Greitas pristatymas Anglijos kryptimi moderniais mikroautobusais: ką verta žinoti prieš kraunant daiktus

Tiesiogiai pasakysiu – jei svarstai, kaip greitai ir saugiai nugabenti daiktus į Angliją, modernus mikroautobusas dabar yra vienas praktiškiausių variantų. Aš šitame reikale jau kokius aštuoniolika metų, ir mačiau visko: nuo triuškių, kurie sutalpina pusę namų, iki bandymų kelti šaldytuvą į Sprinterį, kurio durų aukštis tiesiog neleidžia to padaryti. Greitas pristatymas Anglijos kryptimi moderniais mikroautobusais šiandien reiškia ne tik greitį, bet ir tai, kad tavo daiktai keliauja ne su sunkvežimiu, o su judria mašina, kuri gali privažiuoti iki pat durų siaurose Londono gatvėse. Bet niuansų daug. Ir ne visi jie malonūs.

Mašinos, kuriomis važiuojam

Kuo modernus mikroautobusas skiriasi nuo to seno furgono, kuriuo kaimynas veža šieną?

Skirtumas kaip tarp dviračio ir automobilio su kondicionieriumi. Mūsų naudojami krovininiai mikroautobusai turi specialiai paruoštą krovinio skyrių – su standžiomis sienomis, tvirtinimo juostomis, o ne tiesiog atvirą metalinę dėžę. Jie skirti tarptautiniam perkraustymui, ne ūkio darbams. Būna temperatūros kontrolė, kartais net atskiri skyriai, kad sofa nesibraižytų apie kitus daiktus. Degalų sąnaudos geresnės nei dideliame furgone. Sakyčiau, tai optimaliausias balansas tarp turimų daiktų kiekio ir manevringumo ankštuose Londono kiemuose.

Ar tikrai reikia to izoliuoto krovinio skyriaus, ar čia tik marketingas?

Priklauso ko veši. Jei keli maišai drabužių – gal per daug. Bet žmonės dažnai veža indaujas, stiklines lentynas. Kartą vežėm porai į Birmingamą krištolinių lempų kolekciją – be izoliacijos ir tvirtinimo taškų būtų atvežę stiklų marmalą. Izoliacija nėra šiuolaikiškas žodis brošiūroje. Apsauga nuo vibracijos. Kai važiuoji per visą Prancūzijos šiaurę iki Folkestone'o tunelio, kiekvienas nelygumas kelyje jaučiasi. Štai kodėl aš rekomenduoju mokėti šiek tiek daugiau, bet turėti ramybę dėl daiktų.

Kiek kilogramų telpa į tą jūsų vadinamą modernų mikroautobusą?

Dažniausiai iki 1200–1500 kg krovinio, bendras svoris su mašina apie 3,5 tonos. Viskas pagal modelį. Jeigu atsiveži tris dėžes, o ten knygos – skaičiuojam pagal svorį. Viename telpa maždaug 14–16 kubinių metrų. Praktiškai tai vieno dviejų kambarių buto daiktai, jei susipakuota protingai. O jei ne (čia turėjau omeny, jei daiktai suversti ne į dėžes, bet taip suprasi) – tada telpa mažiau. Aš visada klausiu klientų sąrašo prieš, kad paskui nereikėtų suktis ir ieškotis antros mašinos.

Važiuojat vieni ar su pačiais daiktų savininkais? Nes radau skelbimą, kur veža ir žmogų, ir šaldytuvą.

Mes dažniausiai vežame krovinį, o klientai skrenda atskirai. Bet žiūrime individualiai – kartais vyresniems žmonėms leidžiama važiuoti drauge, nes jie bijo, kad daiktai išvažiuos be jų. Suprantu. Skelbimų pilna, kur vienu metu siūlo keturis keleivius, šunį ir skalbimo mašiną. Aš tuo netikiu. Modernus mikroautobusas turi saugumo reikalavimus; krovinio skyriuje negali sėdėti ant dėžių. Tai nelegalu ir pavojinga, nors kai kurie vairuotojai nutyli. Mes to nedarome. Jei nori važiuoti kartu – užsakyk atskirą keleivinę vietą teisiškai.

Ar mikroautobusas gali privažiuoti iki pat durų Londone, ar ten teks pernešti iš gatvės?

Londonas – mūsų antrieji namai, bet gatvės siauros. Mikroautobusas vikresnis nei fūros vilkikas. Telpame į daugelį kvartalų, Kensingtoną pasiekiame be problemų. Tik jei gyveni siauroje gatvelėje su apribojimais nuo ryto iki vakaro – ten inspektorius gali ateiti greičiau nei mes iškrauname. Tada paliekame gatvės gale ir atnešame. Bet dažniausiai – iki pat laiptinės. Tai viena priežasčių, kodėl žmonės renkasi mikroautobusą vietoj didelio krovininio automobilio. Sutaupai laiko, nereikia samdyti papildomos technikos perkraustymui.

Kainos, laikas ir visokios smulkmenos

Kiek dabar kainuoja greitas pristatymas Anglijos kryptimi, jei vežu vieno kambario buto daiktus?

Šiai dienai, jei pilnas krovinys iš Vilniaus į Londoną su pakrovimu ir iškrovimu, tai nuo 800 iki 1400 eurų. Kodėl skirtumas? Nes jei važiuojam pilni abiem kryptim, kaina žemesnė. Jei grįžta tuščias – brangiau. Dar priklauso nuo aukšto. Pirmas aukštas be lifto Londone ir penktas su liftu – skirtingos sąnaudos. Ir nuo to, ar pats supakuosi. Kartais skambina ir sako, kad kaimynui kainavo pigiau. Gerai, bet kaimynas galėjo turėti tuščias vietas kelyje atgal arba važiavo anšciau, kai degalai buvo gerokai pigesni.

Ar kaina priklauso nuo to, ar mikroautobusas grįžta tuščias?

Žinoma. Tuščias grįžimas – mūsų nuostolis. Yra grupažinis krovinys, kai surenkam daiktus iš kelių klientų ir vežam kartu. Tada dalinatės kaina. Jei reikia greičiausio varianto ir pilnos mašinos tik tau – sumoki daugiau. Jei turi laiko, palauki kelias dienas, sudėliojam maršrutą su kitais klientais – kaina krenta kokius trisdešimt keturiasdešimt procentų. Jei skubi – tiesioginis vežimas. Toks jau tas gyvenimas. Anksčiau degalai nekainavo tiek, o dabar ir Londono centras brangiai apmokestina stovėjimą. Turiu omeny, kad net mažos mašinos ten nėra nemokamos.

Kodėl vieni pervežėjai prašo 800, o kiti – 1800 eurų už tą patį maršrutą?

Čia tas pats, kaip su servisais. Vieni turi licencijas, draudimus, CMR, mokesčius. Kit atvažiuoja su apdaužytu transporteriu, be draudimo, paima grynais ir vakare dar tavo daiktus gali perleisti kažkam kitam, kad nereikėtų važiuoti tuščiu. Buvo atvejis: klientas susirado pigiausią variantą, daiktai atvažiavo sumaitoti, nes viduje nebuvo nei tvirtinimo juostų, nei skyriaus. Kai matai dvigubai mažesnę kainą, paklausk savęs – iš ko jie gyvena? Degalai visiems kainuoja vienodai. Tariamasis taupymas kartais labai brangiai atsieina. Nepatikėk stebuklais.

Kiek laiko iš tikrųjų trunka kelias nuo Vilniaus iki Londono?

Teoriškai apie du tūkstančius kilometrų. Realiai – dvi dienos. Pakraunam ryte, lenkiškoje magistralėje laikas bėga kitaip nei Vokietijoje. Vairuotojai turi poilsio normas, negalima spausti. Dažniausiai pernakvojame netoli Liėžo (atsiprašau, turėjau galvoje netoli Liuksemburgo pasienio), o kitą dieną – per Prancūziją iki keltų ar tunelio. Tunelis arba keltas, paskui iki Londono vakare. Kartais 26 valandos, kartais 36. Sakau dvi dienas, bet realiai skaičiuok tris – jei eilės, blogas oras. Taip mąstydamas nenuvili pats savęs.

Ar sekmadienį galima pakrauti ar iškrauti daiktus Londone?

Galima, bet brangiau. Ten darbo laikas kitoks, ypač jei reikia pagalbininkų. Daugelis komandų nedirba. Jei pats su draugais krautis – pusė bėdos. Bet jei gyveni aukštai be lifto ir reikia dviejų vaikinų – tada užsakymo data kainuoja papildomai. Bet taip, mikroautobusas gali stovėti prie laiptinės ir sekmadienį. Tik suplanuok iš anksto. Aš turėjau vieną klientą Noting Hilo rajone, kuris nupirko leidimą stovėti septynioms minutėms. Septynioms. Nes ten kitaip bauda. Londone viskas matuojama kitaip nei Kaune.

Daiktai – ką galima vežti ir ko geriau palikti

Ar galiu supakuoti daiktus į maišus, ar būtinai dėžės?

Maišai – blogiausias variantas. Rimtai. Kartą vežėm klientei į Mančesterį daiktus, kuriuos mama supakavo į juodas šiukšlių maišus. Pasienyje maišai trūko. Be to, maišai nesaugomi, slenka, subraižo. Dėžės stabiliai stovi viena ant kitos. Žinai, kai stovi Kalais prie kavos aparato ir jis sugedęs – toks pats jausmas kaip matant blogai supakuotus daiktus. Tiesiog žinai, kad bus problemų. Jei neturi dėžių, galim atvežti. Į maišus – tik patalynę, ir tai dvigubai susukant. Prabangūs lagaminai – irgi panašu į maišų likimą, tik brangesnį.

O jei sofa netelpa pro buto duris – jūs ją išardysite prieš kelionę?

Išardysime, jei įmanoma ir jei žinom prieš atvažiuodami. Ne visos sofos ardomos. Modernios dažnai turi paslėptus sraigtus. Senos – ten reikia ardyti kampą, nieko nesulaužant. Buvo atvejis Vilniuje: sofa įkliuvo tarp durų staktos ir koridoriaus sienos. Teko kviesti baldų meistrą. Valanda laiko, du šimtai eurų klientui, vairuotojas vėlavo kitam paėmimui. Taip kad matuok duris. Aš kartais pamirštu priminti, bet iš tiesų patikrink, ar sofos atlošas atsiskiria nuo pagrindo. Kartais ten paslėpti varžtai, kurių nepamatysi, jei nepažiūrėsi iš apačios.

Ar leidžiama vežti maistą, užšaldytus produktus į Angliją po Brexit?

Čia turiu būti atsargus. Nebelabai žinau tikslaus sąrašo, nes kas pusę metų taisyklės kinta. Komercinis maistas – tikrai ne. Asmeniniam vartojimui gal ir nedaug, bet aš nebesu šimtu procentų tikras dėl pieno produktų. Kolega minėjo, kad net sūris gali kliūti. Geriausias patarimas – nevežk. Ypač mėsos, medaus su korio gabalais. Sausainiai ar šokoladas – ko gero praleis. Bet muitininkai interpretuoja skirtingai. Pasitikrink prieš savaitę iki kelionės. Aš čia jau nebežinau visų naujausių niuansų, greičiau paklausiu savo brokerio Londone.

Ar gabenate dviračius, motociklus? Turiu du senus BMX.

Dviračius – taip. Reikia nulenkti vairą, nuimti pedalus, arba turėti dviračio dėklą. Motociklai – kita svorio kategorija. Standartinis mikroautobusas neveš didelio motociklo be papildomų tvirtinimų. Du seni BMX neužima daug vietos. Tik neuždenk drabužių maišu – ratai tepini, tepalai ant sofos. Pamenu, vežėm kolekcionieriui tris dviračius į Notingamą. Jie keliavo vertikaliai, pritvirtinti prie sienos kaip raketos. Funkcionalu. O jei palaidi – trasoje smūgis ir dviratis tampa lankstinuku. Tada pikta ir klientui, ir mums.

Ar reikia specialiai paruošt veidrodį, kad nesudužtų?

Stiklas – niekada nepasitikiu juo. Veidrodžiui reikia faneros ar gofruoto kartono rėmo. Geriausia – medinė dėžė. Mes galime apvilkti burbuline plėvele, bet tai tik pirmo lygio apsauga. Važiuojant blogu keliu vibracija didžiulė. Kartą vežėm veidrodį kliento supakuotą, atvažiavus į Bristolį kampas įskilęs. Kelio banga padarė savo. Dabar visiems veidrodžiams reikalauju dėžių. Jei pats nesusitvarkai, padarom mes, bet kainuoja. Geriau mokėti už pakavimą, nei pirkti naują veidrodį Anglijoje. Ten ir taip viskas brangiau nei Lietuvoje.

Dokumentai, muitinė ir post-Brexit tikrai nebe kaip anksčiau

Ar dar reikia CMR, ar pakanka tiesiog sutarties?

CMR – privalomas tarptautiniams pervežimams. Tai ne šiaip popierius, o konvencija, sauganti tavo teises, jei krovinys dings ar sutraiškys. Sutartis svarbi, bet CMR – raktas į draudimo įvykį. Kai kurie neoficialūs vežėjai jo nepildo, norėdami išvengti atsekamumo. Jei siūlo be CMR – bėk. Aš pats prieš aštuoniolika metų, kai dirbau pavieniui, kartais pamiršdavau tinkamai užpildyti. Dabar nepriimtina. Klientas gauna kopiją. Taip, papildomas popierius, bet verta ramybės. Ypač kai vežame per kelias sienas.

Ką dabar rašyti muitinei, kad daiktai nebūtų apmokestinti kaip prekės?

Rašoma "perkraustymo turtas", "asmeniniai daiktai". Svarbu, kad tai būtų naudoti, ne nauji iš parduotuvės. Jei veši neišpakuotą šaldytuvą – muitinė pamatys prekę. Dokumente nurodyk, kad daiktai priklauso tau ir buvo naudojami mažiausiai šešis mėnesius. Ne visada tikrinami fiziškai, bet jei pakliūni į atsitiktinę patikrą, klausimų bus. Padarome sąrašą, pasirašai. Sąrašas geriau angliškai, nors kartais praleidžiame ir su lietuvišku vertimu. Bet angliškai – saugiau. Aš pats moku tris žodžius, bet koordinatorius paruošia tvarkingai.

Jei vežu dovanų sūnui Mančesteryje – ar to pakanka, kad nereiktų muito?

Dovanos ribojamos vertės. Esmė ta, kad jei tai tavo asmeniniai daiktai, kuriuose gyvenai, t.y. perkraustymas, tada muitas netaikomas. Bet jei pirkinys naujas, skirtas sūnui, tai yra siunta, o ne perkraustymas. Siuntoms galioja kitos taisyklės. Tuomet reikia muitinės deklaracijos, o kartais ir papildomo mokesčio. Aš čia jau ne taip gilinuosi į siuntų teisę, nes mes specializuojamės perkraustymuose. Bet jei daiktas senas – rašome "perkraustymas" ir problema išsisprendžia. Jei tik dovanoji – apsidairyk po siuntų tarnybų kainas.

Ar reikia daiktų sąrašo anglų kalba, ar užtenka lietuviškai?

Angliškai – idealu. Kartais muitinininkai žodį "lova" supranta kaip "love" ir nieko nesupranta. Mes darome dvikalbius sąrašus – užtrunka dešimt minučių, bet atsiperka. Jei pats rašai, gali lietuviškai, bet pridėk vertimą. Pavyzdžiui, "spinta – wardrobe". Google Translate pakanka, tik patikrink ar neišvertė "komodos" kaip "dresser". Google kartais paklumpa su baldais. Daryk sąrašą suprantamai, aiškiai, ir viskas praeis sklandžiau. Aš savo mobiliajame vis dar turiu keletą klaidingų vertimų, kuriais dalijuosi su kolegomis juokais.

Kas nutinka, kai kas nors stringa – realybė, ne reklama

Ar buvote užstrigę pasienyje, ir ką tada darote su kliento daiktais?

Buvome. Praėjusiais metais Doverio uoste strigo viskas dėl streiko, stovėjome keturiolika valandų. Tokiu atveju mašina su daiktais stovi saugioje zonoje, informuojame klientą. Daiktai nepaleidžiami iš akių. Jei stringa ilgai, keičiame vairuotoją, kad nepažeistume poilsio normų. Klientai supranta, jei laiku pasakai. Problema, kai bendrovė pradingsta be paaiškinimo. Mes turime sekimo įrangą, klientas mato, kur esame. Užstrigimas nemalonus, bet valdomas. Svarbiausia – nepasimetus panikoje nuleisti rankas ir nepradėti kaltinti oro.

Kas nutinka, jei mikroautobusas sulūžta viduryje Vokietijos?

Viena didžiausių blogybių. Buvo – sankaba baigėsi kelyje per Šiaurės Vokietiją. Stovime. Skambiname pagalbai, vairuotojas lieka su daiktais. Mes organizuojame kitą mikroautobusą arba remontą. Kartais tai užtrunka parą. Daiktai perkeliami į saugų sandėlį, paskui į kitą mašiną. Visa tai mūsų sąskaita, jei yra sutartis ir CMR. Jei vežiesi su nežinomu iš skelbimo be draudimo – pats rinkis mechaniką Hanoverio apylinkėse. Ir pats susimokėk. Todėl tie skaičiai, kuriuos minėjau anksčiau, neatsiranda iš niekur. Draudimas ir techninė pagalba kainuoja.

Ar teko atsakinėti į kliento skambutį trijų nakties, nes jis neranda savo dėžės?

Teko. Klientė paskambino iš Birmingamo, nerado dėžės su batų kolekcija. Pasirodo, ji buvo pažymėta "Miegamasis", o klientė ieškojo tarp "Batai". Atidarius – ten jie. Skambutis 3 valandą nakties (pas mus 5 ryto) nemalonus, bet suprantu – žmonės jaudinasi. Dabar kiekvieną dėžę numeruojame ir atsiunčiame nuotrauką prieš pakrovimą. Dėl to ir sakau – žymėk dėžes aiškiai didelėmis raidėmis. Ramybė brangiau miego. Nors mano žmona tuo metu tikrai nesutiktų su šituo teiginiu. Bet darbas toks.

Kodėl kai kurios įmonės pažada "per 24 valandas", bet paskui pradingsta su užstatu?

Klasika. Pažiūri į skelbimą – "perkraustymas į Angliją per 24 valandas". Sumoki užstatą – žmogus dingsta. Kodėl? Nes tokie terminai realūs tik tada, kai mašina jau stovi kieme. Jei turi surinkti kitus krovinius – neįmanoma. O tie veikėjai dažnai neturi licencijos. Paėmė užstatą, pasiteisino, išjungė telefoną. Aš visada sakau: jei kaina žemių lenkia, o pažadai dangų žada – tikrink įmonės kodą, atsiliepimus. Skubus pristatymas į Angliją yra įmanomas, bet ne stebuklas. Reikia laiko, benzino ir žmogaus, kuris realiai sėdi prie vairo, o ne meta kelis skelbimus iš fiktyvaus profilio.

O jei aš pats blogai supakavau – ar jūs taisote mano klaidas prieš kraunant?

Stengiamės, bet ne visada. Jei turi laiko ir mes turime medžiagų, perpakojame kritiškus daiktus. Bet jei surinkta į griozdišką maišų krūvą ir mes vėluojam į keltą – tada krauname, koks yra, tik įspėjame. Neesu fanas pataisymų paskutinę minutę, nes vėluoja maršrutą. Geriausias variantas – daryti kaip rekomenduojame iš anksto. Arba sumokėti už pakavimo paslaugą. Galiu padėti sutvarkyti jautrius daiktus, nes nenoriu problemų Londone. Bet būna visko. Vieną kartą teko pakuoti skubiai lyjant, tai viskas apsivožė. Nuo to laiko visada vežuosi palapinę.

Jei susidėliojai – greitas pristatymas Anglijos kryptimi moderniais mikroautobusais yra puikus balansas tarp kainos, laiko ir saugumo. Ne viskas bus tobula: pasitaikys eilių prie keltų, kartais reikės palaukti dėl grupažo. Bet su normalia įmone, kuri turi CMR, sekančius prietaisus ir rūpestį daiktais, tavo perkraustymas įvyks sklandžiau nei baimintaisi. Tik nepamiršk – dėžės geresnės už maišus, sąrašai – angliškai, o jei kaina stebina pigumu – tai ir turi stebinti. Kelionės sėkmės!