Greitas krovinių pervežimas į Angliją per 4-7 darbo dienas: viskas, ką reikia žinoti

Žiūriu, ieškai info apie greitą krovinių pervežimą į Angliją per 4-7 darbo dienas. Na, aš šitame reikale jau kokie dvidešimt treji metai, ir galiu pasakyti – kartais tas žvėris sugaunamas per keturias, o kartais net per septynias neužtenka. Viskas priklauso nuo to, ar tavo siunta jau stovi paruošta, ar dar reikia ją supakuoti, užkrauti ir sulaukti, kol atsiras laisvas fūros kampelis. Daug kas mano, kad logistika į Didžiąją Britaniją dabar kaip vietinis paštas, bet po Brexit viskas pasikeitė. Tai jei turi krovinį – nuo kelių dėžių iki pusės kambario baldo – bandysiu atsakyti į tai, kas rūpi realiai, be tos saldžios reklaminės tirados.

Iš pat pradžių – ką reikia sugalvoti prieš skambinant vežėjui

Kokių daiktų apskritai galima vežtis per 4-7 dienas?

Tai viskas priklauso nuo to, ką nori siųsti. Gali gabenti asmeninius daiktus, baldus, dviračius, netgi motociklą, jei dokumentai tvarkingi ir degalai išpilti. Kartais klientai nori pervežti statybines medžiagas, bet tada jau reikia kitos klasifikacijos ir gali kilti klausimų dėl svorio. Aš dažniausiai vežu buities daiktus ir mažmenines siuntas žmonėms, kurie persikrausto ar siunčia siuntą giminėms. Jeigu turi pavojingų skysčių, dažų ar kažką degaus – tada nėra jokių keturių dienų, tada bus atskira ir ilgesnė procedūra. Realiai, jei tai normalūs daiktai be didelių akumuliatorių (ai, tiesa, dviračiai su akumuliatoriais irgi įmanomi, bet kitaip pakuojami) – viskas realu. Svarbiausia, kad daiktai nebūtų draudžiamų prekių sąraše, o kur jį rasi – muitinės puslapis.

Kiek iš viso kainuoja greitai nugabenti daiktus į Londoną?

Čia ta vieta, kur visi nori konkretumo, o aš galiu pasakyti tik apytiksliai. Jei turi dvidešimt dėžių, kurių bendras tūris apie du kubinius metrus – kaina gali svyruoti nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų. Tai didelis intervalas, žinau. Kodėl? Nes vieni važiuoja tiesiogiai su maža mašina, kiti tempia fūrą, kurioje tavo daiktai – tik šiaip sau kampelyje. Kartais sutinki firmą, kuri tiesiog turi laisvą vietą kelyje iš Kauno į Birmingemą, ir tada gauni nuolaidą. Bet jei reikia ekspreso, kad tik tavieji daiktai būtų mašinoj – kaina lipa į aštuntą šimtą. Oi, ir dar muitas gali prisidėti, bet apie tai vėliau.

Ar vežate tik iš Vilniaus, ar ir iš Klaipėdos galima?

Dauguma mano klientų gyvena Vilniuje arba Kaune, nes ten patogu surinkti krovinius. Bet mes važiuojam ir iš Klaipėdos, ir iš Šiaulių, ir iš Panevėžio. Tik reikia suprasti – jei fūra važiuoja maršrutu per Varšuvą ir Amsterdamą, tada paėmimas iš Klaipėdos gali reikšti papildomą dieną, kartais dvi. Ne todėl, kad toli, bet todėl, kad reikia suplanuoti atkarpą ir nesIAisiais su kitais kroviniais. Tai jei tau skuba tas 4-7 dienas, geriau pats atvežti daiktus į Vilnių arba Kauną. Žinau, nepatogu. Bet taip realiai sutaupai laiko ir pinigų, o fūra neužsiėmūs dėl vieno kampo.

Ar man reikia viską pakuoti pačiam, ar jūs tai padarote?

Pats gali supakuoti, bet aš rekomenduočiau palikti bent jai stambių daiktų pakavimą tiems, kur tai daro kasdien. Kartais žmonės susipakuoja į maišus... taip, į tuos paprasčiausius, ir paskui stebisi, kodėl puodelis atkeliavo į Mančesterį trupiniais. Jeigu vežame baldus – reikia apsaugoti apvalias dalis, kampuotus kartonais. Bet jei tai tik dėžės su drabužiais – tikrai gali pats, tik pažymėk, kas viduje. Aš visada sakau klientams: rašyk ne „dalykai“, o „virtuvės reikmenys“. Tada ir kraunantys vaikinai žino, kad nereikia mesti ant sofos. Nors... žinočiau, kad visi skaito etiketes. Nežino.

Kaip greitai reikia užsakyti, kad tilpčiau į tuos 4-7 dienų rėmus?

Jei nori realaus greito pervežimo į Angliją, turėtum skambinti ne tada, kai jau reikia rytoj, o geriausiai prieš savaitę. Nors aš turėjau atvejų, kai trečiadienį paskambino, o penktadienį mes jau krovėmės. Bet čia laimė. Dažniausiai fūros planuojamos penktadienį ar šeštadienį kitai savaitei. Jei tavo skambutis pateks į tą susiplanavimą – super. Jei ne, tave gali permesti į kitą reisą. Tai realiai, norint tuos keturias–septynias (na, darbo dienas, savaitgaliai čia ne mūsų draugai) tinkamai suplanuoti, skambink kuo anksčiau. Ypač prieš didžiąsias šventes, kai vietos fūrose kaip karšti cepelinai baigiasi greitai.

Dėžės, popieriai ir muitai – kas rūpi po Brexit

Kokie dokumentai man reikalingi siunčiant daiktus į Angliją dabar?

Po Brexit viskas apsungo. Anksčiau darydavom sąrašą ant lapo ir varydavom. Dabar reikia EORI numerio – jei esi fizinis asmuo ir siunti asmeninius daiktus, kartais gali apeiti, bet geriau jį turėti. Daiktų sąrašas turi būti anglų kalba, su verte eurais. Jeigu naujų prekių – muitas kabės. Jeigu naudoti asmeniniai daiktai ir gali įrodyti, kad persikraustai – gali būti lengvata. Aš neabejoju (na, gal septyniasdešimčia procentų), kad muitinės agentūros žino šituos niuansus geriau negu aš. Bet aš matau tikrovę: jei popieriai netvarkingi – siunta stringa Kale arba Doverio poste dienoms.

Ar ta 4-7 dienų trukmė įskaičiuoja muitinę?

Šitas klausimas... na, jis pavojingas. Techniškai taip, jeigu viskas praeina sklandžiai. Bet aš esu matęs, kai fūra stovi pasienyje papildomą dieną, nes sistema užlūžo arba pareigūnai nusprendė patikrinti kas dešimtąją dėžę. Tada tavo greitas krovinių pervežimas virsta aštuonių dienų pasaka, oi, devynių, su muitine taip irgi būna. Paprastai muitinė užtrunka kelias valandas, jei dokumentai švarūs. Bet jei vežėjas apsiverkė su kodais – gali užtrukti ir ilgiau. Taip, septynias dienas mes vis dar laikom realybe, bet jei muitinė sugalvos – aštuntadieni tikrai paklius.

Kiek muitas gali kainuoti papildomai?

Jei siunti asmeninius daiktus, kuriuos naudoji jau pusę metų – nulis. Nulis eurų. Bet jeigu vežsi naują dviratį neišpakuotą dėžėje – gali tekti mokėti apie dvidešimt procentų vertės PVM ir muitą. Kartais klientai man sako „bet aš jį naudojau tik savaitę“. Sistema nemato tos savaitės, ji mato kvitą. Aš turėjau atvejį, kai žmogus vežė naują televizorių – muitai buvo šimtas dvidešimt eurų. Skamba kaip daug? Gal. Bet tai ne mano noras, tai taisyklės. Be to, papildomai dar gali kainuoti muitinės tarpininko paslaugos, jei pats nenori tvarkytis pats.

Ar reikia dėžėse rašyti vertę kiekvieno daikto?

Taip, reikia. Bent jau apytikslę. Nereikia rašyti „sofos vertė – trys eurai“, nes tada pareigūnai pagalvos, kad juokauji. Reali rinkos vertė, net jei ji simbolinė. Tu gali rašyti „naudoti drabužiai – trisdešimt eurų“, „virdulys – penkiolika“. Svarbu, kad tai neatrodytų kaip prekyba. Nes jeigu muitinė pagalvos, kad gabeni parduoti – tada atsiveria visai kiti vartai ir tavo 4-7 dienos gali pailgėti iki kelių savaičių. Beje, pamiršk tuos lipdukus „pavojinga“ ant buitinio virdulio, gerai? Neseniai klientas taip išdžiulino muitininkus ir prisidirbo pusdieniui.

Ar galiu siųsti maisto produktų?

Trumpai – ne. Ilgai – irgi ne. Šviežių produktų, mėsos, pieno, kiaušinių – jokiu būdu. Sausi produktai kartais praleidžiami, bet tik jei fabrikinė pakuotė su ingredientais aiškiai angliškai. Aš nesiryžčiau tokių rizikuoti, nes jei muitininkas neturės geros dienos, gali mesti iš fūros. O jei vienas klientas veža neleistinų maisto produktų, fūroje gali kilti problemų kitiems kroviniams, nes patikrinimas užtrunka. Kartais vežėjai tiesiog atsisako tokios siuntos iš anksto. Taip, skanus tas lietuviškas šakotis, bet Anglijoje irgi kepyklų yra pilna. Nepulk vežti be reikalo, nebent nori papildomos muitinės ekspertizės.

Kas yra EORI numeris ir kodėl be jo blogai?

EORI – tai toks kodas, kurį turi įmonės, bet fiziniai asmenys irgi gali gauti internetu. Jei jo neturi, kartais galima apseiti su pasu, bet po Brexit tai darosi vis labiau nejauku. Aš pats ne visada suprantu, kodėl vieni muitinės postai leidžia praleisti be jo, o kiti kibiai stringa. (Čia toji vieta, kur pripažįstu – nežinau šimtu procentų, ką muitinė galvoja kiekvieną rytą.) Realybė tokia, kad be EORI tavo siunta gali atsidurti bendrame lauko sąraše ir laukti, kol kas nors ją identifikuos pagal pavardę. O tai laikas. O laikas, kaip jau sakiau, yra tas pats auksas, ypač kai buvai susitaręs dėl penkių gabenimo dienų termino.

Kas nutinka kelyje ir kodėl kartais viskas stringa

Ar fūra važiuoja tiesiai iš Lietuvos į Londoną, ar važinėja per kitus miestus?

Jei užsisakei dalinį krovinį, kuriame tavo daiktai dalina vietą su kito žmogaus siunta – fūra važiuoja per kelis miestus. Prancūzijoje gali numesti, Belgijoje paimti. Tai normalu. Bet jei tau reikia tiksliai 4 darbo dienų – verta rinktis ekspresą arba mažesnę mašiną, kuri važiuoja tiesiai. Tik štai bėda – tiesiogiai kainuoja brangiau. Kartais vežėjas tau sako „taip, tiesiogiai“, o realiai jie sustoja Paryžiuje dėl kuro. Nežinau, ar tai labai apgaulė, ar tiesiog logistikos realybė. Bet aš klientams sakau tiesiai – jei labai skubu, mokėk daugiau, bet važiuok vienas mašinoj. Nors ir brangiau.

Kas labiausiai gali pakišti koją, kad neatkeliautų per 4-7 dienas?

Oras. Prancūzijos uostų streikai. Ir kvaili popieriai. Vieną kartą mes turėjom situaciją, kai Doverio uoste vėjas buvo toks, kad keltai stovėjo. Fūra su daiktais į Birmingemą atšalo pasienyje dvi dienas. Klientas paskambino penktą dieną pykdamas. Suprantu jį. Bet aš ten ant vėjo neįtakosiu. Taip pat techniniai gedimai – retai, bet pasitaiko. Blogiausia, kai vežėjas perima krovinį, bet nepasakė, kad fūra pilna kitų, didesnių siuntų. Tada tavo keturios dienos virsta aštuoniomis. Būna ir taip.

Ar galiu sekti savo krovinį kaip per kurjerį?

Na, ne visai kaip per DPD, kad matytum kiekvieną posūkį realiu laiku. Didžiųjų fūrų GPS sistemos fiksuoja maršrutą, bet klientui aš dažniausiai duodu vairuotojo telefoną ir preliminarų planą. Kartais atnaujinu kasdien, parašau kur esame. Būna vežėjai turi online sekimą, bet tiesą sakant, tie puslapiai stringa kaip dar 2005-aisiais. Pamenu, tuo metu dar Nokia telefonus naudojom... oi, ką aš čia, grįžkim prie reikalo. Tai jei tikiesi tokio žemėlapio kaip Bolt – nusivylsi. Bet paskambinti ir paklausti „kur jūs dabar esate“ – visada galima. Dažniausiai atsakymas būna „Belgija, pusvalandį iki uosto“. Ir man to užtenka, bent jau žinau, kad fūra nepasukusi į Italiją.

Ar vairuotojai lietuviai, ar svetimšaliai?

Dažniausiai lietuviai, bet pasitaiko ir lenkų, rumunų. Reikalo esmė ne tautybė, o ar vairuotojas žino muitinės tvarką Anglijoje. Kartais jaunas vaikinas antras reisas – dar nežino, kur Doverio poste sustoti. Tai prideda laiko. Aš pats renkuosi vairuotojus, kurie važinėja šituo maršrutu jau penkerius metus. Jie žino, kurie uostai sparcentiškai sufleruoja, o kurie stringa. Ir nereikia anglų kalbos testo – reikia patirties kelyje. Nes kai laikas kainuoja, paskutinis dalykas, kurio nori – kad vairuotojas bandytų aiškintis su muitinininku pirmą kartą gyvenime, o tuo metu tu skaičiuoji ketvirta diena.

Ar pervežimo metu mano daiktai bus perkraustyti į kitą mašiną?

Jei tai dalinis krovinys – taip, tikėtina, kad bus. Vienoje vietoje iškrauna, sukomplektuoja, pakrauna į kitą fūrą, kuri važiuoja toliau. Tai vadinama konsolidacija. Ji kainą daro mažesnę, bet laiko prideda. Kartais perkrovimas nutinka Lenkijoje ar Vokietijoje. Jeigu tau svarbi greitis ir tiksliai tos 4-7 darbo dienos – rinkis pilną fūrą arba mažą knygų (oi, mažą furgoną, ne knygų) skirtą tik tau. Netgi tenka mokėti už tuščias vietas, bet garantuoji, kad daiktai nebus liečiami iki pat Anglijos. Kartais tas pagreitis vertas kiekvieno cento, nors ir skauda mokėti už orą.

Apie blogus vežėjus ir kitus nemalonius dalykus

Ar visi, kurie skelbiasi „4-7 dienos“, tikrai vykdo pažadą?

Ne. Atsakymas paprastas – ne. Yra kompanijų, kurios tiesiog žaidžia su terminu, pasiima užsakymą, o paskui renka kitus krovinius tol, kol surinks pilną mašiną. Tu laukiai, o jie turi tavo daiktus sandėlyje. Aš tai vadinu „laikymu įkaitu“. Kartais jie žino, kad per septynias dienas nepavyks, bet pažadas parduoda. Tada skambini tu, pyksti, o jie sako „vakar išvažiavo, sorry“. Tai jei kaina per maža ir terminas per gražus – klausk, kaip jie tai darys. Jei negali paaiškinti maršruto – pabėk. Nėra stebuklų logistikoje į Angliją.

Ką daryti, jei daiktai atkeliauja sulaužyti?

Pirmiausia – fiksuok viską. Nufotografuok prieš atidarydamas. Jei pasirašei popierių, kad viskas gerai, prieš apžiūrėdamas daiktus – pats kaltas, atleisk. Aš visada sakau: krovinio gavėjas turi apžiūrėti, o jei mato pažeidimą – rašyti aktą. Draudimas... na, čia jau kitas lygis. Yra CMR draudimas, bet jis ne visada padengia vieną išskirtinę dėžę. Geriausia – gera pakuotė iš pradžių ir patikimas vežėjas. Nes baudžiamąjį veiksmą prieš sulaužytą vazoną... tiesą sakant, niekas nenorės. Teismas brangiau kainuos nei vazonas, o tavo nervai – nebe 4-7 dienų reikalas.

Kodėl vieni vežėjai siūlo trigubai mažesnę kainą už greitą pervežimą į Angliją?

Nes jie nėra vežėjai. O jei ir yra, tada turi paslėptų mokesčių. Pamenu, klientas surado ką nors per grupę – pasiūlė krovinių pervežimą į Londoną už šimtą eurų. Visko. Na, galutinė sąskaita buvo keturi šimtai, nes pasirodo, kad reikėjo mokėti už krovą, perkrovimą, muitininką ir dar kažką. Arba jie tiesiog nepaims tavo krovinio laiku, nes pirmiausia veš pigesnius arba savus. Pigiausia ne visada reiškia geriausia. Ypač kai laikas – pinigai, o tu skaitai dienas iki šeštadienio ir supranti, kad pinigai dingo, o daiktai dar Lietuvoje.

Ar verta rinktis brokerį, ar geriau tiesiai pas vežėją?

Brokeriai turi savo vietą – jie suranda fūras, kai sunku. Bet jei brokeris neturi savo parko ir tik „perparduoda“ tave – pridės antkainį. Kartais net nenutuokia, kas vyks kitą dieną. Aš tiesiogiai dirbu su vairuotojais, nes po dvidešimt ketverių metų žinau, kas yra kas. Brokeris gali paslaugiai šypsotis telefonu, bet kai reikia spausti dėl termino – jam turi skambinti tam, ką surado. O aš skambinu vairuotojui tiesiai ir klausiu: „Ar spėsim iki ketvirtadienio Mančesteryje?“ Jis sako taip arba ne. Greičiau ir aiškiau, be tarpininkų, kurie renka komisinius iš oro.

Smulkmenos, kurias žmonės pamiršta, o paskui gailisi

Ar reikia drausti daiktus papildomai, jei jie man labai brangūs?

Jei veži senelės porcelianą ar kompiuterį be atsarginės kopijos – pagalvok apie papildomą draudimą. CMR standartas atlygina pagal svorį, ne pagal emocinę vertę. Tai jei dėžė sveria penkis kilogramus, gausi kelis eurus, nors viduje buvo MacBookas. Aš asmeniškai raginu klientus drausti, kai tik vertė didesnė nei tūkstantis eurų. Kaina nedidelė, o ramybė be kainos. Nors, tiesą sakant, dažnai žmonės taupo ten, kur nereikia. Ir paskui rašo man pykstamiausias žinutes, kad pervežimas į Angliją sugriovė jų turtą.

Ar galiu vežtis augalą į Angliją?

Augalai... čia liūdnas klausimas. Kai kurie mano klientai nori pasiimti palmą, fikusą ar net pomidorų daigus. Techniškai reikia fitosanitarinio paso ir muitinės patvirtinimo. Ar kas nors tikrina kiekvieną vazoną fūros gale? Ne visada, tiesą sakant. Ar rizikuosi, kad Doverio muitinėje išmes viską į šiukšlyną? Taip, absoliučiai taip. Aš pats nevežu augalų, nes nežinau šimtu procentų kaip bus ir nenoriu atsakomybės. Kartais praleidžia, kartais pakliūna. O jei nepraleis – tavo augalas liks pasienyje, o tu gausi baudą. Ir tada tie keturi darbo dienai visai praras prasmę. Anglijoje tikrai yra kur nusipirkti fikusą ir romeniuką.

Koks pats prasčiausias dalykas, kurį teko matyti per šitą greitą pervežimą?

Pamenu, prieš kelis metus vežėme baldus ir klientas Londone nenorėjo mokėti už lifto naudojimą. Pasakė, kad „vaikinai patys nuneš pro laiptinę“. Gerai, mes nunešėme į penktą aukštą be lifto sofą, kuri svėrė kaip akmuo su spyruoklėmis. Paskui jis skundėsi, kad nutrintas kampas. Na taip, kai nešėm per keturiasdešimt laiptų su posūkiais. Kitas kartas – kai vienos firmos konteineryje radome drėgmę dėl prakiurusios stogo ertmės, ir minkšti baldai kentėjo. Geriau nepaminėsiu tos įmonės vardo. Problema ta, kad žmonės nori greitai ir pigiai, bet nepagalvoja, kad daiktai turi keliauti ne greitai, o saugiai. Kartais tai du skirtingi dalykai.

Kaip elgtis, jei Anglijoje nėra kas priima krovinį, o aš darbe?

Reikia pasirūpinti iš anksto. Duoti raktą kaimynui, arba sutarti, kad vairuotojas paliktų saugioje vietoje – bet tada atsakomybė tavo. Aš patariu visada turėti žmogų vietoje. Nes jei fūra atvažiuoja į Londoną ir tavęs nėra – vairuotojas turi kitų siuntų. Jis nelauks valandų. Kartais tenka mokėti papildomai už grįžimą kitą dieną. O kartais vežėjas pasako „tada vežame atgal į sandėlį“. Kas kainuos dar daugiau. Planuok ne tik 4-7 nuvežimo dienas, bet ir tą konkrečią valandą, kai gali atsiversti durys. Nes mašina nesustos dėl tavo susitikimo, sorry.

Tai va, jei galvojai apie greitą krovinių pervežimą į Angliją per 4-7 darbo dienas – tai įmanoma, bet ne automatiškai. Viskas priklauso nuo tavo pasiruošimo, nuo vežėjo sąžiningumo ir nuo to, ar muitinė bus geros nuotaikos. Nesitikėk stebuklų, bet ir nereikia panikuoti. Skambink anksti, klausk visko, net jei atrodo kvaila, ir geriau sumokėk trisdešimt eurų daugiau už patikimą paslaugą. Po dvidešimt ketverių metų galiu pasakyti – pigiausias dažnai būna brangiausias. O dabar eik pakuoti dėžių.