Greitas krovinių pristatymas į Angliją su moderniais automobiliais

Žinai, prieš… koks, dvidešimt keleri metai, pirmą kartą sėdau į furgoną, kuris turėjo važiuoti į Londoną. Tuo metu tai atrodė kaip misija į Mėnulį. Dabar kas antras klientas klausia: „O kiek tai užtruks ir ar tikrai moderni mašina kažką pakeis?“ Aš pabandysiu paaiškinti be tos dirbtinės optimizacijos, kurią matau tinklalapiuose. Greitas krovinių pristatymas į Angliją su moderniais automobiliais – taip, jis įmanomas, bet jis nėra stebuklas. Reikia suprasti maršrutą, mašinos techninę būklę ir žmonių, kurie prie to sėdi, darbą. Paprastai tariant – išskleiskite kėdę, užsigerkite kavos, bandau viską paaiškinti, kaip yra realybėje.

Pradžioje – viskas, kas vyksta kelyje į Angliją

Kiek laiko realiai trunka greitas krovinių pristatymas į Angliją su moderniais automobiliais, jei važiuojam iš Lietuvos?

Iš Vilniaus iki Londono mašinai – maždaug 36–44 valandos kelyje. Bet Prancūzijoje privalomas poilsis, o per Eurotunelį ar keltą – eilės. Kartais stringi prie Amjeno dėl avarijos. Jei kas sako „rytoj“ – tai galėtų būti tik ekspresinis oro krovinys. Žemės transportu įprastai trys–keturios dienos. Per dvi? Hmm… tik jei viskas tobula: orai, siena, gavėjas budi. Tobulybė logistikoje – retas paukštis.

Ar mano daiktai važiuoja tiesiai iš Kauno į Londoną, ar bus kažkur perkaunami?

Jei pilnas furgonas – taip, tiesiau nėra kur. Na, nebent vairuotojui ką nors numesti pakeliui. O jei dalinis krovinys, gali būti perkrautas Kaune, o Londone – vėl į mažesnę mašiną. Kiekvienas persikrovimas – laikas ir rizika subraižyti daiktus. Aš mėgstu tiesioginius reisus. Imk pilną mašiną, jei skuba. Tada tavo baldai važiuoja vienu konkrečiu automobiliu, o ne po Europą kaip turistas.

Ką reiškia, kai firma sako „durų iki durų“ – ar vairuotojas atneš dėžes į antrą aukštą?

Tai reiškia, kad sustos prie tavo namų ir prie gavėjo namų. Ar lips į antrą aukštą? Vairuotojas – vairuotojas, ne kilnojikas. Gali padėti, bet neprivalo. Mačiau Londone pykstantį žmogų, kad vaikinas nepavežė sofos iki svetainės. Tam yra perkraustymo komandos. Standartiškai – iki slenksčio. Jei reikia įnešimo, sutark iš anksto. Kartais už mokestį sutiks, bet tikėtis to kaip savaime suprantamo – naivu.

Ar modernus furgonas tikrai važiuoja greičiau, ar tiesiog mažiau gesena kelyje?

Ne, 90 km/h ribojimas visiems tas pats. Bet modernus krovininis automobilis gesena mažiau, turi geresnę klimato kontrolę kroviniui ir stabilesnius kompiuterius. Ypač jei ADR ar šaldymas. Tik va, mačiau trejų metų MAN’ą prie Lilio sugedusį dėl nepakeistų tepalų. Modernu yra gerai, bet prižiūrima modernu – visai kas kita. Mašina viena nelems greitį – lems jos techninė būklė ir vairuotojo kultūra.

Mašinos – kuo vežame ir kodėl tai svarbu

Kuo šiuolaikinis krovininis automobilis skiriasi nuo seno rūdijančio furgono, kurį vis dar kas nors stumia?

Yra tokių vežėjų, kurie didžiuojasi dvidešimt metų senumo autobusiuku. Šiuolaikinis Sprinter arba Daily turi ABS, sandarų tentą, erdvesnį krovinių skyrių. Senas furgonas dūmina, graužia tepalą, praleidžia lietų. Neseniai mačiau, kaip iki Birmingemo kartoninės dėžės atkeliavo šlapios – tentas buvo visai sudilęs. Taip, sena technika nuvažiuos, bet jei rūpi saugus pristatymas ir tau nereikia loterijos – rinkis naujesnę mašiną. Moki už kokybę, ne tik už kurą.

Ar reikalingas šaldytuvas, jei vežu baldus kartu su šaldytos duonos siunta?

Buvęs atvejis: baldai ir šaldyta duona vienoje temperatūrinėje mašinoje. Rezultatas – drėgni baldai nuo kondensato. Supratau, kad medis ir šaltis – bloga kombinacija. Baldams renkamės standartinį tentinį furgoną (ne šaldytuvą), o duonai – atskirą šalčio grandinę. Nemaišyk, net jei brokeris sako, kad „tils viskas“. Kartais taupo klientas, o kartais vežėjas – abiem atvejais kencia daiktai. Eilė mašina – ne universali dėžė viskam.

Ar modernioje mašinoje būna sekimo įranga, kad matyčiau, kur mano krovinys?

Taip, GPS sekliai dabar standartas. Matai, ar vairuotojas prie Routeno, ar jau prie Doverio. Bet sistema kartais bug’ina: rodo, kad mašina vis dar Klaipėdoje, nors ji jau Vilniuje. Tada vadybininkas nervinasi aiškinasi žemėlapius. Sekimas padeda, bet nepadaryk religijos – žmonės turi valgyti. Aš mėgstu paskambinti, o ne tik žiūrėti į ekraną. Geriausias GPS – tai tiesioginis kontaktas su tuo, kuris sėdi prie vairo.

Ką reiškia EURO 6 ir kodėl man tai turėtų rūpėti, jei man tiesiog reikia nuvežti daiktus?

Tai išmetamųjų dujų standartas. Londone yra LEZ – mažos emisijos zona. Sena mašina, pvz., EURO 3, negali įvažiuoti arba turi mokėti papildomą mokestį. Yra vežėjų, kurie apie tai nutyli. Mačiau, kaip sustojo prie M25 ir pareiškė: „Toliau nevažiuosiu, persikraunuokit“. Tuomet papildoma diena ir stresas. Modernus EURO 6 – ne tik ekologija, bet garantija, kad privažiuos iki Londono arba Birmingemo be staigių stopų.

Kainos, brokeriai ir nemalonios tiesos

Kiek maždaug kainuoja krovinio pristatymas į Angliją, pavyzdžiui, iš Vilniaus į Birmingemą?

Pilnas furgonas – maždaug 900–1400 eurų. Daliniam kroviniui gali pakakti ir 250–400 eurų už keletą kubų. Birmingemas šiek tiek pigiau nei centrinis Londonas, nes nereikia mokėti papildomai už LEZ. Jei kaina skamba per gerai – tikėtina, kad krovinys eis per penkias rankas, arba nėra normalaus draudimo. Transportas turi savo minimumą. Žemiau jo – arba sukčiai, arba bėdos kelyje. Geriau brangiau, bet ramiau.

Kodėl vienas brokeris pasiūlė 700 eurų, o kitas rašo 1300? Kuris iš jų nori mane apgauti?

700 eurų – greičiausiai brokeris neturi mašinos. Paima avansą, meta krovinį į biržą ir tiki, kad atsiras kas veš už 600. Jei neatsiras – bėda tavo. O 1300 – tikriausiai tiesioginis vežėjas su savo furgonu, draudimu ir vairuotoju. Aš mačiau, kaip pigūs brokeriai praranda klientus kartu su avansais. Ne visi blogi, bet jei kaina skiriasi dvigubai – kažkur kažkas parduoda orą. Rimtas pristatymas į Angliją kainuoja: kuras, muitai, žmogus prie vairo.

Ar už modernią mašiną visada reikia primokėti, nes ji brangesnė priežiūrai?

Ne visada. Didelė įmonė su naujais Mercedes gali pasiūlyti konkurencingą kainą dėl apimčių. O senas furgonas gali kainuoti tiek pat – savininkas amortizuoja nuolatinius gedimus. Moderni technika brangesnė priežiūrai, bet efektyvesnė. Darbo užmokestis, draudimas, degalai – viskas įskaičiuota. Kartais pigesnis variantas būna su modernia mašina, nes mažesnės sąnaudos. Bet jei kaina žemiau rinkos – neverk dėl rezultato. Paprasta lygtis.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių, apie kuriuos man nepasakos iki paskutinės minutės?

Pasitaiko. Sutartyje 1000, o paskui – keltas, muitinės postas, vairuotojo nakvynė Londone atskirai. Rimta firma sudeda viską iš eilės: kuras, rinkliavos, tunelis. Šykštūs žaidėjai slepia. Ypač ekspresinis pristatymas – ten gali būti priemoka už skubumą. Aš visada prašau galutinės kainos ant popieriaus, su PVM. Jei vengia atsakyti tiesiai ar kalba apie „doplatą pagal situaciją“ – bėk. Tokie dalykai baigiasi ginčais, kuriuos geriau apeiti.

Dokumentai po Brexit ir kitos kančios

Ar po Brexit dabar reikia kažkokių specialių popierių, kad gabenčiau asmeninius daiktus į Angliją?

Taip, reikia. Reikia eksporto deklaracijos iš Lietuvos pusės ir importo – Anglijoje. Būna, žmonės bando vežti kaip „dovanas“, o muitininkai traktuoja kaip prekes. Aš ne visada suprantu jų logiką, taip jau yra. Geriau turėti sąskaitas ar bent sąrašą su vertėmis. Naudoti daiktai dažnai praeina lengviau, bet be popierių gali stovėti Doverio poste ilgiau nei norėtum. Vežėjas gali padėti, bet galutinė atsakomybė – tavo.

Kas bus, jei muitininkai prie Channel nuspręs atidaryti mano siuntą ir patikrinti?

Jų teisė. Atidaro, lygina su deklaracija. Jei atitinka – paleidžia. Jei randą alkoholio, cigarečių ar neaprašytos elektronikos – problemos. Patikrinimas užtrunka valandas, o vairuotojas moka už stovėjimą. Mačiau, kaip dėl trijų neaprašytų dviračių siunta buvo atidėta dienai. Vairuotojas pyko, bet nieko negalėjo. Neprašyk dėdėms, ko nedeklaravai. „Niekas nepastebės“ – iliuzija. Pastebi. Ir tada tavo greitas pristatymas virsta galvos skausmu.

Ar eksporto deklaracijas turi pildyti aš, ar tai logistikos įmonės darbas?

Galutinė atsakomybė – tavo, bet normali firma arba jos brokeris sutvarkys formalumus. Reikia sąrašo lietuvių ir anglų kalbomis. Mes įforminame EX dokumentus, jei laiku gauname sąrašus. Buvo, kad klientas siuntė nuskaitytą popierių ant aplanko – sistema tokio nepriima. Pradėk ruoštis anksti. Jei įmonė sako „tvarkyk pats muitinę“ – tai paprastas pervežėjas, kuris nenori problemų. Rimtas žaidėjas žino muitinius registrus ir neišmes tavo krovinio antLEZzonos.

Kas realiai gali nutikti – ir ne tik gražuose brošiūrose

Ar teko matyti, kad vairuotojas neatvažiuoja ir visai nepaskambina? Ką tada daryt?

Teko. Yra „vaiduoklių“ industrijoje: pasiima avansą, dingsta. Telefonas išjungtas, o mašina niekada neegzistavo. Tada klientas skambina beviltiškai. Ką daryti? Nemokėk šimto procentų avanso nepažįstamam vežėjui. Aš darau 50/50. Tikrink, ar firma turi realų adresą, o ne tik mobilaus numerio puslapį. Greitas krovinio pristatymas turi remtis žmogumi, ne gražiu skelbimu. Planas B visada šaunus dalykas.

Ar tiesa, kad temperatūrinė mašina gali pridaryti daugiau žalos nei naudos, jei klientas nežino, ko nori?

Absoliučiai taip. Kaip anksčiau minėjau – baldai ir šaltis nesusidraugauja. Drėgmė susidaro viduje, kai atidarai duris ir šiltas oras patenka vidun. Jei primygtinai nori vežti viską kartu, kartais tenka atsisakyti užsakymo, kad neišdarkytume nieko. Rimta firma nepaves šaldytuvo po baldus vien dėl to, kad tu nenori mokėti už du reisus. Močiutės komoda nebus tokia pat paveldima, jei ją sušlaps. Rinkis protingai.

Ką daryti, jei gavėjas Anglijoje neatsiliepia ir vairuotojas negali iškrauti – kaip tai spręsti Londone?

Londone tai klasika. Daugelis verslų nedirba savaitgaliais, o gyvenamuosiuose rajonuose neturi kur pastatyti furgono. Vairuotojas skambina – tyla. Tuomet stovi ir moki. Kartais siunčiama į saugomą aikštelę, o tai kainuoja. Mačiau, kai gavėjas atsirado tik sekmadienį, o vairuotojas degino laiką aplink žiedą. Sutark raštu: adresas, aukštas, kontaktinis asmuo. Ir venk penktadienio popiečio pristatymo į verslo rajonus – ten viskas užsidaro anksčiau, nei galvoji.

Ar galiu kartu važiuoti su savo kroviniu iki pat Londono, jei man labai reikia?

Techniškai taip, jei yra vietų. Bet priklauso nuo firmos. Kai kurie vairuotojai nemėgsta keleivių – ne dėl jų, bet draudimas gali riboti. Po Brexit su vizomis sudėtingiau. Aš anksčiau leisdavau ramiam klientui, bet dabar retai. Pagalvok, ar tikrai nori tris dienas mašonoje, kai gali nuskristi per kelias valandas. Noras „prižiūrėti“ krovinį dažnai kainuoja daugiau komforto, nei duoda saugumo.

Patarimai iš gyvo darbo – kas veikia, o kas šūdas

Kuriuo metų laiku geriausia planuoti greitą siuntimą į Angliją, ar tikrai nėra skirtumo?

Yra. Vasaros atostogos, Kalėdos – pragaras. Eilės prie Doverio, tunelių spūstys. Aš mėgstu gegužę ar rugsėjį. Oras normalus, turistų mažiau, kainos stabilesnės. Žiemą pūgos Šiaurės Prancūzijoje stringi nepasiruošusius. Buvę, kad iš Lietuvos saulė, o prie Amjeno sniegas ir avarijos. Apie tai brošiūrose nepamatysi. Nors modernūs automobiliai žiemą saugūs, maršrutas stringa. Jei gali rinktis – vidutinis sezonas. O jei reikia dabar – važiuojam, bet skaičiuok papildomą dieną atsargai.

Kaip suprasti, ar firma tikrai turi tą modernų autoparką, kai svetainėje gražios nuotraukos, o realybė kitokia?

Paprašyk mašinos numerio ir techninės apžiūros datos. O dar geriau – vaizdo skambučio. Yra buvę, kad atvažiuoja visai kitokia mašina, nei rodė portfolio. Kai kurios „virtualios“ kontoros neturi nei vienos mašinos, tik sujungia tave su biržos atsitiktinumu. Jei biuras su mobilaus numeriu ir pašto dėžute, be realaus adreso – atsargiai. Gali atvažiuoti senas rūdijantis furgonas su vairuotoju, pirmą kartą matančiu Europą. O kartais pasibaigia gerai. Bet ar verta leistis į loteriją?