Greitas ir lankstus krovinių transportavimas į Angliją 24/7

Įvadas

Jei planuoji pervežimą į Angliją ir ieškai žmogaus, kuris tikrai žino, kaip viskas veikia – esi čia. Dirbu šioje srityje jau beveik 15 metų, ir per tą laiką mačiau viską: ir sklandžius pervežimus, ir tikras katastrofas, kai klientai patikėjo netinkamai įmonei ir liko be savo daiktų arba sumokėjo dvigubai daugiau nei reikėjo. Šiame straipsnyje (na gerai, čia aš tiesiog tau aiškinu, kaip viskas vyksta) papasakosiu, kaip iš tikrųjų veikia greitas ir lankstus krovinių transportavimas į Angliją 24/7, kokie kainų skirtumai, ką reikia žinoti prieš užsakant, ir kaip nepakliūti į spąstus. Nes tikrai – ne visos įmonės sąžiningos, ir aš tau pasakysiu tiesiai, kaip yra.

Kaip veikia pervežimas į Angliją

Kiek laiko užtrunka pervežimas iš Lietuvos į Angliją?

Tai priklauso nuo kelių dalykų, bet paprastai – nuo 2 iki 4 dienų. Jei veži tik dalį krovinio (pavyzdžiui, kelis baldus ar dėžes su daiktais), gali būti greičiau, nes dažnai vyksta daliniai reisai. Bet jei tai pilnas pervežimas su visu turiniu – reikia skaičiuoti maždaug 3-4 dienas. Žinoma, jei piko sezonas (liepos-rugpjūčio mėnesiai, prieš Kalėdas) – gali užtrukti ilgiau. Vieną kartą turėjome klientą, kuris norėjo pervežti per 5 dienas prieš Kalėdas, tai teko laukti beveik savaitę, nes visi vairuotojai buvo užimti. Taip kad planuok iš anksto.

Ar galima užsakyti skubų pervežimą tą pačią dieną?

Teoriškai – taip, bet praktikoje tai labai retai įmanoma. Jei turi labai mažai daiktų (keletą dėžių), gali pavykti surasti vairuotoją, kuris tuo metu važiuoja tuo pačiu maršrutu ir gali paimti tavo krovinį kaip papildomą. Bet jei reikalingas pilnas sunkvežimis ar didelis mikroautobusas tą pačią dieną – tikėtina, kad teks palaukiti bent vieną dieną. Aš visada sakau klientams: jei gali – planuok bent 2-3 dienas į priekį, bus ramiau ir pigiau.

Kokie dokumentai reikalingi pervežimui į Angliją?

Čia reikia žinoti kelis dalykus. Pirma – jei veži asmeninius daiktus, paprastai reikia tik sąrašo (invoice arba packing list). Bet jei tai verslo krovinys arba daiktai, kurių vertė viršija tam tikrą sumą, gali prireikti muitinės dokumentų. Po Brexit situacija pasikeitė, ir dabar reikia užpildyti importo deklaraciją. Čia aš pats kartais pasimetaudavau, nes taisyklės keičiasi, geriausia pasitikslinti su įmone, kurią samdai. Kartais reikia ir draudimo dokumentų, ypač jei perveži brangesnius daiktus. Vienas mano klientas vežė senelio paveikslą, vertą kelių tūkstančių – teko viską įforminėti kaip reikia, nes kitaip būtų praradęs.

Ar reikia mokėti muitą pervežant į Angliją?

Po Brexit Anglija yra nebe ES narė, taigi muitinės procedūros yra būtinos. Tačiau – jei veži asmeninius daiktus, kurie buvo naudojami ir yra tavo nuosavybė, muitas paprastai netaikomas. Bet yra niuansas: jei veži naujus daiktus, kurių vertė viršija tam tikrą sumą (dabar tai maždaug 135 svarai), gali tekti mokėti PVM. Čia tiksliai nepasakysiu, nes taisyklės keičiasi, bet žinok, kad gali būti papildomų išlaidų. Geriau pasiklausk konkrečiai savo pervežimo įmonės, jie turėtų žinoti aktualias taisykles.

Kainos ir kaip jas suprasti

Kiek kainuoja pervežimas į Angliją?

Čia labai priklauso nuo to, ką veži ir kokiu būdu. Mažas pervežimas (keletas dėžių, gal vienas didesnis daiktas) gali kainuoti nuo 200 iki 400 eurų. Pilnas sunkvežimis (visas namų turinys) – nuo 1500 iki 3000 eurų, priklausomai nuo atstumo ir papildomų paslaugų. Bet čia dar reikia pridėti draudimą, galbūt pakavimo paslaugas, jei reikia. Aš visada sakau klientams: pigiausia variantą rasi, bet kartais verta permokėti šiek tiek ir gauti geresnę paslaugą. Nes kartais tas pigumas virsta dideliais nuostoliais.

Kodėl vienos įmonės siūlo pigiau, o kitos brangiau?

Yra kelios priežastys. Pirma – kuro kainos, kurios svyruoja. Antra – kiek užimti vairuotojai, sezoniškumas. Trečia – įmonės reputacija ir patirtis. Ketvirta – kokie papildomi dalykai įeina į kainą: draudimas, pakavimas, sandėliavimas, pagalba iškraunant. Kartais pigi įmonė pasiūlo mažą kainą, bet po to prideda visokius mokesčius: už krovinio svorį, už aukštą, už laiptus, už parkingą. Iš tikrųjų gali išėsti brangiau nei pas brangesnę įmonę, kuri viską įskaičiavo iš karto. Čia reikia skaityti smulkiai parašytą sąlygą, aš pats kartais susižaidžiau, kol išmokau.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Čia reikia galvoti sveikai. Jei skirtumas nedidelis (50-100 eurų), galima rinktis pigesnį, jei įmonė turi gerus atsiliepimus. Bet jei kas nors siūlo pusę kainos nei kiti – čia jau raudona vėliava. Vieną kartą turėjau klientą, kuris pasiėmė labai pigų pervežimą, o paskui paaiškėjo, kad jo daiktai bus vežami su dar 5 kitų žmonių kroviniais, ir pristatymas užtruko 2 savaites vietoj 3 dienų. Taip kad čia – saugokis per gerų pasiūlymų.

Kaip sutaupyti pinigų pervežime?

Yra keli būdai. Pirmas – veži tik būtiniausius daiktus, kuo mažiau, tuo pigiau. Antras – jei gali, pats pakavok daiktus, nereikės mokėti už pakavimo paslaugas. Trečias – rinkis dalinį krovinį, jei tavo daiktai tilps į dalį sunkvežimio, mokėsi tik už tą dalį. Ketvirtas – planuok iš anksto, ne sezono metu (pavyzdžiui, vasarą ar prieš Kalėdas) kainos paprastai mažesnės. Penktas – palygink kelių įmonių kainas, bet ne tik kainas, bet ir tai, ką jos siūlo už tą kainą.

Pasirenkant pervežimo įmonę

Kaip išrinkti patikimą pervežimo įmonę?

Čia svarbu žiūrėti kelis dalykus. Pirma – atsiliepimai internete, bet čia reikia būti atsargiam, nes gerus atsiliepimus galima nusipirkti. Geriau pasiklausti pažįstamų, kurie jau naudojosi pervežimo paslaugomis. Antra – kaip įmonė bendrauja: jei atsako greitai, aiškiai, į visus klausimus – geras ženklas. Jei vengia atsakyti arba kalba miglotai – blogas ženklas. Trečia – ar turi aiškią sutartį su visomis sąlygomis. Ketvirta – ar siūlo draudimą. Penkta – ar turi fizinį biurą, adresą, kurį gali patikrinti. Aš pats visada sakau: jei įmonė veikia tik per Facebook ir neturi jokio adreso – rizikuojama.

Ką daryti, jei pervežimo įmonė nevykdo pažadų?

Čia priklauso nuo to, kas nutiko. Jei vėluoja pristatymas – pirma susisiek ir pasitikslink, kas vyksta. Jei tiesiog ignoruoja – rašyk el. laišką su viskuo, kas buvo sutarta, ir nurodyk terminą, kada turi būti išspręsta. Jei niekas nepadeda – gali kreiptis į vartotojų teises ginantis instituciją, bet čia jau ilgas procesas. Geriausia – iškart rinktis patikimą įmonę, nei po to kovoti. Vieną kartą turėjau klientą, kuris patikėjo įmonei, kuri tiesiog dingo po to, kai gavo avansą. Pinigų taip ir neatgavo, nors kreipėsi į teismą. Taip kad čia – atsargumas svarbiausia.

Ar verta naudotis tarpininkais?

Tarpininkai (brokeriai) – tai įmonės, kurios suranda pervežėją už tave, bet patys nieko neveža. Jie ima savo maržą, taigi mokėsi brangiau. Bet jie gali sutaupyti laiko, jei pats nesi nori ieškoti. Čia kaip su bet kuo: yra gerų tarpininkų, yra blogų. Jei naudojiesi tarpininku – pasitikslink, kas tikrai veš tavo daiktus, nes kartais tarpininkas parduoda užsakymą kitai įmonei, ir tu net nežinai, kas tikrai veš. Aš asmeniškai dažniausiai patariu tiesiogiai kreiptis į pervežimo įmonę – pigiau ir aiškiau.

Kaip patikrinti įmonės patikimumą?

Yra keli būdai. Pirma – paieška internete su žodžiu "atsiliepimai" arba "skundai". Antra – patikrink, ar įmonė įregistruota Juridinių asmenų registre, ar turi PVM mokėtojo kodą. Trečia – paskambink ir pasikalbėk, dažnai pokalbio metu jau galima suprasti, ar žmogus sąžiningas. Ketvirta – paprašyk nuorodų į ankstesnius klientus (čia ne visi sutinka, bet jei įmonė tikrai patikima, turėtų būti bent keli). Penkta – jei įmanoma, aplankyk jų biurą ar sandėlį. Vienas mano draugas rinkosi įmonę, kuri neturėjo jokio fizinio adreso, tik telefoną – ir po to labai gailėjosi.

Kas vyksta pervežimo metu

Kaip vyksta pats pervežimo procesas?

Paprastai taip: pirma – susitari dėl datos ir kainos, antra – pasirašai sutartį, trečia – jei reikia, įmonė atvažiuoja ir supakuoja daiktus (arba pats pasipakuoji), ketvirta – daiktai pakraunami į sunkvežimį, penkta – vairuotojas važiuoja į Angliją, šešta – iškraunami ir pristatomi į nurodytą adresą. Per visą procesą turėtų būti komunikacija: žinutės ar skambučiai, kur tau praneša, kur dabar yra krovinys. Jei įmonė nepraneša nieko – tai blogas ženklas. Aš pats visada rekomenduoju rinktis įmones, kurios siūlo GPS sekimą, tai dabar jau standartas.

Ką daryti su vertingais daiktais?

Vertingus daiktus (brangius papuošalus, elektroniką, meno kūrinius) reikia deklaruoti atskirai ir apdrausti. Paprastai standartinis draudimas neapima visos vertės, todėl gali prireikti papildomo draudimo. Taip pat verta daryti nuotraukas prieš pervežimą, kad būtų įrodymas, koks buvo daikto būklė. Vienas mano klientas vežė senąją šeimos gitarą, vertę kelis šimtus eurų, ir ji buvo apgadinta per pervežimą – gerai, kad turėjo draudimą ir gavo kompensaciją. Be draudimo būtų likęs su nuliu.

Ar galima vežti gyvūnus į Angliją?

Taip, bet tai atskira procedūra. Reikia mikročipo, skiepų (ypač pasiutligės), sveikatos sertifikato, ir kartais net karantino. Anglija turi gana griežtas taisykles dėl gyvūnų įvežimo. Čia jau reikia konsultuotis su veterinaru, nes taisykles keičiasi, ir aš pats tikrai ne visada žinau naujausius reikalavimus. Geriau pasiklausk specialisto. Taip pat yra įmonių, kurios specializuojasi būtent gyvūnų pervežime, gal verta jomis pasinaudoti.

Kas nutinka, jei daiktai pametami ar sugadinami?

Čia priklauso nuo to, ar buvo draudimas. Jei buvo – turėtumei gauti kompensaciją, bet čia gali būti biurokratija, ir procesas gali užtrukti. Jei draudimo nebuvo – gali bandyti reikalauti kompensacijos pagal sutartį, bet čia jau kaip pasiseks. Dėl to aš visada sakau: draudimas nėra prabanga, ypač jei veži brangesnius daiktus. Vienas mano pažįstamas vežė visą savo namų turtą į Angliją, ir dėžė su brangiais daiktais tiesiog dingo – nes buvo draudimas, gavo dalį pinigų atgal, bet vis tiek buvo nemalonu.

Praktiniai dalykai

Kaip paruošti daiktus pervežimui?

Pirma – išrūšiuok: ką veži, ką palieki, ką išmeti. Antra – gerai supakuok: dėžės turi būti tvirtos, daiktai saugiai įdėti, trapi daiktai – atskirai su amortizacija. Trečia – viską susirašyk, kad žinotum, kas kur. Ketvirta – jei pats pakuoji, palik vietos tarp daiktų, kad jie nesiskaldytų per kelionę. Penkta – jei turi labai didelių daiktų (pvz., pianinas, didelė spinta) – geriau samdyk profesionalus, nes jie žino, kaip tinkamai išmontuoti ir supakuoti. Aš pats mačiau, kaip žmonės patys bandė vežti pianiną ir labai gailėjosi.

Kada geriausia planuoti pervežimą?

Geriausia planuoti iš anksto, bent kelios savaitės iki norimos datos. Jei pervežimas reikalingas skubiai – gali būti brangiau ir ribotas pasirinkimas. Sezoniškai: brangiausi laikai – liepos-rugpjūčio mėnesiai (kai žmonės persikelia po mokslo metų) ir gruodis (prieš Kalėdas). Pigiausi – žiemą, ypač vasario-kovo mėnesiai. Bet čia visada priklauso nuo konkrečios situacijos. Vieną kartą turėjau klientą, kuris norėjo pervežti per Kalėdas, ir sumokėjo trigubai daugiau nei būtų sumokėjęs kitu metu. Taip kad jei gali – planuok iš anksto ir ne piko metu.

Ką daryti su baldais – vežti ar pirkti naujus?

Čia priklauso nuo kelių dalykų: kiek baldai verti, kiek jie seni, kiek kainuotų nauji, ir kiek kainuotų pervežimas. Jei baldai brangūs ir mylimi – vežk. Jei seni, prastos būklės – geriau pirkti naujus Anglijoje. Taip pat reikia galvoti apie aplinkosaugą: vežti senus baldus gali būti ekologiškiau nei pirkti naujus. Vienas mano klientas vežė visą savo seną medinį komplektą iš Lietuvos, nors galėjo nusipirkti naują Anglijoje už panašią kainą – bet jam buvo svarbu turėti tuos pačius baldus, nes jie turėjo sentimentalią vertę.

Ar reikalingas draudimas pervežimui?

Taip, tikrai rekomenduoju. Standartinis draudimas paprastai įeina į kainą, bet jis dažnai turi ribas – pavyzdžiui, iki tam tikros sumos už daiktą. Jei veži brangesnius daiktus – verta papildomai apdrausti. Draudimas apsaugo nuo nuostolių dėl avarijų, vagysčių, sugadinimo. Vienas mano patarimas: perskaityk draudimo sąlygas, nes ten gali būti išimčių (pvz., jei pats netinkamai supakavai, arba jei daiktas buvo jau sugadintas). Taip pat pasitikslink, ką reikia daryti, jei nutinka žala – dažnai reikia nedelsiant pranešti ir pateikti įrodymus.

Dažniausiai klausimai

Ar galima pervežti mašiną į Angliją?

Taip, bet tai jau kitas procesas nei paprastas krovinių pervežimas. Reikia atlikti techninę apžiūrą, sumokėti eksporto mokesčius, suregistruoti Anglijoje. Taip pat reikia žinoti, kad kai kurie seni automobilai gali net neatitikti Anglijos standartų. Čia jau reikia konsultuotis su specialistais, aš pats šioje srityje nesu ekspertas, geriau pasiklausk žmogaus, kuris tuo užsiima kasdien. Vienas mano draugas vežė seną "Volga" iš Lietuvos, tai buvo tikras nuotykis su dokumentais.

Ką daryti, jei pervežimas vėluoja?

Pirma – susisiek su įmone ir pasitikslink, kas vyksta. Kartais vėluojama dėl eismo, oro sąlygų, kitų nenumatytų dalykų. Jei vėluoja labai smarkiai ir tai jau kelia problemų (pvz., turi sutartą buto perdavimą), gali reikalauti kompensacijos, bet čia jau priklauso nuo sutarties sąlygų. Geriausia iškart susirašyti viską, kas buvo sutarta žodžiu, el. laiškuose, kad vėliau būtų įrodymas. Aš pats visada sakau: geriau turėti per daug dokumentų nei per mažai.

Ar galima pervežti maisto produktus?

Maisto produktų pervežimas į Angliją yra ribojamas. Negalima vežti mėsos, pieno produktų, kai kurių vaisių ir daržovių. Bet galima vežti gerai supakuotus maisto produktus, kurie nėra greitai gendantys (pavyzdžiui, makaronai, konservai, kava). Po Brexit taisykles dar labiau sugriežtino, todėl geriau pasitikslinti prieš vežant. Vienas mano klientas bandė vežti naminius cepelinus, ir jie buvo konfiskuoti muitinėje. Taip kad čia – atsargiai.

Kaip elgtis su muitine?

Jei viskas tvarkoje, muitinėje neturėtų būti problemų. Bet reikia turėti visus reikalingus dokumentus: sąrašą daiktų, draudimo dokumentus, jei reikia – importo deklaraciją. Būk pasiruošęs atsakyti į klausimus, ką veži, kam, kokia vertė. Jei viskas aišku ir dokumentai tvarkoje – muitininkas paprastai greitai paleidžia. Bet jei kažkas neaišku – gali užtrukti. Vienas mano patarimas: nebandyk vežti nieko draudžiamo, nes baudos gali būti didelės.

Ką daryti su dideliais daiktais?

Didelius daiktus (baldus, buitinę techniką) reikia išmontuoti, jei įmanoma, ir gerai supakuoti. Jei pats nemoki – samdyk profesionalus. Taip pat reikia žinoti, ar jie tilps į sunkvežimį ir ar bus galima įnešti į namą per duris, liftą. Kartais tenka išardyti duris ar langus, čia jau reikia papildomų žmonių ir laiko. Vienas mano klientas turėjo labai didelį akvariumą, tai buvo tikras iššūkis – teko samdyti net keturis žmones, kad išneštų ir vėl surinktų.

Ar galima pervežti baldus su vietine komanda?

Taip, daugelis pervežimo įmonių siūlo pilną paslaugą: atvažiuoja, išmontuoja, supakuoja, pakrauna, veža, iškrauna, surenka. Žinoma, tai brangiau nei pats viską daryti, bet sutaupai laiko ir nervų. Yra įmonių, kurios specializuojasi tik pervežime su komanda, yra tokių, kurios tik veža, o pakavimas tavo reikalas. Čia jau tavo pasirinkimas ir biudžetas. Aš pats dažnai patariu: jei turi laiko ir noro – pakavimas pats, jei nori patogiai – samdyk viską.

Ką daryti, jei pervežimo metu kažkas ne taip?

Pirma – nepanikuok. Antra – dokumentuok: daryk nuotraukas, rašyk pastabas. Trečia – nedelsiant susisiek su įmone ir pranešk apie problemą. Ketvirta – jei reikia, kreipkis į draudimo kompaniją. Penkta – jei niekas nepadeda, galvoje apie teisines priemones, bet čia jau kraštutinis atvejis. Svarbu viską fiksuoti, nes vėliau gali būti sunku įrodyti. Aš pats turėjau atvejį, kai klientui buvo pristatyti ne tie daiktai – gerai, kad buvo sąrašas ir nuotraukos, pavyko išspręsti be teismo.

Išvada

Taigi, jei planuoji pervežimą į Angliją – dabar jau žinai pagrindinius dalykus. Svarbiausia: rinkis patikimą įmonę, viską sutvarkyk iš anksto, neignoruok draudimo, ir turėk visus dokumentus. Greitas ir lankstus krovinių transportavimas į Angliją 24/7 įmanomas, bet tam reikia tinkamo planavimo ir tinkamos įmonės. Jei kyla klausimų – visada gali pasiklausti, aš čia tam, kad padėčiau. O jei jau turi patirties su pervežimu į Angliją – pasidalink, bus naudinga kitiems.