Greitas krovinių gabenimo užsakymas internetu Anglijos kryptimi: kaip neišsipauti bandant sutaupyti laiką

Žinai, prieš dvidešimt kelerius metus žmogus norėdamas perkraustyti daiktus į Angliją turėdavo skambinti telefonu, klausinėti pažįstamų ir laukti savaitę atsakymo. Dabar atsidarai telefoną, suvedi „greitas krovinių gabenimo užsakymas internetu Anglijos kryptimi“ ir per penkias minutes jau matai dešimt skirtingų pasiūlymų. O čia ir prasideda linksmybės, nes ne viskas, kas blizga ekrane, yra auksas. Aš jau tiek metų vežioju krovinius į Londoną, Birmingemą, kad kartais pats stebiuosi, ką žmonės sugeba užsisakyti neskaitę smulkaus šrifto. Pasakysiu tiesiai, be filtrų, kaip iš tikrųjų veikia šitas procesas ir kur galima nudegti.

Pats užsakymas – nuo paspaudimo iki paėmimo

Ar tikrai galima viską sutvarkyti per dešimt minučių telefone?

Teoriškai taip, jei žinai ką darai. Forma klausia: iš kur, į kur, ką vežam. Suvedi Vilnius–Londonas, buto daiktai, data antradieniui. Bet žmonės pamiršta laiptines, kad Anglijos pusėje reikia žinoti postcode tiksliai. Klientas kartą suvedė tik SW, o ten visas miestas. Vairuotojas paskui pyko, važinėjo papildomai. Dešimt minučių užtenka, jei visi duomenys po ranka. Jei ne – skirk pusvalandį ir pagalvok, ką rašai, o tada skambink, kai vairuotojas sako, kad niekur neranda.

Koks yra greičiausias būdas gauti realų pasiūlymą kroviniui į Angliją?

Greičiausias būdas – ne rašyti į penkis chat'us, o paskambinti. Užpildi formą ir lauki automatinio atsakymo tris dienas. O paskambinęs per penkiolika minučių sužinai, ar tavo data laisva, kokia reali kaina, ar yra vietos. Ypač jei reikia ekspresinio varianto į Manchesterį ar Birmingemą. Internetas yra įrankis, bet balsas dar visgi greičiau sujungia. Žinau, skamba senamadiškai, kai tema – greitas krovinių gabenimas internetu, bet taip yra.

Ką daryti, jei aš dar nežinau tikslios išvykimo datos, o noriu rezervuoti vietą mašinoje?

Čia dažnas galvos skausmas. Rezervuoti galima beveik visada, bet dažnai reikia avanso. Pas mus, jei duodi trisdešimt procentų, įrašom į maršrutą. Atšauki per dvi dienas – avansas dega. Kartais atidėliojam savaitę, jei laisvų langų turime. Pilni – tada problemos. Geriausia žinoti bent savaitės tikslumu. Būna, žmonės parduoda butą, o pirkėjas stumdo datas. Tada mes irgi tarp kitko stumdomės.

Internetu užsisakinėju pirmą kartą – ar manęs ten kažkas apgaus?

Tikrai yra tokių istorijų. Klientė rado puslapį, kaina į Londoną dvigubai mažesnė. Sumokėjo šimtą eurų avansą – puslapis dingo. Jei kaina kvepia per gerai, taip ir yra. Tikrink, ar yra įmonės kodas, realus adresas Lietuvoje, ar atsako telefonu, ne chatbotas. Mačiau penkias tokias „įmones“ per pastaruosius metus, kurios renka užsakymus ir išnyksta kaip dūmas. Rimti vežėjai nebijo pasakyti savo pavardės ir mašinos numerio.

Užsakiau vakar vakare, o šiandien niekas neatsiliepia – ar tai normalu?

Ne, ne normalu, bet pasitaiko. Rimtos įmonės nurodo reakcijos laiką, pvz., keturias valandas darbo metu. Parašei šeštadienį vakare – palauk iki pirmadienio. Bet parašei trečiadienį vidurdienį ir šiandien penktadienis – tada jau nežinantys arba persidirbę. Mažos įmonės turi vieną žmogų, kuris ir vairuoja, ir rašo. Būna dienų, kai jis tiesiog kelyje ir telefonas tyli. Nepasakyčiau, kad tai profesionalu, bet taip gyvena maži žaidėjai.

Ar privalau mokėti iš karto visą sumą internetu, ar galiu dalimis?

Dažniausiai yra avansas per internetą, likutis prieš pristatymą arba gavus daiktus. DIDELĖS įmonės kartais ima viską iš karto, bet aš to nerekomenduočiau. Buvo atvejų: sumoki viską, o krovinys pametamas kažkur prie Kalais. Aš savo klientams sakau: pusė prieš paėmimą, pusė prieš pristatymą. Jei kas prašo visos sumos iš anksto ir be sąskaitos-faktūros – raudona vėliava. Aš tokių vengiu kaip pelės katino.

Kainos, svoriai ir kur žmonės nudega labiausiai

Kiek realiai kainuoja krovinio gabenimas iš Lietuvos į Angliją internetu užsisakius?

Pilnas krovinys mažesnės mašinos – nuo septynių šimtų iki tūkstančio dviejų šimtų eurų. Dalinis – nuo poros šimtų. Vaikinas iš Klaipėdos sumokėjo tris šimtus, o daiktai atvažiavo po trijų savaičių, nes laukė pilnos mašinos. Greitas krovinių gabenimas internetu Anglijos kryptimi kainuoja brangiau nei lėtas. Visi nori sutaupyti, bet transportas nėra parduotuvė su išpardavimais. Moki už greitį.

Kodėl viena svetainė rašo 150 eurų, o kita – 450 eurų už tą patį sofa-lova?

150 – vieta daliniame krovinype, 450 – direktas su fūra. Daugelis nesupranta, kad mato skirtingas paslaugas. Arba ta 150 be mokesčių, be kuro priemokų. Mačiau: 99 eurai į Londoną, o apačioje – už kiekvieną laiptą po penkis eurus. Sofa sveria devyniasdešimt kilogramų, reikia nešti nuo šešto – kaina išauga. Skaityk smulkųjį šriftą. Rimti vežėjai duoda galutinę kainą, kur viskas įskaičiuota. Kitaip tai ne rimtai.

Ar gali būti slėptų mokesčių, apie kuriuos internetu užsisakydamas nepastebiu?

Gali. Ypač tarptautiniais maršrutais. Keltų bilietai, muitinės patikrinimai, papildomas darbo laikas – jei neparašyta sutartyje, tampa slaptais. Kartą vežėjas paprašė dar šimto eurų už „dispečerinius mokesčius“ prie Doverio. Klientas paskambino neviltyje. Aš jo nepriėmiau, bet pasakiau – kitą kartą klausk, kas įeina į kainą. Niekas nemėgsta staigmenų, ypač kai daiktai jau pakeliui. Fiksuok kainą sutartyje.

Ar galiu derėtis dėl kainos, jei užsakymas vyksta per platformą internetu?

Derėtis galima, bet platformos standartizuoja. Asmeniškai vertinu, kai klientas skambina ir sako: turiu keturiasdešimt dėžių, bet galiu lankstyti datą. Tada randame variantą. Internete matai, ką mato kompiuteris. Parašai komentare „ar pigiau“, bet be gyvo atsako nieko negauni. Per dvidešimt metų išmokau: didžiausia nuolaida gaunasi ne iš šimto nuskaičiavimo, o iš tinkamo maršruto. Tam reikia žmogaus, ne algoritmo.

Kas bus, jei mano daiktai pasirodo esantys sunkesni ar didesni, nei nurodžiau užsakydamas internetu?

Paprašys papildomo mokesčio arba atsisakys vežti, jei netelpa. Buvo atvejis: moteris nurodė „dviejų kambarių butas“, o realiai trys sofos, seifas ir fortepijonas. Vaikinas neiškraudo, nes fiziškai nebetelpa. Kiekviena mašina turi ribas. Svoris ir tūris – ne šiaip skaičiukai formoje. Jei netiksliai įvertini, gali likti be vežėjo likus dviem dienoms. Tada nebesvarbu, kad užsisakei internetu – skambinėji paskutinę minutę kaip prieš dvidešimt metų.

Ar verta mokėti brangiau už ekspresinį pristatymą į Angliją?

Verta, jei turi laikrodį, kuris tiksi. Ekspresas brangiau, nes vežėjas stabdo kitus arba važiuoja pusiau tuščias. Jei naujakuriai įsikrausto Bristolyje penktadienį ir tau reikia baldų iki tos dienos – mokėti verta. Jei gali laukti savaitę – nesiūlau greito varianto. Buvai paskutinę minutę ir be baldų liksi ant grindų – tada ta kaina atsiperka ramybe. Nors piniginė, žinoma, verčiasi kitaip.

Popieriai po Brexito – kas pasikeitė ir ką praleidi

Ar siunčiant krovinius į Angliją internetu dabar reikia papildomų dokumentų?

Taip, reikia. Brexit viską apsunkino. Į JK siunčiami kroviniai dabar kaip į trečiąją šalį. Reikia sąrašo, inventorizacijos, su vertėmis. Jei asmeniniai daiktai – rašyti, kad persikraustymui. Muitinės gali patikrinti. Kartais reikia dar daugiau – priklauso nuo to, kas vežioja. Aš, būdamas senas vilkas, kartais pats susimušu, kuris dokumentas dabar galioja. Geriausia paklausti vežėjo prieš kelias dienas. Pasienyje stoviniuoti nenori niekas, ypač prie Doverio, kur eilės baisios.

Kas atsakingas už muitinės dokumentus – aš ar vežėjas?

Vežėjas veža, bet tu pildai. Sąrašą daiktų pateikti turi tu, nes tik tu žinai, kas toje dėžėje su žalia juosta. Vežėjas gali padėti su deklaracijomis, bet turinį žinoti privalai pats. Buvo nemaloni situacija: jaunuolis siuntė dviratį, neminėjo, kad elektrinis. Anglijos pusėje sustabdė. Pinigai, laikas, nervai. Rašyk viską taip, kaip yra. Nenuvaliuok. Aš pats pasimokiau iš svetimų klaidų, savų laimei neturėjau.

Ar galiu per internetu užsakytą transportą siųsti maisto produktus iš Lietuvos į Angliją?

Negalima be specialių leidimų. Anglija turi griežtas taisykles dėl maisto importo – mėsa, pienas, kiaušiniai. Net jei tai tavo mamos kotletai dėžėje – muitinė gali konfiskuoti. Mačiau, kaip bando slėpti dešras po drabužiais. (Nors, jei atvirai, paskutinį kartą tai mačiau dar prieš trejus metus, dabar retai kas rizikuoja.) Jei komercinis maistas – atitinki visus standartus. Asmeniniams kiekiams... rizika tavo. Geriau palik tas dešras mamai, o į Londoną vežkis nebent šokoladą ir sausainius iš parduotuvės.

Ką reiškia EORI numeris ir ar man jo reikia asmeniniams daiktams vežti į Angliją?

EORI – kodas verslui muitinėje. Jei perveži asmeninius daiktus persikraustymui, EORI nereikia. Jei prekes pardavimui ar verslo įrangą – tada reikia. Daugelis formų klausia EORI automatiškai, nes sistemos programuotos verslui. Gali rašyti „asmeniniai daiktai“ ir praleisti lauką. Jei vežėjas primygtinai prašo – pasitikslink, ar supranta, kad tai perkraustymas, o ne komercinis krovinys. Nes jei įvarysi kaip prekes – teks mokėti importo mokesčius, kurių fizinis asmuo neturi mokėti.

Ar siuntimas į Londoną internetu skiriasi nuo siuntimo į mažesnius miestelius, pvz., Kornvalį ar Škotiją?

Skiriasi. Londonas – kasdienybė. Ten važiuoja visi, žino gatves, postcode sistema veikia kaip laikrodis. O Kornvalis, Aberystwyth ar Škotijos Highlandai – jau iššūkis. Keliai siauri, kuro sąnaudos didesnės, kartais reikia mažesnės mašinos, nes fūra neprisuka iki kaimo namelio. Kaina auga. Internete matai vienodą kainą „į Angliją“. Visada patikslink – kur tiksliai. Jei vairuotojas pasiekia Edinburgą ir sužino, kad dar trys valandos į žemesnę Škotiją – reikalaus priemokos. Arba atsisakys važiuoti. Aš tokio neprisiuokiu.

Kas dedasi kelyje – reali siuntimo praktika

Ar mano daiktai tikrai bus vieninteliai mašinoje, jei aš užsisakiau „direktą“ internetu?

Jei sumokei kaip už direktą – turėtų būti. Bet žodis „direktas“ kartais iškraipomas. Kai kurios platformos parduoda dalinį krovinį kaip direktą, jei mašinoje du-trys užsakymai. Rimtas direktas reiškia: tavo daiktai, tavo mašina, tavo maršrutas. Nieko daugia. Mačiau kainą dvigubai mažesnę už rinkos direktą – ten laukė suburti mašiną iš kelių šaltinių. Aš dirbu taip: jei sakau direktas – važiuoja vienas klientas. Kitaip tai ne direktas, o surinktinis reisas su gražesniu marketingu.

Ką daryti, jei vairuotojas vėluoja dėl keltų eilių Doverio-Calais maršrute?

Susitaikyti ir gerti arbatą. Doveris – vieta, kur viskas gali stoti. Mačiau eiles po penkias valandas, kai veikia vienas postas. Buvę ir dvylikos valandų delstų per šventes. Tu nieko nepadarysi, vairuotojas – irgi. Gali pykti ir skambinti, bet situacijos nepakeisi. Aš perspėju: jei važiuojame per Prancūziją, skaičiuok vieną dieną atsargai. Jei reikia garantijos – tunelis arba keltas į Belgiją, brangiau. Pats vengiu savaitgaliais tą kelią, jei skubu.

Ar privalau padėti krauti daiktus, jei gyvenu penktame aukšte be lifto?

Sutartyje dažnai parašyta, kad klientas užtikrina pakrovimo sąlygas. Jei be lifto – sutark dėl pagalbininkų. Vairuotojas vairuoja, o ne nešioja dvidešimt dėžių į penktą aukštą. Būna, sako „o mums padėjo prieš trejus metus“, tai gal ir dabar. Ne, neveikia taip. Kopėčios – atskira tema. Aš nebe tas jaunas ir nešioju tik lengvus daiktus. Jei nėra lifto – užsisakyk porą rankų. Jei vairuotojas atsisakys kelti – jis turės teisę. Ir tu liksi su dėžėmis laiptinėje.

Kaip aš galiu sekti savo krovinį realiu laiku, ar tai tik marketingas?

Daugelis mašinų turi GPS, bet realybė kitokia nei Uberis. Gali gauti nuorodą, bet ji atnaujinsis kas trisdešimt minučių. Vairuotojas turi programėlę, kurią įsijungia ryte ir išjungia vakare. Turėjau klientą, kuris kas valandą skambinėjo: kodėl stojote, Rodos saloje jau leista vienašimt. Nes mašina stovi. Stovi, nes vairuotojas pamatė parduotuvę ir sustojo pavalgyti. Tai normalu. Sekimas yra, bet tai nereiškia, kad gali stebėti kiekvieną manevrą. Tiesiog žinai, ar artėja, ar toli dar.

Kas jei daiktai bus pažeisti – o aš nepirkau jokio draudimo, nes internetu forma pildžiausi skubiai?

Tada blogai. Vežėjo atsakomybė pagal CMR yra, bet ribota. Brangus daiktas atlyginamas pagal svorį – gausi kelis šimtus vietoj tūkstančio. Draudimas perkraustymui labai svarbus. Aš sakau: jei gaila dvidešimties eurų, pagalvok, kiek gailėsiesi dėl sudaužytos spintos. Būna, klientai pyksta ant mūsų, o patys blogai susipakavo. Pakavimas – dažniausiai tavo atsakomybė. Drauskis. Arba rizikuok, bet tada nepyk. Šitaip piktai skamba, bet aš tiesiog atviras.

Kiek dienų realiai trunka kelionė nuo Vilniaus iki Manchersterio, jei užsakau internetu?

Optimistiškai – dvi dienos. Realistiškai – trys. Pirmą dieną paėmimas Lietuvoje ir kelionė per Lenkiją. Antrą – per Vokietiją, gal Prancūziją. Trečią – keltas ir Anglijoje. Jei Manchersteris, ne Londonas – plius pusdienis į šiaurę. Dažnai važiuoju per dvi su puse dienos, bet tai idealiomis sąlygomis. Jei sniegas Belgijoje arba eilė prie Doverio – keturios. Internete matai pažadą „per 48 valandas“. Įmanoma, bet aš nepažadu, nebent ekspresas ir važiuojam pamainomis.

Ar vairuotojai, vežantys krovinius iš Lietuvos į Angliją, kalba angliškai?

Kai kurie taip, kai kurie – minimaliai. Mūsų komandoje yra vaikinų, kurie Anglijoje gyveno ir kalba laisvai. Yra tokių, kurie moka tik „hello, postcode“. Bet you know what, pašto indeksas Londone svarbiau už šekspyrišką anglų kalbą. Jei duodi tikslų postcode ir namo numerį – suras. Google Maps veikia ir jiems. Kartais aš pats paskambinu angliškai ir padedu suderinti. Nesigėdyk, jei nemoki kalbos – mes pripratę. Svarbu, kad adresas būtų teisingai surinktas. Buvo NW užrašytas kaip WM – visai kitas galas.

Jeigu aš persigalvoju ir noriu atsiimti daiktus, kai mašina dar neišvažiavo iš Kauno – ar galiu?

Gali, jei sutartyje yra atšaukimo sąlygos. Bet jei maršrutas patvirtintas – gali prarasti avansą. Turėjau klientą, kuris antrą dieną pasakė, kad susitaikė su žmona ir nebevažiuoja. Mes buvome jį įrašę ir atmetę kitą. Pasakiau – trisdešimt procentų lieka. Jis suprato. Internetu užsisakyti paprasta, atšaukti – brangu. Pagalvok rimtai prieš spausdamas mygtuką. Geriau paskambink ir pasitikslink, jei dar abejoji.

Išvada

Tikiuosi, atsakymai buvo naudingi. Greitas krovinių gabenimo užsakymas internetu Anglijos kryptimi tikrai gali sutaupyti laiko ir nervų, jei žinai, į ką žiūrėti. Nepasakyčiau, kad viskas ta paprasta, bet ir raketos mokslas toli gražu. Svarbiausia – nebijok klausti, tikrink smulkiąsias raides ir nepirk katės maiše. Jei kils klausimų – rašyk, skambink. Sėkmės persikraustant, o jei kas – Google’as draugas, bet su vežėju kalbėkis tiesiai.