Greitas krovinių gabenimas į Angliją mūsų patikimais mikrais

Daug kas galvoja, kad perkraustymas į Angliją yra sudėtingas. Aš jau keturiolika metų su mikrais važinėju ten ir atgal, tai galiu pasakyt – paprasčiau, nei atrodo. Geriausia, kai žmogus paskambina ir tiesiog klausia, kas bus ir kiek kainuos. Nebūna dviejų vienodų perkraustymų. Vienam reikia pergabenti lagaminus iš Kauno į Birmingemą, kitam – butą iš Klaipėdos į Londono centrą. Greitas krovinių gabenimas į Angliją mūsų patikimais mikrais – štai kas mus išskiria, nes tai trunka dienas, o ne savaites.

Kainos, terminai ir kaip čia viskas pradedasi

Kiek maždaug kainuoja greitas krovinių gabenimas į Angliją jūsų mikrais?

Žiūrėk, čia kaip taksi – pradinis mokestis plius už km. Vieno kambario buto daiktams iš Vilniaus iki Londono paprastai kalbam apie sumą tarp aštuonių šimtų ir tūkstančio dviejų šimtų eurų. Jei tik lagaminai, gali būti ir pigiau. Bet jei reikia dviejų vairuotojų arba sunkus krovinys, tada brangiau. Kainos nėra akmeny iškaltos. Kiekvieną kartą skaičiuojam individualiai, nes ne visiems reikia to paties. Geriausiai paskambinkit – per penkias minutes pasakysiu tiksliau nei šitame atsakyme.

Ar brangiau kainuoja, jei vežu tik vieną sofą ir keturis lagaminus?

Taip, yra minimali kaina net ir mažam kroviniui. Neapsimoka mums važiuoti į Londoną vien dėl vieno lagamino, nebent jau turim ten maršrutą. Sofai vietos užtenka, bet mikroautobusą vis tiek reikia varyt. Dažnai ta sofa ir lagaminai atsieina kokius šešis šimtus eurų. Bet žinokit, būna taip: jei turim tuščią vietą grįžtamajame reise, galim paimti ir pigiau. Tada abi pusės laimingos. Skambkit, gal būtent tą savaitę turim laisvą vietą mikre.

Koks realus laikas, per kurį galit atvažiuoti pasiimti daiktų?

Jei skubus klausimas, tai pagal situaciją. Kartais jau kitą dieną galim būti prie jūsų durų, kartais per dvi tris dienas. Žiemą mažiau užsakymų, vasarą – tenka palaukti savaitę. Bet aš visada sakau: paskambinkit bent savaitės dviem prieš planuojamą datą. Tai visai nesudėtinga. Yra buvę, kad klientas skambino vakare, o kitą rytą jau buvom pakeliui. Bet tai laimės dalykas, ne taisyklė. Planuokit iš anksto.

Ar reikia mokėti avansą ir ar kaina gali pasikeisti po to, kai jau susitarėm?

Avansą imam, taip, maždaug trisdešimt procentų. Tai elementaru – apsaugom save nuo nutrypimų. O jei jūs nenurodėt visų daiktų, pavyzdžiui, paminėjot du kartonus, o pasirodo, kad dar reikia paimt pianiną – kaina kyla. Bet jei info teisinga – kaina lieka tokia, kokią pasakiau telefonu. Nežaidinėjam su žmonėmis. Yra tokių įmonių, kurios prisiima už tris šimtus, o paskui pareikalauja septynių. Tai va, mes ne tokie.

Ar sekmadieniais dirbate, jei aš tik tada galėsiu būti namie?

Teoriškai galim, bet brangiau. Vairuotojams sekmadienis irgi poilsio diena, o jei jis dirba – mokam dvigubą tarifą. Aš asmeniškai niekada nesiūlau taip daryt, jei nėra kito varianto. Geriau sutart penktadienį ar šeštadienio rytą. Nors šeštadienį irgi brangiau nei darbo dieną. Vieną kartą klientė tikino, kad tik sekmadieniais galinti… Na, susitarėm, bet sumokėjo papildomai. Taigi galima, bet reikia daryti išlygas. Nevisada to reikia, aš manau.

Kas dedasi kelyje – čia ne reklaminis bukletas, o gyvenimas

Kiek laiko trunka kelias nuo Vilniaus iki Londono su kroviniu?

Na su pilnu mikru realiai apie tris dienas. Viena diena iki Krokuvos ar ten Belostoko, kita – per Vokietiją, trečia – kanalas ir Londonas. Aišku, priklauso nuo to, kurioj vietoj Anglijoj metas. Jei Mančesteris, gal truputį ilgiau. Būna, kad vairuotojas per naktį pailsi viešbutyje, nes saugumas svarbiausia. Negalima varyti pavargusiam. Kartais pasienyje eilės, bet dabar su tais kompiuterizuotais procesais greičiau nei anksčiau. Tiesa, orai… bet čia jau ne mūsų sritis.

Ar vairuotojai keičiasi, ar vienas žmogus veža viską pats?

Dažniausiai važiuoja vienas vairuotojas, jei maršrutas standartinis. Bet jei labai skubu arba mikras pakrautas iki paties viršaus tada pora. Žiūrėk, vienas vairuotojas gali nuvaryti, bet jei jis per daug pavargsta, rizikuojam visi. Aš manou, kad dviese yra kur kas saugiau. Nors ir brangiau. Buvo atvejis, kai vienas mūsų vaikinas bandė varyt vieną reisą be sustojimo… Nu, nepatariu. Geriau du žmonės ir ramybė. Jūsų daiktai svarbesni už sutaupytą šimtą eurų.

Kaip aš galiu sužinoti, kur šiuo metu yra mano daiktai?

Skambinate man arba vairuotojui – ir viskas. Aš čia nediriguoju NASA misijom, kad turėčiau satelitinius sekimo prietaisus. Telefonas, WhatsApp, SMS. Vairuotojas atsiunčia nuotrauką iš stovėjimo aikštelės Olandijoj arba pasako – esu prie kanalo, laukiam eilėj. Tai pakankamai tiksliai. Jei kam reikia GPS koordinačių kiekvieną minutę, tada gal jau per brangi paslauga reikalinga. Realiai kiekvienas klientas gauna numerį ir gali bet kada praskambint. Daugiau nežinau, ko reikia.

Ar visada važiuojate tiesiai, ar dar pasiimate kitų klientų pakeliui?

Na, jei jūs užsisakot visą mikrą, važiuojam tiesiai pas jus. Bet jei dalinis krovinys, tai logiška, kad paimam dar kažką. Nenoriu meluot. Mikrai retai važinėja visiškai tušti arba pilnai užimti tik vieno kliento. Yra tas terminas – dalinių krovinių gabenimas į Angliją. Tai normalu. Svarbu, kad jūsų daiktai nebūtų maišomi su chemija ar maistu. Kiekvienas turi savo zoną. Taip ir dirbam jau metų metus be keblumų.

Ką daryti, jei muitinėje ar pasienyje kažkas užtrunka ilgiau nei planuota?

Tuomet reikia laukti. Ką čia sugalvosi. Dokumentai turi būt tvarkingi, tada problemų minimaliai. Po Brexit pasikeitė taisyklės, bet nebėra taip baisu kaip pirmais metais. Būna, kad inspektorius nusprendžia patikrint krovinį detaliau – atidarom, parodom, vėl užkraunam. Tai pridėdi pusdienį. Vairuotojas skambina, perspėja. Jokių stebuklų nepadarysi. Kartais eilės prie keltų būna košmariškos, ypač penktadienį. Bet čia gyvenimas, ne parduotuvėj eilė.

Ką galima vežti mikru, o ko geriau neprikrauti

Ar telpa ir šaldytuvas, ir skalbimo mašina, jei vežu maždaug dviejų kambarių butą?

Mikrai pas mus dideli, dviejų kambarių butas tilptų be problemų. Šaldytuvą tik reikia išleisti porą dienų prieš tai, džiovinti atsargiai. Skalbimo mašiną – vamzdelius užspausti. Mes turim tiek ratukus, tiek diržus, kad viskas stovi kaip įkasta. Buvo atvejų, kai į vieną mikrą sukišdavau dviejų kambarių butą, dviratį ir dar keturias dėžes. Bet žinokit, jei turit pianiną – tada jau reikia atskirai skaičiuoti vietą. Pianinai yra… neįtikėtinai nemaloni formos.

Kiek bendrai kilogramų galima sutalpinti į tą mikrą be pavojaus?

Čia jau techninis klausimas. Mūsų patikimi mikrai pakelia iki pusantros tonos bendro svorio, kartais kiek daugiau, bet ypatingai nestumkit. Geriau du reisai negu vienas su pavojinga perkrova. Mašina dyla stabdžiai, padangos – o kelias ilgas. Aš skaičiuoju ne tik kilogramais, bet ir tūriais. Kartonas labai lengvas, bet užima vietą. O knygos – priešingai. Sunku, maža. Taip kad taip, tūris svarbiau nei svoris dažniausiai.

Ar galiu vežti augalus? Mama prašė pasiimti jos fikusą.

Fikusai… Žinokit, augalai yra problema. Ne dėl mūsų, o dėl jų. Šaltyje porą valandų – ir fikusas baigė karjerą. Mes galim paimt, jei jūs tvirtai įsitvirtinat, kad rizikuojat. Geriausia vežti salono viduryje, apklotus, bet šiltą dieną važiuojant. Žiemą? Neišgyvens. Buvęs atvejis – pirkom klientui palangėj dar vieną poto Londone, nes senasis neatlaikė minusinės temperatūros. Tai jei labai brangus augalas – nerekomenduoju. Parsivežit sėklų, bus lengviau.

Ar saugu vežti seną porcelianą, kuris buvo mano močiutės?

Aš jums pasakysiu – porcelianas saugus tiek, kiek žmonės jį suvynioja. Mes turim antklodžių, putų, dežių, bet jei jūs tiesiog subyrainsite lėkštes į maišą… atsakomybė jūsų. Geriausia pakloti tarp drabužių. Drabužiai – geriausia amortizacija pasaulyje. Mikras važiuoja minkštai, bet stabdant inercija veikia. Kiekvieną dėžę su lekštėmis žymiu raudonai. Bet garantuot 100% negaliu (na, galėčiau, jei nuvažiuotume 20 km/h, bet taip nebus).

O jeigu dar turiu du dviračius ir vaikišką vežimėlį – viskas į vieną reisą?

Du dviračiai… taip, bet ratus geriau nulaužti ar bent nuleisti, nes jie slidinėja po grindim. Vežimėlį – sulankstyt. Yra buvę, kad žmonės atvežia ne sulankstytus dviračius, o tokius kaip stovi, ir paskui stebisi, kodėl neužtenka vietos. Vieta mikre yra, bet ją reikia protingai išnaudot. Daiktų gabenimas į Londoną su mūsų mikrais – tai ir yra toks tetris. Kam mums daryti du reisus, jei galima viską sutalpinti į vieną? Aš padedu planuoti, jei atsiunčiat nuotraukas.

Būna visko – problemos, kurių nesitiki, ir kaip jas sprendžiam

Kas nutinka, jei vairuotojas susiruga ir negali išvažiuoti numatytą dieną?

Tai reali situacija, buvusi pernai rudenį. Vairuotojas pakilo temperatūros, ir viskas. Skambinu klientui iš karto. Jei galim – keičiam kitu vairuotoju, perkeliam dienai ar dviem. Jei negalim – grąžinu avansą visą, be jokių klausimų. Svarbiausia nebandyt apgaudinėt žmogaus, kad jau tuoj, tuoj, o iš tikrųjų niekas nežino, kada pasveiks. Klientai supratingi, jei nuoširdžiai pasakai. Kartais net geriau tokia nesėkmė negu melagingi pažadai. Ligos neišvengsi, juk ne robotai dirbam.

Ar buvote situacijų, kai daiktai buvo pažeisti kelyje?

Taip, buvo. Kartoninė dėžė su lėkštėmis pasiduodavo… kaip ir minėjau, porcelianas reikalauja ypatingo atidumo. Jei vairuotojas nemato duobės ir permenuoja greitį… bent jie visada susoka man paskambinę ir sako – įvyko nelaikas. Mes turim draudimą, bet draudimas nevisada padengia emocinę vertę. Ypač senos foto ar močiutės veidrodis. Todėl aš ir sakau – geriau išlekit daugiau laiko pakavimui. Dėl tokių dalykų neišsimiegam. Retai, bet buvę.

Ką darot, jei Anglijoje adresatas nepasirodo ir neatsiliepia telefonu?

Oho, tai klasika. Buvo atvejis – atvažiavom į Londoną, o jis neatsiliepia tris valandas. Telefonas išjungtas. Skambinam užsakovui Lietuvoj, jis bejėgis. Ką darėm? Palikom kieme prie sandėliuko, kur saugu, su kaimynu pasikalbėjom. Nes diena lekia, o mes turim grįžti. Nežinau, gal jie susipykę. Bet normaliose įmonėse turi būti planas B. Mes visada klausiame – ar bus kas priima, jei ne – kur dėti. Paprasta ir sąžininga.

Ar visos įmonės, kurios skelbiasi vežančios į Jungtinę Karalystę, sąžiningos?

Ne. Ir dar kartą ne. Aš čia jau atvirai. Yra vagių, aferistų, tokių, kur pasiima antrašte „pigiai“ ir paskui išaugina kainą tris kartus. Būna, kad mikras privatus, be draudimo, licencijų. Jei matot skelbimą – vežam butą į Londoną už 300 eurų – bėkit. Nesąmonė. Mano patarimas žiūrėt ne kainą, o reputaciją. Draugas, kuris jau vežėsi – auksas. O Google atsiliepimai kartais surežisuoti, žinokit. Tiesiog būkit atsargūs.

Kaip atpažinti, kad mane bando apgauti dėl kainos perkraustymo metu?

Paprasčiausias ženklas – nenoras raštu nieko patvirtinti. Sako, kaina tokia, bet sutarties nėra, kvito nėra. Tada jau signalas. Taip pat jei prašo pervesti visą sumą iš anksto – blogas ženklas. Mes imame avansą, bet ne viską. Ir dar jei atsisako atsakyti į konkrečius klausimus dėl maršruto, laiko, vairuotojo – reiškia, kažkas ne taip. Aš niekada neslepiu, kas važiuos, kada išvažiuos. Skaidrumas yra pagrindas. Jei jaučiat, kad kalba ratu – neikite į tą reikalą. Deja, rinkoj pilna tokio šlamšto.

Dalykai, kuriuos pravartu žinot atvykus

Ar aš turiu būti Anglijoje, kai atvažiujat iškrauti, ar gali tai padaryti mano brolis?

Gali brolis, tetos, kaimynė – bet mums reikia raštiško įgaliojimo arba bent jau SMS patvirtinimo nuo jūsų su jūsų vardu. Nes atsakomybė. Atvežam daiktus, brolis pasirašo, kad gavo – ir ramu. Būna netgi taip – klientas darbe, o sugyventinė priima. Problema kyla tik tada, kai niekas nieko nežino. Tada vairuotojas stovi prie durų kaip lapė prie šieno… oi, kaip ten sakoma… na, stovi ir laukia. Rašykite kas priims, taupykite visiems laiką.

Ar padedate išnešti, jei ten nėra lifto ir aš gyvenu trečiame aukšte?

Padedam, bet žinokit – ne nemokamai. Aš jau nebe tas jauniklis, kuris nies šaldytuvą į šeštą aukštą. Buvę, kad vairuotojai padėjo, bet aš jiems papildomai moku. Rekomenduoju vietinius pernešėjus arba draugus. Mes vežam ir iškraunam iki durų, į butą – derinam atskirai. Jei žinote, kad bus sudėtinga – perspėkit iš anksto, nes suplanuosim žmogų arba laiko atsargą. Bet nebūkit garantuoti, kad mes kelsim viską ant rankų.

Ar dabar po Brexit reikia kokių specialių dokumentų siuntiniams?

Dėl dokumentų po Brexit… na, čia šiek tiek pasimetu, nes taisyklės keitėsi ne kartą. žinau, kad komerciniai siuntiniai reikalauja deklaracijų, bet asmeniniai daiktai paprastai praeina su sąrašu. Mes pasirūpinam popierių kalnais pasienyje. Geriausiai pasitikrinkit su vairuotoju – jie žino naujausias taisykles, nes kasdien važiuoja. Aš biure sėdi, tai visko 100 proc. nežinau. Taip kad konkrečią info – teiraukitės atskaitymo metu. Paskui bus ramiau visiems.

Kada geriausia planuoti persikraustymą, jei turiu terminą?

Jei jums reikia butą ištuštinti iki mėnesio galo ar dar kažkada, geriausia pradėti dėti skambučius likus minimum trims savaitėm. Ypač jei perkraustymas vyksta birželio arba rugsėjo mėnesį. Tada visi laksto kaip pasiutę. Aš vieną kartą turėjau atmest keturis skambučius į savaitę, nes nebeturėjau laisvų mikrų. Žiema lavesnė, bet jei sninga – techniškai sunkiau. Taigi balansas tarp sezono ir oro… sunkiai pasakysiu. Bet trims savaitėm į priekį – auksinė taisyklė.

Galiausiai – ar verta vežti mikru, ar geriau siųsti dideliu konteineriu laivu?

Mikras yra greičiau, konteineris pigiau, bet lėčiau. Jei reikia per tris keturias dienas – tik mikras. Jei turite mėnesį ir visą namą – konteineris gali būti logiškesnis. Bet konteineriai stringa uostuose, muitinėse, o paskui dar reikia į uostą važiuoti. Aš pats esu mikrų žmogus, tai nuomonė šališka. Keturiolika metų sako, kad skubantys klientai renkasi mūsų mikrus. Greitas krovinių gabenimas į Angliją – mūsų duona kasdieninė. Skambinkit, pasikalbėsim.

Iš viso to turbūt aišku – greitas krovinių gabenimas į Angliją mūsų patikimais mikrais nėra tik šūkis. Tai kasdienė rutina, kuriai priklauso ir maršrutai, ir naktinės kelionės, ir kartais net pasienio eilės. Jei rinksitės mus ar kitus – svarbiausia skaidrumas ir žmogiškas bendravimas. Aš visada sakau – geriau dešimt minučių pakalbėt telefonu, negu dešimt valandų rašytis. Paskambinkit, papasakosit savo situaciją, ir kartu surasim geriausią variantą.