Greitas mikroautobusų transportas į Angliją: kas savaitę – klausimai ir atsakymai iš vidaus

Jau dvidešimt ketvirti metai sukuosi tarp Lietuvos ir Anglijos – pradėjau dar tada, kai apie greitą mikroautobusų transportą į Angliją kas savaitę žinojo tik vieni kiti. Dabar rinka perpildyta gražių skelbimų, o klientai kartais pasiklysta tarp kainų ir pažadų. Šiandien pakalbėsiu taip, lyg sėdėtume prie kavos – atsakysiu į dažniausius klausimus, nes man patinka, kai žmogus žino, ką gauna. Jei ieškote patikimo pervežimo į Angliją kas savaitę, tikrai rasim bendrą kalbą. Nežinau, gal kai kur ir per švelniai pasakysiu, bet sąžiningumas svarbiausia.

Apie grafikus – kai reikia išsiųst laiku

Ar tikrai važiuojate kiekvieną savaitę, net jei žiema ar šventės?

Važiuojam. Na, jei ne kokia audra, kad keliai uždaryti – tada sustojam, bet taip būna gal du kartus per metus. Šiaip grafikas toks: išvykstam antradieniais ir penktadieniais iš Vilniaus, kartais ir trečiadieniais, jei susirenka daugiau žmonių. Būna savaičių, kai užsakymais mažiau, bet mes vis tiek praleidžiam nebent per pačias Kalėdas. Kartais ir tą 25-ąją važiuojam, jei kas sutinka mokėti dvigubą tarifą, bet tai jau nebe kas savaitė, tiesa?

Iš kur paimate – tik Vilnius, ar ir Kaunas, Klaipėda, Panevėžys?

Baza mums Vilniuje, bet į kelią leidžiamės pro Kauną, tai ten paimam be problemų. O jei žmogus iš Klaipėdos – ten jau sudėtingiau, reikia derinti, nes nukrypti per visą Lietuvą... na, ilgokai. Kartais perduodam kitam vežėjui iš Klaipėdos iki Kauno, tada pasiimam. Panevėžys pakeliui, ten irgi paimam. Ai, dar Šiauliai – irgi pakeliui jei važiuojam per Joniškį. O Zarasų jau nebepaimsim, ten per toli į šoną, nors ir gražus kraštas.

Kiek laiko trunka kelionė iki Londono, jei viskas gerai?

Gerai, kad paminėjai „jei viskas gerai“. Teoriškai – apie 26–28 valandas, praktiškai – nuo 30 iki 36. Muitai pasienyje gali užtrukti, sustojam pavalgyt, vairuotojas privalo pasiimti poilsį. Buvo atvejis, kai dėl eilio prie Doverio užtrukom 8 valandas. Klientas piktas, bet ką padarysi, jūra nestovi tuščia. Mes tik vežam, ne valdžia.

Ar paliekate žmones kituose miestuose – ne tik Londone, bet ir, tarkim, Birmingeme?

Žinoma. Londone išlaipinam beveik visada, bet į Peterborough važiuojam, į Leicester, Birmingham, net Bradford – jei maršrutas leidžia. Ne visada galiu palikti tiesiai prie namų durų, kartais renkamės didesnę stovėjimo aikštelę. Vieną kartą bandžiau įvažiuoti į siaurą gatvę Birmingeme su devynviete – brūžino medžius, o anglai iš karto skambino policijai. Dabar atsargiau, geriau pėstute 50 metrų, bet ramiau visiems.

Kainos ir mokėjimai – čia jautru

Kiek dabar kainuoja vieta mikroautobuse žmogui su keliais lagaminais?

Na, svarstyklės čia įvairios. Šiaip jei žmogus su dviem lagaminais – maždaug nuo 90 iki 140 eurų į vieną pusę. Daug priklauso nuo sezono: prieš Kalėdas brangiau, vasarą irgi, nes visi važiuoja. Jei tik vienas mažas lagaminas – kartais ir už 80 sutariam. Bet po 150 eurų jau turėtumėt stebėtis, nebent jūsų kaimas labai toli nuo autostrados. Dar nežinau tiksliai kitos savaitės kainos, brangsta degalai, reiks pažiūrėt lentelę.

Ar galima mokėti grynais vairuotojui, ar geriau pavedimu iš anksto?

Grynais galima, bet aš asmeniškai renkuosi pavedimą – mažiau popierizmo. Buvo atvejis, kai vairuotojas parsivežė pilną kupiūrų maišelį ir vakare prie vokiečių motelyje pametė piniginę. Viskas gerai baigėsi, bet stresas buvo didelis. Tai jei jau grynieji – duokite prieš išlipant, geriau. Pavedimą atlikit iki trečiadienio, turiu laiko viską suvesti į knygas. Jei vėluojat – skambinkit, nedarykit tos tylios logikos.

Ar kaina skiriasi, jei siunčiu tik daiktus, o pats nevažiuoju?

Skiriasi, bet nevisai kaip galvojat. Daiktai be keleivio praktiškai užima tą pačią vietą, tik nereikia maitinti burnos kelyje. Dažnai ta pati kaina kaip ir žmogui, tik kartais, jei labai mažas siuntinys – galima pigiau. Jei baldas – čia jau kita paslauga, ne keleivinė. Kartais klientai pyksta: „kodėl mano sofa kainuoja kaip žmogus?“ – o todėl, kad ji užima vietą ir reikia dviejų žmonių ją kilnot. Logika paprasta, bet ne visiems patinka.

Ar reikia sumokėti viską iš karto, ar galima dalį gavus?

Kas kaip, bet mūsų mašinoj – pusė iš anksto, pusė pristatymo metu arba prieš. Pilnas apmokėjimas iš anksto tik jei nuolatinis klientas arba labai didelė siunta. Kodėl? Nes buvo toks 2019-ųjų atvejis – pristatėm daiktus į Noting Hill, o ten niekas neatidarė durų, telefonas išjungtas. Maždaug 800 eurų vertės krovinys pastatytas laiptinėje... neišsivežėm, bet pinigų irgi negavom. Tai dabar taisyklė griežtesnė. Naujokams – depozitas. Atsiprašau jei atrodo nepasitikima.

Kodėl vieni siūlo 150 eurų, kiti vos 80 – ką čia slepia pigūs skelbimai?

Oi, čia dalis, apie kurią nemėgstu kalbėt, bet reikia. Yra įmonių, kurios krauna kaip silkę statinėj – devyni vietoj devynių, o viršui dar maišai. Yra tokių, kurios važiuoja be tinkamų draudimų, vairuotojas be tachografo. Jie ir pigūs. Jei kas žada pervežimą į Londoną per dvi dienas už 50 eurų – krykštaut nereikia. Skaudi patirtis: mačiau, kaip pigus vežėjas paliko lagaminus Lenkijos degalinėje, nes sulūžo mašina, ir jis tiesiog išvarė kitą autobusą be jokių skambučių.

Ką galima vežti ir kaip pakuoti

Ką galima krauti – tik lagaminus, ar imat ir baldus?

Lagaminai – aišku, bet ir skalbyklę, šaldytuvą, sofą imam, jei telpa. Tik reikia žinoti – mikroautobusas nėra fura. Esu matęs, kaip klientas bandė įsprausti trijų vietų kampinę, o durų aukštis... na, neįtilpo. Teko atgal į sandėlį. Dabar kiekvieną daiktą derinam telefonu – atsiunčiat nuotrauką, aš pasveriu mintyse. Maži siuntiniai per petį – gerai. Stalas, kėdės – gerai. Piano – ne, nevešiu, nebent labai mažas sintezatorius.

Ar galima vežti dviratį, vežimėlį ar kitus didesnius daiktus?

Dviratį – taip, bet atsukt priekinį ratą, sumažinkite vairą, supakuokit į burbuliuką. Kitaip grandinė apiplyšina kito kliento lagaminą, ir tada aš tas, kuris aiškinamasis. Vežimėlį vežam dažnai – jaunos mamos, emigrantai su vaikais. Tik per pastaruosius metus vežimėlių dizainai tokie dideli, kad kartą pakraunant tris tokius, liko vieta tik žmonėms be rankinių. Tai praneškit iš anksto. Žodžiu, įmanoma, bet erdvė ribota, kaip ir bet kokiam mikroautobusui.

Ar reikia kažkaip specialiai supakuoti siuntas, ar užtenka maišų?

Maišai... na, geriau jau lipni juosta ir kartoninės dėžės. Aš sakau visiems: jei galit – dėžėse. Nes lagaminas tai vienas, o juodas šiukšlių maišas – jis plyšta. Buvo toks atvejis, kai klientas supakavo viską į „Rimi“ maišus ir prie lietaus ties Varšuva... na, supratot. Drabužiai išsibarstė. Mes rinkom iš griovio. Naudokit dėžes ir prisiklijuokit etiketes su vardu. (Grįžtant – etiketės tikrai svarbios, be jų chaosas.)

O kas su maisto produktais – dešros, sūriai, rūkyta žuvis?

Čia riba. Anglijos muitinė dėl maisto yra griežta. Kartais praleidžia sausainių dėžutę, bet jei vešit visą šaldytuvą dešrų – bus problemų. Aš nevežu šaldytų produktų jau kelerius metus, per daug rizikos. Pasienyje pareigūnai atidaro, tikrina, jei ką – šalina ir bauda grėsia. Nesinori tokių istorijų. Kartą vežiau medaus – praleido. Kitą kartą varškę – atėmė. Tai čia loterija, nors daugelis emigrantų mano kitaip.

Kas vyksta kelyje – ten ne visada romantiška

Kas vairuoja – vienas žmogus ar keičiatės?

Mes važiuojame dviese – du vyrukai, kartais vienas vairuoja į priekį, kitas atgal. Viena para važiuoja, kita – miega. Taip saugiau ir pagal įstatymus kitaip negalima. Nors yra pas mus sena mašina, kurioje teoriniškai galėtų miegoti ant galinės suolo... bet ne, poilsio laikas turi būti normalus. Būna, kad vienas susirgsta – tada skambinam kolegą Kylio uoste, jis įlipa pareiti. Nežinau kaip kiti dirba, bet mes taip darom jau seniai.

Ar galima skambinti vairuotojui tiesiogiai ir klausti, kur esat?

Galima, bet neskambinkit penkiolika kartų per valandą – jie vairuoja, o telefonas blaško dėmesį. Skambinkit ramiu laiku, kai sustoja. Aš duodu vieną numerį, kartais du. Vienas vairuotojas atsiliepia vos ne visada, kitas – piktesnis, jei trukdo vairuojant. Yra toks dalykas kaip WhatsApp – parašykit, perskaitys sustojęs. Buvo klientė, kuri skambino kas pusvalandį nuo Kauno iki Berlyno – vairuotojas užtilo ir atjungė. Suprantu jos nerimą, bet kelyje reikia ramybės.

O jei gedimas kelyje – ką darot? Paliekate mano daiktus?

Ne, ne, ne – taip nedarom. Turim techninę pagalbą visoje Europoje, draudimas tokį turi. Jei gedimas rimtas – kviečiam evakuatorių. Jei tvarkoma per kelias valandas – laukiam. Jei ne – perkeliam daiktus į partnerių mašiną. Buvo pernai, Vokietijoje, susmuko turbina. Teko perkrauti į kito lietuvio mikroautobusą. Pažįstamas vežėjas iš Marijampolės sustojo padėt. Jei būtų reikę dar ilgiau tempti, vis tiek būtume tempę. Neidealu, bet gyvenimas taip jau būna.

Ar per Naujuosius metus irgi vežate, ar darote pertrauką?

Gruodžio 25-ąją nedirbam – namuose burokus verdam, kaip sakoma. O šiaip šventiniu laikotarpiu važiuojam, tik reikia užsisakyt gerokai prieš, nes vietų nėra. Naujųjų savaitgalį kartais padidiname kainą, nes vairuotojai irgi nori švęsti, o ne ant vairo sėdėt. Pernai vežėm gruodžio 23-ąją, ir tai buvo paskutinė kelionė prieš Kalėdas. Grįžom tik sausio 3-ąją. Tai jei švenčiat tarp švenčių – geriau iki gruodžio 20 dienos išsiųsti siuntas.

Kai nutinka bėdos – apie tai niekas nenori rašyt

Ar pasitaiko, kad daiktai dingsta arba sugadinami?

Pasitaiko. Neneigsiu. Per dvidešimt keturis metus buvo visko – pamestas lagaminas degalinėje (rastas po trijų dienų), įbrėžtas stalas dėl netinkamo tvirtinimo. Dabar fotografuojam kiekvieną daiktą įkraudami. Draudimas padengia, bet procesas kartais trunka mėnesį. Blogiausia, kai klientas pats supakavo vazą į popierių – tada draudimas kabinėjasi. Sąžiningai – daiktas dingsta labai retai, bet nulį rizikos nepažadu. Nežinau, gal parduotuvėj irgi viskas aiškiau, bet tarptautiniai pervežimai – jautrus dalykas.

Ką daryti, jei jūs stipriai vėluojate – ne valanda, o kelios dienos?

Šita baisi situacija, su kuria susiduriame gal du kartus per metus. Vieną kartą dėl olandų policijos patikros užtrukom 48 valandas. Tada skambinom klientams ir sakėm – rinkitės kitą savaitę arba atsiimkit Kaune. Dauguma supranta, ypač jei nemokamai pasiūlai saugojimą. Būna, kad vėluojam dėl gedimo – tada aiškinam konkrečiai, be puoavimų. Kartais žmonės nori kompensacijos, bet sutartyje taip aptarta – atsakomybė ribota. Ne visi tai skaito pasirašydami, o paskui pykstasi ant mūsų.

Ar būna, kad atsisakote vežti jau sutartą siuntą, nes atsirado rimtesnis klientas?

Tai čia apie profesionalumą. Aš neatsisakau – jei ranką davęs, tai ranką davęs. Bet rinkoje yra tokių, kurie užsikinčia per daug ir paskui meta mažesnius krovinius. Girdėjau istorijų. Yra tokių, kurie pasiima 500 eurų vertės krovinį, o tavo 80 eurų lagaminas atsiduria šalikelėje. Nepykstat ant manęs, tiesiog sakau kaip yra. Todėl raginu – rinkitės ne pagal kainą, o pagal tai, ar žmogus atsako telefonu net sekmadienį vakare. Aš atsakau. Ne visada linksmai, bet atsakau.

Kodėl kai kurios įmonės atsiunčia atsakymą „už nuostolius neatsakome“?

Oi, čia ta šlykšti paslaptis – jos paprastai neturi CMR draudimo arba veža pilkoj zonoj. Kai parašai „už nieką neatsakau“, iš esmės vežiojiesi kaip draugas padedantis draugui, tik už pinigus. Toks tekstas nėra teisiškai vientisas, bet klientai pasimes. Normali įmonė turi vežėjo atsakomybės draudimą, CMR konvenciją žino. Aš jau dvidešimt metų mokausi tų taisyklių, ir vis dar kartais painioju papildomas sąlygas, bet bazė yra. Jei jums siūlo popieriaus lapelį be įmonės kodo – bėkit.

Užsakymas ir pasiruošimas – paskutiniai patarimai

Kiek laiko prieš išvykimą reikia rezervuoti vietą?

Geriausia – savaitė ar dvi, ypač jei reikia paimti iš namų toliuose miestuose. Kartais pasiimam ir paskutinę minutę, jei liko tuščia vieta. Bet toks atsitiktinumas... na, galima ir nepataikyti. Štai praėjusį penktadienį paskambino žmogus iš Klaipėdos – reikėjo vietos sekmadieniui. Deja, tuščia vieta buvo tik antradieniui. Jis pyko, bet ką padarysi, jei mašina pilna. Ypač sezono metu užsisakykit anksčiau. Savaitė – saugus minimumas, nemanau, kad čia kas nors stebėtina.

Koks dokumentas reikalingas – pasas, ID, ar užtenka vardo?

Jei žmogus važiuoja – pasas arba ID kortelė, nes pasienyje gali paprašyti. Jei tik siunta – vardas, pavardė, telefono numeris Anglijoje. Kartais gavėjas turi parodyti ID, kad tai tikrai jis. Dėl siuntų – nebūtina siųsti man asmens dokumento kopijos iš anksto, bet adresas turi būti tikslus, su pašto kodu. Anglijoj pašto kodas – šventas dalykas. BFK 9HW – toks formatas. Be jo navigacija vingiuoja. Aš kartais pats nežinau, koks kodas tikslus, tada google'inu kaip visi normalūs žmonės.

Ar galiu pakeisti pristatymo adresą jau kai jūs važiuojat?

Gali, bet sudėtinga. Jei esate kelionės pradžioje – dar pataisom maršrutą. Jei jau pervažiavot Lenkiją – tada labai sunku, nebent naujas adresas visai netoli senojo. Kartais žmonės persigalvoja ir prašo nestoti Londone, o vežti į Bristolį. Bristol – tai nuo Londono dar porą šimtų kilometrų į šoną. Tada papildomas mokestis, jei sutariam. Geriausiai – nuspręskit iki pirmadienio. Ai, jei Anglijoj pats adresas – žinokit, ten gatvių numeracija kartais paini, ypač senesniuose namuose.

Ką daryti, jei negaliu būti namuose pristatymo metu – ar paliksiut daiktus su kaimynu?

Paliksim, jei kaimynas sutinka ir jūs pasitikite. Raštiško leidimo nereikalaujam, bet numerį gavėjo reikia. Būna, kad klientai duoda raktus nuo namo – mes atidarom, įnešam, užrakint. Nebijom, jei viskas civilizuota. Kartais paliekam prie garažo – jei ten sausa. Palikti gatvėj? Ne, nebent lagaminas metalinis ir užrakintas, bet net ir tada nenoriu. Buvo, kad kaimynė priėmė sofą, o paskui savininkas savaitę neatvažiavo pasiimti – kaimynė piktinosi, bet laikė. Žmonės paprastai geri.

Ar siūlot kokias nors garantijas, kad viskas bus tikrai taip, kaip sutarta?

Garantijos... Aš duodu žodį, sutartį, CMR draudimą ir dvidešimt ketverių metų reputaciją. Bet „100% garantija, kad nieko nenutiks“ – mitas. Gali sutrikti keltai, gali užsidaryti autostrada dėl avarijos. Padarysiu viską, ką galiu, kad daiktai atkeliautu (taip, atkeliautu, nes aš dzūkas) į Angliją kas savaitę greitai ir saugiai. Bet jei kas žada absoliučią garantiją be sąlygų – arba meluoja, arba jis Dievas. Aš nei Dievas, nei melagis. Paprastas vairuotojas.

Taigi, jei ieškote greito mikroautobusų transporto į Angliją kas savaitę, siūlau nesivelti į pigiausius skelbimus, o paklausti žmogaus, kuris atsako į telefoną net vėlai vakare. Aš nežinau visko – kainos kinta, keliai keičiasi – bet žinau, kad sąžiningumas ir matyti daiktai mašinoje yra svarbiau nei gražūs žodžiai. Skambinkit, derinkitės, klauskit. Mes važiuojam. Kartais vėlai, kartais su dzūkišku akcentu, bet daiktai atkeliauja. Sėkmės renkantis.