Greitas krovinių pervežimas į Angliją su garantija ir saugumu

Po dvidešimt metų šiame versle galiu pasakyti vieną dalyką – krovinių pervežimas į Angliją niekada nebuvo tik „susikrauti ir važiuoti“. Yra pasienis, eilės, orai, o dabar dar ir visi post-brexit popieriai ant viršaus. Žmonės skambina ir klausia, ar įmanomas greitas krovinių pervežimas į Angliją su garantija ir saugumu. Atsakymas – taip, bet reikia suprasti, kad garantija ne magija, o sutartis, o saugumas prasideda ne nuo vairuotojo, o nuo tavęs, kai renkiesi dėžes. Kartais klientai nori stebuklo per naktį, bet realybė tokia, kad net ir geriausi vežėjai turi dirbti su tomis pačiomis kelių eilėmis Doverio uoste. Aš pabandysiu atsakyti taip, kaip kalbėčiau prie kavos.

Prieš pasaišinant – apie pakuotes, laiką ir kaip viskas prasideda

Kiek laiko iki išvykatos reikia užsakyti pervežimą į Angliją?

Idealiai – savaitė ar dvi. Žinoma, buvę atvejų, kai vakarop paskambino žmogus, o ryte jau važiavome. Bet tai ne taisyklė, o sėkmė. Jeigu nori greito krovinių pervežimo į Angliją su garantija ir saugumu, turi suprasti, kad vairuotojai planuoja maršrutus pagal krovinius, o ne pagal tavo impulsą. Kartais turiu klientų, kurie skambina trečiadienį ir pyksta, kad penktadienio vakarą jau nori būti Londone. Ne, taip neveikia. Bent jau keturias–penkias dienas į priekį, jei ne ekstremalusis krovimas. Tu turi žinoti kad laikas = maršruto logika, ne vien tik norai.

Ar galiu pats supakuoti daiktus ar būtina kreiptis į specialistus?

Gali pats, bet čia toks pats kaip gydytis pats – gali, bet jei kas ne taip, kaltinsi save. Mes gi matę visko: klientas suskaldė porcelianą į laikraščius iš 2013-ųjų, o paskui stebisi, kodėl yra šukės. Kartais atsivežame dėžių ir pakavimo medžiagų, bet tai kainuoja papildomai. Jeigu turi originalias dėžes nuo buitinės technikos – puiku, naudok jas. O jei tik plastikiniai maišeliai iš parduotuvės... geriau nepulk į kraštutinumą. Saugumas prasideda nuo geros pakuotės. Be to, blogos pakuotės = vežėjas gali atsisakyti vežti, nes jis atsakingas už krovinį ir nenori, kad daiktai kelionėje pasklis kaip tuščios skardinės.

Ką daryti, jei turiu labai daug knygų ir vos kelias dėžes?

Knygos – vieni sunkiausių dalykų, apie kuriuos žmonės negalvoja. Maža dėžė prisipildžiusi knygų sveria 40 kilogramų ir lūžta. Buvo toks atvejis – studentas iš Vilniaus vežėsi visą biblioteką į Bristolį. Mes davėme mažesnes dėžes, bet jis nenorėjo klausyti. Rezultatas – dėžės atsidarė kelyje, knygos primėtėtuvėj. Smulki klaida iš mūsų pusės (tiesą pasakius, turėjome duoti storesnį lipnios juostos ruloną ir griežčiau priminti). Bet dabar visada sakau: knygos į mažas dėžes, o didelės dėžės – tik lengviems daiktams. Kitaip vairuotojas bandys kelti Hercinio kūno svorį su nugaros skausmais. Ir niekas to nenori.

Kaip sužinoti, ar baldai tilps į krovininį automobilį?

Matuoji. Tiesiog matuoji. Mūsų mašinos nėra Tardis iš Doctor Who – jos turi ribas. Paskambini, pasakai: sofa 220 cm, dvi spintos po 180. Mes tada pasakome, ar tilps, ar reikia didesnės mašinos, ar du reisai. Buvę atvejų, kai žmonės sako „o, maža sofytė“, o pasirodo, kad dvivietė su miegamu mechanizmu. Tada stovi vairuotojas su ašaromis akyse ir galvoja, kaip ją išlaužti per langą, nes į duris neįeina. Taigi, jei nežinai – nufotografuok, atsiųsk mums. Geriau dešimt nuotraukų nei vienas neapgalvotas spėjimas. Matuoti reikia net laiptų posūkį name.

Ar geriau vežtis daiktus lėktuvu ar krovininiu mikroautobusu į Londoną?

Lėktuvas greitas, bet brangus, be to, ten bagažo svorio limitai. Girdėjau biure, kaip klientas skambino dėl 300 kg įrankių oro keliais – kaina buvo kosminė. Mikroautobusas lėčiau, bet gali vežti keturis kartus daugiau už mažesnę kainą. Žinoma, jei tau reikia dviejų lagaminų – skrisk. Bet jei vežiesi baldus, o svarbu garantija ir saugus pristatymas – čia jau mūsų teritorija. Yra toks dalykas, kad oro uostuose daiktai „pabėga“ dažniau nei pas normalius kelių vežėjus. Aš labiau pasitikiu savo vairuotojais nei bagažo rūšiavimo juostomis.

Ar sekmadienį vykdomi krovinių pervežimai, nes man tik tada patogu iškrauti?

Sekmadienis... Yra vairuotojų, kurie dirba, bet sekasi taip, kad dauguma sandėlių ir laiptinių Anglijoje sekmadienį veikia kitaip. Atvyksti ryte, o Londone niekas neprašomas nekelia baldų laiptais. Be to, vairuotojai irgi žmonės – nori grįžti pas šeimas. Taip, galima derėtis, bet kaina bus kitokia. As turiu omeny, kad bus papildomas mokestis. Ir dar – mažiau kas aptarnauja pasienį, jei kas atsitinka. Taigi, jei prašai sekmadienio, paruošk piniginę. Geriau penktadienis ar šeštadienio pusdienis.

Kelias, kainos ir kodėl kartais viskas stringa ilgiau nei žadėta

Kiek maždaug kainuoja greitas krovinių pervežimas į Angliją su garantija ir saugumu?

Oi, visa tiesa apie kainas... Mažas krovinys, kelios dėžės iš Vilniaus į Londoną, gali kainuoti nuo 300 iki 500 eurų. Visa buto apyvaizda – jau 1000–1800 eurų. Priekabos nuoma dar brangiau. Bet negaliu pasakyti tikslios sumos telefonu, kol nematau daiktų. Kaina priklauso nuo svorio, tūrio, aukšto, pasikrovimo aukšto. Kartais žmonės pyksta, kad „o kodėl internete rašo pigiau“. Na, internete rašo kas nori, o mes rašome sutartyje. Sutartis = garantija. Kaina ir kokybė eina koja prie kojos, kaip sako anglai.

Ar kaina skiriasi, jei krovinys kraunamas ne iš Vilniaus, o iš, tarkime, Palangos ar Rokiškio?

Skiriasi. Mes turime „tuščios kelionės“ principą. Jeigu tavo krovinys yra Vilniuje ar Kaune – didžiosiose trasose, paprasta. O jei iš Rokiškio, kur vairuotojas turi važiuoti 100 kilometrų tuščiu automobiliu ir tik tada krautis – tas kuras ir laikas įskaičiuojami. Buvo atvejis Kelmėje – nuostabus klientas, bet automobilis turėjo nusukti 90 km į šoną. Kaina padidėjo 120 eurų. Klientas suprato. Nuo pagrindinių kelių tolstant – kyla kaštai. Tai nesusiję su tuo, kad norime daugiau uždirbti iš provincijos. Tiesiog matematika. Degalai dabar ne pigesni.

Kodėl vieni vežėjai žada pervežimą per dvi dienas, o kiti sako penkias?

Dėl to, kad vieni meluoja. Atsiprašau, bet taip yra. Dviejų dienų maršrutas Vilnius–Londonas galimas teoriškai, jei vairuotojas prasisunkia be miego ir pasienyje pasiseka. Realiai – 3–4 dienos yra saugus vidurkis. Kas sako dvi – dažnai turi „paslėptus mokesčius“ arba perduoda kitai firmai. Aš mieliau pasakysiu keturias dienas ir atvešiu per tris, nei žadu dvi ir atvežiu per šešias. Greitas krovinių pervežimas į Angliją nereiškia, kad mes skraidiname. Tai reiškia, kad mes neatidėliojame. O pažadai per dvi dienas... na, kartais tampa keturiomis ir vienu velniu maiše.

Ar ta garantija reali, ar tai tiesiog žodis sutartyje?

Garantija reali, bet turi skaityti smulkųjį šriftą. Mes garantuojame, kad daiktai atvyks nepažeisti, o jei kas – draudimas padengia. Bet garantija nepadengia tavo pačio supakuotų dėžių, jei jos buvo supakuotos netinkamai. Kartais klientas verkia dėl įbrėžimų ant sofos, o mes randame, kad jis pats neuždengė kampų. Garantija ir saugumas – tai ratas: mūsų įsipareigojimai plius tavo sąžiningumas. Buvo toks atvejis – vežėme pianiną. Klientas sakė, kad jis pats padengtas. Pamatėme – padengtas sena paklode. Garantija čia jau koja nepakiši. Draudimas gi tiria ar buvo profesionali pakuotė.

Kas jei vairuotojas užsistovi pasienyje dėl dokumentų ar eilės?

Pasienis... Čia jau ne mūsų valia. Po Brexit tos anglų muitinės – visai kitas pasaulis. Kartais dokumentai tvarkingi, o vistiek patikrina 3 valandas. Aš nežinau 100% kodėl vieni pralekia per 20 minučių, o kiti stovi pusdienį. Jeigu vairuotojas užstringa – mes skambiname klientui realiu laiku. Nedelsdami. Kartais tenka mokėti už laukimo laiką, bet mes stengiamės to išvengti. Planuok saugiai – jei vežėjas sako keturios dienos, o atvažiuoja per penkias dėl pasienio – tai ne katastrofa, o realybė. Doveris nemiega, bet ir neskuba.

Ar galima stebėti, kur yra mano krovinys važiuojant į Angliją?

Taip, dabar praktiškai visos normalesnės mašinos turi GPS. Mes siunčiame nuorodą arba žinučių programėle parašome, kur yra vairuotojas. Bet... žinok, kad vairuotojas negali kas 10 minučių atsakinėti. Jis vairuoja. Kartais žmonės skambina kas pusvalandį. Ne, taip neveikia. Sekimas yra approximate, kaip sako anglai, apytikslis. Matote, kad mašina yra netoli Liže miestelio Prancūzijoje? Puiku. Kartais signalas dingsta tuneliuose, o kai kurie senesni automobiliai (kalbu apie mūsų pagalbinį mikriuką) GPS atnaujina kas kelias valandas. Bet didžioji dalis – realiu laiku.

Kokia yra tikroji procedūra muitinėje po Brexit vežant daiktus?

Dabar reikia prekių sąrašo – inventory list. Kiekviena dėžė, kiekvienas baldas. Nebeužtenka pasakyti „asmeniniai daiktai“. Muitininkas gali paklausti, ar nėra cigarečių, alkoholio, naujų daiktų pardavimui. Aišku, jei vežiesi seną stalą – nieks neklausinėja. Bet jei dėžėje yra 20 identiškų puodelių – gali kilti klausimų. Mes padedame pildyti popierius, bet atsakomybė – abipusė. Neseniai buvo atvejis, kai klientas pamiršo deklaruoti elektrinį dviratį. Stovėjome pasienyje papildomą valandą. Brexit tikrai apsunkino greitus pervežimus, bet mes pripratom. Tik nepamiršk – dokumentai turi būti tvarkingi.

Draudimai, saugumas ir kai viskas nepasiseka – realūs scenarijai

Ar mano daiktai automatiškai draudžiami perkraustymo metu?

Ne automatiškai. Yra CMR draudimas, bet jis turi limitus. Paprastai vienam kroviniui – apie 300 000 eurų, bet skaičiai varijuoja. Svarbiausia – draudimas dengia nelaimingus atsitikimus, o ne tavo aplaidumą. Jei nepažymėjai, kad dėžėje yra stiklas – draudikas gali atsisakyti mokėti. Buvome vežę brangių meno dirbinių klientei į Birmingemą. Ji sakė – apdrauskite pilnai. Mes tai ir padarėm, bet jos pačios pakuotė... na, buvo tragiška. Laimei, nieko neįvyko. Bet jei būtų – draudimas būtų kėlęs klausimų. Taigi, klausk apie draudimą aiškiai, o ne tik „ar yra ta garantija“.

Kas atsitinka, jei dėžė sudužo vairuotojui staigiai stabdant?

Stabdymas... Yra toks dalykas kaip inercija. Jei dėžė blogai sustatyta arba nepakankamai apklijuota – ji nuskries per pusę krovininės. Buvo toks reisas į Mančesterį – katė perbėgo kelią (na, atrodo, kad katė, vairuotojas sako, kad šuo, bet whatever), jis stabdė, o dėžė su porcelianu atsidūrė ant grandinės. Porcelianas sveikas tik per 60%. Čia mūsų kalta, nes netinkamai sustatėme. Taisėme – išmokėjome. Bet jei klientas būtų supakavęs kaip reikia – gal viskas būtų buvę geriau. Prieš vairuotoją pirma eina logistikas, kuris planuoja kaip sustatyti. Tos kelios minutės planuojant sutaupo daugelio dramų.

Kodėl kai kurios įmonės atsisako vežti tapybos darbus, antikvarinius baldus ar vyno kolekcijas?

Bailiai. Na, aš taip apie tuos, kurie be rinkodaros nenori rizikos. Tapybos darbai, antikvaras – tai didelė vertė ir subtilus transportavimas. Reikia temperatūros kontrolės, specialių dėžių. Daugelis vežėjų to neturi. Mes vežiojame, bet tai brangiau. Vyno kolekcija – dar slidus reikalas. Šiaip ar taip, jei įmonė atsisako, tai nereiškia, kad jie blogi. Tiesiog jie žino savo ribas. Blogiau, kai pasiima, o paskui perduoda kitiems be perspėjimo. Tada ir prarandi tą garantiją. Aš pats bijau vežti vyną tik tada, kai vasarą karšta – oro kondicionierius saugo, bet ne viskas tobula.

Ar saugu vežti dokumentus, kompiuterius ir buitinę techniką kartu su baldais?

Dokumentai – taip, bet padėk juos į rankinį lagaminą, kurį pats pasikrausi. Ne į didžiąją dėžę su baldais. Kompiuteriai... čia jautri sritis. Standžiajame diske vibracija yra blogai. Jei gali – vežk atskirai, ant sėdynės. Jei ne – pranešk vežėjui. Mes turime specialias dėžes technikai, kurios amortizuoja smūgius. Gaila, kad ne visi tos technikos turi. Kartais klientai sudeda televizorių tarp čiužinio ir stalo – „ten minkšta“. O paskui stebisi, kodėl ekranas įtrūkęs. Saugumas yra bendras projektas. Aš visada sakau: vertink daiktus ne pagal dydį, o pagal jautrumą. Maži daiktai, didelė vertė.

Kas, jei gavau daiktus, o trūksta vienos dėžės – ji kažkur pasimetė?

Oho, tai blogiausia, kas gali nutikti. Bet nutinka. Nepasimetė ji kosmose – tiesiog kažkur kitoje lentynoje arba kitame automobilyje. Mes darome sąrašus, klientas pasirašo priėmimo aktą. Jei trūksta – skambini iškart, kol vairuotojas dar nenuvažiavęs toli. Kartais dėžė lieka sandėlyje Lietuvoje. Kartais – užkrauta ant kito reiso. Buvo, kad dėžė atsidūrė Paryžiuje, nors turėjo būti Londone. Kaip? Nes vairuotojas turėjo du krovinius ir supainiojo etiketes. Žmogiška klaida. (Na, etikečių išvis nebuvo – pamiršome jas užklijuoti, bet tai jau mūsų vidinė bėda.) Radome per dvi dienas. Garantija čia reiškia, kad mes nepaliekame likimo valiai. Bet patikrink kiekius gauna – tai tavo teisė.

Keistos situacijos, klientų įpročiai ir kodėl kartais vežėjas „pradingsta“

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju iki pat Anglijos?

Teoriškai taip, praktiškai – priklauso nuo įmonės. Daugelis vairuotojų nemėgsta keleivių, nes vietos ir taip mažai. Bet jei sutariame – kodėl gi ne. Tik nereikia tikėtis komforto kaip „Lux Expresse“. Sėdėsi ant paketo, jei yra laisvas. Ne, šnekau rimtai. Kartais klientai galvoja, kad tai kaip taksi. Ne. Krovininė mašina skirta daiktams. Jei tu važiuoji – turi nesipriešinti tabakui, kavos kvapui ir tam, kad vairuotojas gali valgyti dešrą rankomis. Be to, draudimas keleiviui... na, tai pilka zona. Aš retai siūlau, nebent žmogus tikrai neturi kaip kitaip nuvykti.

Ką daryti, jei pro langą matau, kad lyja, o mano baldai iki šiol neuždengti plėvele?

Stop. Iki šiol neiškrauti. Jei vairuotojas neapdengė krovinio ir lyja – tai jo problemos, ne tavo. Mes visada turime tentą, plėveles. Bet buvo toks atvejis, kai klientas paskambino iš Varšuvos kelio, matydamas kažkokį pigaus pervežimo mikriuką be tento. Lijo. Sofa šlapo. Jis klausė, ar tai normalu. Aš sakau – ne, tai ne normalu, tai aplaidumas. Garantija ir saugumas prasideda nuo to, kaip daiktai saugomi nuo elementų. Jei vežėjas taupo ant tentų – jis taupo ir ant tavęs. Reikalauk, kad krovinys būtų uždengtas. Fotografuok prieš pakrovimą. Tai tavo draudimas nuo kvailių.

Ar galima vežti augalus, sėklas ar maisto produktus į Jungtinę Karalystę?

Maistas – tikrai ne, nebenuosažini, bet pvz., šaldytą mėsą draudžiama vežti be veterinarinių pažymų. Augalai... čia jau slidus reikalas. Po Brexit sugalvojo, kad negalima tiesiog atsivežti savo fikuso. Yra fitosanitariniai reikalavimai. Sėklos – taip pat. Aš nežinau visų biurokratinių niuansų apie kiekvieną augalą – čia jau muitininkų sritis. (Bet žmonės bando vežti viską – nuo pomidorų daigų iki alyvmedžių. Kartais pavyksta, kartais atima pasienyje.) Geriausia – palik augalus kaimynams arba mamai, o Anglijoj nusipirk kitus. Nebent tai brangus bonsai – tada jau imi sertifikatą.

Kodėl kai kurie klientai sako, kad vežėjas tiesiog „pradingo“ su daiktais?

Aš girdėjau tokių istorijų. Ne iš savo firmos, bet iš kolegų. Paprastai taip nutinka su anoniminiais „vežėjais“ iš Facebook grupių, kurie pasiūlo pusę rinkos kainos. Jie pasiima krovinį, pilną automobilį, ir dingsta. Kartais išmeta kažkur, kartais parduoda. Tai kodėl? Nes žmonės eina į pigiausią variantą be sutarties, be CMR, be adreso. Garantija ir saugumas kainuoja. Jei tau sako 150 eurų už pilną butą į Londoną – kažkas čia ne taip. Tai ne pervežimas, tai atsitiktinumas. Rinkis įmones, kurios turi biurą, sutartis, atsiliepimus. Brangiau? Taip. Bet ar nori savo sofos ieškoti per skelbimus?

Kokia tavo patirtis su blogais užsakovais – ar pasitaiko nemalonių situacijų?

Oi, pasitaiko. Yra žmonių, kurie paslepia krovinio sudėtį. Sakė – drabužiai, o ten statybinis gruzas. Arba alkoholis. Tada vairuotojas pasienyje krenta kaip lapas. Kartais klientai neatvyksta iškrauti sutartu laiku. Vairuotojas stovi Londone, aikštelė kainuoja 20 svarų per valandą, o klientas nekelia telefono. Arba atsiveža daiktus, o ten gyvatė terariume. Ne, gyvūnai irgi turi taisykles. Blogi užsakovai yra kaip blogi vairuotojai – gadina visą verslą. Bet mes jų neatiduodame. Deramės, aiškinamės, kartais nutraukiame sutartį. Saugumas eina iš abiejų pusių. Ne tik vežėjas turi būti profesionalas.

Kas lieka nepasakyta – siauros gatvės, parkavimas ir paskutinis žodis

Ar reikia ką nors žinoti apie parkavimą Anglijoje, kai atvežamos didelės mašinos?

Taip, Londonas nėra pritaikytas krovininiams. Ten daugybė zonų, LEZ, ULEZ, ir jei namas siauroje gatvelėje Hampsteade – vairuotojas gali neįvažiuoti. Tada tenka krėsti iš artimiausios legalios vietos. Kartais +100 metrų, kartais +500. Klientai pyksta, kodėl ne prie durų. O prie durų negalima sustoti, gresia bauda. Mes įspėjame iš anksto, bet ne visi skaito. Kartais padedame nešt, bet jei penkiaukštis be lifto – reikia derėtis dėl papildomų rankų. Parkavimas Londone yra prabanga, ne teisė. Net ir turėdami geriausią logistiką, mes nevaldom tų gatvių.

Koks patarimas paskutinis – vieną dalyką, kurį žmonės dažniausiai pamiršta?

Surašyti. Daiktų sąrašą. Sounds boring, bet tai yra svarbiausias dalykas. Kai turi 47 dėžes ir baldus, o po trijų dienų klausi „o kur mano kavos aparatas“ – sąrašas gelbsti. Aš irgi kartais pamirštu sąrašus, kai skubu. Surašai, numeruoji dėžes, pažymi „trapi“. Ir dar vienas dalykas – pasirinkti datą su atsarga. Ne paskutinę akimirką. Greitas krovinių pervežimas į Angliją su garantija ir saugumu įmanomas, bet turi prasidėti nuo tavo pasiruošimo. Nebūk tas žmogus, kuris penktadienį vakare skuba pakuoti ir pirmadienį ieško kelnių dėžėje po atvykimo. Būna ir taip. Dažnai.

Taigi, greitas krovinių pervežimas į Angliją su garantija ir saugumu yra ne mitas, bet darbas, kurį reikia atlikti kartu. Tu susipakuoji sąžiningai, pasirenki patikimą kompaniją, o mes – vežame laiku ir prisiimame atsakomybę. Po tiek metų galiu pasakyti – nieko nėra be sutarčių ir atvirumo. Jei kas nors skamba per gerai, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra. Ieškok profesionalų, klausk netvarkingai, kaip žmogus, ir gausi atsakymus, į kuriuos galėsi pasikliauti.