Greitas pristatymas į Angliją: ar siuntiniai tikrai pasiekia per 3–5 dienas?

Gerai, sėskitės. Jau, nežinau, gal dvidešimt metų vežioju daiktus tarp Lietuvos ir Anglijos — o dabar mano dukra ten gyvena, tai dar labiau prikišu ausį. Kaskart kai kas nors klausia „ar tikrai per 3–5 dienas“ — atsakau: taip, įmanoma, bet... čia tas didelis BET. Greitas pristatymas į Angliją nėra stebuklas, kurį padaro vienas mostas. Turi susidėti daugybė dalykų: vilkikas, pasienis, oras, pats klientas, kuris nepamiršta adreso. Šiame pokalbyje — kadangi taip ir jaučiuosi, kaip pokalbyje — bandysiu atsakyti į klausimus, kuriuos man uždavinėja kas savaitę.

Apie tą greitą laiką — ir kada jis ne toks greitas

Ar tikrai viskas spėjama per 3–5 dienas?

Kai man pirmą kartą klientas pasakė „o galit per tris dienas“ — aš nusijuokiau. Dabar nustojau juoktis. Taip, 3–5 dienos realybė, bet tik kai siuntinys mūsų sandėlyje ir vilkikas išeina bent antradienį. Duodate pirmadienį, tikitės penktadienį Londone — realu. Šeštadienį jau ne, nes Anglijoje vairuotojai miega. Savaitgaliai neegzistuoja skaičiavime, nors dauguma kaip ir mano, kad skaičiuojasi.

O jei reikia, kad šeštadienį būtų namuose?

Anglijoje šeštadienis — kitas pasaulis. Daugelis terminalų nedirba, o kurie dirba — ima mokestį, net princesei gaila mokėti. Siūlyčiau nesitikėti pristatymo savaitgalį, nebent mokate už oro greitąjį siuntimą. Su vilkikais — ne. Kartais klientai pikti, kad šeštadienį niekas nepraėjo. Pagalvokit — vairuotojai irgi žmonės, o ne robotai. Nors kartais man atrodo, kad kai kurie taip galvoja.

Ką daryti, jei siuntinys stringa pasienyje?

Doverio customs — ta vieta, kur greitis baigiasi. Jeigu nutaria, kad dėžė įtartina, arba deklaruota netiksliai — 3 dienos virsta 10. Mačiau, kai klientas įėjo drabužių, o viduje — dulkių siurblys. Muitininkai sustabdo, klausia kodėl nepasakyta. Sakau, 95 proc. pralekia be problemų, bet tas likęs penktadalis… ten visko būna. Aš čia nežinau tikslių jų procedūrų, bet žinau — niekas neskuba.

Ar skiriasi laikas, jei siunčiu ne į Londoną, o į kokį nors mažesnį miestelį?

Londonas, Birmingamas, Mančesteris — dideli terminalai, daiktai krenta kaip į šulinį. Mažesniame miestelyje vilkikas persėda į mažesnį furgoną — prisideda diena, kartais dvi. Šiaip 3–5 dienos galioja, bet labiau kaip 4–6. Draugams dažnai sakau — jei gyvenate Šiaurės Anglijoje, nedėkite paskutinės dienos termino vaistams ar svarbiems dokumentams. Jau geriau planuokit per savaitę, ramiau bus visiems.

Koks yra pats greičiausias maršrutas realiai?

Išvažiuoja antradienį iš Kauno, per Lenkiją, Vokietiją, į uostą Prancūzijoje, tada keltas į Doverį... o, sorry, atvirkščiai — važiuoja į Calais, o pirmadienio rytą jau Anglijoje furgonuose. Kartais vengia keltų ir važiuoja per tunelį — brangiau, bet patogiau. Greitis priklauso nuo to, ar vilkikas pilnas. Jei pilnas — važiuoja kaip traukinys. Jei ne — laukia. Neseniai kolega laukė pusantros dienos, kol prisijungs dar trys siuntos.

Dėžės, daiktai ir ta juosta, kurios visada per mažai

Kaip supakuoti, kad išgyventų tą 3 dienų kelionę?

Jeigu dėžę galima sukti pirštu — ji sulūš. Dvigubos sienelės, daug juostos. Drabužius — į maišus. Lėkštės — atskirai. Aš galvojau, kad per daug, bet dabar matau: kas investavo į pakuotę, gauna sveikus daiktus. Kas sutaupė — skambina po trijų dienų rėkdami. Ir pyksta ant mūsų, nors patys susukrūdo į senas dėžes.

Ar galiu naudoti seną dėžę nuo šaldytuvo ar televizoriaus?

Gali, bet nerekomenduoju. Tos dėžės jau atlaikė vieną kelionį, kartonas — kaip senas žmogus — pakruta, bet greitai pasiduoda. Ypač kraunamos viena ant kitos. Lengviems daiktams — gal, išeis. Bet knygos… 30 kg knygų senoje dėžėje — katastrofa. Tada skambinate ne dėl greičio, o dėl to, kad ji iširo pakeliui. Tas skambutis visada pasiekia mus sekmadienį vakare.

Ką daryti su skysčiais ir baterijomis?

Lengvosios ličio baterijos — galima, bet turi būti pažymėta. O skysčiai… jei atidarius dėžę kvapas pirmas — bus problemų. Šampūnai, aliejai — apvyniokite. Teko matyti, kaip vienas butelis alyvuogių aliejaus sugadino kelių klientų drabužius. Kai kurios įmonės skysčius išvis draudžia. Geriau pasiteiraukit prieš dedant. Aš tikrai nežinau visų naujausių taisyklių iš galvos — ten kiekvienais metais kitaip.

Kas jei noriu siųsti lagaminą, o ne dėžę?

Lagaminai — privalumai: ratai, rankena. Trūkumas — netvirtos sienelės. Siūlyčiau lagaminą įdėti į dar vieną dėžę arba bent gerai apsaugoti kampučius lipnia juosta. Kitaip jis atvažiuoja su įbrėžimais, kuriuos padarė kitų siuntinių svoris. Teko matyti sunkių lagaminų, kurių užtrauktukai neatlaikė — viduje vaizdas liūdnas. Nepalikite vertingų daiktų be apvyniojimo. Lagaminas skirtas oro uostui, o ne vilkiko grindims.

Kiek viename siuntinyje gali tilpti daiktų, kad greitis nepasikrautų?

Greitis nepriklauso nuo svorio, jei neperžengiate ribų. Bet kaina — taip. 30 kg yra populiarus taškas, daugelis kurjerių juo ribojasi. Daugiau nei 30 kg — atsisakys neštis be keltuvo. Turėjau atvejį: 45 kg dėžė, ketvirtas aukštas be lifto. Kurjeris Anglijoje atsisakė. Greitis liko 3 dienos, bet pristatymas užtruko, nes niekas nešė. Matuokit ne tik kilogramus, bet ir tai, kas laukia kitame gale.

Pinigai, draudimas ir tos smulkios raidės

Kiek realiai kainuoja greitas pristatymas į Angliją 30 kg siuntiniui?

Dabar surenkamasis krovinys kainuoja maždaug nuo 60 iki 90 eurų už standartinį siuntinį. Jei per mažas kurjerių firmas — gali ir 45, bet neaišku, kur daiktas. Jei per didžiąsias, kurios garantuoja 3 dienas — ir 120 kopti. Nepatariu rinktis pigiausio, nes ten spjaunama į tvarkaraščius. Kaina priklauso nuo to, kokio svoris — ai, koks svoris. Klaidų pasitaiso, bet nervų nebegrąžins.

Ar reikia mokėti muitus, kai Anglija jau nebe ES?

Brexit viską sujaukė. Siunčiant asmeninius daiktus, jei deklaruosite „used personal belongings" — dažniausiai muitas netaikomas. Bet nauji, nepanaudoti daiktai — gali užkibti. Aš čia ne visada žinau 100% tiksliai, kaip ten su tais kvotais — keičiasi, turiu kolegą, kuris tikrina. Faktas: blogai deklaravus — siuntinys atsisėda muitinėje ilgiau nei 5 dienas. Ir tada niekas nepadės.

Ar verta drausti siuntinį?

Verta, jei viduje svarbu. Daugelis galvoja „kam mokėti, juk nieko nenutiks". Per dvidešimt metų mačiau vagysčių terminaluose, gaisrų, broko. Draudimas 20 eurų atrodo kvailas, bet jei dingsta 800 eurų kompiuteris — sakote „o galėjau…". Tiesa, kai kurios įmonės be draudimo irgi atlygina, bet reikia įrodyti kaltę. O įrodyti kaltę vilkiko kompanijai — tai menas, ne procesas.

Kas jei etiketė nukrenta ar kodas neatpažįstamas?

Tada daiktas tampa bešeimininkiu. Sandėlyje atsistoja į kampą ir laukia. Kartais savaitę, kartais mėnesį. Teko matyti, kai klientas parašė ranka ant dėžės — užrašas nusitrynė per lietų. Dėžė atsidūrė nežinioje. Taisyklė: etiketė turi būti įmautyje, priklijuota bent dviejose vietose. Ir viduje — dar vienas popierius su kontaktais. Prisimenu situaciją su augintinio narvu — etiketė atšipo, bet vidinis popierius išgelbėjo viską. Tai maža kaina už ramybę.

Ar reikia daiktų sąrašo, net jei tai dovanos šeimai?

Taip, ir ne bet koks. Anglijos muitininkai netiki žodžiu „dovana". Rašykite: „megztinis, 15 eur; džemperis, 12 eur". Jei brangesnis daiktas — nurodykite realią vertę. Nes jei atidarys ir ras sumaištį — stabdo. O kai stabdo — dienos bėga, o jūs nervinatės. Elektroninis sąrašas kartais gali neatitikti, reikia originalaus popieriaus. Ir nepamirškite pasirašyti. Skamba biurokratiškai, bet taip yra tenai. Aš dar pridėčiau datą.

Kas dažnai nepasiseka — ir kodėl aš tai matau per dažnai

Kodėl kai kurios įmonės pažada 3 dienas, bet neatveža per 10?

Nes parduoda orą. Yra tarpininkų, surenka daiktus, ima pinigus už express, o sudeda į pigiausią konteinerį. Jūs mokate už greitą, o gaunate lėtą. Aš pats prieš penkiolika metų dirbau su tokia kompanija — šiandien jos jau nėra. Kaip atpažinti? Jei kaina žemiausia rinkoje ir pažadai aukščiausi — nebus gerai. Kaip restorane: jei kepsnis 1 euras, nevalgysit kepsnio.

Kas yra „surenkamasis" krovinys ir ar jis greitas?

Tai kai jūsų dėžė važiuoja su kitų žmonių daiktais viename vilkike. Logistikos kalba — groupage. Greitas surenkamasis — 3–5 dienos. Bet vilkikas neišvažiuoja, kol neužsipildo. Jei sezonas ramus — kitą dieną. Jei sausis, kai visi kraustosi — gali laukti dvi dienas. Taigi pristatymas nuo išvažiavimo trunka 3 dienas, bet prieš tai gali prisėsti laikas. Aš tai vadinu „laukti, kol prisipildys pusė". Taip jau yra.

Ką daryti, jei siuntinys pasiekė Angliją, bet kurjeris neranda adreso?

Anglijoje postcode yra šventas. Jei parašote „netoli raudonos sienos" — nesupras. Turėjau klientą, kuris nurodė tik gatvę. Google Maps veda į gretimą rajoną. Siuntinys sukiojosi po Londoną tris dienas. Patarimas: postcode, namo numeris, aiškus langas. Ir telefonas. Jei kurjeris skambina — atsiliepkite. Po trečio nesėkmingo bandymo dažnai grąžinama atgal į Lietuvą.

Ar tikrai brangiau = greičiau?

Ne visada, bet dažniausiai taip. Brangiau mokate už prioritetą — pirmą keltą, pirmą iškrauti. Pigiausias variantas — kaip keleivis, kuriam neatidavė laiptų: palauks. Dažnai brangiau reiškia, kad įmonė turi savo vilkiką, o ne nuomoja. Kai nuomojasi — laukiama. Aš nemėgstu mulkinti: kartais mokate brangiau ir vėluoja. Bet rečiau nei su pigiausiu variantu. Ir dažniausiai perspėja.

Ar turėčiau vengti „per daug gerai skambančių" pasiūlymų?

Absoliučiai. Jei žada per 2 dienas ir pusę kainos — sprunkite. Tokių pasakų nėra. Mačiau skelbimą: 24 valandos iš Vilniaus į Edinburgą vilkiku. Neįmanoma. Realybė: pigiai ir greitai — du iš trejų. Renkamės pigiai ir kokybiškai, bet ne greitai, arba greitai ir kokybiškai, bet ne pigiai. Kas bando visus tris — meluoja arba pirmą kartą veža. Kaina — jūsų nervai.

Paskutiniai patarimai prieš išsiunčiant

Kada geriausia siųsti, kad tikrai spėtų per 3–5 dienas?

Vidurys savaitės. Pirmadienis — visi siunčia, susidaro antplūdis. Trečiadienis — aukso viduriukas. Penktadienį duoti daiktą ir tikėtis pirmadienio — beviltiška. O prieš didžiąsias šventes — Kalėdas, Velykas — terminalai Anglijoje užsidaro. Siuntinys gali pagulėti. Aš pats siunčiu dovanas į Angliją spalio pabaigoje, jei noriu iki Kalėdų. Skamba juokingai? Gal. Bet taip yra. Laikas logistikoje — ne matematika, o menas.

Kaip stebėti siuntinį realioje situacijoje?

Geros įmonės duoda sekimo numerį. Bet vilkike nėra kaip DHL, kuri pamatote kiekvieną gatvę. Statusas „in transit" gali reikšti, kad juda 36 valandas. Jei dingo tris dienas — nebūtinai blogai. Vienas klientas skambino kasdien: „o dabar kur?" — aš atsakydavau: „tarp Koblenco ir Liuksemburgo, tiesiog laukite". Ir taip galite pamatyti, kad per 3–5 dienas vis tiek atvažiuos. Sekti smagu, bet nepanikuokit.

Ar verta rašyti ant dėžės „skubic" ar „express"?

Nereikia. Kai kurie galvoja, kad rašant „URGENT" kas nors pagreitės. Ne. Vilkike jūsų dėžė yra viena iš šimto. Furgone — taip pat. Vienintelis būdas — mokėti už prioritetinį aptarnavimą prieš išvažiavimą. Tai pasirinkimas sistemoje, ne lipdukas ant dėžės. Teko matyti „skubi siunta — kūdikio žaislai" — gražu, bet furgono vairuotojas to nematė, nes žiūri tik į adresus. Rimtai.

Ką darote jūs asmeniškai, kai siunčiate daiktus šeimai į Angliją?

Renkuosi patikrintą kanalą — ne pigiausią, o su fiksuotu 4 dienų langu. Pats supakuoju per daug — daug juostos, burbulo. Ir viduje rašau popieriaus lapą su kontaktais. Kai siunčiu žmonos mamai kūčiukus — aprašau kaip „baked goods". Ar Anglijos muitininkai žino, kas yra kūčiukai? Na, gal ir žino, bet aš nepasakoju detaliai. Išsiunčiu ramus ir žinau, kad atsiras per keturias dienas, nebent vilkikui kely uždygs ratas ar dar kas.

Koks yra jūsų paskutinis, gal šiek tiek keistas, patarimas?

Miegokite ramiai. Matau klientų, kurie tretią dieną 7 ryto jau panikuoja. Logistika — ne mėnulio nusileidimas. Kartais užtrunka dėl audros, kartais dėl eilės Doverio uoste. Jei pasirinkote normalią įmonę — daiktas atvyks. Jei ne — nervuokitės. Bet net tada koks skirtumas, jei dovana atvyks ketvirtadienį vietoj antradienio? Gyvenimas per trumpas. Dvidesčiai metų rodo: ta dėžė atvažiuos. Reikia tik kantrybės. Ir geros juostos.

Greitas pristatymas į Angliją veikia, kai visi žino taisykles — jūs pakuojate tinkamai, renkatės ne pagal kainą, o patikimumą, o mes vežame kaip žadėję. Bet kartais net geriausi planai užmeta posūkių. Tai normalu. Aš savo draugams siūlau tuos pačius kanalus, kuriuos naudoju pats. Po dvidešimties metų supratau: greitis svarbu, bet kad daiktas atvažiuotų — svarbiau. Kantrybės jums, geros juostos, ir iki.