Greitas įrangos transportavimas į Angliją minimaliais kaštais

Sveikas. Per tuos dvidešimt ketverius metus, kiek esu važinėjęs po Europą su kroviniais, dažniausias klausimas, kurį girdžiu – kaip pervežti įrangą į Angliją greitai, bet kad piniginė neatkristų. Ir aš visada sakau: įmanoma, bet reikia žinoti kelias smulkmenas. Ne viskas taip, kaip atrodo skelbime. Greitas įrangos transportavimas į Angliją minimaliais kaštais – būtent apie tai šiandien ir pakalbėsime. Ne auditorijai, ne Google, o tiesiog tau, nes turbūt turi tą printerį, stakles ar svarelius, kurie turi kuo greičiau atsirasti Mančesteryje. O gal Liverpulyje? Matai, penktadienį jau maišau miestus.

Iš pradžių – apie kainą ir pasirinkimą

Kiek maždaug kainuoja įrangos transportavimas į Angliją?

Žiūrėk, čia kaip su senais automobiliais – kiekvienas atvejis kitaip. Jei krauni vieną mažą staklių komplektą iš Vilniaus į Londono priemiesčius, gali išeiti nuo kokių dviejų su puse šimto eurų. O jei pilnas garažas – tada kalbame apie tūkstančius. Kaina priklauso nuo svorio, apimties ir ar reikia liftas su platforma. Kartais klientas sako: „man tik kelios dėžės“, o kai atvažiuojame, ten viskas daugiau. Tada ir sąskaita auga. Realiai – skambink, pasakysiu individualiai, nes aš nesu telepat.

Ar tikrai verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Aš tave iškart įspėju – pigiausias pasiūlymas dažnai kainuoja brangiausiai. Buvo atvejis prieš trejetą metų, kai klientas sutaupė šimtą eurų, o paskui sumokėjo penkis šimtus remontui, nes įranga atkeliavo sulamdyta kaip skardos gabalai. Gerai, gal per daug dramatizuoju, bet jei kaina žemiau rinkos vidurkio trigubai, kažkur kertami kampai. Arba draudimo nėra, arba vairuotojas be miego. Ne apie visus kalbu, bet mano patarimas – rinkis pagal tai, ar tau atsako į klausimus, kai paskambini.

Koks dažniausias būdas išsiųsti techniką į Londoną ar Birmingamą?

Dažniausiai važiuoja dalinis krovinys, vadinamas groupage. Tavo daiktai keliauja su kitų klientų kroviniu vienoje mašinoje. Taip gaunasi pigiausiai, nes mokai tik už savo plotą. Jei labai skubu – pilna fūra, bet čia jau kita kainų kategorija. Į Londoną važiuoja beveik kas antrą dieną, į Birmingamą rečiau, bet irgi reguliariai. Kartais apkrauna Klaipėdoje, kartais Varšuvos apylinkėse – čia jau kolegų darbas. Tau svarbu, kad technika atsidurtų reikiamu adresu, o ne kur lentpjūvio sandėlyje. Būna ir taip.

Ar galiu prisidėti prie krovos, jei noriu sutaupyti?

Gali, bet atsargiai. Vežėjai dažnai leidžia padėti kelti dėžes, ypač mažesnius daiktus. Tik nepamiršk – jei susižeisi, atsakomybė visiškai tavo. Aš mieliau matau, kai klientas paruošia daiktus prie įėjimo, o mes pakrauname patys. Ir laiko sutaupo, ir aiškiau, kas už ką atsako. Karta vienas vyrukas norėjo pats pakrauti tris šimtus kilogramų presą. Supratome, kad be kranbetonio nieko nebus. Ir gerai, kad nebandėme vieni. Antradieniais visko pasitaiko.

Pakavimas – nesugadink sau nervų

Ar man pačiam reikia supakuoti įrangą, ar vežėjai tai padaro?

Gali pats, gali ir mes. Jei pats pakuoji, naudok kokybišką kartoną, o ne tą, kurį radai pusrūsyje prie senų batų. Mačiau tokių... Kartais taupo ant medžiagų, o paskui stebisi, kad atvažiavo sulamdyta. Mes galime supakuoti, bet tai kainuoja papildomai. Su elektronika ypač svarbu drėgmės surinkėjai, putplastis, kampų apsaugos. Neblogai, jei originalios dėžės yra. Dažnai sakau: pakavimas yra vieta, kur negalima taupyti. Geriau sumokėk dvidešimt eurų daugiau nei verksi prie sulūžusio ekrano.

Ką daryti, jei netinkamo dydžio pakuotė?

Oi, taip būna nuolat. Atvežei dėžę, o ten įranga kaip įvilkta į skardinę. Tada darome adaptaciją – paimame didesnę arba lipiname burbuline plėvele, šiaip improvizuojame. Kartais atrodo, kad tetris žaidžiame. Svarbu, kad daiktas neklibėtų viduje, nes klibant – žala garantuota. Būna, kad sako: „ten viskas gerai“, o aš pataisu (ai, ne, aną kartą toks buvo, kai vežėm į Glazgą, čia ne tas reisas). Tai va, jei netinka – keičiam vietoje. Paprasta.

Ar pakankama apvynioti folija, ar reikia medinių dėžių?

Folija... nu, priklauso. Jei metalinis stalas, gal ir užeis, nors įbrėžimų rizikuoji. Bet jei precizinė įranga su stikliniais ekranais – tikra medinė dėžė su putplasčiu. Sakysiu atvirai – kartais nežinau, ar užteks vienos plėvelės sluoksnio, nes daiktas skirtingas. Bet mano taisyklė: jei abejoji, dėk į medinį rėmą. Brangiau, bet miegi ramiau. Beje, orai kelyje keičiasi, kartais lyja kaip iš kibiro Prancūzijoje, nors čia nieko bendro... nebent važiuoja per Prancūziją. Tada taip, svarbu.

Ką daryti, jei įranga jau sena ir trapi?

Sena nereiškia trapi, bet jei trapi – saugok dvigubai. Būna žmonės veža senovinius staklus, kuriems per šimtą metų. Tokie neturi amortizacijos, kaip modernūs. Jas reikia anksčiau apžiūrėti, ar nėra suskilusių vietų. Kartą vežėme seną siuvimo mašiną – atrodė tvirtas metalas, o paskui kojelė trapi kaip sausainis. Teko gaminti papildomą apsaugą iš faneros. Pačiam domėtis reikia. Mes ne daiktų vertintojai, o vežėjai. Tavo darbas – parodyti silpnus vietas, mūsų – užtikrinti, kad neišbyrėtų.

Kas vyksta kelyje (ir ko nemato klientas)

Kiek trunka pristatymas į Angliją nuo durų iki durų?

Jei pilnas krovinys ir važiuoja tiesiai, per tris–keturias dienas būna pas klientą. Jei dalinis, tai savaitė, o kartais dešimt dienų, nes krauna kitus krovinius. Per Kalėdas ar atostogas užtrunka ilgiau. Vairuotojai irgi žmonės – ilsėtis privalo. Dažnai klausia: „o kodėl ne per dvi dienas?“. Nu, nes nuo Kauno iki Londono nėra taip arti, kaip žemėlapyje, o pasienyje dar stabdymai. Realiai sakyčiau – planuok savaitę. Jeigu greičiau – džiaukis kaip staigmena. O jei vėluoja – skambink, nepyk.

Ar mano daiktai važiuoja tiesiai, ar bus perkraunami kitur?

Daliuosiuose kroviniuose dažniausiai persikrauna. Vienas fūras surenka iš Lietuvos, tada važiuoja į terminalą Olandijoje, ten perkelia į kitą mašiną link Anglijos. Taip veikia logistika. Jei nori, kad nestotų – tik pilnas krovinys, bet kaina kitokia. Štai tau pastebėjimas – tavo printeris ar staklės nieko neįgis per persikrovimą, jei gerai supakuota. Būna, klientas įsivaizduoja, kad mašinoje tik jo daiktai. Ne, ten kartais dvidešimt skirtingų adresų. Kaip pašto mašinėlė, tik didesnė ir garsesnė.

Ką daryti, jei vairuotojas pavėluoja?

Nepamiršk, kad vilkikams būna kamščiai, gedimai, o pasieniečiai kartais apžiūri po kapotu. Tada vėluoja. Geriausia – turėti vairuotojo telefoną ir paskambinti. Kai kurios mūsų mašinos turi sekimą, bet ne visada rodo minutę tiksliai. Jei vėluoja daugiau nei pusdienį – skambink vežėjui. Jei tai aš – skambink man, nurėksiu ant kolegų. Šiaip tai supratingas būni, viskas praeina. Svarbu nepulti rašyti po socialinius tinklus kategorijomis. Aš ir taip žinau, kad nervuojiesi.

Ar galiu sekti savo krovinį?

Modernesnės įmonės duoda sekimo nuorodą arba bent informuoja, kur mašina. Mes stengiamės rašyti žinutes, bet kartais pamirštame, jei reisas įtemptas. Nesu iš tų, kur sako, kad sistema tobula. GPS yra, bet jis neparodo, kada tiksliai pristatys. Gali skambinti ir klausti, aš neįsižeidžiu. Tik neskambink kas valandą po vidurnakčio – vairuotojas miega, o aš irgi. Rytoj vėl pasakysiu viską. Kartais atsakau lėtai, nes dirbu, ne dėl to, kad nenoriu.

Dokumentai, muitai, draudimai

Ar reikia muitinės dokumentų, kai vežu įrangą į Angliją po „Brexit“?

Taip, reikia. Po Brexit viskas pasikeitė. Eksporto deklaracija privaloma. Jei verslo įranga – dar ir EORI numeris. Daug kas galvoja, kad praeis kaip asmeninis daiktas, jei vertė didesnė nei tam tikra suma, muitinė gali užduoti klausimų. Aš pats nenoriu žinoti iki kablelio, bet mūsų logistikos vaikinai tvarko popierius. Tau belieka pasirašyti formas. Svarbiausia – nepamiršti sąskaitos faktūros ar vertės patvirtinimo. Anglų muitininkai kartais gana pedantiški. Būna, kad tikrina atidžiau nei aš žmonos lagaminą prieš atostogas.

Kas atsitinka, jei neužpildau eksporto deklaracijos?

Tada siunta stovi. Arba grįžta atgal. Arba gauni baudą. Būna, kai klientas nesutvarko popierių, o paskui stebisi, kodėl dvi savaites krovinys gyvena pasienyje. Muitinė nejuokauja, ypač Doverio terminaluose. Mačiau, kaip vilkikai stovi dienomis dėl vieno lapo trūkumo. Tu ten nepavažiuosi pats aiškintis, tad geriau pasirūpink iš anksto. Gerai, Doveris – uostas, bet principas toks visur. Jei pats nenori galvoti – samdyk brokerį. Kainuos, bet nervų sutaupysi krūvą. Popieriai yra rimtas reikalas.

Ar būtinas draudimas, jei vertė nedidelė?

Stipriai rekomenduoju, bet jei vertė maža, kai kurie renkasi be jo. Aš nežinau, ar tau verta rizikuoti dėl dviejų šimtų eurų, bet jei įranga vienintelė – drausti patartina. Buvo atvejis – klientas vežė metalo detektorių, vertė nedidelė, nedraudė. Prasisunkė drėgmė, ir viskas. Paskui gailėjosi sutaupęs trisdešimt eurų. Kita vertus, jei tai senas plaktukas, na… gal ir nereikia. Vis dėlto aš sakau: drausk. Kelias ilgas, o eismo nelaimių pasitaiko dažniau, nei norėtųsi. Aš čia ne draudimo agentas, tiesiog patarimas.

Kokių popierių dažniausiai prašo Anglijos muitinė?

Invoice, packing list, eksporto deklaracija. Kartais kilmės sertifikatas, jei įranga nauja. Jei pervežimas su verslo perkėlimu – gali prireikti ir įmonės registracijos patvirtinimo. Aš tiksliai neprisimenu, ar dabar dar reikia T1 kiekvienam atvejui – anksčiau taip būdavo, o po tų pakeitimų... nežinau, pasitikrink su brokeriu. Geriau du kartus paklausti, nei susimauti. Anglijos muitinė nėra bloga, bet jie mėgsta tvarką. Ir datos dokumentuose turi sutapti. Būna, kad dėl vienos dienos skirtumo laiko siunčia taisyti visą paketą. Šitas faktas.

Realybė, kurią matau jau du dešimtmečius

Ar pasitaiko, kad įranga atvažiuoja sulūžusi?

Pasitaiko. Negaliu meluoti. Yra įmonių, kurios krauna kaip į karą – meta, ridena. Aš pats mačiau, kaip kitoje firmoje seniau numetė kompresorių nuo rampos. Žinoma, ne kasdienybė, bet būna. Blogiausia, kad paskui aiškiniesi mėnesiais su neaiškiais tarpininkais. Tad renkiesi ne pagal gražų tinklalapį, o pagal reputaciją. Paklausk draugo, paskaityk komentarus. Jei trys žmonės rašo, kad „viskas sulūžo“ – tai ne atsitiktinumai. Tai tendencija. Aš tokių venkiu kuo toliau ir tau patariu tą patį. Rimtai.

Kodėl kai kurios įmonės švilpa vėjui, o kitos – ne?

Todėl, kad rinkoje pilna prašalaičių. Paima žmogus, nusiperka seną sprinterį, užsiklijuoja lipduką „International Movers“ ir veža viską. Licencijų neturi, draudimo neturi, o jei kas – dingsta. Normalios įmonės investuoja į techniką, moka darbuotojams, draudžia krovinius. Jos ir kainuoja brangiau. Tu negali gauti šampano alaus kaina – fizika. Kai matai pasiūlymą „į Angliją per dvi dienas už penkiasdešimt eurų“ – žinok, ten kažkas per daug gražu. Tokios istorijos baigiasi blogai. Aš tai sakau iš širdies. Atsargiai.

Kaip elgtis, jei atsiėmimo metu pastebiu įbrėžimą?

Fiksuok iškart. Telefonas, nuotraukos, vaizdo įrašas. Jei pasirašei be pastabų, o paskui radai žalą – sudėtinga įrodyti. Aš visada sakau: tikrink prie vairuotojo. Nes jei jis išvažiuoja, o tu po valandos skambini – kas įrodys, kad ne pats namie numetei? Būna keista situacija, kai žmonės kaltina dėl senų įbrėžimų. Todėl tikrink čia ir dabar. O jei tikrai mūsų kaltė – sutvarkysiu. Mūsų darbas – pristatyti sveiką. Jei nepavyko – atsakome. Tai savaime suprantama.

Ar tikrai visi vežėjai turi licencijas tarptautiniams pervežimams?

Ne, neturi. Galėčiau statyti kavą, kad maždaug kas trečias iš privačių skelbimų neturi tinkamos licencijos maršrutams į Britaniją. CEMT, ekspedicija – nežinau tų visų raidžių ant popieriaus, nes aš vairuotojas nebuvau, bet žinau, kad be jų sustabdžius krovinys stovi. Tada nieko nepeši, nes sutartis su juodadarbiu – oro lygio. Tikrininkai to nepriima. Rinkis tuos, kurie turi ką parodyti. Dvidesimt ketveri metai manęs dar neištiko, kad sakyčiau: taip, viskas legalu. Reikia tikrinti. Visada.

Smulkmenos, kurios pabrangina viską

Ar galiu pats padėti krauti, kad sutrumpėtų laikas?

Gali, bet aš jau sakiau. Pakartosiu – jei padėsi, vairuotojas apsidžiaugs, nes jo laikas irgi pinigai. Tik nepulk kilnoti to, kas sunkiau tavęs. Buvo vienas studentas, kėlė serverių spintą. Atlaikė, bet aš paskui matęs, kaip ranka drebėjo kaip pušies šakelė. Geriau padėk atidaryti duris, atnešk kavos, parodyk kelią. Tai irgi pagalba. Kai kurios įmonės už krovą extra nemokamai neima, jei viskas greita. Pasitaiko. Geriau tu palaikyk dureles, o įrangą palik mums.

Ką reiškia „fiksuota kaina“ ir ar ji visada galioja?

Fiksuota reiškia, kad jei niekas nepasikeitė – mokai tiek, kiek sutarei. Bet jei pridėjai tris dėžes arba adresas iš Londono pasikeitė į Aberdyną – kaina keičiasi. Aš nemėgstu, kai sako: „o tu sakei fiksuota“. Taip, tam, kas buvo aptarta. Ne tam, kas prisidėjo paskutinę sekundę. Buvęs toks atvejis, kai klientas primetė dar šaldytuvą. Na, fūra pilna, o mano nervai ne geležiniai. Sutartį turėk raštu. Žodžiai skrieja, popierius lieka. Tai aukso patarimas visoje logistikoje.

Ar užsakymo metu reikia mokėti visą sumą iškart?

Skirtingai visur. Mes imame užstatą – trisdešimt ar keturiasdešimt procentų, likutis prie pristatymo. Pilnas avansas iškart nėra įprasta, nors kai kurie reikalauja. Jei reikalauja visos sumos prieš pakrovimą – aš kelčiau antakį. Būna sukčių, kurie pasiima avansą ir dingsta. Taip, tokie yra ir tarp vežėjų. Baisu, bet faktas. Mūsų įmonėje to nebūna – jau dvidešimt ketveri metai veiklos, kažkaip nevalia taip elgtis. Geriau prarasti užsakymą nei klientą. Ir savo garbę. Nors garbės šiais laikais nieks neklausia.

Paskutiniai patarimai prieš išvykstant

Ar verta gabenti seną įrangą, ar geriau nusipirkti naują Anglijoje?

Kartais matematika paprasta – gabenti seną brangiau nei nusipirkti naują vietoje. Ypač jei skalbimo mašina ar senas kopetų aukštas. Aš nežinau, kokia tavo įrangos vertė, bet paskaičiuok: transportas plius muitai plius laikas. Jeigu keli šimtai vertės – gal neverta. O jei profesionali technika su specifinėmis programomis – verta. Vienas klientas vežė iš Kauno į Mančesterį seną cnc staklę. Paskaičiavęs suprato, kad nauja trigubai brangesnė. Tai vežėme. Kitas vežė šaldytuvą. Nusipirko Anglijoje pigiau. Taip ir būna.

Ką daryti, jei Anglijoje nėra kam priimti siuntos?

Tada reikia sandėlio. Arba sutarti su kaimynu, draugu. Mes galime pristatyti į saugojimo punktą, kuris yra pas mūsų partnerius. Tokia paslauga kainuoja kasdien. Jei nežinai, kada atsiimsi – pasakyk iš anksto, suplanuosime terminalinį pristatymą. Būna žmonės išskrenda vėliau nei daiktai. Tada viskas tvarkingai laukia. Tik nepamiršk, kad angliškas sandėlis skaičiuoja pinigus už kiekvieną dieną. Tiksliai. O gal į ambasadą nugabenu? Ne, ne į tą, ką galvoju, ten nepriima prekių. Reikia logistinio taško. Aišku?

Koks geriausias laikas siųsti įrangą į Angliją?

Rudenį arba pavasarį. Vasarą brangiau, nes visi kraustosi. Žiemą rizikinga dėl orų per Lamanšą, jei pūga. Nors žiemą kainos kartais žemesnės. Nežinau, ar tau skubu, bet jei gali planuoti – venk gruodžio ir liepos. Rugsėjis geras, spalis irgi. Aišku, jei fabrikas stoja ir reikia dabar – veži bet kada. Tada jau nesirenkame. Bet bent žinosi, kad mokai truputį daugiau dėl sezono. Aš pats mėgstu gegužę. Nežinau kodėl, gal dėl to, kad dienos ilgesnės. Man taip atrodo.

Greitas įrangos transportavimas į Angliją minimaliais kaštais įmanomas, jei nebandai apeiti sveikos nuovokos. Pakuoji normaliai, renkiesi patikimą vežėją, sutvarkai popierius ir vertini laiką realiai. Aš ne tobulas, per dvidešimt ketverius metus ir pats dariau klaidų, bet supratau: pigiausias dažnai brangiausias, o patikimas – ramiausias. Jei turi daugiau klausimų – rašyk ar skambink. Ne visada atsakau akimirksniu, nes galiu būti kelyje arba tiesiog per ilgai rytinėju. Bet atsakysiu. Sėkmės kraustantis.