Greitas prekių pristatymas į JK per 2-3 darbo dienas: ką reikia žinoti prieš renkantis vežėją

Žinai, kas mane labiausiai piktina? Kai klientas paskambina ir sako, kad kitas vežėjas pažadėjo per pusdienį į Londoną už dvidešimt eurų. Aš jau dvidešimt ketveri metai vežioju siuntas tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės, tai galiu pasakyti tiesiai – greitas prekių pristatymas į JK per 2-3 darbo dienas yra realybė, bet tikrai ne už cigarečių kainą ir ne visada taip skaniai, kaip atrodo skelbimuose. Kai skubina terminai, žmonės pameta galvas. Užsakinėja paslaugas nepasižiūrėję, kas per įmonė. Tada skambina man, ašaros telefone, krovinys kažkur įstrigęs. Toliau sudėliau tai, ką matau kasdien sandėliuose, pasieniuose ir vėlai vakare pokalbiuose.

Ar tikrai pristatys per dvi-tris dienas?

Kiek realu gauti prekes į Londoną per 2 dienas?

Visiškai realu, jei kalbam apie ekspresinį režimą. Mašina išvažiuoja pirmadienį ryte iš Vilniaus, trečiadienį popiet Londone jau atsiima. Bet čia svarbu, kad dokumentai būtų tvarkingi ir krovinys jau stovėtų sandėlyje. Kartais žmonės skambina antradienio vakarą, o prekė dar gamykloje Kaune. Tada nespėsi net šviesos greičiu. Būna, kad vairuotojas stringa Calais eilėje – pats mačiau, kai kolega pralaukdavo kelias valandas. Realu, bet skaičiuokite ne dienas, o valandas iki išvykimo.

Ar visi vežėjai šitą gali pažadėti?

Ne, ir tai pirmasis melas. Mažesni, ypač vieną furgoną turintys su Facebook puslapiu, žada auksines kalnas. Aš mačiau atvejį, kai vyrukas paėmė avansą, o paskui mašina sugedo ties Marijampole. Klientas atėjo pas mane ašarodamas. Rimtos įmonės, turinčios partnerių tinklą Europoje, gali garantuoti greitąjį pristatymą į JK per 2-3 darbo dienas, bet tik kai suplanuota. Jeigu vežėjas sako "taip" per aklą telefoną, nepasiklausęs ką veža – bėkite. Aš pats kartais atsisakau, jei matau, kad nespėsim. Sutartis be galvos skausmo brangesnė nei keli šimtai eurų.

Kuo skiriasi ekspresas nuo standartinio siuntimo?

Standartinis variantas – krovinys surenkamas iš kelių klientų, važiuoja kaip dalinis krovinys ir užtrunka penkias–septynias dienas. Ekspresas – mašina tiesiai pas jus, be tarpinių sustojimų. Kaina skiriasi kartais tris kartus. Vienas klientas iš Klaipėdos vežė elektroniką į Bristolį – standartas kainavo keturis šimtus, ekspresas beveik tūkstantį. Bet jis turėjo sutartį, kad jei vėluos – bauda didesnė už pristatymo kainą. Tada rinktis paprasta. Greitasis režimas tinka kritiniams atvejams, o ne seneliui žurnalą nusiųsti. Nors seneliui irgi malonu greitai gauti.

Ar savaitgalis skaičiuojasi į tas 2-3 dienas?

Ne, jei kalbam apie darbo dienas. Bet čia didžiulė painiava. Daugelis skambina penktadienį pietų ir sako, kad reikia iki pirmadienio ryto. Matematika: penktadienis, šeštadienis, sekmadienis – neskaičiuojama. O mašinos per naktį iš Lenkijos tikrai nespės. Buvo atvejų, kai pirkėjas pasirašė sutartį, kad prekės bus pristatytos per 2-3 darbo dienas, bet pamiršo Anglijos Bank Holiday. Tada tenka pridėti dieną. Darbo dienų skaičiavimas – Londono, ne Vilniaus laiku. Terminas spaudžia? Klauskite, ar skaičiuojamos vietos, ar mūsų dienos.

Kaip man žinoti, kad tikrai spės laiku?

Absoliučios garantijos nėra. Net geriausi negali valdyti eilės prie Doverio uosto ar avarijos M20 magistralėje. Aš rekomenduoju visada planuoti dieną-kitą atsargą. Jeigu sako, kad prekė bus Birmingeme trečiadienį, rašykite sutartyje ketvirtadienį. Rimtas vežėjas duos sekimo numerį, nurodys mašinos kelią, o ne tik pažadus telefonu. Buvęs atvejis, kai verslininkas iš Panevėžio sutikrino vežėjo vardą – radęs vieną žvaigždutę, vis tiek pasuko pigesnę kainą. Krovinys pasimetė netoli... Bialistoko? Bresto? (jau nebeatmenu tiksliai). Nevisada pigiau reiškia saugiau, ypač jei skubu.

Kainų reikalai

Kodėl vieni prašo 50, kiti 150 eurų už tą patį krovinį?

Tai priklauso nuo to, ar furgonas pilnas jūsų daiktų, ar dalinis. Pigus variantas dažnai reiškia, kad siuntą paims pirmadienį, bet įsodins į bendrą krovinį, kuris važiuos, kai surinks pakankamai. Jei ta diena ketvirtadienis – atsitrenksite į savaitgalį. Brangesnis – tiesioginis važiavimas. Klientė vežė drabužius į Liverpulį. Vienas pažadėjo penkiasdešimt eurų, kitas šimtą dvidešimt. Pasirinko pigesnį. Paskui pyko, kad jau penkta diena, o siunta tik Briuselyje. Rimtas ekspresinis vežimas į Angliją per dvi tris dienas negali kainuoti kaip pietūs restorane.

Ar galima siųsti pigiai ir greitai vienu metu?

Norėčiau pasakyti kad taip, bet meluočiau. Būna tuščios mašinos grįžtančios, bet tai loterija, ne taisyklė. Kartais pasiūlau geresnę kainą, jei žinau, kad rytoj mašina grįžta tuščia iš Mančesterio. Bet to negalima planuoti. Jei matote "greita ir pigu į Londoną", atsargiai – arba sukčiai, arba žmogus, pats nežinantis, ar rytoj turės ką vežti. Ponia man skambino po tokio "pigaus ekspreso" – prarado avansą ir dar tris savaites ieškojo, kas pristatytų daiktus. Nepatogu tai sakyti, bet kai kurie vežėjai veža ne daiktus, o viltis.

Kada verta mokėti daugiau, o kada – ne?

Jei vežate detales, be kurių fabrikas stoja – mokėkite daugiau. Jei asmeniniai daiktai, kurių skubiai nereikia, ekspresinis pristatymas į Didžiąją Britaniją ne pirmo būtinybės dalykas. Patarčiau taip: jei sutarties laikas kritinis, nežiūrėkite į kainą. Jeigu mėnesio gale reikia – rinkitės standartą. Pažįstamas vežė prekes į Birmingham prieš Kalėdas. Liko trys dienos iki juodojo penktadienio. Sutaupė šimtą eurų, pasirinko lėtesnį variantą. Atvažiavo gruodžio pirmąją. Sezonas nuėjo šuniui ant uodegos. Kartais taupymas kainuoja tūkstančius.

Ar kaina priklauso nuo to, ar aš esu įmonė, ar privatus asmuo?

Teoriškai neturėtų skirtis, bet praktiškai – taip, smarkiai. Įmonės kaina neatrodo tokia skausminga, turi EORI, viskas greičiau. Privatus asmuo nori atsiimti komodą ir dar bando derėtis. Nieko prieš derybas, bet jei skuba, jos atima laiką. Be to, įmonėms vežėjai kartais duoda lengvatą dėl ilgalaikio bendradarbiavimo. Asmeniniam klientui – koks skirtumas, ar grįšite? Aš pats privatiems kartais nuleidžiu kainą, jei matau, kad jie tikri, o ne tik testuoja rinką. Bet standarto to nesukuri.

Ar būna paslėptų mokesčių kai siunčiu greituoju režimu?

Pasitaiko. Ypač su tarpininkais, kurie tik suveda jus su faktiniu vežėju. Jie neįtraukia keltų mokesčių, kuro antkainių. Mačiau sąskaitą, kur prie šimto eurų prisidėjo dar keturiasdešimt už "skubų tvarkymą". Toks antkainis neturi jokios prasmės. Kartais ima pinigus už krovos darbus, nors apie tai nebuvo žodžio. Prieš mokėdami, prašykite detalios sąmatos. Rimtai firmai nieko nekainuoja parašyti, iš ko susideda suma. Jei atsakinėja miglotai – ilgai nebandykite. Būna, kad vieną kartą apgauna, o antrą kartą jau patys kalti.

Dokumentai, muitai ir ribojimai

Ar reikia muitinės dokumentų siunčiant į Angliją po Brexit?

Taip, ir čia didžiausias pokytis. Dabar JK trečioji šalis – reikia eksporto, importo deklaracijų, sąskaitų... atsiprašau, kolega sako "发票" (turiu omeny invoičius, sąskaitas faktūras). Jei dokumentai netvarkingi, jūsų greitas prekių pristatymas į JK per 2-3 darbo dienas gali virsti savaite pasieniečių koridoriuje. Vienas klientas vežė elektroniką, bet nurodė ne tą HS kodą. Muitinėje Vokietijoje sustabdė pusdieniui, kai dar net ne arti keltas. Laikas lygus pinigams. Rašykite popierius taip aiškiai, kad bet kas suprastų, kas viduje.

Kas yra EORI kodas ir ar man jo reikia?

EORI – unikalus numeris, kurį turi turėti kiekvienas, kas dirba su muitine. Jei esate įmonė – tikrai reikia. Jei privatus asmuu ir vežate asmeninius daiktus – sakyčiau, kad ne, bet jei prekybinė siunta – tada taip. Būna painiavų, kai siunčiate dovaną seseriai, bet kiekis toks, kad muitininkai sako "tai ne dovana, tai prekyba". Tada reikia registruotis. Procesas trunka kelias dienas, tai jei planuojate skubų pristatymą į Londoną o dabar neturite EORI – vėlokite. Aš pats registruoju klientus, bet oficialiai per muitinės puslapį tai padarysite, tik neskubėkite.

Ar galiu siųsti maisto produktus tokiu greitu tempu?

Galima, bet daug "bet". Šviežias maistas, pieno produktai, mėsa – beveik neįmanoma be veterinarinių pažymų. Džiovinti produktai, konservai – taip, bet reikia deklaruoti. Siunčiau lietuviškų duonos gaminių į lietuvių parduotuvę Croydone. Dokumentus tvarkėm tris dienas, nors važiavimas truko dvi. Muitininkai tikrino etiketes, ingredientus. Greitasis pristatymas į JK maisto prekėms – gerai pagalvokite, ar verta. Kartais paprasčiau rasti vietinį tiekėją. Nebent siunčiate šakotį močiutei – tada deklaruokite kaip asmeninį siuntinį ir tikėkitės geriausio.

Ką daryti jei muitinėje užlaiko prekes?

Pirmiausia – kviesti brokerį arba tą, kuris tvarkė jūsų dokumentus. Jei važiavote nepatyręs vežėjas, jis pats nežinos, ką daryti. Turėjau atvejį su baldais prie Folkestone. Muitininkas paprašė papildomos informacijos apie medžių kilmę. Vairuotojas paskambino man, aš klientą, klientas gamintoją – visa tai užtruko dieną. Jei terminas spaudžia 2-3 dienas, tokia situacija gali būti pražūtinga. Turėkite gamintojo techninius pasus. Neikite į muitinę pikti – pasieniečiai nemėgsta skubančių. Esu pats patyręs tą žvilgsnį ir ne kartą.

Ar verta drausti siuntą važiuojančią per 2 dienas?

Absoliučiai taip. Greitis reiškia spaudimą, spaudimas – klaidas. Vairuotojai per greitai krauna, važiuoja, būna pavargę. Praėjusiais metais viena įmonė prarado elektronikos siuntą, nes furgoną apvogė (čia ne mūsų mašina, bet istorija pamokanti). Draudimas kainuoja kelis procentus nuo vertės, bet jei siunčiate kompiuterius ar medicinos įrenginius – tai privalumas. Kai kurie atsisako draudimo sutaupyti. Aš tų klientų vėlai vakare skambučių nekenčiu labiausiai, kai reikia aiškinti, kad niekuo padėti negaliu. Skubėjo sutaupyti dešimt eurų, prarado du tūkstančius.

Pakavimas ir pasiruošimas skubiai kelionei

Ar pakavimas tikrai toks svarbus kai skubu?

Galėčiau pasakyti, kad svarbiausias. Skubaus siuntimo metu mašinos neplūduriuoja – jos važiuoja greitai, stabdo staigiai. Kartais žmonės sudeda porcelianą į dėžę su laikraščiu ir stebisi dėl šukių. Mačiau, kaip dėl blogo pakavimo žuvo brangus šaldytuvas, nors vairuotojas buvo geras. Pakuotės neatlaiko... va... gerai, ne apie tai. Tiesiog – jei siunčiate per 2-3 dienas į Jungtinę Karalystę, pakavimas turi būti "karo" lygio. Kampų apsaugos, burbuliukai, mediniai rėmai. Skubinkite dokumentus, o ne pakavimą. Dėl skubos nepametę galvos, pametę daiktus.

Ką reiškia "kuvertinis" svoris ir kodėl aš sumokėjau daugiau?

Volumeinis arba kubinis svoris. Jei vežate pagalvę, kuri sveria du kilogramus, bet užima daug vietos, skaičiuojama ne pagal faktinį svorį, o pagal erdvę. Formulė: ilgis x plotis x aukštis dalinta iš penkių tūkstančių. Ta pagalvė gali kainuoti kaip dvidešimt kilogramų siuntinys. Klientas piktinosi, kad kartoninė dėžė su plunksnomis išėjo šimtu eurų. Parodžiau skaičiavimus. Jis netikėjo, bet taip yra. Skubieji reisai dar brangesni, nes vietos reikia daugiau – furgonas negali būti prigrūstas, turi likti erdvės ekspresui. Jei netilps, vėluos visi.

Ar galiu siųsti neišpakuotą prekę iš parduotuvės tiesiai klientui?

Galite, bet perspėkite vežėją. Originalioje pakuotėje dažnai matosi prekės atvaizdai, ant dėžių parašyta kas viduje. Jei brangi elektronika, turi keliauti apvilkta papildomai. Parduotuvių pakuotės skirtos sandėliui ant padėklų, ne maršrutui iš Vilniaus į Glazgą per du sustojimus. Rekomenduoju apsivynioti bent sluoksniu kartono. Buvo atvejis, kai klientas siuntė televizorių orginalioje pakuotėje. Atvažiavo su įskilusia ekrano panele. Gamintojas atsisakė garantijos, nes pakuotė neatitiko "transportavimo standartų". Žmogus pyko ant mūsų, nors mes prie pakuotės rankų nekišome.

Kokios didžiausios klaidos pakuojant skubiems siuntiniams į Birmingham ar Mančesterį?

Lipdukai po apačia, neįtvirtinti daiktai, per sunkios dėžės. Vienas tipas atnešė siuntą, kurioje buvo tik pavardė. Adreso – neteko, telefono – nėra. Dar stebėjosi, kodėl kolega Anglijoje nerado gavėjo. Birmingham didelis, pavardžių pilna. Kitas dažnas blogis – skysčiai be dangčių. Mačiau, kaip išsiliejęs litras alyvos sugadino visą drabužių siuntą. Pakavimas skubantiems dažnai atrodo kaip laiko švaistymas, bet tai fundamentas. Jei pamatas silpnas, namas griūva. Net jei greitas pristatymas į JK ir yra pats stogas, be pamato neišsistovys.

Ar reikia specialių žymėjimų ant dėžių?

Taip, ir ne tik adreso. "Šiūrinė" – jei trapi, "Ši pusė aukštyn" – jei negali apversti, svoris ant dėžės. Žmonės prisirašo rašalu popieriaus lapus, bet viduj – chaosas. Aš prašau spausdintų lipdukų, jei įmanoma. Rankraščiai ištepa, ypač jei kondensatas furgone. Be to, siuntos per Olandiją kartais perskirstomos, ir jei nėra aiškių žymėjimų – jūsų siunta į Londoną gali nukeliauti į Amsterdamą. Buvo taip. Kolega pristatė prekes kitam asmeniui Roterdame dėl panašios pavardės. Savaitė nervų. Logistika yra detalių mokslas.

Kas realiai stringa ir kaip to išvengti

Ar buvęs atvejų kai krovinys vėlavo dėl vežėjo kaltės?

Oho, kokie klausimai. Taip, žinoma. Atsilaidavęs vairuotojas, sutrikęs GPS, pamirštas kuras. Žmogiškas faktorius. Pats turėjau situaciją prieš trejus metus, kai vairuotojas pasimetė apačioje M25 žiede ir praleido penkias valandas. Klientas laukė Barking rajone. Aš jau galvojau pats važiuoti pasiimti. Bet tai nebuvo standartinė ekspres paslauga – jei skubu, aš vežioju tik su tais, kurie pažįsta maršrutą kaip savo kišenes. Nepatogu prisiminti, bet pasitaiko visiems. Svarbiausia – kaip išeitą sprendi. Mes tą kartą kompensavimą susitarėm.

Ką daryti jei pristatymo dieną niekas nesiskambina?

Skambinkite patys. Ne rašykite žinutę – skambinkite. Rinkitės tą, kas atsiliepiate. Turėjau klientą, kuris laukė Noting Hilso gatvėje visą dieną, o mašina sustojo kitame gale dėl parkavimo. Vairuotojas pabandė skambinti, bet numeris buvo ne tas. Užsakovas kaltino mus, mes – jį. Galiausiai prekės atsidūrė kitą dieną. Jei laukiate skubaus pristatymo į Jungtinę Karalystę – būkite pasiekiami, turėkite planą B ir pasitarkite dėl tikslaus laiko intervalo. Sakyčiau, kad nuo ryto iki vakaro laukimas yra absurdas, bet taip būna dažniau, nei norėčiau. Deja.

Ar galiu pasitikėti vidutinišku įvertinimu turinčia įmone?

Čia sudėtinga. Kartais maža įmonė turi vidutinį balą dėl vieno piktaus konkurento. Kartais – nes servas toks. Aš labiau pasitikiu ta, kuri turi dešimt atsiliepimų ir aštuką, nei tūkstantį įvertinimų ir šešetuką. Bet kai skuba – neturite laiko analizuoti. Tada žiūrėkite, kaip atsakinėja telefonu. Ar klausia, KĄ vežate? Ar domisi adresu? Ar sako tikslų laiką? Kitaip tariant – ar jie turi realų planą, o ne tik pažadą. Buvęs atvejis, kai klientas rinkosi tarp mūsų ir pigesnio varianto. Rinkosi pigesnį. Savaitę vėliau rašė, kad dabar skaito mus ir gailisi. Lygiai taip.

Kaip elgtis jei prekė atvyko pažeista po greito transporto?

Fiksuokite viską. Nuotraukos, vaizdo įrašai, CMR, pasirašymai. Jeigu pakavote gerai, bet viduje sulūžo – kaltė greičiausiai vežėjo. Sakau visada: "Nepasirašinėkite, kol nepatikrinote." Bet žmonės skuba, pavargę, kartais pasirašo, o paskui pyksta ant mūsų. Jei fiksuojate pažeidimą su vairuotoju kartu – šansai atgauti žalą išauga. Turėkite pirkimo sąskaitą, foto prieš išvykstant. Čia svarbu draudimas. Jei nepadarėte ir faktą įrodyti sunku... na, liksite tik su pykčiu. Greitasis pristatymas į JK turi veikti kartu su atsargumu, o ne priespaudos principu. Atsargumas nesumažina greičio.

Ar verta rinktis mažą nežinomą vežėją, jei jis žada greičiau?

Aš to nerekomenduočiau, nors pats kadaise buvau toks mažas nežinomas vežėjas. Didelės žuvys ne visada geresnės, bet maži dažnai neturi atsarginių planų. Jei vienintelis furgonas užsidegs – jūsų krovinys stovi. Rimtas vežėjas turi keletą mašinų, partnerių tinklą. Pažįstamas iš Šiaulių pasirinko "labai entuziastingą pradedantįjį". Mašina Strasbūre sugedo. Užtruko keturias dienas, kol kas nors parsivežė. O reikėjo per dvi. Greitas pristatymas į Angliją per 2-3 darbo dienas reikalauja ne tik greičio, bet ir patikimumo. Nebent rizikuojate sąmoningai, aiškiai žinodami, kad galite prarasti ir terminus, ir nervus.

Paskutiniai patarimai prieš perkant paslaugą

Greitas prekių pristatymas į JK per 2-3 darbo dienas yra puikus dalykas, kai viskas sueina: tvarkingi popieriai, geras pakavimas ir patikimas žmogus prie vairo. Jei ko nors iš trijų trūksta, galite pamiršti tą skubą. Aš dvidešimt ketverius metus šitoje srityje matau, kaip žmonės džiaugiasi arba kenčia – dažniausiai pagal tai, kiek jie patys pasiruošė. Skubėkite lėtai, o jei nežinote – paklauskite. Geriau vienas išmintingas skambutis nei savaitė aiškinimosi, kur nukeliavo jūsų siunta.