Greitas krovinių gabenimas į Angliją be vėlavimų ir rūpesčių – ar tai realu?

Dirbu su tarptautiniais perkraustymais jau dvidešimt trejus metus – nuo tada, kai į Lietuvą ką tik įsivažiavo pirmosios privačios pervežimų įmonės, o maršrutai į Angliją dar priklausė didžiosioms kompanijoms. Per tą laiką teko nuvežti visko: nuo vienos dėžės dokumentų į Birmingemą iki visų penkių kambarių baldų į Mančesterį. Žmonės vis klausia to paties: ar įmanomas greitas krovinių gabenimas į Angliją be vėlavimų ir rūpesčių? Trumpas atsakymas – taip, bet ne savaime. Reikia žinoti keletą dalykų, kurių nerasite gražiose brošiūrose. Štai ką papasakosiu, lyg sėdėtume prie vieno stalo.

Kainos, terminai ir kaip ten viskas susideda

Kiek maždaug kainuoja krovinių pervežimas į Angliją iš Lietuvos?

Tai klausimas numeris vienas, kurį girdžiu prieš kiekvieną vasaros ar rugsėjo antplūdį. Maždaug – vienam kubiniam metrui daiktų iš Vilniaus į Londoną pakloti teks nuo 90 iki 140 eurų, priklausomai nuo sezono. Jei vežate visą mašiną – 40 kubų – tada kalbėkime apie 2400–3200 eurų. Bet tai labai grubus skaičius. Kartais žmonės prisiveža daugiau, nei sutarėme, ir tenka perskaičiuoti. Kai buvau jaunesnis, pats bandžiau spėti kainą akimis – dabar žinau, kad geriau matuoti. (na, išskyrus tuos kartus, kai klientas pamiršta apie rūsį).

Ar galiu tikėtis, kad pervežimas truks tik 2–3 dienas?

Nuo kada iki kada? Jei kalbam apie visą mašiną su iškrovimu prie namų durų – teorinis laikas yra dvi ar trys dienos. Realybė? Mašinos važiuoja per Olandiją, Belgiją, Prancūziją – ten kelių darbai, spūstys, vairuotojas privalo pamiegoti pagal tachografą. Aš žinau vieną vairuotoją, kuris numušė maršrutą per 36 valandas, bet tai buvo ypatingos situacijos. Paprastai saugiau skaičiuoti keturias–penkias dienas. Jei kas nors žada per parą – klauskite, ar turi burtų lazdelę. Dažniausiai neturi.

Ar kaina priklauso nuo to, ar vežu vieną daiktą, ar visą butą?

Žinoma. Dalinio krovinio paslauga – tai baseinas. Jūs plaukiojate su kitais. Mašinos erdvė dalijasi, kaina mažesnė, bet laukiate, kol surinks pakankamai. Visas krovinys? Tai jūsų nuosavas baseinas. Brangu, bet greita. Per paskutinį mėnesį vežiau dalinį krovinį Panevėžio senjorui – sumokėjo vos 350 eurų už du kambarius. Kita klientė, vilnietė, su visu namų apyvokos rakandu – 2900 eurų. Skirtumas akivaizdus. Tiesa, jei vežate tik šaldytuvą – gali būti taip nepatogu, kad geriau parduoti čia.

Ar reikia mokėti dar ką nors papildomai muitinei, ar viskas įskaičiuota?

Po tos brexitinės sumaišties daug kas pasikeitė. Jei perkraustotės ir galite įrodyti, kad daiktai naudoti daugiau nei šešis mėnesius – paprastai muito nebus. Tačiau naujai buitinei technikai gali tekti mokėti. Viena šeima iš Kauno bandė įvežti nepakuotą viryklę – muitininkai pasakė, kad tai prekė, ne perkraustymas. Teko palikti. Todėl visada klausiu: ar nešate ką nors, ką reikia slėpti? Sąžiningumas sutaupo nervų. Muitinė gali paprašyti papildomai, bet tai jau valstybės reikalas.

Kodėl viena įmonė siūlo 800 eurų, o kita – 2500?

Žiūri į tris skirtingus skaičius ir galvoji – kas čia per šaradai? Mažiausia kaina dažnai reiškia, kad kabate lyg kriaušė ant šakos, kol susirenka dar trys klientai maršrute. Arba kad draudimo nėra. Buvo atvejų, kai pasiėmė depozitą ir dingsta. Ne visi, žinoma. Bet jei kaina žemiau rinkos daugiau nei trisdešimt procentų, aš suabejočiau. 800 eurų už kelis kubus į Angliją – galima, bet paklauskite, kas įskaičiuota. Dažniausiai gaunate būtent tai, už ką mokate.

Popieriai, muitinė ir post-Brexit tikrovė

Ar po Brexit viskas labai pasikeitė perkraustymams į Angliją?

Pasikeitė, taip. Anksčiau tiesiog privažiuoji prie Doverio, mosteli pasu ir varyk. Dabar – CMR sąrašai, muitinės deklaracijos, nors asmeniniai daiktai vis dar lengvesni nei komerciniai srautai. Teko važiuoti praėjusį mėnesį – Doveris spūstis, ne tik dėl dokumentų, o dėl patikrų. Svarbu turėti aiškų daiktų sąrašą angliškai. Jei rašysite popierėlyje – tikėkitės problemų. Kartais nežinau, ar naujausias JK muitinės laiškas galioja mėnesį – tenka pasitikrinti.

Kokius dokumentus būtinai turiu paruošti?

Pirmiausia – asmens dokumentas. Paskui CMR, jei vežate per tarpininką. Daiktų sąrašas turi būti detalus: ne tiesiog "baldai", o "trys kėdės, stalas, sofa". Jei yra naujų daiktų – sąskaitos. Važiuojate dirbti? Darbo sutartis nepakenks. Kai buvau jaunesnis, klientas pateikė sąrašą servetėlėje. Aš nusijuokiau. Muitininkas nesijuokė. Rezultatas – dvi valandos paaiškinimų. Formalumai yra rimtas dalykas, net jei atrodo kvailai.

Kas bus, jei pamiršiu kažkokį popierių – daiktai grįš atgal?

Ne visada grįš, bet gali stovėti. Buvo, kai klientas pamiršo deklaruoti pianiną – muitinė laike keturias dienas. Kaina nesikeitė, bet nervai – kasdien. Jei trūksta rimto dokumento – pavyzdžiui, įrodymo apie gyvenamąją vietą Anglijoje – daiktai gali net nebūti įleisti. Blogiausiu atveju – taip, grįžta atgal. Jungtinė Karalystė dabar "trečioji šalis" pagal ES taisykles. Uždraustų daiktų sąrašas nemažas. Kai kurie kolegos sako, kad pažeidimai gresia baudomis. Aš nelabai mėgstu bausti, bet faktas – faktu.

Ar galiu vežti maisto produktus, augalus, alkoholį?

Oi. Čia jautru. Maistas – sudėtingiausia zona. Šviežia mėsa – ne. Pieno produktai – ne. Konservai, sausi pusryčiai – galbūt, bet su apribojimais. Augalai – reikia fitosanitarinio sertifikato. Alkoholis – ribotas kiekis, nepamenu tikslaus skaičiaus, bet galima rasti GOV.UK puslapyje. Ką tiksliai pamenu – kad vienas klientas bandė vežti dvidešimt kilogramų kaimiškų dešrų. Muitininkas nufotografavo. Mįslingai žiūrėjo. Išmetė. Dešros buvo geros. Liūdnas vaizdas.

Ar muitinės patikra vyksta kiekvieną kartą, ar tik retkarčiais?

Retkarčiais, bet dažniau nei norėtumėte. Sistema veikia pagal rizikos analizę – jei mašina iš Lietuvos, netyčiškai suglumęs dokumentas – tikimybė išauga. Buvo metas, kai tikrino beveik kas antrą. Dabar ramesnė situacija, bet niekada negali žinoti. Kartais jie tiesiog atidaro ir pažiūri. Kartais naudoja šunis. Geriausias patarimas – neslėpkite nieko. Vieną kartą radau dėžėje fejerverkų. Sako, "nuo Kalėdų liko". Doveris to nesijuokia.

Kas lėtina krovinių gabenimą į Angliją ir kaip to išvengti

Kodėl kartais krovinys vėluoja net po savaitės?

Dėl begalės priežasčių, ir ne visos – mūsų kaltė. Keltai atšaukiami dėl audros. Prancūzijos kelias užlietas. Vairuotojas susirgo – o jeigu jis vienintelis, kuris gali vairuoti? Kartais klientas pats vėluoja atiduoti daiktus. Buvo tokia situacija Kaune – sutarta penktadienį, o klientas pasirodo tik sekmadienį vakare. Visi kiti laukė. Grandinė nutrūksta. Dėl to aš visada sakau: jei jums reikia konkrečios datos – pridėkite penkias dienas kaip buferį. Anglija nepabėgs.

Ar mašinos strigsta pasienyje, ar tai jau praeitis?

Dar ne praeitis. Calais–Doveris vis dar gali būti košmaras ypač penktadieniais. Bet dabar strigsta ne dėl to, kad dokumentai blogi, o dėl kiekių. JK muitinė tiesiog neturi žmonių. Ar mašinai sustojus aš galiu ką nors padaryti? Išskyrus skambinti vairuotojui ir sakyti – "valgyk sumuštinį, palauk" – nelabai. Kartais pasienis praleidžia per valandą, kartais – per aštuonias. Niekas to nepasako iš anksto. Todėl planuokite tiksliai, bet tikėkitės lankstumo. Kitaip bus bloga savijauta.

Ką daryti, jei pervežimo metu apgadins baldus – kas atsako?

Draudimas atsako. Jei jis yra. Prašau, kad būtų, nes prieš penkerius metus neapdrausta sofa įsirėžė į pianino koją. Abiem pusėm skaudėjo. Labai svarbu fotografuoti daiktus prieš pakrovimą. Ne dėl apgavystės – o kad būtų aišku, kur atsirado įbrėžimas. Geriausi pervežėjai turi CMR draudimą, bet limitai skiriasi. Kartais klientas sako – "mano stalas buvo brangus". O draudimas moka pagal svorį, ne emocinę vertę. Vertingiausi daiktus – pasiimkite patys. Aš taip darau.

Ar tikrai reikia drausti krovinį, jei vežu tik asmeninius daiktus?

Taip. Arba reikia rinktis tokią įmonę, kurioje draudimas jau įskaičiuotas. Tai nėra prabanga – tai elementarus atsargumas. Lietuvoje važiuojant į Klaipėdą gal ir rizikuoji, bet į Angliją – 2000 kilometrų, svyravimai, keltai, pakrovimai, perkrovimai. Ką aš mačiau? Mačiau, kaip lietainėje nuvirto dėžė su porcelianu, nes kitas krovinys buvo prastai sutvirtintas. Draudimas padengė, bet be jo būtų buvęs ašarų pylimas. Ne visos įmonės siūlo automatiškai. Paklauskite. Jei atsako – "o kam čia?" – bėkite. Rimtai.

Ar oras gali sutrukdyti krovinių gabenimą į Angliją per keltus?

Gali ir sutrukdo. Ypač žiemą. Praeitą sausį keltas iš Dunkerque į Doverį atšauktas dėl audros – keturi mūsų kroviniai užstrigo Prancūzijoje per papildomą parą. Nuomojau butą vairuotojui, nes privalėjo miegoti. Tai kainuoja. Oras – vienas iš tų dalykų, kurių nepriklauso nuo mūsų. Jei per Kalėdas kraustotės – tai tikrai rizikinga. Kalendorius ten labai prastas. Kartais pagalvoju, kad jei dirbčiau ofise, tokių problemų neturėčiau. Bet tada nebematyčiau klientų akių, kai jie gauna savo daiktus sveikus.

O jeigu nutinka kažkas ne taip

Ar buvote, kad klientui tektų palikti daiktų dėl per didžio svorio?

Buvo. Domina? Klientas suskaičiavo, kad turi 15 kubų. Atvažiavome – realiai 27. Mašina pilna, liko keturios kėdės ir dvigulė spinta. Ką daryti? Arba vežame antrą mašiną (brangu), arba paliekame (liūdna). Tokios klaidos kyla dėl to, kad žmonės blogai matuoja. Arba pamiršta rūsį, arba palėpę. Aš paprastai siūlau – atsiųskite nuotraukas, bet kai kurie pyksta, sako, "aš juk pats geriau žinau". Tai žinokit. Bet žinokite ir tai, kad mano mašina neišsiplečia kaip stebuklinga kuprinė. Fizika.

Ką reiškia "dalinis krovinys" ir kodėl tai kartais lėčiau?

Daliniu kroviniu vadinam, kai jūsų daiktai keliauja su svetimais. Logiška ir ekonomiška, bet lėčiau. Mašina laukia, kol surinks dar du klientus Vilniuje, paskui Panevėžyje. Gali praeiti savaitė, kol išvažiuoja iš Lietuvos. Bet kai išvažiuoja – greitai. Kartais klientai nusivilia, nes sutarta "kitą savaitę", o tai reiškia antradienį. Paklauskite tiesiai: ar tai grupinis reisas, ar tiesioginis. Skirtumas milžiniškas. Tiesioginis kainuoja dvigubai, bet jūs žinote dieną.

Ar tikrai verta vežtis viską, ar Anglijoje pigiau nusipirkti?

Kartais verta, kartais – verskite į balą. IKEA sofą? Parduokite čia, ten nusipirkite kitą. Seną močiutės komodą – vežkite, ten tokių nerasite. Anglijoje baldų kainos panašios, bet stiliai kitokie. Šaldytuvą seną vežti? Nebent į seniai matyto butą Peterborough. Elektroniką – nepatariu. Daiktai su sentimentu – vežkite. IKEA lygio – parduokite. Sutaupysite nervų ir vietos mašinoje. Aš pats vežiau į Londoną tik knygas ir dviratį. Ir kasdienę duoną. Ne, duonos nevežiau.

Kaip elgtis, jei vežėjas neatsiliepia 3 dienas?

Skambinkite. Rašykite. Jei tyli – blogas ženklas, bet ne visada reiškia, kad pabėgo su sofa. Kartais vairuotojas neturi ryšio tunelyje. Kartais biuro darbuotoja susirgo. Jei po trijų dienų niekas nepasako, kur daiktai – raudona vėliava. Buvo, kai klientas skambino konkurentui – neatsiliepė savaitę. Įmonė bankrutavo vidury maršruto. Daiktai liko sandėlyje. Baisu. Todėl rinkitės ne pagal gražiausią svetainę, o pagal tai, ar žmogus atsako į SMS sekmadienį. Maži ženklai rodo didelius dalykus.

Ar dažnai pasitaiko blogų įmonių, kurios paprasčiausiai dingsta su daiktais?

Dažniau nei valdžia pripažįsta. Didžioji dauguma – sąžiningi, bet yra tokių, kurie surenka pinigus ir dingsta. Kartais metams. Arba amžiams. Būna, vėl atsiveria kitu pavadinimu. Per tuos dvidešimt trejus metus mačiau keturis tokius atvejus. Paskutinis – įmonė iš Kauno paėmė 4000 eurų ir prarado ryšį. Daiktai rasti metų gale fermoje netoli Birmingemo. Taip, nutinka. Todėl – ar jie turi fizinį adresą? Ar sutartis rimta? Patikrinkite prieš pervesdami. Kitos išeities nėra.

Pasiruošimas, pakavimas ir paskutinės smulkmenos

Kaip teisingai supakuoti daiktus, kad jie išgyventų kelionę į Londoną?

Dvigubai. Jei galvojate, kad vieną kartą suvynioti į laikraštį pakaks – klystate. Kelias ilgas, mašinoj virpa. Rekomenduoju dėžes iš pervežėjų – sutvirtintos. Porcelianą – kiekvieną lėkštę atskirai. Į dėžes dėkite ir minkštą užpildą – patalynę. Mačiau, kai klientas supakavo krištolo vazą į du sluoksnius popieriaus. Rezultatą nusakykite patys. Geriau per daug juostos nei per mažai. Tvarkinga pakuotė = sveiki daiktai. Čia turbūt per filosofiška. Tiesiog pakuokit gerai.

Ar turiu pats krauti ir iškrauti, ar tai įmonės darbas?

Standartiškai "nuo durų iki durų" reiškia, kad vairuotojas padeda. Bet vienas žmogus nepakels spintos. Turite padėti arba pasirūpinti extra pagalba. Anglijoje kai kurie tikisi, kad vairuotojas vienas išneš viską iš penkiaaukščio – ne, nebent už papildomą mokestį. Aš visada klausiu: "Ar yra liftas?" Jei ne – skaičiuoju aukštus. Neseniai Londone kliento butas be lifto, ketvirtas aukštas. Vairuotojas pyko, bet padėjo. Tai užtruko valandą. Sutartis turi tai numatyti. Jei ne – atsargiai. Kalbėkite iš anksto.

Koks yra pats blogiausias laikas kraustytis į Angliją ir kodėl?

Gruodžio 15–30. Visi kraustosi prieš Kalėdas. Keltai pilni. Kainos šoktelėjusios. Muitininkai pikti, nes irgi nori namo. Keliai slidūs. Praeitais metais per šventes buvome užstrigę Calais uoste septynias valandas. Vairuotojas praleido Kalėdas kelyje. Naminiai kalėdkai be jo. Šiaip vasaros vidurys irgi intensyvus, bet bent jau šviesu. Rugsėjis – studentų antplūdis. Jei galite – balandis ar gegužė. Ramu, sausa, kainos stabilios. Bet geriausias laikas – kai jūs jau būsite pasirengę. Mentaliai.

Ką reiškia, kai įmonė sako, kad jie "užims visą eilę" – ar tai geras ženklas?

Tai reiškia, kad perka vietą keltui. Keltai turi eiles. Užimta vieta = garantuotas išvykimas. Jei to nėra – galite stovėti laukimo sąraše. Kelias valandas. Kartais dieną. Ypač savaitgaliais. Geras ženklas? Žinoma. Bet paklauskite – "ar įskaičiuota kaina ar reikės papildomai?" Kai kurios įmonės sako "užims", o paskui prisipažįsta, kad "pabandysime". Ne. Užimta eilė turi būti užimta. Paprastai 80–150 eurų priklauso nuo sezono. Kai kurie sako – "o kam, juk niekur neskubu". Tada aš tik pasižiūriu į laikrodį.

Ar verta rašyti sutartį net tada, kai pervežėjas – kaimyno pažįstamas?

Taip, ir dar kaip verta. Būna, draugas draugui padeda, o paskiau – nebe draugai. Aš mačiau atvejį Šiauliuose: kaimynas pažadėjo pervežti į Bristolį už pusę kainos. Paėmė pusę pinigų. Mašina sugedo. Daiktai mėnesį garavo garaže. Be sutarties – jūs niekas. Negalite nei reikalauti, nei grąžinti. Aš žinau, kad pasitikėjimas svarbus. Bet tarptautiniame kelyje – tarp dviejų valstybių – sutartis yra jūsų vienintelis dangtelis. Rašykite kainą, datas, atsakomybes. Net jei nepatogu. Ypač jei nepatogu.

Tikiuos, kad šios eilutės sutaupys jums kelias pilkas valandas ir neleis paklysti tarp abejotinų pasiūlymų. Greitas krovinių gabenimas į Angliją be vėlavimų ir rūpesčių yra įmanomas, bet reikalauja dviejų dalykų: gero pervežėjo ir jūsų pasiruošimo. Aš per savo karjerą supratau, kad idealių kraustymų nebūna, bet būna gerai suplanuotų. Ir tie dažniausiai baigiasi laimingai. Skambinkite, klauskitės, fotografuokite. Sėkmės jums. Anglija laukia – tik ją pasiekite be nereikalingų stresų.