Greitas krovinių gabenimas į Angliją per 72 valandas privatiems – ar čia tikras daiktas?

Žinai, kai paimu ragelį ir girdžiu: „Sveiki, man reikia į Birmingamą rytoj.“ Tada aš truputį nusijuokiu – ne iš žmogaus, o iš situacijos. Greitas krovinių gabenimas į Angliją per 72 valandas privatiems klientams yra įmanomas, bet tai nėra magija. Reikia, kad visos grandys susidėtų. Kartais taip būna, kartais – ne. Per dvidešimt ketverius metus šitame bėgyje mačiau visko. Toliau – ne saldžios pasakos, o kaip tai veikia iš tikrųjų, kai skambutis ateina penktadienio vakarą, o išvykimas planuojamas sekmadienio naktį.

Iš kur tas greitis atsiranda?

Ar tikrai galima supakuoti ir išsiųsti daiktus į Londoną per tris dienas?

Jeigu jūs skambinat (taip, šneku, ne visai gramatiškai, bet gyvai) pirmadienio rytą ir jūsų daiktai jau suversti krūvon, tada taip, galima. Bet jei viskas dar išmėtyta po butą Kauno centre – ne. 72 valandos prasideda nuo tada, kai mašiną užrakina. Būna tokių, kurie sako „spėsime per 48“, bet čia jau adrenalinas, kurio aš pats nebesuprantu. (O gal 36 valandas? Nesvarbu, jūs supraskit esmę.) Kaina, žinoma, atitinkama.

Tas 72 valandų langas – skaičiuojamas nuo skambučio ar nuo pakrovimo?

Ai, visi painioja. Nuo pakrovimo, žinoma. Nors klientas galvoja, kad nuo pokalbio. Užsakymas iš Klaipėdos – moteris skambino ketvirtadienį 22 val., o išvažiavimas šeštadienio paryčiais. Techniškai beveik trys dienos nuo skambučio, o realiai aštuoniolika valandų nuo paskutinės dėžės. Neklausyk tų, kurie žada iki rytojaus nesužinoję, ką veža. Arba meluoja, arba supakuos jūsų daiktus į maišus iš parduotuvės.

Kur daugiausiai suvalgo laiko – kelyje ar ruošiant daiktus?

Ruošiant. Kelias Vilnius–Londonas yra maždaug aštuoniolika šimtų kilometrų. Vairuotojas, jei nevargsta, įveikia per trisdešimt valandų. O surinkti, supakuoti – čia gali užtrukti dvi dienas. Ypač jei vežate šaldytuvą, kurį dar reikia atitirpdyti. Kartais žmonės sako: „mano daiktai paruošti“, o atvažiavus reikia atsukti lovą. Tada tas greitas krovinių gabenimas į Angliją tampa greitu nervų gadinimu, o aš jau nebežinau, ar juoktis, ar verkti.

Ar maršrutas iš Lietuvos į Angliją visada trunka vienodai?

Vienodai nieko nebūna. Žiemą per Prancūziją – rūkas. Vasarą – eilės prie tunnelio. Būna, vairuotojas skambina: „Andy, aš prie Folkstone, o eilė kilometras.“ Tada dvi dienos pailgėja iki keturių. Dar skirtumas, ar vežame į pietų pakrantę – ten ilgiau, ar į Rytų Angliją – arčiau. O jei klientas gyvena Škotijoje, tai jau kitas pasakojimas, nors kai kurie ir tai vadina Anglija. Nes ten viskas kitaip.

Ką būtina žinoti prieš užsakant

Kada paskutinė minutė, kad dar spėčiau į skubų reisą?

Paskutinė minutė – trečiadienis. Rimtai. Jei norite, kad sekmadienį vakare būtumėte Londone, reikia patekti į savaitės grafiką. Penktadienį skambinti – jau sunku. Būna, kad turiu tuščią mašiną grįžtančią, tada surenku. Bet loterija. Neseniai vaikinas iš Panevėžio galvojo iki penktadienio vakaro. Varžovai paėmė. Galima samdyti atskirą fūrą, bet kaina... pasiruoškite. Express maršrutai į Londoną per dvi tris dienas reikalauja plano, ne maldos.

Kiek dienų prieš reikia pradėti ruoštis, kad nestresuočiau?

Idealiu atveju – savaitė. Realybėje – pusantros. Jei nenorite jaustis kaip spaudžiamas žiurkėnas, pradėkite rinkti dėžes prieš dešimt dienų. Žmonės neįvertina, kiek laiko užima atsisveikinti su kiekvienu niekučiu. Pats prisimenu savo pirmą persikraustymą į Vokietiją – galvojau, vakare susitvarkysiu. Ne. Trečios nakties ploviau indus. Dėl tos pačios priežasties sakau: pradėkite nuo spintos, o ne nuo kompiuterio, kai reikia greitą gabenimą į Angliją.

Ar mano senelės komodą verta vežti ekspreso režimu?

Ne. Bet jūs vis tiek norėsite. Senelės komoda sveria toną ir tris kubus. Skubiai kainuos kaip nauja. Bet emocinė verta... suprantu. Buvo močiutės servizas – trys dėžės, tūkstantis keturi šimtai eurų. Klientė sutiko. Aš būčiau pasiėmusi lėktuvą, bet jai reikėjo archyvo. Svarbu suprasti: skubus pervežimas į Angliją perfectas daiktams, kuriuos pakeisti sunku. Baldams – palaukit savaitę. Sumokėsite trečdaliu mažiau. Bet aš tik perspėju – rinkitės jūs.

Kas tas grupinis krovinys ir kaip jis veikia, kai skuba?

Grupinis – kai jūsų daiktai su svetimais. Mašina pakraunama iš kelių adresų. Jūsų daiktai gali būti pakrauti antri. Jeigu pirmasis klientas vėluoja dvi valandas, jūsų 72 valandų langas jau stringa. Buvo: paimam Klaipėdoje, turim paimti Kaune – ten žmogus neišėjo iš darbo. Laukėm. Tada važiavom pro Lenkiją kaip pašėlę. Tokie nestandartiniai pervežimai į Londoną per kelias dienos yra kaip kortų namelis – vienas blogas ėjimas ir griūva. Bet jei veikia – pigiau nei individualus reisas.

Kas gali pakrypti ne taip

Kokie būna natūralūs worst case scenarijai skubiuose pervežimuose?

Blogiausias? Vairuotojas stringa, krovinys neįleidžiamas, o klientas jau Londone pasitikti. Arba įmonė prisiėmė daugiau nei gali, ir tavo daiktai liko Kaune, nes nebetilpo. Mačiau per Kalėdas – penki klientai, viena mašina, niekas neišvežė laiku. Žmonės be baldų sutiko Naujuosius. Aš tuomet supykau ant visų kolegų. Dėl tos priežasties mėgstu planą B. Ir nekenčiu tų, kurie žada auksą, bet neturi antros mašinos.

Ar pasitaiko įmonių, į kurias verta žiūrėti su atsargumu?

Pasitaiko. Yra tokių, kurios paima užstatą, prisimena apie jus pirmadienį, o paskui dingsta. Yra tokių, kurios rašo „express pervežimas į Angliją per 48 valandas“, o turi vieną fūrą, kurią vairuoja vyras, kuriam reikia miego. Dirbu čia nuo devyniasdešimtųjų pabaigos, mačiau, kaip klientai lieka ant ledo. Patarimas: jei kaina per maža ir pažadai per saldūs – bėkite. Rimtas skubus pervežimas turi kainuoti. Nes laikas yra pinigai, o kartais ir sveikata. Nenorėsi, kad tavo sofą vežtų nemiegęs per Doverio kalnus.

Ką daryti, jei vairuotojas stringa uoste ar pasienyje?

Nieko. Laukti. Na, galima nervintis, bet tai nepadeda. Būna, keltai vėluoja dėl audros. Būna, muitinė nusprendžia patikrinti būtent jūsų dėžę, nors ten tik žurnalai. Svarbu, kad bendrovė skambintų. Aš pats keliu ragelį naktį, jei žinau, vaikinas stringa Calais. Ne drąsos medalis, tiesiog mandagumas. Kartais sakau klientams: „imkit taurę arbatos, aš paskambinsiu, kai pamatysiu šviesą tunelio gale.“ Realiai taip būna retai, bet dėl greito gabenimo jaučiasi stipriau.

O jei per 72 valandas neatveža – ką tada?

Pirma – žiūrome sutartį. Antra – klausiu savęs, ar nepasirašiau ant ko neįmanomo. Kartais klientas pats vėluoja su dokumentais, bet kaltina mus. Būna ir mūsų kaltės. Tada kompensuojam dalį arba vežam kitą kartą pigiau. Per dvidešimt keturis metus prarastų krovinių mažai, bet vėlavimų – kas sezoną. Svarbu sutartyje aiškios taisykės. Ne tik jums, bet ir man. Nes kai skubi transporto paslauga į JK stringa, emocijos kaista iki raudonumo. O aš nemėgstu raudonumo.

Kainos, muitai ir popieriai

Kiek maždaug kainuoja greitas krovinių gabenimas į Bristolį?

Maža siunta – nuo trys šimtai penkiasdešimt eurų. Baldai pusėje mašinos – aštuoni šimtai iki tūkstančio. Visa fūra express režimu – du tūkstančiai trys šimtai ir daugiau. Bristolys toli į vakarus, kuras brangesnis. Jei reikia pristatyti sekmadienio vakare – pridėkite penkiolika procentų. Kai kurie ima fiksuotai, aš skaičiuoju pagal kilometrą ir stresą. Nes streso faktorius express pervežime yra realus. Kaip ir mano miego trūkumas, kai stebiu GPS iki Bristolio.

Ar kaina šokteli, jei reikia važiuoti šeštadienį vakarą?

Šokteli. Tiesiogine to žodžio prasme. Savaitgaliais vairuotojai turi šeimas. Tie, kurie važiuoja, nori dvigubo tarifo. Negaliu kaltinti. Buvo istorija: skyrybos, vyras išvyksta sekmadienio naktį, žmona užsako, kad nieko nepadovanotų. Mokėjo beveik tris kartus daugiau. Aš tą savaitgalį dirbau kaip robotas. Tokie neatidėliotini gabenimai į Bristolį, Londoną ar Birmingamą savaitgaliais yra prabanga. Jei gali palaukti pirmadienio ryto – sutaupysite pietų kainą savaitei Londone.

Ar mokėsiu papildomai, jei mano daiktai užima pusę mašinos?

Taip. Nes kita pusė gali likti tuščia. Kartais surandu antrą klientą pakeliui, bet express – dažniausiai ne, nėra laiko. Užsakovas, kuriam reikia skubių perkraustymo paslaugų į Angliją, moka už tūrį. Buvo zmogus (taip, rašau be nosinių, kaip gyvai kalbu) vežęs dvi dėžes, bet jos plokščios. Tada tenka vežti taip, lyg būtų sofa. Vietos mašinoje yra finišo tiesa. Kuo daugiau vietos jūs turite vien sau, tuo daugiau mokate. Paprasta logika.

Ar po Brexit dokumentų tvarka tapo sudėtingesnė privatiems daiktams?

Tapo. Nebėra lengvo slenkamojo režimo. Dabar reikia CMR, muitinės deklaracijos. Jei technika – dar blogiau, reikia įrodyti, kad ne nauja. Čia jau nebežinau tiksliai, kaip bus po naujų sausio taisyklių – gal ir vėl atšauks, politikai ten juk vartaliojasi. Šiuo metu reikia sąrašo lietuvių ir anglų kalba. Aš pats padedu klientams sutvarkyti, nes jei daro pirmą kartą – gaunasi chaoso vakaras. O aš neturiu laiko chaosui, kai reikia skubaus gabenimo.

Kokius popierius privalau paruošti pats, o ką tvarko pervežėjas?

Jūs – sąrašą daiktų su vertėmis, paso kopiją, parašą ant CMR. Mes – brokerį, leidimus, draudimą. Dėl sąrašo – nebūkite tikslūs kaip chirurgai. Užtenka „naudoti baldai, rūbai“. Būna rašo „vazonas, pirktas turguje devyniasdešimt septyni“ – galima, bet nereikia. Svarbiausia – neįrašyti draudžiamų daiktų. Kartais pataisau sąrašą, jei matau, kad „dovanų butelis“ bus beda. Muitinė į alkoholį žiūri kaip į pinigų šaltinį, o ne prisiminimą. Ir baudžia.

Ar galiu siųsti maisto produktų greituoju režimu?

Negalima. Na, galima burnoje, bet ne dėžėje. Mėsa, pienas, kiaušiai – griežtai draudžiama. Buvo močiutė, norėjo atvežti šaltų cepelinų sūnėnui. Aš pasakiau – bus šiukšlės pasienyje. Ji supyko ant manęs, tada ant Brexit, tada ant sūnėno, kad išvis emigravo. Tokių dalykų reikia atsisakyti. Jei jau norite – džiovinti grybai, šakniavaisiai. Bet ir juos deklaruoti. Muitinės šunys ten dirba ne šiaip sau. O mes su jais nesiginčijam.

Praktiški dalykai prieš kelionę

Kaip supakuoti daiktus, kad jie neatlaistytų skubioje kelionėje?

Dvipusė juosta. Ji – dievo dovana. Nenaudokite tos rudos – ji atsiklijuoja. Skubiame pervežime daiktai kraunami greičiau, tempiami staigiau. Vežėjas nelėtins, jei blogai supakavote. Aš rekomenduoju dvigubas dėžes ant trapių, burbulinę plėvelę ir nieko nepripildyti iki viršaus. Buvo atvejis – klientas supakavo knygas į seranų maišus. Atvažiavus į Reading, maišai buvo knygų formos, bet turinys pasiskirstė kaip enciklopedija po visą kėbulą. Tada ratu voliojomės iš juoko, bet tvarkyti teko rimtai.

Ar verta patikėti pakavimą jums, ar geriau daryti pačiam?

Jei skuba – mums. Mes turime medžiagų, patirties ir tris poras rankų. Jūs pats mesite daiktus be tvarsčių. Bet jei turite labai asmeniškų daiktų – tepatys. Aš nesikisu į apatinių rūšiavimą. Rimtai. Kartais žmonės patys supakuoja per pusdienį, kam mes sugaištame valandą. Bet tada randa mano komandą verkiančius ant sofos. Nes skubus perkraustymas į Angliją turi etapus, o pakavimas yra pamatas. Jei pamatas plyši – visa kita byra, o tada ir aš nebežinau, kaip jums padėti.

Ar reikia draudimo skubiam pervežimui?

Dar labiau reikia. Kai skubu, daiktai kraunami greičiau, dėžės krenta dažniau. Pernai slidžios grindys Klaipėdoje, lietus, vežėjas paslydo su televizoriumi. Draudimas padengė. Be jo būtumėm dalinęsi sąskaitą kaip du nepažįstami kelionės draugai. Aš asmeniškai imu tik apdraustus krovinius, ypač express. Draudimo kaina – keli procentai nuo vertės. O ramybė neįkainojama. Yra tokių pervežėjų, kurie siūlo pigiau be draudimo. Aš nuo tokių sakau pabėgti greičiau, nei nuo gaisro.

Ar galiu susitikti su vairuotoju tam tikroje vietoje, pvz., prie M25 žiedinio?

Gali. Netgi populiaru, kai klientai gyvena centriniame Londone, kur sunkusis transportas nepravažiuoja. Susitinkame Tesco parkinge. Bet vairuotojas turi laiką. Jeigu vėluojate dvidešimt minučių, jis gali gauti baudą arba nespėti kitur. Sakau: jei ne prie durų, o prie autostrados – tikslumas yra auksas. Buvo seniai – vyras paliko BMW po tiltu, keitėmės daiktus kaip šnipai. Linksma, bet nerekomenduoju. Geriau ramus sandoris namuose nei greitasis po tiltu rizikingas.

Ar galima pervežti gyvūnus kartu su baldais greituoju režimu?

Ne. Tūkstantį kartų ne. Gyvūnai turi savo taisykles, savo orą. Katės ir šunys nepatenka į krovinių skyrių. Jiems reikia veterinarijos (o gal kitokio žodžio, niekaip neištaru šito) dokumentų, mikroschemų. Aš nededu gyvūnų į fūras su sofa. Jie keliauja specialiu transportu. Jei kas sako, kad triusis gali važiuoti šalia skalbimo mašinos – melagis. Ir pavojingas melagis. Gyvūnai yra šeima, o ne krovinys, bet muitinei jie – kaip importas, kuriam reikia popierių.

Ar būna drėgmės problemų kelyje, ypač jei kelionė greita?

Būna. Greitas pervežimas į Angliją per kelias dienas dažnai reiškia, kad mašina pakraunama vakare ir važiuoja per naktį. Temperatūra krenta, rūgas kaupiasi. Jei paprastas kartonas – virsta vandeniu. Dedame drėgmės surinkėjus, ypač žiemą. Kartais klientas atidaro dėžę Birmingame, o ten pelėsis ant odinės striukės. Tada ieškoma kaltų. Dažniausiai pats pakavimas blogas. Bet pripažįstu – būna ir mūsų klaidų. Pamiršom pakloti plėvelės po dviračiu. Teko grėbliu plovėti kėbulą. Atsiprašėm.

Paskutiniai patarimai

Ar galiu pats važiuoti kartu su savo daiktais mašinoje?

Ne ir dar kartą ne. Kurjerinė mašina nėra taksi. Draudimas neleidžia, vietos nėra, o aš nenoriu, kad matytumėte, kaip vairuotojs beužmiega ant Vokietijos autostrados. Būna tokių prašančių – „ai, tyliai sėdėsiu“. Ne. Jei norite kartu – lėktuvas, traukinys. Šiaip ir taip skubus krovinių gabenimas į Angliją per 72 valandas yra sudėtingas be papildomų keleivių. Vairuotojas turi koncentruotis, o ne atsakinėti, ar Londone lis. Juk taip?

Koks pats geriausias patarimas žmogui, kuriam skambina iš Anglijos ir sako „reikia dabar“?

Įkvėpkite. Neišpildykite telebeto (taip, nežinau, ar tai žodis, bet taip išėjo) sprendimo skubėjimu. Pirma, paskambinkite bent trims vežėjams. Antra – paklauskite, ar jie mato mašiną, ar tik žada surasti. Trečia – nepasirašinėkite pirmam popieriui kaip automato klientas. Buvo istorija – moteriai vyras skyrybose ištuštino butą Londone per savaitgalį. Ji sutiko mokėti absurdo pinigus. Aš pasiūliau palaukti vieną dieną – sutaupė šeši šimtai eurų. Skubus ne tas, kuris pirmas atsako, o tas, kuris atsakingai. Tai mano auksinė taisyklė jau dvidešimt ketvirtus metus.

Išvada

Taigi, greitas krovinių gabenimas į Angliją per 72 valandas privatiems asmenims yra įmanomas dalykas. Ne stebuklas, ne mitas, bet logistika su adrenalino priemaiša. Svarbiausia – nepasiklysti saldžiuose pažaduose, pasiruošti ir rasti tuos, kurie dirba rankomis, o ne vien tik lūpomis. Aš pats vis dar nerimauju dėl kiekvieno krovinio, bet kai viskas aišku – skubėjimas tampa geru nuotykiu. O jei neturite dvigubos juostos – neskubėkite iki parduotuvės.