes, o realiai pusė klientų užrašo "daiktai" ir telefono numerį be pliuso ir Lietuvos kodo. Anglijoje toks numeris neveikia. Kiekvienas daiktas turi turėti lipduką su gavėjo adresu, vardu ir kontaktu. O jei lietų? Turim idėja, kad plėvelė padeda, bet praktika rodo, kad jei vanduo praeina pro durų sandarą, lipdukai nulinksta. Dėžės turi savo vietą, pririšamos. Bet būna, kad skubant kažkas nepririša. Tada girdžiu dūžius gale – negerai. Todėl mes patys peržiūrim krovinius prieš išvažiuojant. Geriau jau aš pasitaisysiu etiketę, nei skambinės piktas gavėjas iš Readingo.

Ar tikrai mikroautobusas yra saugesnis nei didelis krovininis automobilis?

Čia toks mitas, kad mažas automobilis = mažiau saugus. Nebūtinai. Krovininis mikroautobusas gazuoja greičiau, gali prisijungti prie lengvesnio srauto, nestovi poilsio zonose, kur pilna vagių. Didelis fūras dažnai paliekamas naktimis parkinge, o mes dažnai vežame express režimu, vairuotojas miega prie mašinos. Kita vertus, mikroautobuse mažiau vietos, todėl negalima švaistytis erdve. Kartais, kai krauname per daug, daiktai remiasi į stoglangį ir gali įbrėžti. Reikia saiko. Aš pripažįstu, kad yra krovinių, kuriems reikia fūros. Bet jei planuojate buto baldus į Angliją – Sprinteris dažnai būna intelektingesnis pasirinkimas nei vilkikas.

Kas realiai būna kelyje – klaidos, vėlavimai ir žmogiškieji dalykai

Ar vairuotojai keičiasi, ar vienas vaikinas viską padaro pats?

Žiūrėkit, vienas vairuotojas iki Anglijos ir atgal – tai jau beprotybė, kai reikia važiuot express. Mes dažnai siunčiame du, ypač jei krovinys skubus. Bet kartais, kai klientas sutaupyt nori, lieka vienas. Tada jis privalo laikytis poilsio laiko, tachografas stebi. Prisimenu atvejį, kai vaikinas bandė "nulaužti" poilsį, sustojo tik valandai kur nors Iru... ar kaip ten tas kempingas vadinasi... prie Prancūzijos ir Ispanijos sienos. Neišėjo. Valanda – per mažai, bauda garantuota. Nekartokit to. Geriau sumokėkit už antrą vairuotoją, nei gaut kilometrinę baudą už tachografą. Po dvidešimties valandų vairavimo akys patiesios pačios.

Ar Jūs vežate tik į Londoną, ar ir į kitus Anglijos galus, pvz., į Brisolą?

Ne tik į Londoną, nors ten didžiausias srautas. Vežame į Bristoliaus... na, į Anglijos regionus – Manchesterį, Liverpulį, Birmingemą, Brisolą. Štai, vėl su šituo pavadinimu nesugalvoju kaip teisingai – Bristolą? (Taip, Bristolą, atsiprašau, kartais liežuvis apsiverčia per greitai.) Kainos ten šiek tiek didesnės, nes atstumas nuo Doverio nemenkas. Vienas dalykas, ką turi žinot – Anglijos keliai vakarinėje dalyje siauresni, ypač Kornvalyje. Ten fūrai nepravažiuoja, o mikroautobusas dar bėdų neturi. Todėl jei keliaujat į vakarinę Angliją, mikriukas yra protingas sprendimas. Atvežame tiesiai prie durų, kai tik gatvės plotis leidžia.

Ką daryti, jei gavėjas Anglijoje nėra namie sutartu laiku?

Būna. Kartais gavėjas pamiršta, kad siuntinys atrieda. Mes paskambinam – neatsako, laukiame pusvalandį, bandome dar. Jei tikrai nieko, daiktai grįžta į mūsų partnerių sandėlį Slough arba laukia kito maršruto. Papildomai kainuoja, apie keturiasdešimt penkiasdešimt svarų. (Ne, gal trisdešimt, priklauso nuo savaitės dienos.) Realiai kalbant, geriau turėti atsarginį kontaktą – kaimyną, draugą, giminaitį. Sakau atvirai, yra buvę, kad siuntėjas su gavėju nesasišnekėjo ir abu mums skambinėja pikti. Mes tik vairuotojai, ne santykių terapeutai. Dar kartais paliekam raktą nuo sandėlio po kilimu – tik šiopul.

Muitinė, svoris ir keisčiausi daiktai

Ar reikia muitinės dokumentų, jei vežu asmeninius daiktus į Angliją po Brexit?

Dabar po Brexit viskas pasikeitė. Jei daiktai nauji ir neapmuitinti, gali prireikti muitinės deklaracijos, prekės kodo, sąskaitos. Jei asmeniniai naudoti baldai – dažniausiai einama su tam tikrais muitinės patvirtinimais. Aš nesu muitinės agentas, todėl 100% nežinau visų smulkmenų. (Čia geriau pasitikrinti su muitininku arba brokeriu Lietuvoje.) Mes vežame, bet deklaracijas klientai tvarko patys arba per mūsų partnerius. Neseniai buvęs atvejis: klientas vežė naują dviratį, bet be sąskaitos – Doverio muitinėje užlaikė pusdieniui. Būkit atsargūs su naujais daiktais. Pasižymėkit serijinius numerius.

Koks svoris ar matas yra jau per didelis krovininiam mikroautobusui?

Standartinis krovininis mikroautobusas – Opel Movano, Mercedes Sprinter, Fiat Ducato – paima apie tūkstantį dviejų šimtų – tūkstantį penkių šimtų kg naudingojo krovinio. Bet. Čia didelis bet. Daugelis žmonių pakuoja akmenis – turiu omeny knygas, keramiką, treniruoklius. Tada svoris viršija, o mes važiuojame pro svarstykles Prancūzijoje. Baudos ten kosminės. Aš vieną kartą turėjau palikt dalį krovinio depozite, nes klientas "prisidaręs" buvo. Labai nemalonus jausmas, kai matai, kad mašina per sunki ir žinai – stovėsime. Reikia sverti namuose. Geriau turėt mažiau, nei aiškintis prie svarstyklių.

Ar galima vežti augalus, maisto produktus ar naminių gyvūnų ėdalą?

Augalai – ne, nebent su fitosanitariniu. Maistas – labai ribotai. Konservai, džiovinti vaisiai kartais praslysta kaip asmeniniai racionai, bet šviežia mėsa, pienas – tikrai ne. Gyvūnų ėdalas... hmm... sausa ėdalas kartais praeina, bet atviri maišai – ne. Aš tiksliai nežinau visko sąrašo, nes jis kinta. (Geriau UK gov puslapį pasitikrinti.) Prisimenu, kaip kolega vežė du didelius maišus lietuviškų kruopų. Doverio muitinė pažiūrėjo, pasijuokė ir leido važiuot, bet sakė – paskutinis kartas. Tai toks "pasisekė" variantas, ant kurio nesiremčiau. Patarčiau nepirkti maisto siuntoms – per brangu dėl galimų problemų.

Ar mikroautobusą galima pakrauti tik išverčiant pusę buto?

Žmonės kartais nesupranta, kad mikroautobusas nėra Tardis iš Doctor Who. Jis turi ribas. Ateina klientas ir sako: "O čia tik trys spintos, laikrodis ir šaldytuvas." Aš pažiūriu – taip, tai telpa. Bet jis pamiršo paminėti, kad šaldytukas side-by-side, o spintos trijų metrų aukščio. Pervežimas tada tampa galvosūkiu. Kartais tenka įmauti ant viršaus, bet saugumas nukenčia. Jei matote, kad daiktų daugiau nei mašinoje vietos – mes nesivaržom pasakyti: "ne, nevešim, reikia didesnės mašinos." Nėra prasmės prasidėt. Būna, kad reikia dviejų reisų. O tada kaina dviguba.

Kaip atskirti profesionalą nuo sukčiaus

Ką daryti, jei pervežimo kompanija į Angliją prašo visą apmokėjimą iš anksto?

Tai raudona vėliava. Normalu, kai prašoma trisdešimt ar penkiasdešimt procentų avanso. Bet jei verslininkas reikalauja visų pinigų prieš techniką apžiūrint – bėkit. Yra buvę, kad žmonės sumoka viską, o paskui savaitę klausia "kada atvažiuosit", o tas vairuotojas jau kitą krovinį veža Ispanijon. Mes imam dalį prieš išvažiavimą, dalį gavus. Beje, šįmet rinkoj atsirado daug "Facebook vairuotojų", kurie paskelbia skelbimą, paima pinigus ir dingsta. Žiauru, bet realu. Tikrinkit, ar įmonė turi licenciją, CMR draudimą, realų ofisą. Jei atsako tik iš mobilaus numerio – atsargiai. Geriau permokėk truputį už patikimumą.

Ar garantuotas saugumas reiškia, kad daiktai niekada nesubraižys?

Ne. Reiškia, kad mes dedame visas pastangas, kad nenutiktų. Bet jei Jūs padėsite veidrodį be pakuotės šalia dviračio grandinės – jis subraižysis. Garantuotas saugumas mikroautobusu į Angliją yra procesas, o ne burtažodis. Tvirtinimas diržais, antklodės, kamščiai – visa tai mažina riziką. Bet nulinės rizikos neegzistuoja. Aš galiu pakartot begalę kartų: "supakuokite daiktus taip, lyg jie kristų nuo stalo." Nes dažnai jie veikiai "krenta" tiesiog kelyje per duobes. Anglijos keliai gana lygūs, bet Prancūzijoje duobių yra. Saugumas prasideda nuo Jūsų dėžių.

Kaip supakuoti daiktus, kad jie ištvertų kelionę per Europą iki Anglijos?

Dėžės. Negailestingai daug dėžių. Burbulinė plėvelė – ne šūdiniai laikraščiai. Jeigu leisite, pasidalinsiu: mažiausiai sugadinta tai, kas supakuota į profesionalias perkraustymo dėžes, o ne į bananų dėžes iš Maximos. Nors ir jos tinka smulkiems daiktams, jei stiprios. Stiklas turi turėti kryžiuką – "DĖMESIO, STIKLAS." Daiktai neturi važinėti laisvai. Kartais atidarau mašiną ir matau, kad klientas įmetė maišą su puodais – jie visi įdubę. Ne, taip neturi būt. Pervežimas mikroautobusu į Angliją neapmokys jūsų indų gaila. Investuokit į pakavimo medžiagas. Ir lipnią juostą – daug lipnios juostos. Be jos dėžės atsiveria.

Ką reiškia "durų iki durų" pristatymas į Angliją mikroautobusu?

Teoriškai – atvažiuoju prie Jūsų namų Vilniuje ir atiduodu prie Jūsų buto Londone. Praktiškai Anglijoje parkingas – košmaras. Jeigu gyvenate centre, kur draudžiama stotis, mes randame kompromisą. Kartais tai reiškia, kad daiktai nueina iki penkiasdešimt metrų per šaligatvį. Jei laiptinė be lifto – nešimas rankomis. Aš per dvidešimt metų prisinešiau baldų į septintus aukštus. Sako, kad sportas naudingas. Bet rimtai – "durų iki durų" yra mintis, o absoliuti fizinė realybė. Susideram. Yra tokių gatvių Londone, kur net dviratis netelpa, ką jau kalbėt apie Sprinterį. Tada randam artimiausią viešą aikštelę.

Praktiniai patarimai prieš renkantis

Ar verta patiems krauti daiktus į mikroautobusą, ar geriau palikti vairuotojui?

Jei turite tris draugus ir laiko – kraunatės patys. Bet žinokit, vairuotojas mato, kaip daiktai dedami, ir žino, kas kur guli. Jei patys kraunate, o paskui sakote, kad kažkas sulaužyta – atsakomybė dvipusė. Mes paprastai padedame, bet nesiimame visko. Yra buvę, kad klientas pats įmetė kompiuterį po sofa – paskui pyko, kad ekranas neveikia. Nu kaip čia mūsų kaltė? Aš čia neisiu į teisinę pusę, bet aiškiai fiksuojam krovimo aktus. kai pasirašot, kad viskas gerai – tada viskas gerai. Nebent vėliau paaiškėja, kad dužo dėl kelio duobės. Bet čia jau kitas pašnekesys. Pakuokit gerai tada.

Kada geriausia užsakyti pervežimą į Angliją – iš vakaro ar kelios savaitės prieš?

Kuo anksčiau, tuo ramiau. Ypač jei reikia važiuoti per Kalėdas ar rugsėjo pradžią, kai studentai laksto. Šituos vadinu užsieniečių rugsėjo plūdimais. Greitas pristatymas į Angliją planuojamas kaip operacija – reikia žinoti datas ir maršrutus. Jei paskambinsite vakar vakarui, o rytoj reikia – tikėkitės dvigubos kainos. Kartais mes jau esame pakeliui ir galim paimti kelyje, bet tai laimingas sutapimas, ne taisyklė. Planuokitės savaitę ar dvi į priekį. ĮLondonai tuo metu kaip skruzdėlynas. Kuo toliau į priekį planuosit, tuo daugiau variantų turėsi. Ir kaina mažesnė.

Kaip rasti patikimą pervežimo kompaniją iš Lietuvos į Angliją mikroautobusu?

Google "pervežimas į Angliją" – ir gausite šimtus puslapių. Pusė jų gražūs, bet be adreso. Aš siūlau paklausti draugų, pažiūrėti atsiliepimų ne tik Google, bet Facebook grupėse. Parašykite tiesiai ir paklauskite, ar turi jie ofisą Lietuvoje. Jei atsako tik iš mobilaus numerio ir niekur neužrašyti – tam tikra rizika. Būna gražių svetainių, kurių savininkai pamato mašiną tik per nuotrauką. Patikrinkit, ar jie kompetetingi, ir nebijokite paklausti keistų klausimų. Jei fleilininkai – atrasit greitai. Rimti žmonės atsako paprastai ir konkrečiai. Nepirkite katės maiše.

Ar Anglijoje gavęs daiktus turiu dar kažką mokėti muitinei ar kurjeriui?

Jei viskas apmokėta Lietuvoje – Anglijoje mokėti nieko nereikia. Bet reikia pasirašyti priėmimo aktą. Tai popierius, kuriuo patvirtinate, kad gavote siuntą tokios būklės, kokią matote. Labai svarbu pasirašyti tik tada, kai apžiūrėjote. Jeigu parašėte, kad viskas gerai, o paskui namie atidarėte dėžę ir radote skaldytą – bus labai sunk įrodyti. Aš visada sakau: atidarykit bent pagrindines dėžes prie vairuotojo. Aišku, jei lyja kaip iš kibiro, tai... suprantama. Bet paskui jau problemos jūsų. Kartais žmonės skubot pasirašo, paskui rašo laiškus. Nenorit tokios situacijos.

Kodėl kai kurios įmonės žada pervežimą į Angliją per vieną dieną?

Melas. Nebent jūs siunčiate dokumentų voką, o tas vokas važiuoja lėktuvu. Kroviniui keltu ir keliu neįmanoma fizinėje realybėje. Keleiviniam furgonui iki Londono nuvažiuoti trunka apie dvidešimt dvi – dvidešimt keturias valandas vairavimo be sustojimų. Su kroviniu, muitine, keltu – mažiausiai pusantros dienos. Tie, kurie žada per vieną dieną, arba meluoja, arba turi teleportą. Teleporto nėra. Nepasitikėkit tokiais. Aš čia drąsiai parašau – meluoja. Ir po to dar prašo viso mokesčio į priekį. Tokios istorijos baigiasi arba vėlavimu, arba visišku prapultimu. Rinkitės realistus.

Ar mikroautobusai kerta kanalą tuneliu ar plaukia keltu?

Po Atlantu tunelis – Eurotunelis – skirtas traukinims. Mikroautobusai važiuoja į keltą. Iš Lietuvos į Vokietiją ar Lenkiją per sausumą, tada iki Prancūzijos ir keltu per Lamanšą. Keltai kursuoja nuolat, bet vietą reikia rezervuoti. Kartais keltas vėluoja dėl audros – mes tuomet laukiame uoste, geriam kavą ir keikiame orą. Yra buvę, kad teko naktį praleisti salone. Ne idealu, bet saugiau negu skubinti Gamtą. Aš asmeniškai mėgstu naktinius keltus, nes ryte jau esi Anglijoj ir gali pristatyt iki pietų. Pigūs keltai dažnai rytiniai.

Ar visi mikroautobusai turi klimatizaciją krovinio skyriuje, jei vežama elektronika?

Naujesni taip, senesni ne visada. Jei vežate senovinį kompiuterį ar plazminį televizorių – karštis kenkia. Vasarą mašinos viduje temperatūra šokteli iki pragariškų aukštumų. Mes stengiamės nesustoti tiesioginėje saulėje ilgai, bet kelyje per Prancūziją kartais nėra kur pasislėpti. Aš nepamenu tiksliai visų modelių specifikacijų, bet paprastai kameros – krovininės dalys – būna be oro kondicionieriaus. Štai kodėl pakavimas taip svarbus. Aš asmeniškai nerekomenduočiau vežti dviračio akumuliatorių be izoliacijos vidurvasary. Geriau atsiimkit ryte. Termo dėžės padeda, bet tik iš dalies. Planuokit atitinkamai.

Ar kelionės metu galima pasiimti keleivį šalia krovinio?

Teisškai, jei sėdimos vietos įrengtos ir registruotos – taip. Bet mikroautobuse, pilname baldų, vietos nebus. Kartais klientas klausia: "o mano draugas negalėtų prisėst ant to stalelio?" Negalėtų. Be to, jis neturėtų teisės vairuoti mūsų mašinos be draudimo. Anksčiau vežiojom kartais, bet dabar to vengiam dėl sudėtingų taisyklių. Jei reikia žmonių pervežimo – geriau užsisakykite autobusą atskirai, o krovinį – mums. Taip saugiau visiems. Vieną kartą teko vežti kliento katę. Gyvūnai irgi ne visada malonūs keleiviai – kvapas, triukšmas. Geriau jau skirti transportą. Katės gali būti piktos.

Koks yra pats nemaloniausias dalykas, kurį teko vežti per dvidešimt metų?

Ha... vieną kartą teko vežti didelę kolekciją porcelianinių lėlių. Klientas sakė kad jos nepakeičiamos. Aš naktimis nemiegojau, kiekvienas nelygumas mane budino. Atvežiau sveikas, bet prisiekiu – daugiau niekada. Kitą kartą – šaldytuvas, pilnas žuvų. Kudaku... dvokia. Bet daiktai yra daiktai. Blogiausia ne tai, ką veži, o kai klientas nemoka nes pats bankrutavo. (Ne, ne jūs, tik sakau iš patirties.) Per tiek metų prisirenku istorijų, kurias galiu papasakot tik prie alaus. Ir giminaitį, kuris prašo pervežt sofa, nes niekas kitas nenori. Rimtai, verslas keistas.

Išvada

Greitas pristatymas į Angliją su garantuotu saugumu mikroautobusu – tai paslauga, kurią kuria ne tik vairuotojas, bet ir kliento pasirengimas. Aš per dvidešimt metų mačiau visko: nuo tobulių siuntų iki visiško chaoso dėl blogo pakavimo. Pasirinkite rimtus partnerius, klauskite keistų klausimų ir nepavarykite ant vairuotojo, jei Doveryje stoja eilė. Mes vežame daiktus, ne stebuklus. Bet jei viskas suderėta aiškiai – kroviniai pasiekia Angliją laiku ir sveiki. Sėkmės kraustantis.