Greitas pristatymas į Angliją per 2-3 dienas: ko tikėtis ir ko ne

Kai žmonės skambina ir klausia, ar galima daiktus pervežti į Angliją per dvi-tris dienas, aš dažniausiai atsakau – taip, galima, bet ne visada. Per dvidešimt ketverius metus šiame versle teko matyti ir tokių pervežimų, kai viskas susiklosto idealiai, ir tokių, kai klientas liko be sofos dar savaitę ilgiau, nei žadėjo kažkoks labai optimistiškas vairuotojas. Greitas pristatymas į Angliją per 2-3 dienas yra įmanomas, tačiau čia svarbu suprasti, kaip viskas veikia realybėje, ką reiškia „express" paslauga ir kodėl kartais verta mokėti daugiau, bet būti ramiam. Juk kuo daugiau žinai, tuo mažiau sutriksti, jei kas nors pakrypsta ne į tą pusę.

Realybė: ar tai tikrai įmanoma?

Ar daiktai gali būti pristatyti į Angliją per 48 valandas?

Realiai? Tik jei viskas sutampa – laisvas furgonas, pasirengęs vairuotojas, jokių problemų pakeliui ir normalus oras. Aš mačiau atvejų, kai pervežimas iš Kauno į Birmingemą užtruko lygiai penkiasdešimt dvi valandas, bet buvo ir tokių, kai dėl sniego... ne, nelauksiu iki pabaigos. Kartais tas „per 2-3 dienas" labiau reiškia „stengsimės, kiek galima", o ne garantiją. Express paslauga nėra stebuklas, o tik prioritetas eilėje. Todėl aš visada sakau – planuok atsargiai, kitaip gali laukti sofos kur kas ilgiau.

Koks skirtumas tarp express ir įprasto pervežimo?

Paprastai – niekuo, išskyrus prioritetą. Furgonas dažniausiai tas pats, kelias tas pats. Tiesiog express reisu važiuojama be papildomų sustojimų kitiems kroviniams paimti. Kartais klientai galvoja, kad express reiškia supermašiną, bet ne. Greičiau todėl, kad nevažinėjama aplinkui. Kaina kardinaliai skiriasi nuo standartinio tarifo. Daugelis klientų skirtumą pamato tik kainoraštyje. Kainos skirtumas kartais šokiruoja, bet taip jau yra rinkoje, nes express visada kainuos brangiau.

Ar express furgonas važiuoja tiesiai pas mane be sustojimų?

Taip, beveik tiesiai. Jei užsakai pilną furgoną tiesioginiam maršrutui, jis paima daiktus ir varo link Kalė. Kartais vienas techninis sustojimas degalams, bet kroviniai neperkraunami kaip per sandėlį. Tai svarbiausia privalumas – mažiau žmonių liesti tavo baldus. Jeigu pilnas furgonas – važiuoja pas tave ir tik pas tave. Žmonės dažnai to nenumano, bet tiesioginis reisas yra pati saugiausia jūsų daiktų dalis.

Ar galite paimti daiktus sekmadienį, jei labai skubu?

Žinoma, galima, bet brangiau. Faktas – vairuotojai irgi turi šeimas. Jei sėda prie vairo sekmadienį, kaina atitinkama. Kartais klientai stebisi, bet jei tau patogiau šeštadienį krautis, gerai, tik nebūkime naivūs dėl sumos. Be to, ne visi sandėliai dirba sekmadieniais, tad pats pakrovimas gali užstrigti. Bet kai reikia – suprantu aš jus. Aš pats mieliau dirbu pirmadieniais, bet gyvenimas nesiderina su grafikais. Tad jei reikia – skambinkite, stengsimės išsukti.

O jei mano daiktai netilps į mašiną, nors sutartas express reisas?

Tada problemos. Buvę taip – klientas pasakė, kad tik keturios dėžės, o garaže dar šešios paslėptos. Vairuotojas pakrauna, skambina ofisui, o ten sako – arba priedas, arba iškrauti. Geriausia pasakyti iš anksto. Nors gerai pasakius vis tiek nutinka, nes žmonės patys nežino, kiek turi. (Turėjau galvoje – nežino tiksliai, nors irgi pasitaiko.) Tiesiog būkite atviri, nes aš nesu piktas, tiesiog furgonas nėra guminis. Būna ir taip, kad klientas pats nustebo, kiek sukaupė per metus.

Kainos ir tie momentai, apie kuriuos niekas nekalba

Kiek kainuoja greitas pristatymas į Angliją per 2-3 dienas?

Žiūrėk, nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių. Viskas priklauso nuo daiktų kiekio. Kartais sako „tik sofa ir trys dėžės", o reikia pusiau autobuso. Už pilną furgoną express maršrutu Kaunas–Londonas dabar gali pakloti nuo tūkstančio iki tūkstančio penkių šimtų. Brangu? Taip. Bet jei skubu, mok už greitį. Bendras pakrovimas su kuo nors kitu galėtų būti pigiau, bet lėčiau. Tiesą sakant, tiksliai kainą žinau tik pamatęs daiktus.

Kodėl vieni vežėjai sako 700, o kiti 2000 eurų?

Čia kaip su taksi – yra pusbrolis su senu sprinteriu, yra normalios įmonės. Pigūs reiškia, kad turi dar ką pakeliui, arba mokesčiai ne visai taip mokami, arba draudimo nėra. Ne visada, bet dažnai. Brangūs turi licencijas ir patirtį. Aš renkuosi vidurį. Per pigu – keista. Per brangu – reikia žinoti, už ką. Kaina ne visada atspindi kokybę – ten ir paslaptis slypi. Svarbiausia, kad mašina nebūtų pusiau sugedusi. Aš mačiau gražią svetainę, bet furgonas buvo dvidešimt metų senumo.

Ar gali kaina pasikeisti pakeliui?

Gali, jei nuslėpei daiktus arba jie netelpa. Ir vėl ta istorija su dėžėmis. Jeigu reikia papildomų paslaugų, pavyzdžiui, autokrautuvo ar muitinės mokesčio, kurio nebuvo sutarta. Kartais klientai pyksta, bet sutartis yra sutartis. Pasikeitus sąlygoms, keičiasi sąskaita. Tai normalu, nors nemaloniai. Niekas nenori mokėti daugiau, bet realybė kartais taip susiklosto. Geriau jau sumokėti už planą, nei deginti nervus kelyje.

Ar visada reikia mokėti avansą?

Taip, beveik visada bent jau trisdešimt ar penkiasdešimt procentų. Tai standartas. Jei kas sako, kad mokėsi tik gavęs daiktus Anglijoje, tai arba afera, arba vežėjas žalias. Aš nepasitikiu tais, kur dirba be avanso. Bet čia tik mano nuomonė. Ir nepamiršk – avansas negrąžinamas, jei pats atšauki. Yra buvę, kad klientai pykstasi, bet taisyklės gi tos pačios visiems. Nors per dvidešimt ketverius metus aš jos nė karto nepakeičiau.

Ar verta dėl kelių dienų permokėti dvigubai?

Klausimas tau. Ar skubi dėl darbo, ar vaikai laukia Londone be baldų? Tada verta. Jei gali palaukti savaitę – nepermokėk. Blogiau nei klientas, kuris sumokėjo ir paskui pyksta. Aš tavęs nenoriu suvilioti, kai nereikia. Express reikalingas, kai laikas = pinigai arba kai kitaip neišsiversi. Sutaupyta suma niekada neatperka prarastų nervų. Kartais atrodo, kad savaitė – amžinybė, bet kai praeina, pamatai, kad greitai. Jei neskubi, sutaupyk ir namiškiams padovanok vakarienę už tą sumą.

Muitinė, popieriai ir aš ten nieko nesuprantu

Ar reikia dokumentų vežant daiktus į Angliją dabar, kai jie nebe ES?

Taip, ypač po Brexit'o. Reikia inventorinio sąrašo, kartais CMR, kartais papildomų deklaracijų. Aš ne visada žinau, kas keičiasi kas mėnesį muitinėje (ten taisyklės gyvos), bet be sąrašo – labai blogai. Geriau per daug popierių nei per mažai. Paruošk sąrašą lietuviškai ir angliškai. Kartais ir aš pats susipainioju tame labirinte. Paprastai mūsų biuras pasako tikslias instrukcijas, bet jų ieškojimas – lyg šių dienų nuotykis. Jei netiki – pažiūrėk į muitinės svetainę, ten irgi viskas painu.

Kas bus, jei muitininkas nuspręs tikrinti mano dėžes?

Gali sulaikyti daiktus valandoms ar dienoms. Turėjau atvejį, kai klientas vežė seną komodą, bet parašė „antikvarinė ir vertinga", tai muitinė patikrino dėl vertės. Praradom pusdienį. Klientas pyko ant manęs, nors aš nesu muitininkas. Taip atsitinka, kai popieriuose žaidžiama. Rašyk tiesą. Muitininko darbas – abejoti, ne tau priekaištauti. Todėl aš visada kartoju: nerašykite to, kas gali sukelti įtarimų. Geriau nuobodus sąrašas nei įdomus pusdienis pasieniečių kabinete.

Ar vairuotojas tvarko muitinę, ar aš turiu sukti galvą?

Paprastai įmonė tvarko formalumus per agentą, bet tu turi pateikti teisingą informaciją. Jei sakei, kad ten seni rūbai, o realiai – nauji dviračiai, bus problemų. Agentus samdo vežėjai, bet jei klaida tavo, vairuotojas nenunes atsakomybės. Kartais galvojama, kad muitinė – magiška siena. Ne, tai biurokratijos monstras. Būk sąžiningas ir viskas judės. Todėl prieš pasirašant sutartį būtina viską suderinti iki smulkmenų. Sąžiningumas čia yra greičiausias kelias.

Kam reikalingas tas inventorinis sąrašas?

Tam, kad muitininkas žinotų, jog neveži prekių parduoti. Jei sąrašas netikslus, prasideda klausimai. Patarčiau rašyti ne „dėžė su daiktais", o „dėžė su virtuvės reikmenimis (puodai)". Kuo detaliau, tuo ramiau. Nors kartais ir mane pykina tas rašinėjimas. Bet kito kelio nėra. Jei neturi laiko – samdyk specialistą, bet kainuos. Kai kurie klientai rašo pusę lapo apie knygas, bet užtenka ir trumpo sąrašo. Muitininkai skaito greitai, bet jei reikės aiškintis – laikas eina ne į naudą.

Ar mano senelių porcelianas gali užstrigti pasienyje?

Jei neturi kilmes dokumentų arba atrodo ką tik pirktas – gali. Aš sakau: vertingus daiktus vežk atskirai arba fotografuok prieš pakraudami. Nelaikyk jų pačioje dėžės apačioje, nes muitininkas gali prašyti parodyti, o tu viską iškrausi ant žolės. Būna taip. Galiu rekomenduoti kolegas, kurie veža vertingus krovinius su papildomu draudimu. Senas porcelianas gali būti tikrai vertingas, todėl muitinė dėl jo sunerimsta lengvai. Aš žmonėms kartais atsiunčiu šabloną, kaip fotografuoti – padeda.

Pakrovimas, furgonas ir kas nutinka realybėje

Kiek laiko trunka pakrovimas, jei aš gyvenu penkiaukšty be lifto?

Na, priklauso. Jei visas butas – trys keturios valandos. Jei dėžės – pusvalandį. Kartais galvojama, kad furgonas sustoja dešimt minučių, kaip pašto kurjeris. Ne. Krautuvai dirka metodiškai, ypač per laiptus. Skubu? Paruošk daiktus prie durų. Sutaupysi laiko. Jie neskuba specialiai – skuba saugo tavo daiktus nuo sugadinimo. Penki aukštai be lifto yra sporto salė kaip reta. Kartais klientai pasiūlo alaus, bet tai neužtiksina greitesnio tempimo. Ir nepamiršk – kuo aukščiau, tuo ilgiau.

Ar furgonas privažiuos tiesiai po mano langais?

Ne visada. Jei gyveni senamiestyje, kur gatvės siauros, arba devintame aukšte – ne. Tada reikia autokrautuvo arba rankinio krovimo iš toliau. Tai brangsta. Kartais pykstama, kad furgonas nepakyla iki balkono, bet mes ne stebukladariai. Atleiskit. Pasakyk iš anksto, kur gyveni, pasakysiu, ar pravažiuosim. Geriau žinoti šiandien nei raudoti rytoj. Būna, kad reikia atsivežti mažesnę mašiną pirmai atkrovai. Tai retai, bet pasitaiko kaime ar istoriniuose centruose.

Kas, jei aš negaliu būti vietoje perduoti daiktų?

Tada reikia įgalioto asmens. Arba kaimyno, jei pasirašo. Bet geriau, kad tu būtum. Express pervežime laikas – pinigai. Jei vairuotojas laukia, praranda kitą krovinį.