Greitas krovinių pervežimas į Angliją: ką svarbu žinoti prieš užsakant?

Jeigu svarstote apie greitą krovinių pervežimą į Angliją, tikriausiai jau naršėte po dešimtis skelbimų. Vieni žada stebuklus per 24 valandas, kiti sako, kad kaina bus euras už kilogramą. Aš tarptautiniuose perkraustymuose – iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę, o ir atgal – dirbu jau ketvirtį amžiaus, maždaug 23 metus (nors jei būtentiai, tai nuo 2002-ųjų, tai gaunasi jau 22, laikas skraido negailestingai). Per tą laiką Londonas man tapo beveik kaip antrieji namai, tačiau greitai galima, bet ne aštuoniomis rankomis ir ne visada taip pigiai, kaip norėtųsi. Čia paprasčiausiai paaiškinsiu, kaip viskas veikia realiai, kai reikia pervežti daiktus į Angliją, ir kodėl kartais net geriausi planai šiek tiek stringa.

Pradžia – kai pirmą kartą skambinate

Kiek iš anksto reikia užsakyti pervežimą į Angliją? Ar užtenka dviejų dienų?

Na, jeigu norite tikrai greito krovinių pervežimo į Angliją, idealiausia skambinti prieš savaitę ar dvi. Ar užtenka dviejų dienų? Užtenka, jei pasiseks ir tiesiog tuo metu turėsime laisvą mašiną netoliese. Bet dažniausiai logistika susidėlioja taip, kad vilkas važiuoja pro kelis miestus ir surenka krovinius. Jei skambinsite antradienį ir tikėsite išvažiavimo trečiadienį, tikėtina, kad teks palaukti ar mokėti daugiau už tuščią reisą. Kuo anksčiau, tuo ramiau visiems – ir jums, ir mums. Be to, paskutinę minutę visada stresuojame mes ir stresuojate jūs.

Ar galiu tiesiog paskambinti ir viską sutarti per vieną dieną?

Galite paskambinti, žinoma. Visi tai daro. Bet sutarti per vieną dieną realiai galima tik tada, jei turime viską paruošę – sutartis, draudimą, vietą mašinoje. Viena klientė iš Kauno kartą paskambino ryte, o vakare jau norėjo, kad važiuotume. Susitarėm, taip, bet teko dirbti iki vėlumos. Kita vertus, jei krovinys nestandartinis, tarkim, fortepijonas ar šaldymo įrenginys, per dieną nebus. Reikia laiko pasverti, įvertinti. Ne viskas taip paprasta, kaip atrodo. Kartais ir trys dienos per mažai.

Ką dar reikia pasakyti, kai skambinu pirmą kartą?

Būtina pasakyti iš kur, į kur, kiek maždaug daiktų ir kada reikia. Bet kartais klientai pamiršta paminėti svarbiausią dalyką – liftą. Ar jis yra. Trečias aukštas be lifto Londone gali pabranginti viską labiau nei papildomi šimtas kilometrų. Ir jei vežate augintinį – irgi perspėkite, nes tai keičia planą. Kartą važiavome į Redingą, o klientas paminėjo šunį tik kai vilkas jau stovėjo kieme. Mažas toks, bet murkė visą kelią. Ką padarysi, gamta.

Kaina – čia visada pirmas klausimas

Kiek kainuoja greitas krovinių pervežimas į Angliją, pavyzdžiui, iš Vilniaus į Londoną?

Čia kaip su automobilių remontu – iki kol neatidari kapoto, nežinai. Standartinis dviejų kambarių buto kraustymasis iš Vilniaus į Londoną dabar svyruoja nuo 800 iki 1400 eurų. Ar skamba daug? Na, kelionė į vieną pusę mašinai kainuoja apie 1200–1500 kilometrų, plus kuras, plus vairuotojo nakvynė – miegama kabinoje, bet vis tiek. Jei norite greičiau nei standartiškai, kaina kyla, nes tenka koreguoti maršrutą. Pigiau nei 600 už visą mašiną aš asmeniškai netikėčiau. O jei siūlo – klauskite, kas ten už to slypi.

Ar brangiau, jei reikia greičiau negu įprasta?

Greičiau negu įprasta – taip, beveik visada brangiau, nors kai kurie vežėjai bando pasakyti, kad ne. Realiai, jei reikia, kad daiktai būtų Londone per 48 valandas, tenka naudoti tiesioginį reisą. Mašina nekraunama iš šalų, nevairuojama aplinkui – tiesiog tašką A į tašką B. Tai reiškia tuščias vietas, kurias galėjo užimti kiti klientai, ir papildomas degalų sąnaudas. Už greitį moka klientas, taip buvo visada ir bus. Aš tik nežinau, ar visos įmonės tai aiškiai pasako iš karto. Dažnai nutyli, o paskui primena.

Kodėl vieni siūlo 300, o kiti 800 eurų už tą patį krovinį?

Tai čia klasika. Vieni turi mažų krovinių busiuką, važiuoja be jokių leidimų, kiti – normali įmonė su draudimu, CMR ir licencijomis. Tas, kuris siūlo 300 eurų už viso buto pervežimą į Angliją, tikriausiai vyksta aplankyti giminaičių ir pasidirbti. Jokio draudimo, jokios garantijos. Aš nekalbu apie visus pigius, bet jei kainą matai triskart mažesnę nei vidurkis, paklausk savęs – ko ten trūksta? Dažniausiai trūksta sąžinės, jei ne ratų. Rimtai. O kartais – ir vairuotojo pažymėjimo. Mačiau ir taip.

Ar pasitaiko paslėptų mokesčių, apie kuriuos nekalbate iš pradžių?

Pas mus – ne. Bet rinkoje? Pasitaiko. Aš esu girdėjęs istorijų, kai žmonėms paskambindavo jau pakeliui ir sakydavo: „Oj, pasirodo, reikia mokėti už leidimą į Londono centrą.“ Arba kuras pabrango, arba laiptai netikėtai pasirodo trečioj vietoj. Tai ne paslėpti mokesčiai, tai tiesiog nesąžiningumas. Mes stengiamės viską pasakyti iškart, bet aš nežinau, kaip ten kiti. Geriausia prašyti rašytinės sąmatos. Jeigu atsako tik žodžiu – įrašykite pokalbį arba padarykite nuotrauką. Telefonu daug kas skamba kitaip nei popieriuje.

Greitis – ką reiškia „greitas“ ir kas jį stabdo

Kiek dienų realiai užtrunka transportas iš Lietuvos į Angliją?

Paprastai, jei važiuojame tiesiai su jūsų kroviniu, tai dvi su puse, trys dienos. Vieną dieną iki keltos, pusę dienos keltas, dar dieną po Angliją. Bet jei surenkame krovinius iš kelių miestų – o taip daroma, kad kaina būtų žmoniškiausia – gali užtrukti keturias ar penkias dienas iki pristatymo. Kartais pasienyje eilės, ypač jei keltuose kas nors stringa. O jei vilkas sugesta – tada jau penkios. Realybė tokia – žada visi, bet oras ir technika nepaklūsta grafikui. O mes irgi žmonės, ne magai.

Ar įmanoma, kad mažas krovinys būtų Anglijoje per tris dienas?

Įmanoma, taip. Būna, kad turime mašiną, kuri tuo metu yra Lietuvoje ir grįžta tuščia – štai tada ir gali paimti mažą siuntą ir per tris dienas būti Londone. Bet tai laimingas atsitiktinumas, o ne taisyklė. Jei kas nors jums žada, kad bet kada ir bet kokį siuntinį nuveš per tris dienas, paklauskite – ar tikrai tą dieną turės laisvą mašiną, ar tiesiog vilioja? Nes vėliau paskambins ir pasakys, kad mašina sugedo. Taip jau buvo. Aš juokiuos, bet nervas neišsakytais žodžiais.

Ar galima sutarti, kad pasiimtumėte rytoj ir būtumėte Anglijoje po dviejų dienų?

Galima sutarti daug ką. Ar tai realu? Tik jei turime mašiną ant laisvos apyvartos šalia jūsų miesto. Bet kad būtumėte Anglijoje po dviejų dienų, reikia dar ir keltos bilietų, ir vairuotojo poilsio laiko. Vairuotojai negali vairuoti po dvidešimt valandų – tai kontra. Taigi, teoriškai taip, realiai – beveik niekada. Jau nekalbant apie tai, kad automobilį reikia apžiūrėti. Geriau planuokitės į priekį, o jei staigiai – ruoškitės mokėti dvigubai. Toks gyvenimas. Ne mūsų kaltė, taisyklės tokios.

Kas labiausiai vėluoja kelyje į Angliją?

Eilės keltuose. Nebe pasienyje, nes Brexit jau apsipratom, bet keltuose būna kosmaras. Techniniai gedimai, blogas oras – ir veskite vilką atgal. Dar – klientai, kurie nepasirengia laiku. Aš pamenu atvejį, kai turėjom paimti krovinį Marijampolėje, o klientas niekaip neišėjo iš darbo. Laukiame tris valandas, o tai reiškia, kad pavėlom keltą. Vienas vėlavimas traukia kitą kaip domino. O kartais tiesiog sniegas Kaliningrade. Nejuokauju. Per pusvalandį kelias tapo ledkalniu.

Brexit ir popieriai – tai jau kas kita

Ar dabar reikia kažkokių ypatingų popierių, kai veža daiktus į Angliją?

Taip, reikia. Brexit viską pakeitė. Dabar reikia muitinės deklaracijų, sąrašų su vertėmis, kartais įrodymų, kad tai jūsų asmeniniai daiktai. Jei siunčiate komercinį krovinį – ten apskritai atskira opera. Mes dažniausiai padedame užpildyti, bet klientas turi pateikti sąrašą. Nežinau tiksliai, kaip ten su namais įsigijimo datomis, jei vežate baldus, kuriuos pirkote prieš metus. Kartais muitiniai klausia, kartais ne. Svarbiausia – nepalikti to paskutinei minutei. Nes Londono uoste prie dokumentų nesėdėsiu aš personaliai.

Ar vis dar tikrina kiekvieną dėžę muitinėje, ar jau paliko ramybėje?

Niekaip nepavirsiu akademiniu, bet... Ne, ne kiekvieną dėžę. Tačiau tikrinimų pasitaiko dažniau nei prieš Brexit. Jei deklaruojate, kad vežate asmeninius daiktus, o muitininkas mato, kad viena dėžė pilna naujų telefonų – tada atsidaro viskas. Būna ir šuns ieško. Aš asmeniškai laikausi taisyklės: rašykite teisybę į sąrašus, nebandykite prasmukti su prekėmis, kurias planuojate parduoti. Baudos ten didelės, o jūsų krovinys gali stovėti savaitę. Kas tą savaitę sumokės? Jūs. Ir ne tik pinigais, bet ir nervais.

Ar galiu įsimesti maisto produktų, pavyzdžiui, rūkytos dešros, kad būtų ką pavalgyti atvykus?

Ne, ir čia jau ne mano taisyklės, o jų. Jungtinė Karalystė po Brexit griežtai draudžia atvežti mėsos, pieno ir daugelio augalinių produktų. Dešros? Tikrai ne. Buvo toks atvejis – klientas įsimetė šaldymo maišą su šaldytais kotletais, muitininkas atidarė, šuo uostė. Teko išmesti tiesiog konteineryje. Gaila, nes mamos kotletai, bet taisyklių neapgausi. Ir ne, nepadės ir pasakymas, kad tai šunims. Jie nekvaili ten. O ir mes nevežame produktų, kurie gali supti. Nors kartais klientai slėpdavo agurkus. Rimtai.

Pakavimas, draudimas ir saugumas – apie tai niekas nemėgsta kalbėt, bet reikia

Ar man pačiam reikia supakuoti daiktus, ar jūs atvažiuojate ir supakuojate?

Galite patys, o galime ir mes. Jei patys – tada atsakomybė už pakavimo kokybę jūsų. Kartą vežėme porą iš Kauno, jie taupė ant popieriaus ir vyniojimo juostos. Atvykę į Londoną rado stiklo spintą – na, stiklų dėžę, o ten... šukių dėžę. Ne mūsų kaltė, mašinoje nebuvo avarijos, tiesiog netinkamai užpakuota. Mes siūlome pakavimo paslaugą, bet ji kainuoja. Dauguma renkasi vidurį – mes padedame su baldais, o smulkmenas pakuojate jūs. Bet apie tą stiklą būtina pagalvoti atskirai. Nepigiai jis atsieina.

Ar mano televizorius apdraustas, jei dūštų kelyje?

Jei tai mūsų draudimas – taip, bet su sąlygomis. Jei dūžta dėl mūsų kaltės, pavyzdžiui, netinkamai užtvirtinome, dengiame. Jei dūžta dėl to, kad jūs jį įvyniojote į antklodę, o ant jos pastatėte knygų dėžę – tada ne. Draudimas nėra stebuklingas skudurėlis, jis turi aiškius limitus. Paprastai vežame iki dvidešimt tūkstančių eurų vertei, bet apie tai reikia susitarti iš anksto. Ir nepamirškite – draudimas nepadengia emocinės vertės. Jūsų pirmojo vaiko piešinys dėžėje – joks draudimas to neatgaus. Geriau įpakokite dvigubai.

Ar negalima vežti skysčių? Netgi tų buitinių – šampūnų, valiklių?

Skysčius galima, bet jie turi būti uždaryti, originalioje pakuotėje ir geriausia jų nepadauginti. Buitiniai valikliai – okei, bet degūs skysčiai jau nebe. Aš tiksliai nepamenu, ar kiekvienas valiklis praeina, nes ten cheminė klasifikacija, bet taisyklė paprasta: jei flakone rašo „degus“, palikite. Šampūnai ir indų plovikliai važiuoja be problemų, tik suvyniokite į maišelį, nes spaudimas kelyje kartais atidarinėja dangtelius. Ir tada visas krovinys kvepia citrinomis. Nemaloniai. O valikliuose dar blogiau – aštroko kvapo prakeiksmas.

Maži, dideli, keisti – ką dar galima kišti į tą pačią mašiną?

Ar imate ir mažas siuntas, ar tik pilnus butus?

Imame ir mažas. Vadinamasis dalinis krovinys – tai mūsų duona kasdieninė. Jūsų trys dėžės važiuoja kartu su kažkieno sofa ir šaldytuvu. Tai leidžia sumokėti mažiau, nes dalinate kuro sąnaudas su kitais. Žinoma, greitis ne toks kaip tiesioginiame reise, bet kaina – žmoniška. Pilnus butus vežame irgi, tada mašina skirta tik jums. Jei norite greito krovinių pervežimo į Angliją su maža siunta, dalinis variantas dažniausiai geriausias balansas tarp kainos ir laiko. Tik reikia kantrybės, nes pakeliui bus sustojimų.

Koks didžiausias svoris, kurį galite paimti vienu metu?

Turime kelių tipų transportą. Standartinis – iki 1,2 tonos krovinio svorio, maždaug 20 kubų. Bet jei reikia, atsiunčiame ir didesnį vilkiką. Buvo atvejis, kai trijų kambarių buto vežimas į Birmingamą svertė beveik dvi tonneles – tada pasiuntėm dvidešimt kubų mašiną, bet paskui pripažinome, kad reikėjo didesnės. Privežėm du kartus. Klientas suprato, mes supratome. Svarbu pasakyti iš karto, kiek tos spintos sveria, nes pagal matmenis kartais sunku įvertinti. Žmonės nemato savo spintų kaip svorio. Aš irgi kartais nustembu.

Ar galima vežti automobilį kartu su baldais?

Galima, bet praktiškai sudėtinga. Jei automobilis važiuoja kaip krovinys, jis užima mašinoje beveik visą vietą. Tada baldams lieka nedaug. Kai kurie vežėjai turi atskirus autovežius, bet tarptautiniuose perkraustymuose dažniausiai krovinine mašina gabename daiktus, o mašinas – atskirai. Aš nežinau, ar kas nors Lietuvoje daro abu vienu metu efektyviai. Gal kas ir daro, bet aš tokių matęs nėra daug. Verčiau susitarkite du atskirus užsakymus, bus ramiau. O jei labai reikia – klauskite, bet nesitikėkite stebuklų.

Kai kas netaip – realybė, kurią slepia gražūs skelbimai

Kas būna, jei vilkas sugesta kelyje? Ar mano daiktai užstrigs kur nors Prancūzijoje?

Gedimai pasitaiko. Ne kas savaitę, bet pasitaiko. Jei gedimas rimtas, mes siunčiame kitą mašiną perkraustyti krovinį. Ar daiktai užstringa? Techniškai taip, bet neilgam. Buvo atvejis, kai teko palikti krovinį saugojimo aikštelėje prie Lilio per naktį. Klientas išsigando, bet rytą jau važiavo kitas vilkas. Svarbu, kad įmonė turėtų planą B. Jei tai vienišas vairuotojas su savo busiku – jis gali ir savaitę laukti detalių. Mes stengiamės turėti partnerių tinklą, bet visko būna. Prisipažinsiu, yra buvę ir blogesnių dienų su orais.

Kaip atskirti normalią įmonę nuo sukčių, nes internete daug visko?

Įmonės kodas, draudimas, CMR konvencija – tai pagrindai. Jei skambinate ir žmogus vengia pasakyti bent įmonės pavadinimą arba viską žada per žinutę „Viber“ be jokios sutarties – pabėkite. Normali firma atsiunčia sutartį, nurodo transporto pažymėjimo numerį, vairuotojo duomenis. Mačiau skelbimų, kur žadamas pervežimas į Angliją per 24 valandas už 199 eurus. Rimtai? Tai arba melas, arba paėmę pinigus dings. Aš tikrai nenoriu šmeižti visų mažų vežėjų, bet per dvidešimt metų teko matyti ir graudžių istorijų. Klientai palikti be daiktų ir be pinigų. Tai verčia pykti.

Ar tikrai reikia mokėti avansą prieš tai, kai mašina dar net neatvažiavo?

Dažnai taip. Avansas – tai abiejų pusių garantija. Jūs žinote, kad užsakymas realus, mes žinome, kad neišsiginsite paskutinę minutę. Paprastai tai 30–50 procentų. Bet jei įmonė prašo visos sumos iš karto, prieš tai net nepamačius jūsų daiktų – tai jau įtartina. Buvo atvejis, kai klientė sumokėjo 800 eurų prieš du mėnesius, o įmonė pradingo. Neišsiuntė net sąskaitos faktūros. Mes paprastai imame avansą, bet pusiausvyra svarbi. Ir visada raštu, ne tik per žinutę. Nes žinutės neišsaugojus dingsta kaip dūmas.

Paskutinės smulkmenos – Londone viskas kitaip

Kaip sužinoti, kurioje vietoje yra mano krovinys? Ar galima skambinti vairuotojui?

Skambinti vairuotojui galima, bet jis turi vairuoti, todėl geriau skambinkite ofisui arba rašykite žinutę. Mes siunčiame atnaujinimus kai pasiekiame taškus – išvykome, įkrauta keltas, atvykome. Bet realus laikas priklauso nuo vairuotojo poilsio ir eilių. Kartais žmonės klausia kas dvi valandas. Suprantu, jaudulys, bet jei kas tris valandas skambinsite patys – vairuotojas gali nervintis, o nervinasi ir taip. Yra programėlės, kuriose galima sekti, bet ne visos mašinos turi įjungtą GPS atvirą klientams. Mūsų – turime, bet kartais ryšys kelyje stringa. Toks jau gyvenimas.

Ar reikia ką nors žinoti apie iškrovimą Londone, nes ten gatvės siauros?

Londonas – ypatingas atvejis. ULEZ zonos, raudonos gatvės, apmokestinimas, ir daugiabučiai be lifto. Jei gyvenate centre, didelis vilkas gali nepatekti – tada reikia mažesnio shuttle busiuko, o tai papildomi pinigai. Mūsų vairuotojai žino, kad reikia tikrinti ženklus, bet klientas turėtų įspėti iš anksto. Kartą vežėm į Noting Hillą – gatvelė tokia, kad vos prasisprendėm. O dar LEZ zonos mokestis, jei mašina senesnė. Aš vis pamirštu, kaip ten tiksliai su tais taršos mokščiais, bet kai planuojam maršrutus, tikrinam dvigubai. Geriau jau kartą per daug nei kartą per mažai. Londone baudos didelės.

Tiesą sakant, greitas krovinių pervežimas į Angliją yra įmanomas, bet reikalauja planavimo ir teisingų lūkesčių. Neišsimiegokite pigiausio pasiūlymo, jei jis skamba per daug gerai, kad būtų tiesa. Rinkitės bendrovę, kuri kalba atvirai net ir apie problemas, o ne tik apie tai, kaip viskas bus tobula. Jei turite dar klausimų, turbūt geriausia tiesiog paskambinti – kartais per penkias minutes aiškiau susidėlioja nei per dešimt skelbimų. Sėkmės kraustantis.