Greitas mikroautobusų transportas į Angliją su nuolaidomis – ką verta žinoti prieš ryžtantis perkraustymui

Vedu šitą reikalą jau 23 metus. Ne, gal 24-ius. (Anksčiau skaičiuodavau tiksliai, dabar metai bėga kaip viena savaitė.) Kovą vėl važiavau į Birmingemą – klientė vežėsi du kambarius, katę ir nepataisomą tikėjimą, kad viskas tilps į mažą mikroautobusą. Nuolaidą radau internete paskutinę minutę. Greitas mikroautobusų transportas į Angliją su nuolaidomis skamba viliojančiai, bet... ne visada taip paprasta. Tiesiog papasakosiu, ką klausia žmonės kas savaitę ir kur prisigeria bėdų. Nes jei ruošiatės kraustytis, geriau žinoti, į ką krenti.

Kainos, nuolaidos ir tie nematomi nuliai

Kiek maždaug kainuoja greitas mikroautobusų transportas į Angliją su nuolaidomis, jei vežuosi daiktus iš Kauno į Birminghamą, nes pamačiau pas jus skelbimą?

Iš Kauno į Birminghamą, priklausomai nuo sezono, išeina nuo keturių šimtų iki šešių šimtų eurų. Su nuolaida – žiūrėk, jei tai pilnas mikroautobusas, gali nuskrieti iki trijų šimtų. Bet atsargiai – kai kurios įmonės pirmą kartą duoda penkiolikos procentų nuolaidą, o pamiršta paminėti kelių mokesčių. (Paskutinį kartą klientui pridėjo „pagalbinį mokestį“ penkiasdešimt eurų – kad vairuotojas... na, tiesiog dirbo.) Aš asmeniškai skaičiuoju taip: kuro kaina, nakvynė vairuotojui, kelionės laikas. Jeigu pasiūlymas pigesnis nei trys šimtai, kai kas nors ne taip.

Ar tos nuolaidos, kurios rašomos internete, tikros, nes kartais atrodo, kad pirmą kartą pasiūlo 10 proc., bet paskui prideda kažkokių mokesčių?

Tikros, bet... su žvaigždute. Įsivaizduok: pamatai „10 proc. nuolaida naujokams“. Skambini. O pasirodo, kad nuolaida galioja tik antradieniais, kai lygdata, arba jei užsakai per tris mėnesius. (Čia aš šiek tiek perdėdavau, bet tokių atvejų buvo.) Rimtos įmonės taip nedaro – parašo aiškiai: nuo šitos sumos atimt tiek. Blogos – slepia. Aš savo klientams sakau tiesiai: jei galima sutaupyti, parodysiu kaip. Jeigu ne – irgi pasakysiu. Neišeis nuvažiuot į Londoną už du šimtus su pilnu kroviniu.

Kada geriausia užsakyti, kad tos nuolaidos būtų didžiausios, ar likus savaitei, ar geriau tris mėnesius į priekį?

Juodžiausia paslaptis – paskutinės minutės pasiūlymai retai būna geriausi. Geriausios nuolaidos dažniausiai būna užsakant prieš mėnesį ar du. Kodėl? Nes mes planuojam maršrutus. Jeigu žinau, kad grįžtu tuščias iš Londono kitą savaitę, galiu paimti tavo daiktus pigiau – man nereikės grįžti per Prancūziją be krovinio. Likus savaitei – chaosas. Mikroautobusai užimti, kasininkas spaudžia, ir tu moki daugiau ne dėl godumo, o dėl logistikos. Klientai pyksta, kad negaliu penktadienį, bet jei kreipiasi trečiadienį... ką padarysi.

Mikroautobusai, daiktai ir kas neįtelpa

Kokio dydžio mikroautobusą man reikia, jei vežu dviejų kambarių buto daiktus, bet aš neprofesionalus, tai galvoju, kad čia poreikis kaip 12 kubinių metrų, ar mažiau?

Dviejų kambarių butas... Šiaip – maždaug penkiolika kubų. Nors čia priklauso. Turi sofą-lova? Šaldytuvą pramoninį? Prieš du mėnesius vežiau porą iš Klaipėdos – jie irgi manė, kad dvylika kubų. Pradėjom kraut. Sofa ėmė, spinta ėmė, o paskui iš po stalo išlindo dėžių kalnas. Gaila, bet teko pirkti antrą reisą. (Atsiprašau, ne pirkti – užsakyti papildomą vietą sukrautam kroviniui.) Šaldytuvai ir skalbimo mašinos yra žudikai. Geriau didesnis mikroautobusas nei gailėtis.

Ką daryti, kai jau atvažiuoja mikroautobusas, o aš suprantu, kad visko neįtelpa, nes turiu dar vieną spintą, kurios neatidaviau?

Būna. Būna taip, kad paskutinę dieną prisimeni lentyną lentynoje. Tada yra keli variantai. Galiu pasiūlyti palikti tai draugui – greičiausias sprendimas. Arba papildomai mokėti už kitą reisą, jei turim laisvą mašiną. Kartais pavyksta perstatyti daiktus mikroautobuso viduje kaip TETRIS, bet jei spinta yra dviejų metrų aukščio... sunku. (Čia reikia lynų – ne, ne lynų, o dirželių ir popierinių kampuočių.) Pirkau kartą klientui dėžes didesnes, nes jis neturėjo. Iš savo sąskaitos. Nei reklamuojuosi, nei ką, bet žmonės išsigąsta. Ramiai, išsprendžiam.

Ar vairuotojas padeda nešti daiktus laiptais, ar jis tik vairuoja, nes su draugu bandėm, tai vairuotojas sėdėjo kabinoj ir žiūrėjo?

Teisybė? Vairuotojas vairuoja. Tačiau jei yra du vairuotojai – antrasis dažnai padeda. Vienas vairuotojas vienas? Kabinoj sėdi arba fiksuoja daiktus. (Aš nestumiu, nes pažeidiau nugarą prieš dešimt metų – legit, turiu pažymą.) Klientai kartais piktinasi, bet pagalvok: jei vairuotojas susižeidžia nešdamas tavo šaldytuvą, kitą savaitę niekas nevažiuoja. Aš savo komandoje skatinu padėti, bet neprivalomai. Dviejų aukštų laiptai be lifto – rimtas išbandymas. Geriau pasikviesti du draugus pagalbai. Atsakymas nėra populiarus, bet sąžiningas.

Ar įmanoma vežtis katę kartu su baldais, nes mano žmona nerimauja, kad jai bus stresas?

Vežasi. Daug kas veža. Bet stresas bus ir tau, ir katei, ir vairuotojui, jei pradės maišytis po kojom. Geriausia – narvelyje, uždengtame, su vandeniu. Nemaitink prieš valandą kelionės. Daugiau patarimų – ne aš, o veterinaras, bet važiavau su ožka kartą. (Ne, ožka buvo prieš dvidešimt metų, į Vokietiją. Katės – kasmet.) Anglijos įstatymai dėl gyvūnų dabar griežtesni. Jai reikia čipo, vakcinų, sveikatos pažymos. Ne padedu daiktus, o paimu katę – ne, ne paimu, o reikia pasirūpinti popieriais. Kitaip palieki pasienyje ne daiktus, o problemą. Žmona turės suprasti, kad kelios valandos narvelyje – geriau nei savaitė be šeimininko.

Kaip supakuoti stiklines lentas, kad neišsiteptų per greitą važiavimą mikroautobusu į Angliją?

Oho. Stiklas + greiti keliai = bloga kombinacija. Burbulinė plėvelė – minimum dviejų sluoksnių. Bet ne tik tai. Svarbiausia – statmenai padėti, prispausti porolonu, niekad ne guliai. Kartą vežiau stalinį stalą iš Panevėžio į Liverpulį. Klientas supakavo į antklodes. Gražu, minkšta. Atvažiavus – stiklo dulkės. Supratom, kad vibracija per kelias valandas subangavo. Dabar visada sakau: fiksuok kampinius profilius. Žiūrėk, ar lentos neslankioja. Greitis nesvarbu, jei daiktas stovi kaip įbestas. O jei važiuoja 90 km/h ir krovinys šokinėja... kad ir koks lėtas važiavimas, stiklas lūžta nuo trūkčiojimo.

Dokumentai, muitinė ir visokios naujovės

Ar reikia dabar muitinės dokumentų, jei aš vežu savo asmeninius daiktus po Brexit, nes prieš dešimt metų buvo visai kitaip?

Prieš dešimt metų užteko valgyti sumuštinį pasienyje ir važiuoti toliau. Dabar – ne. Asmeniniai daiktai vis dar gali keliauti be muito, bet reikia sąrašo. Daiktų sąrašas su apytikslėmis vertėmis. Anglijos pusė kartais klausia, kartais – ne. (Paskutinį kartą Doverio muitinė patikrino mane, nes... na, turbūt vairuotojas atrodė pavargęs. O gal atsitiktinai.) Svarbu įrodyti, kad daiktai naudoti, ne nauji pardavimui. Jei veži dviratį, kurį nusipirkai praėjusį penktadienį – kitas reikalas. Rašyk tai, ką turi. Jei klysti sąraše – nelabai baudžia, jei agresyviai nesuki verslo.

Ką reiškia tas T1 dokumentas, kurį visi mini, bet niekas normaliai nepaaiškina, ar man jį reikia turėti savo rankose?

T1 – tai tranzitinis dokumentas. Jis sako: šie daiktai įvažiuoja, bet ne pasilieka – važiuoja tolyn. Ar tau reikia? Hmm. Jei vežuoji savo sofą į Londoną gyventi – T1 nereikia. Jei vežuoji prekes parduoti Birmingemo turguj – tada taip. (Čia aš keliu abejonę, ar tiksliai paaiškinu, nes muitinės taisyklės keičiasi kas kelis mėnesius. Paskutinį kartą kalbėjau su agentu vasarį.) Paprastai profesionalios įmonės užsako dokumentus savo iniciatyva. Jei tave prašo mokėti už T1 papildomai asmeniniams daiktams – paklausk, kam tiksliai. Kartais agentai prideda popierius, kad pasirodytų svarbūs. Tiesiog klausk – nesijausk kvailai.

Ar mano seni kompiuteriai ir elektronika gali kilti problemų pasienyje, ar čia tie draudžiami daiktai?

Seni kompiuteriai – ne, nebent turite NASA įrangą. Elektronika kelia klausimus tik tada, kai jos daug. Pvz., penki nešiojami kompiuteriai – jau įtartina. Arba dvidešimt telefonų dėžėse. Muitinė galvoja: perparduosi. Jei tai tavo asmeninė technika, išpakuok iš dėžių, palik naudotą išvaizdą. Vienas monitorius, vienas kompiuteris, senas televizorius – ramiai. (Vežiau kartą kolekcinę radiją – atrodė kaip lobis. Muitininkas pažiūrėjo, nusijuokė, paleido.) Vienintelė problema – lietuviškas kištukas. Anglijoje kitas standartas. Ne draudžiama, bet neveiks. Ne popierius, o pirkti adapterį reikės.

Ar transporto draudimas privalomas, jei aš vežu savo senus daiktus, kurių vertė – nežinia kokia, bet emocinė tikrai didelė?

Įstatymai reikalauja CMR draudimo. Tai ne tavo draudimas, o vežėjo. Jis privalo turėti. Ar tai gelbsti? Dėl sugadintos sofos – taip. Dėl emocinės vertės – ne. (Tavo vaikystės albumas jei subraižytas – niekas už tai nepamokės tūkstančio, nes kaip įvertinsi prisiminimą?) Kita vertus, jei firma neturi CMR – bėk. Būna tokių, kurie važiuoja „ant draugo draudimo“. Neatvėręs judu. Praeitą rudenį mašina užsidegė kelyje – kažkokia elektros kaladėlė. Be draudimo būtų katastrofa dviejų šeimų gyvenimams. Taigi emocinės vertės neatgausi, bet daiktų – taip. Būtina.

Kas realiai gali sup... suvelti planus

Kodėl kai kurios įmonės žada greitą transportą į Angliją per 48 valandas, o paskui dingsta su daiktais arba užtrunka savaitę, nes man taip buvo?

Oho. Čia skaudulys. Žada per dvi dienas, nes nori užstoti kelią konkurentui. Paima pinigus, tada supranta, kad neturi laisvo mikroautobuso. Arba sukrauna tavo daiktus su svetimais, stumia į sandėlį ir laukia, kol surinks pilną krovinį. (Vadinasi grupiniu pervežimu, bet nepasako.) Tu kitą savaitę skambini, o jie: „Oi, vairuotojas susirgo“. Aš dirbu kitaip: jei sakau dvi dienos – vairuotojas jau pakeliui į Kauną. Jei negaliu – pasakau penkias. Verčiau praraskiu užsakymą, nei klientą. Tos įmonės, kurios dingsta – dažnai neturi savo parko. Brokeriai. Gražus žodis, bet tavo daiktai – tikra loterija.

Ar verta rinktis tik pervežimą be pakavimo, nes galvojau sutaupyti, bet paskui pagalvojau, kad gal nesusitvarkysiu?

Priklauso nuo tavo rankų. Jei turi penkias lagaminų kalbas – pats supakuosi per savaitgalį. Jei vežiesi indaujos spintą, kurią reikia demontuoti, aklai save vertini. (Aš pats būdamas dvidešimt penkerių galvojau, kad viską moku. Tada praradau brangią itališką spintelę, nes nepataisiau varžto.) Pakavimo paslauga brangesnė kokius tris šimtus eurų, bet kas atsitinka, jei sugadinsi pats? Niekas nekompensuos. O jei supakuoja jie – jų atsakomybė. Aš siūlau vidurinį kelią: baldus palikite mums, drabužius – susidėkite patys. Dažniausiai pats klientas padeda pusę darbo. Ir sutaupo, ir saugiau.

Ką daryti, jei vairuotojas neatvažiuoja sutartu laiku, o man jau išvykimo diena iš buto, ir aš nebeturiu kur miegoti?

Būna. Deja, būna. Pernai rytą turėjo būti Kaune devintą valandą. Vairuotojas užstrigo Krokuvoj dėl avarijos – ne jo kaltė, bet tu esi pašautas. Tada mes ieškome sprendimo: kitas mikroautobusas iš Vilniaus, arba kitą dieną, arba siūlome padengti nakvynę viešbutyje. (Už kliento pinigus? Ne, iš mūsų biudžeto. Bent jau aš taip darau.) Jei tave palieka be žodžio – skambink kitai įmonei. Ne, rimtai. Nesiūlau kęsti. Blogi vėlavimai – kai nerandasi vairuotojo tris valandas. Geras vėlavimas – su žinute ir kompensacija. Turi teisę pykti. Neturi teisės likti be daiktų.

Kaip atpažinti įmonę, kuri tikrai teikia gerą mikroautobusų transportą į Angliją, o ne tik gražiai atrodo internete?

Skambink. Pasikalbėk. Jei telefone žmogus sakosi, kad „viską sutvarkysim, išsiųsim nuorodą, tik susimokit avansą“ – stabdyk. Klausk apie mikroautobusą: koks? Kiek metų? Ar turi CMR draudimą? Jei atsako vangiai – nežino. Gera įmonė atsako: „Šiuo metu laisvas Mersedes Sprinter 18 kubų, galiu nuotrauką atsiųsti“. (Nesakysiu „Mercedes“, visi taip sako.) Paklausk adreso, kurioje gatvėje bazė. Sužinok vairuotojo vardą. Aš savo klientams siunčiu vairuotojo tel. numerį prieš dvi dienas. Jeigu internete tik gražus SEO tekstas, o realybėje – vienas vyras su pasenusiu VW Golf – žinai atsakymą.

Ar galiu važiuoti pats kartu su savo daiktais mikroautobuse, ar tai brangiau, ar net įmanoma?

Gali. Dažnai važiuoja. Kaina paprastai nesikeičia, jei yra viena laisva vieta šalia vairuotojo. Tačiau įsėdimas ribotas – trijų sėdimų vietų mikroautobuse, jei yra gofruotoji siena... (Ne, gofruotoji – ta ne, ta siena, kuri skiria daiktus. Grotelėmis iškaltą sieną turiu galvoje.) Kartais klientai nori sėsti gale ant sofos. Negalima. Bepilotė zona, draudimas negalioja. Be to, Anglija – ne Lietuva, ten be poilsio laiko vairuotojui negali tempti dvidešimt valandų. Kelionė užtrunka. Dirba du vairuotojai. Tu gali miegoti, jie keičiasi. Šalia sėdi, stebi, gali pagalbint nurodyti adresą. Tik nespesėk vairuotojo mokyti vairuoti.

Koks buvo baisiausias atvejis, kurį matei per tuos 24 metus, kai žmonės vežėsi daiktus?

Buvo daug. Labai daug. Bet vienas 2019-aisiais... Žmogus paprašė vežti senelio baldus iš Lietuvos į Angliją. Palikome juos sandėlyje Londone porai dienų, nes klientas dar nerado buto. Sandėlis – drėgnas, netikras. Mus apgavo. Baldai apaugę pelėsiais. (Iš pradžių galvojau, kad dulkių sluoksnis. Atsargiai nuvaliau – žaliai juoda.) Klientas pravirko. Aš irgi. Sumokėjau valymą iš savo kišenės, nors sandėlis ne mūsų. Baisiausia – kai nežmoniškai nuvili žmogų dėl neapdairumo. Po to nebebendradarbiauju su penkiais logistikos centrais. Patikimumas yra viskas. Jei reikia laukti – geriau palaukti nei rizikuoti senelio spinta.

Ar galima Londone pristatyti daiktus į antrą aukštą be lifto, ar tai kainuoja papildomai?

Galima. Bet žinok: Londone laiptai siauresni nei Vilniuje. Dažnai vingiuoti. Jei mikroautobusas stovi gatvėje, o butas trečiame aukšte – vairuotojui reikia laiko. Aš tokiais atvejais perspėju iš anksto: bus papildoma valanda darbo. Dvi valandos? Mokama atskirai. Nes mes skaičiuojam ne tik kilometrus, bet ir rankų darbą. (Turiu vieną vaikiną, kuris kilnojimais verčiasi geriau nei aš virinu kotletus. Tai jis padeda, bet ir jis turi limitus.) Jei be lifto ir sofos neįmanoma pasukti laiptų aikštelėj – belieka langas. Nejuokauju. Londone būna. Kranas. Brangu. Paprasčiau pasiimti pagalbinių rankų.

Vežuosi vertingą paveikslą – ar man reikia jo vertinti prieš dedant į mikroautobusą?

Vaje. Paveikslai – mano silpnoji vieta. Jei vertingas – turiu omenyje ne tavo vaikystės piešinį, kurį vertina mama, o meno kūrinį – reikia. Vertinimas draudimui. Nes jei nutiks kas nors, o tu neturi dokumento, kad jis vertas penkių tūkstančių, gausi tik standartinę kompensaciją – dažniausiai kilogramo kainą. (Kilogramas meno – keistas matas, sutinku.) Be to, supakuoti reikia specialiai – temperatūros svyravimai mikroautobuse gali įtakoti dažus. Nors ilgą laiką maniau, kad mikroautobusai šildomi stabiliai. Neretai nėra. Jei žiema – šalta gali būti. Piešiniai turi keliauti priekyje, šilčiau. Ir stiklas – padvigubintas.

Ar įmanoma vežtis dviračius pritvirtintus ant kablio ar jie turi būti viduje?

Ant kablio – rizikinga. Ypač per Belgiją ir Prancūziją, ten vietiniai policininkai meiliai baudžia už netinkamai sutvirtintus dviračius. (Čia sakau „meiliai“, bet iš tikrųjų piktai. Paskutinį kartą kolega gavo baudą, kai dviratis strigtelėjo kelyje.) Viduje – saugiau, bet užima daug vietos. Jei trys dviračiai – tai maždauga trys kubai. Skaičiuok į tūrį. Kartais imam atskirą dviračių laikiklį, bet tada daiktai negali viršyti tam tikro svorio. Aš siūlau: vienas dviratis viduje, kiti – nuomokitės jau Anglijoj, jei tik sportui. Turistinis dviratis brangesnis už pervežimą? Tada kabliukas. Bet patikrink štangas dukart.

Ką daryti, jei sugedus kelionės metu, ar turiu mokėti už remontą, o gal yra kitas mikroautobusas?

Tu nemoki. Ne tavo mikroautobusas, ne tavo gedimas. Mes turim techninę pagalbą Europoj. Jei gedimas rimtas – keliame daiktus į kitą mašiną. (Gerai, „keliame“ skamba lengvai. Iškrauname, perkrauname. Laikas eina, nervai tįsta.) Prieš dvejus metus sugedo Klaipėdos mašina netoli Hanoverio. Radau vokietį, kuris per tris valandas atsiuntė savo mikroautobusą. Sumokėjau jam, ne klientas. Klientas net nepastebėjo, tik atvyko vėliau į Londoną per pusdienį. Jei įmonė prašo tavęs mokėti už remontą – blogas ženklas. Tai jų rizika, jų transporto priemonė. Tavo rizika – tik delsa, kurią turi kompensuoti jie.

Ar galima mokėti dalimis, ar tik iš karto visą sumą?

Galima dalimis, bet retai kas siūlo, jei neprašai. Aš paprastai darau taip: penkiasdešimt procentų prieš pakrovimą, penkiasdešimt – pristatymo metu. Kartais klientai prašo padalinti į tris dalis, ypač jei kelionė planuojama po mėnesio. Bet visiškas atidėjimas be depozito – ne. Buvo atvejis, kai patikėjau jaunuoliu, kuris žadėjo sumokėti Londone. Atvykus – kortelė neveikia, ryšio nėra. (Ne, ne Londono metro, o jo banko.) Turėjau daiktus grąžinti į saugyklą. Nuo to laiko – avansas. Nuolaidų galiu padidinti, jei viskas iš karto. Bet tai derinimas.

Kur geriau krauti daiktus – priekyje ar gale, ar čia nesvarbu?

Svarbu, bet ne tau. Vairuotojas žino. Sunkuosius daiktus – prie ašių, žemiau. Lengvus – viršun. Priešingu atveju mikroautobusas pradės svyrinėt autostradoj kaip girtas. (Nors vairuotojas blaivus, mašinos padėtis ne.) Jei krausi pats – dažnai dedi brangius daiktus gale, kad matytum. Klaida. Gale karščiau, nuo išmetimo sistemos, dulkiau. Priekyje švariau, mažiau vibracijos. Prie kabinos vežu dokumentus, kompiuterius. Baldai – gale. Tu klausi apie priekį ir galą, bet atsakymas: pasikliauk vyru prie vairo.

Kiek laiko prieš išvykimą reikia apmokėti sąskaitą, kad gauta nuolaida galiotų?

Paprastai prieš tris darbo dienas, kad spėtume rezervuoti mikroautobusą. Jei moki likus savaitei – viskas ramu. Jei paskutinę naktį – nuolaida gali sublimuotis, nes nebeturime laiko planuoti. (Sublimuotis – per daug poetiška. Turiu omeny: pasimiršta, nes skubiai imamės kitų darbų.) Kai kurios nuolaidos galioja tik užsakius prieš du mėnesius. Aš asmeniškai sąskaitas išrašau tą pačią dieną. Pasitaikė keista situacija – klientė pervedė pinigus, bet pamiršo nurodyti savo pavardę. Bankas parodė tik sumą. Valandą galvojau, kas tai. Paskui atspėjau pagal skaičių. Nepatogu, bet išsisprendėm. Taigi – apmokėk laiku ir aiškiai.

Taip. Greitas mikroautobusų transportas į Angliją su nuolaidomis yra realus dalykas. Tiesiog nepagauk ant reklaminių kabliukų ir nepirk katinio maiše. Skambink, klausk, tikrink. Aš per 23 metus mačiau visko – ir puikių vairuotojų Vilniuje, ir apsirikusių pradedančiųjų, kurie patys nežino, kur važiuoja. Tavo daiktai svarbūs. Ragelį pakelti trunka minutę. Patikimai sukrauti – dieną. Pasirink tą, kuris atsako tiesiai į akis, net kai atsakymas nepatogus. Tokių ir ieškok. Sėkmės kelionėj.