Greitas ir saugus siuntinių transportavimas mikroautobusais Anglija

Per dvidešimt keturis metus, kai vežiojom krovinius į Londoną, Birmingemą ir tuos mažesnius miestelius, kurių pavadinimų kartais neištariu teisingai, supratau viena: greitas ir saugus siuntinių transportavimas mikroautobusais Anglija nėra jokia magija. Tai darbas. Žmonės galvoja, kad pakrauni dėžes ir varai. Ne. Yra muitai, eilės, klientai, kurie supakuoja tarsi dėžėje būtų tik porolonas, o ten stiklas, ir vairuotojai, kurie pavargę iki kaulų smegenų. Bet kai viskas sukasi kaip reikia – daiktai atvažiuoja per porą dienų, gyvi ir sveiki. Žemiau rašau atsakymus į klausimus, kuriuos man dažniausiai užduoda per žinutes, telefonu, kartais net parduotuvių eilėse.

Pirmi klausimai, kuriuos užduoda beveik visi

Kiek laiko iš tikrųjų važiuoja mikroautobusas iki Anglijos?

Na, nuo Vilniaus iki Londono – apie 1700 kilometrų. Teoriškai per 24 valandas galėtum nuvaryti be miego, bet tai neleistina. Realiai ant kelio praleidžia 36-40 valandų, plius keltas ar Eurotunelis, plius pasienis. Jeigu išvažiuoja pirmadienį ryte, trečiadienį jau pristato. Kartą kolega strigo Kale uoste šešias valandas dėl laivo gedimo. 2–3 dienos standartas, bet nepatikėk žadėtais 24 valandų pervežimais.

Ar tikrai saugu siųsti daiktus mikroautobusu, o ne dideliu vilkiku?

Saugiau ar mažiau saugu – sunku pasakyti. Vilkikai stabilesni, bet pervežimas mikroautobusu lankstesnis. Daiktai neperkraunami, tiesiog įsimeta ir varyk. Bet grindys ne tokios lygios. Prieš porą savaičių vežėme senovinį veidrodį – apsivyniojom kilimais, pridėjom antklodžių. Atvežėm sveiką. Mačiau, kaip kitos įmonės krauna maišus po dviračiais. Saugus būna, jei krauna sąmoningai.

Kada geriau rinktis siuntimą mikroautobusu nei DPD ar įprastą kurjerį?

Kurjeriai gerai mažoms siuntoms. Bet jei reikia pervežti dvidešimt dėžių, dviratį ir mamą prašomą kėdę – mikroautobusas laimi. Kurjeriai ima už kilogramą lyg auksą. Mikroautobusas ima už vietą. Du lagaminai – vežk paštu. Pusė kambario – skuisk pas mus. Dar pliusas: mikroautobuso vairuotojas dažnai padeda įnešti, jei nespėja maršruto.

Kiek kainuoja siųsti daiktus mikroautobusu į Angliją?

Kainos labai svyruoja. Maža dėžė – gal koks keturiasdešimt šešiasdešimt svarų. Didelis krovinys, pusė furgono – du-tris šimtus. Skaičiuojam pagal kubus arba svorį, bet dažniausiai pagal vietą. Londonas brangiau nei Birmingemas? Nebūtinai, bet centriniame rajone su parkavimo problemomis kantrybės kaina įskaičiuojama. Iš tikrūjų sunku pasakyti be sąrašo. Siųskit sąrašą – pasakysiu konkrečiai.

Supakuok teisingai, nors ir tingisi

Kaip supakuoti daiktus, jeigu jie važiuoja mikroautobusu į Londoną?

Stiprios dėžės, dviejų bangų. Ne maišai, ne pirkinių krepšiai. Buvau matęs klientą, kurio porcelianas suvyniotas į laikraštį ir įmestas į pūkinį maišą. Atvažiavo trupiniai. Apklijuokite lipnia juosta. Nepagailėkite burbulinės plėvelės – pigiau nei naujas televizorius. Pažymėkite „fragile“. Kuo tvirčiau supakuota, tuo ramiau miega ir vežėjas, ir tu.

Ar pakuojate jūs, ar turiu pakuoti pats?

Mes galime, bet mokėsi papildomai, apie trisdešimt-penkiasdešimt svarų valandai. Dažniausiai žmonės patys susitvarko. Elektroniką, meno dirbinius – verta profesionalios rankos. Drabužius? Suverti į maišus ir baik. Kartais padedu senyviems, nors neturėčiau. Tik nepamiršk – jei mes pakuojame, atsakome jei kas sudužo. Jei pats – dažniausiai atsakomybė tavo, nors visada ieškom sprendimų.

Kas nutinka, jei atvykus pasirodo, kad daiktai netelpa į sutartą vietą?

Aha, klasika. Sakai penkios dėžės, o atvažiavus – aštuonios ir dviratis. Jeigu netelpa – arba perskaičiuojam, arba dalį paliekam. Vietos neatsiranda stebuklingai. Kartais paspaudžiame, bet rizikuojam. Antrą daiktą tenka vežti kitu reisu. Todėl prašau: matuokite teisingai. Geriau būk sąžiningas iškart. Vairuotojai irgi žmonės – nesinori ginčytis trijų aukštų kieme prieš kaimynus.

Kainos, laikas ir kas slepiasi už pažadų

Ar reikia kažkur atvežti siuntinius, ar paima iš namų?

Abu variantai įmanomi. Paėmimas iš namų – standartas, bet jei kaimas užsimetęs – gali tekti atvažiuoti iki artimiausio miesto. Ne iš puikybės, bet laikas pinigai. O jei Londone be parkavimo – klientas neša iki furgono. Buvau Noting Hile, kai patys nešėm daiktus, nes bauda už stovėjimą šimtas penkiasdešimt svarų. Tokie realūs dalykai nutinka.

Kurioj vietoje mano siuntiniai būna ilgiausiai – kelyje ar sandėlyje?

Labai geras klausimas. Dauguma galvoja, kad ilgiausiai trunka važiavimas. Ne. Dažniausiai ilgiausiai jie stovi sandėlyje, laukdami pilno krovinio. Gerai, kai išvažiuoja per 24-48 valandas. Blogai, kai sako „pirmadienį“, o sėdi savaitę. Čia didysis skirtumas tarp normalios įmonės ir vėjų pūtėjų. Kelyje daiktas juda. O stovėdamas – tik dulka.

Ar galima sekti, kur yra mano siuntinys, kaip per DPD?

Ne visai kaip DPD. Dažniausiai duodam vairuotojo numerį, jis atsiunčia WhatsApp lokaciją. Senamadiška, bet veikia. Kai kurie naudoja GPS, bet ne visada atnaujinama. Aš mieliau, kai klientas skambina vairuotojui. Bent žino, kad realus žmogus, ne robotas. Prisipažinsiu, kartais pats nežinau, kur jis pastarąsias tris valandas jei neatsiliepia. Tada siūlau kavos ir kantrybės.

Kodėl kai kurios įmonės taip ilgai vėluoja su pristatymu?

Nes neturi savo mašinų. Pilna brokerių su gražiais puslapiais, bet be furgonų. Pažada antradienį, o paskui ieško kam perduoti tave. Arba laukia pilno krovinio, kad nereikėtų važiuoti pustuščiam. Logiška verslui, bet klientui – blogai. Ypač jei nemeluoja iškart. Blogiausi tie, kurie žino, kad penktadienį, bet terlioja antradienį. Aš vertinu atvirumą.

Kiek prieš laiką reikia užsakyti pervežimą į Angliją?

Idealiu atveju – savaite ar dvi. Ypač rugpjūtį ar prieš Kalėdas – studentai kraustosi, vietos baigiasi greičiau nei alus vakarėlyje. Skubiai įmanoma, bet brangiau. Kartais paskambina ketvirtadienį: „rytoj reikia!“ Sunku. O jei lankstus per savaitę – randam. Antradieniai ir ketvirtadieniai geriausi išvykimams, gal nuo keltų grafiko, nors čia tik spėjimas.

Realybė ir problemos, kurias mačiau per 20 metų

Ar pasitaikė, kad siuntiniai dingsta arba sulūžta?

Dingsta retai. Mašinoje pilna svetimų daiktų – sunku paimti vieną neliečiant kitko. Sulūžta – taip. Dažniausiai dėl blogo pakavimo arba krovos. Mačiau, kai porcelianas atsidūrė apačioje, o ant viršaus spinta. Numekeno. Mūsų firmoje stengiamės neversti vertingo be žymos, o ir tada atsargiai. Bet šimtaprocentinių garantijų nebūna. Pasakyčiau daugiau, bet tai jau atsargumo reikalas.

Ar teko susidurti su sukčiais ar apgavystėmis rinkoje?

Sukčiai reti, bet pilka zona – taip. Paima avansą, paskui reikalauja papildomai, esą automobilis užstrigo. Arba laiko daiktus įkaitais. Patarimas: jei nėra įmonės kodo, adreso, sąskaitos – nepirk. Jei tik Messenger be nuotraukos – bėk. Tikros tos, kurios dirba metų metus. Nulis blogų atsiliepimų irgi įtartina, beje. Visada yra vienas neišlaukęs klientas.

Ar galima vežti gyvūnus kartu su daiktais mikroautobusu?

Techniškai galima, bet tik pagal veterinarinius reikalavimus, TRACES, skiepais. Gyvūnas turi važiuoti salone, ne krovinyje. Aš nenoriu atsakomybės – jei kas atsitiks, nemiegosiu. Buvom vežę katiną priekinėje vietoje – šeimininkas sumokėjo dvigubai. Atvežėm. Bet tai išimtis. Specialistai daro geriau. (Ups, o šiaip ne vežime turėjau galvoy, o salone, nežinau kodėl pasakiau vežime.)

Kas jei gavėjas negali būti vietoje pristatymo metu?

Skambini kaimynui, palieki raktus, arba perderiname laiką. Jei jau Anglijoje – papildoma diena kainuos. Kartais paliekam sandėlyje už penkiolika svarų dienai. Buvęs atvejis, kai daiktus palikom tvarte – šeimininkas sakė sausa. Kaimynė paskui paskambino, kad tvarte tvarkingiau nei jos bute. Gerai baigėsi. Bet stenkis būti vietoje arba turėti pasitikėjimą vertą kaimyną.

Anglija konkrečiai – vietovės ir Brexit

Kokie populiariausi miestai, į kuriuos vežate siuntinius?

Londonas be konkurencijos. Birmingemas, Mančesteris, Notingamas. Dar Pitris, Bostonas (ne JAV), Kings Lynas – lietuvių bendruomenės. Škotija pasitaiko, bet retokai, nes toli. Vairuotojai mėgsta maršrutus, kur sugrįžta pilnu. Anglijos pietryčiai, šiaurės vakarai – normalu. Vakarų pakrantė jau brangiau, nes reikia grįžti tuščiau. Bet jei moki – važiuoja visur.

Ar taisyklės skiriasi siunčiant į Londoną ir į mažesnius miestelius Šiaurėje?

Muitinė – vienoda. Brexit visus palietė lygiai. Bet logistika skiriasi. Mažas kaimelis Šiaurėje – papildomas laikas ir pinigai. Kai kurie atsisako, nebent susimoka. Škotijoje muitinė kartais būna kapriziškas (hm, turiu galvoy „kapriziška“, nes muitinė moteriška, bet gyvai taip išlenda). Mažuose pasienio postuose po Brexit viskas kasinėjasi giliau nei anksčiau.

Kaip Brexit pakeitė siuntinių gabenimą į Angliją mikroautobusais?

Iki Brexit viskas buvo paprasčiau. Dabar reikia deklaracijų: CN22, CN23. EORI padeda. Asmeniniams daiktams – packing list. Mėsa, pienas, augalai – draudžiama be leidimų. Sieną kertant gali sustabdyti. Kartais prašauna, kartais sulaiko pusdieniui. Vienintelis pliusas – mikroautobusai mažesni, retai nukreipia į pilną patikrą. O vėlgi, nežinau ar čia šimtu procentų taisyklė, savaitė nuo savaitės keičiasi.

Ar galiu siųsti maisto produktų ar augalų į Angliją?

Oficialiai – sunku. Augalai be fitosanitarinio – ne. Mėsa, sūriai – tikrai ne. Sausi produktai, konservai – gal. Bet žmonės slepia saldumynus tarp drabužių. Kartais praeina, kartais konfiskuoja. Nerekomenduoju. Ypač dėl medaus – aš tiksliai nebepamenu ar leidžiama. Saugiau nieko gyvulinio ar augalinio siųsti. Nuperk Tesco atsivežęs. Jei labai reikia mamos uogienės – rizikuoji pats.

Ar asmeninių daiktų gabenimas į Angliją apmokestinamas?

Jei kraustaisi ir daiktai naudoti virš šešių mėnesių – pildai TOR1 formą, gali išvengti mokesčių. Jei siunti dovaną ar parduotą daiktą – virš 135 svarų gali kilti PVM, muitas. Maži siuntiniai dažnai praslysta, bet tai nereiškia, kad legalu. Sąžiningai deklaruok. Tarp mūsų, muitininkai mikroautobusą tikrina silpniau nei vilkiką. Bet rizika – tavo. Aš už sąžiningumą.

Paskutiniai dalykai prieš spaudžiant užsakyti

Ką reiškia „dalinis krovinys“ siunčiant mikroautobusu?

Tai nevaišini viso furgono. Reikia dviejų kubų? Paimi du kubus, likusią vietą užima kiti. Mokai proporcingai. Populiariausia žmonėms, siunčiantiems keletą dėžių. Pilnas krovinys – visas mikroautobusas tavęs. Tada veži sofą ir šaldytuvą. Daliniam sofos netelpa, nebent maža iš IKEA. Skiriasi kainodara ir lūkesčiai nuo pat pradžių. Visada klausk, kuris variantas tave aptarnauja.

Ar galima vežti dviratį ar nedidelį motociklą mikroautobusu?

Dviratį – taip, nusiimk vairą, apgink padangas. Užima keturių dėžių vietą, bet įmanoma. Motociklą – jau sunkiau. Nėra rampų ir tvirtinimo. Mažą motorolerį – jei sutampa. Didelį – vežkit pas specialistus. Per metus esu vežęs du motorolerius ir šimtus dviračių. Dar dažnai vežame golfo įrangą su dviračiais – vairuotojai keikiasi, bet sutalpina.

Ar galima mokėti vairuotojui grynaisiais, ar tik pavedimu?

Teoriškai galima viskas, bet aš renkuosi pavedimą. Grynieji – buhalterijos košmaras, ne visada su kvitu. Jei vairuotojas ima tik grynuosius be jokio dokumento – budėk. Yra dirbančių „antuke“. Banko pervedimas palieka pėdsaką. Depositas prieš kelionę normalu, likutis pristačius – standartas. Pasitikiu tais, kurie rodo įmonės rekvizitus. Kurie slepia – turi ką slėpti.

Ką daryti, jei radau pigesnį pasiūlymą iš kito vežėjo?

Palygink ne tik kainą. Ar paima iš namų? Ar draudimas įskaičiuotas? Kartais pigiau – be nieko. Mačiau: „vežu už trisdešimt svarų“. Nu važiuos, bet ar atveš? Ar neprikraus ant šiukšlių? Sutaupai dvidešimt svarų, prarandi nervus. Nebrangiau visada geriau. Bet jei žemiau rinkos – kablys yra. Pasidomėk rekomendacijomis. Geriau ramus miegas nei ekonomija.

Koks paskutinis patarimas prieš siunčiant daiktus?

Nenusimink jei nepasisekė iš pirmo karto. Geriausias greitas ir saugus siuntinių transportavimas mikroautobusais Anglija vyksta kai kalbatės kaip žmonės, ne robotai. Pasakyk ką veži, kiek, kur. Klausyk patarimų. Ir neskubėk spausti „patinka“ po skelbimu – paskambink. Pokalbis balsu daug pasako. Bent jau parašyk ilgesnę žinutę, ne tik „kiek?“. Tada atsakymas bus žmogiškesnis.

Išvada

Per du dešimtmečius šitam darbe supratau, kad greitas ir saugus siuntinių transportavimas mikroautobusais Anglija nepriklauso nuo didžiulių mašinų ar magiškų sistemų. Priklauso nuo žmonių – ar sąžiningai pasako ką veža, ar gerai supakuoja, ar vairuotojas nepervertina savo jėgų. Visada yra rizika, visada yra nežinios. Bet jei renkiesi patikimą žmogų, kuris nebijo pasakyti „nežinau“ arba „gauk geresnę dėžę“, kelionė būna sklandi. Skambink, klausk, lygink – ir nepirk katinas maiše. Labiau apsimoka ramybė nei dešimt svarų ekonomija.