Greitas krovinių pristatymas į UK per kelias dienas

Jau keturiolika metų vežame daiktus į Londoną, Birmingemą, Edinburgą ir visus kitus UK kampelius. Žmonės dažnai klausia, ar tikrai galima pervežti krovinį į UK per kelias dienas. Atsakymas paprastas – taip, galima, bet yra sąlygų. Po Brexit viskas pasikeitė, bet greitas krovinių pristatymas į UK per kelias dienas vis dar realybė, jei žinai, ką darai. Šiame tekste dalinuosi tuo, ką sužinojau per tūkstančius kilometrų ir šimtus klientų. Jokių slidžių frazių iš rinkodaros vadovo.

Greitis – mitai ir realybė

Ar tikrai galiu gauti siuntą į Londoną per 2-3 dienas?

Taip, gali. Bet ne visada. Mačiau, kai furgonas iš Vilniaus buvo Liverpulio sandėlyje per 48 valandas. Taip pat mačiau, kai tas pats maršrutas užtruko penkias dienas dėl streiko Doverio uoste. Realiai: jei viskas sutampa – pakrovimas, dokumentai, pasienis laisvas – tada pervežimas per 2 dienas yra standartas. Bet jei žadi visada trys dienos – meluoji. Aš to nedarau.

Kuo skiriasi express ir paprastas gabenimas į UK?

Express reiškia, kad tavo daiktai pakraunami pirmi ir važiuoja be tarpinių iškrovimų. Paprastas variantas – surenkam kelis krovinius iš skirtingų miestų ir palaukiame, kol bus pilna mašina. Express kaina didesnė, bet kontrolė didesnė. Klientai galvoja, kad express važiuoja greitesniu automobiliu. Ne, furgonas tas pats. Skiriasi logistika, o ne variklis. Greitis ribojamas planavimu.

Kada geriausia užsakyti pervežimą, jei skubu?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Jei reikia kito antradienio, skambink bent prieš savaitę. Ne dėl vietos, o dėl dokumentų. Ypač verslo kroviniams. Būna, skambina vakarop, prašo rytoj. Pasitaiko, kad surenku, bet tada naktį praleidžiu prie popierių. Kai kuriems tai normalu, bet jaučiuosi kaip paauglys prieš egzaminus. Penktadieniai – blogiausia diena prašyti skubaus gabenimo į Britaniją.

Kiek laiko užtrunka surinkti krovinį prieš išvažiuojant?

Jei butas penktame aukšte be lifto – ilgai. Rimtai. Profesionalui pakrovimas gali užtrukti pusvalandį ar dvi valandas. Viskas nuo paruošimo. Kartais atvažiuoji, o ten neišmuštų drabužių krūvos. Tada lankstai, darai vietą, galvoji. Šitai dalykai (taip, turi būti “šie dalykai”) labai prailgina procesą. Kai krovinys prie įėjimo – per pusantros valandos judame link Lenkijos. Jei ne – prasideda delsimas.

Ar galima užsakyti vakar ir važiuoti šiandien?

Teoriškai taip. Praktiškai – tik jei turiu laisvą mašiną ir esi Vilniuje arba Kaune. Paskutinės minutės gabenimas įmanomas, bet kaina bus kaip verslo klasės skrydis. Mokėsi už kitų planų griovimą. Kartais skambina iš Panevėžio, o aš tą dieną turiu maršrutą iš Klaipėdos. Teks laukti rytojaus. Jei siunta į Londoną ir labai dega – bandau. Bet nežadu stebuklų.

Dokumentai, muitinė ir naujovės po Brexit

Kokie dokumentai reikalingi greitam krovinių pristatymui į UK?

Priklauso nuo krovinio. Asmeniniams daiktams reikia packing list'o – sąrašo, kas yra kur. Verslui – komercinė sąskaita, kartais kilmės sertifikatas. Visada reikalingas CMR konosamentas. Aš paprastai patariu: daryk sąrašą aiškiai angliškai arba lietuviškai, bet suprantamai. Muitinio tarpininko nereikia kiekvienam atvejui, bet jei krovinys vertingas – verta pasamdyti. Tvarkingi popieriai = mašina juda be stovėjimo. Blogi = kambarys Doverio pasienyje.

Ar po Brexit labai pasikeitė siuntimas į Angliją?

Pasikeitė kardinaliai. Anksčiau važiuodavome kaip į kaimynystę – pakrauni ir varyk. Dabar reikia eksporto ir importo deklaracijų, kartais prekių tikrinimo. Tačiau jei pripildai popierius ir žinai HS kodą, greitas pristatymas į Didžiąją Britaniją vis dar veikia sklandžiai. Klientai sako: “O anksčiau tai buvo paprasta.” Taip, buvo. Dabar reikia kantrybės. Bet jau kelerius metus dirbam pagal naujas taisykles.

Ar mano siunta užstrigs muitinėje jei dokumentai netvarkingi?

Be abejo. Sustos ir lauksi. Vyrukas siuntė motociklą į Mančesterį, sąskaitoje nepaminėjo variklio numerio. Muitinė sustabdė, paprašė dokumentų. Savaitė dingo. Vienas furgonas su kitais kroviniais irgi stovėjo, negalėjau palikti motociklo. Grandininė reakcija. Tvarkingi popieriai yra šventas reikalas. Ar žinai savo daiktų HS kodą? Jei ne – geriau paklausk manęs arba brokerio.

Ar reikia mokėti importo mokestį jei siunčiu daiktus į Britaniją?

Jei prekybinės prekės – taip. Jei asmeniniai daiktai persikraustymui – formaliai ne, bet muitininkai pamato tris naujus televizorius ir pradeda klausinėti. Turi įrodyti, kad naudoti. Yra 135 svarų sterlingų riba (ar gal šiek tiek didesnė dabar? tiksliai nebeatsimuenu, reikia pasitikslinti) – virš jos prasideda importo muitai. Verslui ten jau kitos sumos. Svarbu nemažinti vertės sąmoningai – tai pažeidimas. Vienas buvęs mano klientas taip bandė, gavo pamoką iš muitinės.

Ar EORI numeris vis dar reikalingas 2024 metais?

Taip, reikalingas. Įmonėms – privalomai. Fiziniams asmenims persikraustant – kartais apeinama, bet rizikinga. Be EORIO muitinė nepriima tam tikrų deklaracijų. Buvę, kad klientas sakė “o man nereikia”. Gerai, tada siunta kaupėsi sandėlyje, kol jis išsiregistravo. Savaitė į šiukšlyną. Skubus gabenimas į UK labai priklauso nuo numerių ir kodų teisingumo. Aš nenoriu, kad furgonas lauktų dėl biurokratinio nieko. Nuobodu, bet būtina.

Dėžės, pakavimas ir paruošimas

Kaip reikia supakuoti baldus, kad jie nenukryptų kelio į Liverpulį?

Antkampiais, burbuline plėvele, kartonu. Ir niekada nepalikti stiklo be apsaugos. Klientas manė, kad minkštos antklodės saugos stalą. Ne, nesaugos. Atvažiuoji, o ten šukių dėžė. Sunkūs daiktai apačion, lengvi viršun. Dėžės turi atlaikyti slėgimą, nes furgone viskas slenka. Kartais stabdo staigiai ir daiktai persislenka. Jei dėžė silpna – gyvenimas trumpas. Kartais žmonės taupydami naudoja pavienius maišelius. Tada pinigai sutaupomi, o daiktai – sulūžta.

Ar galiu vežti maistą, drabužius ir dokumentus vienoje siuntoje?

Gali, bet maistas turi būti leistinas. Kiaušiniai, pienas, mėsa neapdorota – ne. Drabužiai ir dokumentai – be problemų. Bet jei maišai maistą su cheminiais valikliais, rizikuoji muitinei. Kartą vežiau siuntą su šaldytuvu, o jame – česnakų likučiai. Muitininkai atidarė, praradom keturias valandas. Geriau maistą ir daiktus atskirti. Skaityk etiketes. Kartais pats nežinai, kas dėžėje, nes klientas nepažymėjo.

Ką daryti jei neturiu pakankamai tvirtų dėžių?

Pirk. Arba prašyk, kad vežėjas atvežtų. Rimtos kompanijos turi atsargų. Aš pats vežuosi atsarginias dėžes, lipnią juostą. Bet jei klientas turi dvidešimt netvirtų maišelių – problema. Yra buvę, kad naudojo senas bananų dėžes. Jos atsilaiko pusę kelio, tada atsiveria kaip knyga. Aš nefilosofuoju – tiesiog sakau: kuo tvirčiau, tuo geriau. Beje, po dvidešimties pakrovimų sporto klubas nebereikalingas. Aha, čia ne į temą. Grįžtu: tvirtos dėžės.

Ar verta žymėti dėžes, kai skubiai vežama į UK?

Verta, bet žymėk kambarį, ne “brangi”. Miegamasis, virtuvė, stiklas – taip. Kai iškrauname tamsoje Maršme, spaudžia laikas. “Miegamasis” padeda žinoti kur padėti. Spalvotos etiketės – super. “Dalykai” parašyti ant viršaus – visiškai nepadeda. Per trumpą pristatymą į Londoną kiekviena minutė brangi. Ir dar: jei dėžėje kažkas neturi būti apačioj, rašyk “viršus”. Nes aš nekontroliuoju, kaip kolegos krauna, jei pats nepakraunu.

Tos realios dienos, kai viskas vyksta ne pagal planą

Ar pasitaiko, kad vilkikas vėluoja net ir skubiuose maršrutuose?

Taip. Mašinos genda. Pernai važiavome pro Belgiją, išsijungė stabdžių sistema. Stovėjom servise penkias valandas. Klientas Bristolyje rėkė į telefoną. Suprantu pyktį, bet ką padarysi? Dar eilės Kalais, papildomi patikrinimai. Planuoti 2-3 dienos kartais tampa keturiom. Tai ne kompanijos kaltė, tai realybė. Žmonės nori plano B, bet jis brangus. Visada sakau: jei gali, pridėk dieną atsargai. Ramiau.

Ką daryti jei pasieniečiai atidaro mano siuntą tikrinti?

Nieko. Turi laukti. Fizinis patikrinimas retas, bet pasitaiko. Jie turi teisę. Kartais atidaro dėl to, kad skeneris parodė keistą šešėlį. Jei sąrašas sutampa su turiniu – praeisi per pusvalandį ar valandą. O jei sąraše “drabužiai”, o viduje – keturi elektriniai paspirtukai, bus pokalbis. Buvau matęs, kai paėmė įrengimą tyrimui. Savaitė. Klientas pyko ant manęs, nors aš net neįpakavau tos dėžės. Kai kurie dalykai nepriklauso nuo vežėjo.

Ar buvę atvejų, kai klientas gauna svetimus daiktus?

Buvę. Ne mano maršrute, bet kolegos papasakojo: dvi vienodos baltos dėžės, skirtingi adresai. Viena į Glazgą, kita į Kardifą. Naktinis pakrovimas, tamsu, vairuotojas pavargęs. Suklydo. Gavo kiekvienas po svetimą siuntą. Buvo nemalonu aiškintis. Todėl aš dabar kiekvieną dėžę fotografuoju telefonu. Ir rašau pavardes ant etikečių. Dėl to skubus gabenimas į UK dar niekada nereiškė skubaus pakrovimo bet kaip. Greitis = organizuotumas.

Ar tikrai visos pervežimų įmonės vykdo tuos pačius terminus, kurie parašyti internete?

Ne. Kai kurios sąmoningai meluoja. Rašo “2 dienos į bet kurį UK miestą”, o realiai surenka savaitę, tada paleidžia. Tai ne express, tai grupinis gabenimas. Žinau įmones, kurios internete žada stebuklus, o paskui neiškraipo telefonų. Būk atsargus: jei kaina per maža ir terminas per trumpas – kažkas ne taip. Rimtas vežėjas pasakys: “taip, galiu per 2-3 dienas, bet štai kaina ir sąlygos.” Jokių paslėptų žinučių.

Kainos, draudimas ir paslėpti niuansai

Kiek realiai kainuoja greitas pervežimas į UK per kelias dienas?

Nuo tūrio ir atstumo. Furgonas su 10 kubų iš Vilniaus į Londoną express – nuo 900 iki 1400 eurų. Pilnas krovininis – ir 2000+. Kuo toliau nuo Londono, tuo brangiau. Nemėgstu spėlioti telefonu be specifikacijos. Kartais pyksta: “kodėl neparašei kainos?” Nes nežinau, ką vežu. Sofa ir trijų aukštų spinta – skirtingi kroviniai. Kaina priklauso nuo laiko, kurio reikia komandai, ir nuo kurio miesto Lietuvoje važiuojame.

Ar brangiau važiuoti tiesiai ar per krovinių terminalus?

Terminalai pigiau, bet lėčiau. Tiesioginis furgonas brangiau, bet kontroliuojamiau. Kai veži į Edinburgą per terminalą Frankfurte, siunta gali pagulėti dvi dienas, kol pervarys į kitą mašiną. Tada jau nebe express. Aš pats renkuosi tiesioginius maršrutus. Degalų sąnaudos didesnės, bet klientas gauna garantiją, kad daiktai nepasiklys tarp šimtų kitų padėklų. Geriau mažiau uždirbsiu, bet žinosiu, kad ryt bus iškrauta. Verslas toks.

Ar CMR draudimas apmoka viską jei siuntinys dūžta?

Ne viską. CMR taisyklės kartais atlygina tik pagal kilogramą. Jei vežei vertingą meno dirbinį, draudimas gali mokėti tris eurus už kilogramą. Gauni šimtą eurų už daiktą, kurio vertė dešimt tūkstančių. Todėl brangiems daiktams – atskira draudimo sutartis. Apie tai įspėju kiekvieną kartą. Būna, klientas numoja ranka: “nieko nenutiks.” Nutinka. Pernai dūžo porceliano rinkinys, kai reikėjo vežti brangi daiktus. Likusi žala liko ant kliento sąžinės. Aš nemėgstu tokių pokalbių.

Kodėl vieni vežėjai prašo didesnės kainos už tą patį maršrutą?

Nes jie turi sąžinę. Nejuokauju. Pigus pasiūlymas dažnai reiškia: senas furgonas, be draudimo, vairuotojas pavargęs ir tarpinės stotelės. Didesnė kaina – naujesnė technika, apmokyti žmonės, draudimas ir tikslus laikas. Kartais klientas sako: “bet kitas ėjo už penkis šimtus pigiau.” Einu. Aš nekonkuravau kaip Kinijos turgus. Mano kainą sudaro sąnaudos. Jei nori pigiausio – rinkis. Bet tada nerašyk man po savaičių, kad daiktai dingo. Esi įspėtas. Taip yra.

Praktika, maršrutai ir gudrybės

Ar mažesnis furgonas važiuoja greičiau nei didelis krovininis?

Kai kuriose gatvėse – taip. Britanijoje ypač. Blogas kelias į kaimą, žemi tiltai, siauros gatvelės Edinburgo senamiestyje. Kartais dvidešimt padėklų furgonas netelpa. Tada geriau mažesnis, net jei reikia dviejų reisų. Greitis čia ne kilometrais, o galimybe privažiuoti prie durų. Aš naudoju skirtingas mašinas pagal užduotį. Klientas stebisi: “kodėl toks mažas?” Nes tavo gatvėje neapsisuksi su dideliu furgonu. O man nereikia apsisukiinėti.

Ar per Kalais pasienį vis dar spūstys, ar jau pagerėjo?

Prancūzai kai nusprendžia tikrinti, turi laukti tris keturias valandas. Brexit papildė popierizmo. Kai dokumentai tvarkingi, pavėluojama kelias valandas. Blogiausias atvejis – aštuonios. Kalėdų išvakarėse. Koordinatorius apsižioplino, laukėm tvoroj kaip avinėliai. Karštis blogas, žiemą bent šilta kabinoj. Nors ne, gal vasaroj geriau oras uoste. Šiaip tai pigiausias kelias. Realybė greitam gabenimui į UK. Tenka susitaikyti, jei nesi pasirinkęs skrydžio lėktuvu.

Ką aš, kaip klientas, turiu padaryti, kad pervežėjas mane neapgautų?

Pasirašyk sutartį. Žodis be popieriaus – slidus. Pažiūrėk, ar įmonė turi licenciją, ar atsako telefonu vakarais. Atsakymas “taip, taip, viskas bus gerai” be raštiškos specifikacijos yra pavojaus signalas. Teko atsiimti kliento iš kito vežėjo, kuris paėmė avansą ir dingo. Neprašyk to paties. Tikrink atsiliepimus, bet ne Google žvaigždutes – ten galima nusipirkti. Tikras atsiliepimas turi turėti datą, maršrutą. Arba paklausk draugų. Geriausios rekomendacijos – iš tų, kurie išbandė ant savo odos.

Ar paskutinę minutę vis dar galima kažką pakeisti siuntoje?

Jei furgonas išvažiavęs – nebe. Jei dar kraunamės – taip, bet lauk visų. Paskutinę akimirką pridėta dėžė reiškia, kad reikia pervaryti, pažiūrėti, ar sutalpina, perskaičiuoti svorį. Aš neprotestuoju, bet pakeitimai turi limitą. Kartais žmonės prisimena, kad reikia indaplovės, kai jau viskas sukrauta. Tada valai viršų, perleidi diržus, o laikrodis tiksi. Jei skubus maršrutas į Londoną per kelias dienas – kiekviena valanda brangi. Gerai, dar pridėsim. Bet tik jei telpa.

Išvada

Greitas krovinių pristatymas į UK per kelias dienas nėra iliuzija. Tai realybė, kuri reikalauja tvarkingumo, sąžiningumo ir šiek tiek pasiruošimo. Penkiolika metų šioje veikloje pamokė, kad geriau penkios minutės aiškios kalbos prieš kelionę, nei dešimt valandų aiškinimosi po gedimo. Rinkis vežėją ne pagal gražiausią svetainę, o pagal tai, ar jis atsako į nemalonius klausimus. Tada ir tavo baldai, ir dokumentai, ir tos keistos česnakų dėžės pasieks Angliją laiku. Na, gal ne česnakai, bet viskas kitkas – tikrai.