Greitas ir ekonomiškas daiktų pristatymas į Angliją jau šiandien – realybė be pagražinimų

Dvidešimt ketveri metai perkraustymų versle – kartais atrodo, kad mačiau viską. Žmonės skambina ir klausia, kaip greitai ir nebrangiai nusiųsti daiktus į Angliją. Greitas ir ekonomiškas daiktų pristatymas į Angliją jau šiandien tikrai įmanomas, bet ne stebuklas. Reikia žinoti keletą dalykų, kuriuos Google nerodys. Aš pasistengsiu paaiškinti paprastai, kaip prie kavos. Kartais nukrypsiu, bet esmę pasakysiu. Nes nieko blogiau, nei tikėtis, kad siunta į Londoną nukeliaus per dvi dienas už trisdešimt eurų. Taip nebūna. Beveik niekada. (O jei kas nors žada – bėkite.)

Kainos, kurios kartais pakiša koją

Kiek dabar kainuoja siųsti daiktus į Angliją?

Na, priklauso. Jei veši du lagaminus – viena, jei butą – kita. Šiaip nedidelės siuntos kaina svyruoja apie šešiasdešimt–devyniasdešimt eurų. Didžiosiose kompanijose brangiau. Mažesni vežėjai dažniausiai pigiau, bet svarbu klausti – ar įskaičiuoti degalai? Ar yra draudimas? Kartais mažesnė kaina reiškia tik tai, kad kas nors pamiršo kažką pridėt. Klausk tiesiai – kas įskaičiuota. Kitaip paskui gali nemaloniai nustebinti sąskaita.

Ar galiu kažkaip sumažinti kainą, jei mano biudžetas tikrai ribotas?

Taip. Pirmiausia – pakuok kompaktiškai. Prisimenu klientą iš Kauno, vežė dešimt tuščių dėžių. Pasakiau – suspausk į maišus. Sutaupė trečdalį vietos. Rinkis bendrą krovą – daiktai važiuoja su kitais. Trunka ilgiau, bet pigiau. Ir nešiukšlėk nereikalingų. Kartais parduoti foteliuką čia ir nusipirkti ten – protingiau. Eik į turgų. Be to, penktadieniais kainos paauga, kai visi skuba. Nežinau kodėl, bet taip yra.

Kodėl vieni vežėjai kainuoja dvigubai pigiau nei kiti? Ar čia sukčiai?

Ne visada sukčiai, bet reikia atsargiai. Kai kurie neturi licencijų, draudimų, sąskaitų neišrašo. Važiuoja su privačiu mikroautobusu. Kartais pasiseka, o kartais dingsta su užstatu arba palieka daiktus. Buvo atvejis – klientas rado vežėją skelbimuose pigiau perpus. Sugudo Vokietijoje, daiktai perlieti, draudimo – nėra. Aš ne visus smerkiu, bet jei kaina per gera, kad būtų tiesa, tikriausiai taip ir yra. Klausk, kodėl pigu.

Ar reikia mokėti prieš pristatymą, ar galiu atsiskaityti kai atsiimsiu?

Paprastai mokama dalis prieš – užstatą. Retai mačiau, kad kas leistų mokėti gavus daiktus. Mes imame trisdešimt procentų užstato, kad rezervuoti vietą fūroje. Kita dalis – prieš pristatymą. Derinama individualiai. Jei kas žada atvežti ir paskui gauti pinigus – gal ir realu, bet aš taip nedirbu. Reikia užtikrintumo, supranti? Arba ne, gal čia aš tik konservatyvus. Bet tiek metų versle išmokai nepasitikėti abejotinais pažadais.

Ar mokesčiai įskaičiuoti į tą kainą, kurią man pasakė telefonu?

Oi, dažna painiava. Kartais kaina telefone be PDV, be kuro priemokų. Paklausk: ar tai galutinė? Ar bus muitai? Nes Anglija – nebe ES. Jei siunti naujus daiktus, gali rasti sąskaitą muitinėje. Prašyk rašto – laišką, sutartį. Žodžiai telefone skrieja, o raštas lieka. Tiesa, kartais ir aš pamirštu paminėti apie stovėjimo mokestį Londone. Ten brangu. Kartais iki šimto svarų dienai, jei tenka laukti. Tai klausk dėl visko.

Kiek tai trunka ir kas veikia greitį

Kiek laiko užtrunka pristatymas į Angliją iš Lietuvos?

Direktinis važiavimas – apie keturias–šešias dienas. Jei mikroautobusas važiuoja bendru krovu, gali užtrukti iki dviejų savaičių, nes renka siuntas iš kitų miestų. Oro uoste – per dvi–tris dienas, bet brangiausias. Greitas pristatymas į Angliją jau šiandien galimas, bet dažniausiai tai reiškia, kad procesas prasideda šiandien – paimami daiktai, o atvyksta po kelių dienų. Tai normalu. Nei vienas sveikas vairuotojas nenuvažiuos iš Vilniaus į Londoną per pusdienį. Net jei labai skubėtų.

Ar gali daiktai atvykti per 2 dienas, jei labai reikia?

Techniškai taip, bet reikia trigubos kainos. Aš nesiūlau, nes klientai galvoja, kad dvi dienos – reiškia ryt. Ne, poryt. Ir tik jei viskas tobula. Buvo atvejis – klientė skambino penktadienio vakarą, reikėjo sekmadienį Londone. Ne, nebūna. Kartais aš pats stebiuosi, kaip greitai pavyksta, bet tai – neplanuojama. Planuok penkias dienas. O jei anksčiau – džiaukis kaip loterijos laimėjimu.

Kodėl mano siunta jau savaitę važinėja kažkur per Vokietiją?

Vokietijoje viskas stringa. Jei bendras krovas, vairuotojas renka iš visos Lietuvos, paskui per Lenkiją, Vokietiją, ir tik į keltą. Kartais sustoja sandėliuose perkrauti. Klientas galvojo, kad daiktai dingo, o jie tiesiog sėdėjo Hanovery, laukė kito krovinio. Tai normalu. Ne malonu, bet normalu. Toks jau greitas ir ekonomiškas variantas. Jei nori greičiau – rinkis direct, bet ten kita kaina. Visada taip.

Ar sekmadieniais ir šventadieniais irgi vežioja?

Ne. Reguliarūs reisai sekmadieniais stovi. Pristatymas Anglijoje – darbo dienomis, kartais šeštadienį. Sekmadienį net fūros ilsisi. Nebent skubi speciali siunta. Bet standartinis mikroautobusas? Pamiršk. Vairuotojai irgi žmonės. Be to, muitinės nedirba, sandėliai nedirba. Net jei kas važiuoja – niekas neatidarys. Šeštadienį dar galima derinti, bet sekmadienis – ne. Eik į parodą arba pasivaikščiok.

Koks pats greičiausias būdas nusiųsti daiktus į Londoną?

Pats greičiausias – lėktuvu, bet kaina kaip mažas automobilis. Tiesioginis furgonas – antras greičiausias, paima iš durų ir važiuoja be sustojimų. Verta, jei daug daiktų. Jei mažai – oru per DHL. Aš kažkada vežiau dokumentus lėktuvu, kaina beprotiška. Greičiausias dažniausiai reiškia brangiausias. Esmė – balansas. Neskiubi? Bendras krovas. Skubu? Direct. Labai skubu? Skrydis. Bet pagalvok, ar verti.

Popieriai, muitai ir kiti nemalonumai

Ar reikia kažkokių dokumentų siunčiant asmeninius daiktus į Angliją?

Taip, reikia inventoriaus sąrašo. Gali el. paštu, bet aprašyk, kas viduje. Jei nauji daiktai – reikia sąskaitų. Jei naudoti – pakanka sąrašo. Klausia ar reikia vizos – ne, tai siuntimas, ne persikėlimas. Nors jei persikraustai pats – kitos taisyklės. Jei siunti draugui – parašyk sąrašą. Jei muitininkas atidarys ir pamatys chaosą – vėluosi savaite. Ir jie atidarinėja. Kartais smalsumo vedini.

Ar gali muitinė kažką sulaikyti ir ką tada daryti?

Gali. Klientas siuntė penkis kompiuterius – UK muitinė įtarė prekybą. Sulaikė savaitei. Reikėjo paaiškinimų, kad perkraustomas butas. Galiausiai paleido, bet nervų kainavo. Nešiukšlk per daug vienos elektronikos – jie įtariai žiūri. Jei sulaikė – nereikia panikuoti. Paprašys popierių, pateik. Kartais apmokestina – sumoki ir pasiimi. Blogiausia, kai nežinai, kur kreiptis. Skambini man ir aš bandau padėti, nors teisininkai geriau žino.

Ar Brexit ką nors pakeitė siuntimui į Angliją 2024 metais?

O taip. Brexit viską apsunkino. Dabar trečioji šalis, reiškia – daugiau popierių, daugiau patikrų. Jei anksčiau daiktai važiuodavo beveik kaip ES viduje, dabar reikia muitinės deklaracijų net asmeniniams daiktams. Ne visada, priklauso nuo tipo... na, tiksliau, nuo kiekio. Aš šimtu procentų neseku kiekvieno reglamento keitimo (tai čia buhalterė mane pataisykite), bet esmė – dabar lėčiau ir brangiau negu prieš 2019-uosius. Dar sterlarpinigiai svyruoja. Tai jei mokėsi svarais – gali pasikeisti suma kol baigsis procesas.

Aš siunčiu dovana – ar irgi reikia deklaruoti?

Taip. Absoliučiai. Dovana nereiškia, kad praleis. Jei vertė didelė – apmokestins. Turi būti sąrašas. Ką siunti? Kam? Jei parašysi "dovanos" – muitininkas atidarys. Būk konkretus. Ir neverta siųsti brangios dovanos, nes gavėjas gaus sąskaitą muitui. Pernai moteris siuntė sūnui telefoną – jis gavo Royal Mail sąskaitą. Pyko baisiai. Aš ne prie ko, bet girdėjau. Deklaruok visada, net jei ir dovana.

Pakavimas, apsauga ir kitos smulkmenos

Ar turiu pats supakuoti, ar galite tai padaryti už mane?

Gali pats, jei turi dėžių. Mes irgi teikiame pakavimą. Kainuoja atskirai, bet apsimoka. Mes naudojame dvigubas gofruotas dėžes, burbulinę plėvelę. Ypač jei veši indus. Vienas vyrukas pernai pats supakavo televizorių į antklodę. Nu, neatlaikė kelio. Supykau ant jo šiek tiek. Jei pakuoji pats – daryk atsakingai. Vairuotojai neapkrauna švelniai. Kartais tenka tempti. Fūroje viskas juda. Kartais stipriai. Supakuok taip, lyg žinotum, kad kas nors mėtys. Nes taip ir bus.

Kokia pakuotė geriausia – kartonas, dėžės ar maišai?

Kartoninės dėžės. Gofruotos, dvigubo sluoksnio. Geriau nei maišai iš parduotuvių. Maišai tik drabužiams. Visko kito – į dėžes. Nepilk visko į milžinišką dėžę. Penkios vidutinės geriau nei viena sunki. Vairuotojai džiaugiasi tvarkingomis dėžėmis. Buvo atvejis – maišas su rėmu ir ant viršaus dviratis. Sandėlyje krautuvas net nusifotografavo. Parodžiau naujokams – taip nedarykit. Mes pasijuokėm, bet klientas tikriausiai nepatenkintas buvo.

Ar verta drausti siuntą ir kiek tai kainuoja?

Taip, verta. Kainuoja du–tris procentus nuo vertės. Jei siunta verta dešimt tūkstančių – tai du šimtai eurų. Skamba kaip niekis, bet kai nutinka – nebesisveria. Mačiau dėl vandens apliejimo prašė trijų tūkstančių. Apdraudęs – gavo. Kas sutaupė – verkė. Kai kurios įmonės duoda draudimą į kainą, bet klausk limito. Kartais apdraudžia tik iki mažos sumos, o pianinas brangesnis. Tada reikia papildomo draudimo. Nepasigailėsi.

Ką daryti jei atvykus paėmimui dar nesu visko supakavęs?

Nutinka dažnai. Vienas vyrukas atvėrė duris – chaosas. Dėžės neišlankstytos. Vairuotojas stovi. Nesijaudink, palauksim penkiolika minučių. Bet jei valanda – problemų, nes po tavęs kiti. Geriausia pasiruošk iš vakaro. Jei nespėji – paskambink prieš tai. Perkelsim paėmimą. Nes jei vairuotojas stovi ir žiūri, kaip tu mėtai kvepalus be apsaugos – visiems nemalonu. Ir kvepalai gali sulūžti. Sakiau gi – būna situacijų. Planuok laiką, bet jei šūdas (atleiskit) tikrai atsitiko – komunikuok. Tai pusė darbo.

Ar galiu siųsti ir sulankstomą dviratį, ir porą kėdžių vienoje siuntoje?

Gali. Daug kas taip daro. Bet dviratis nereguliarios formos. Jei dedi su kėdėmis, gali brauktis. Geriau dviratį apvynioti perklotu atskirai, o tarp jų – apsauga. Dažnai žmonės taupo ant pakuotės, paskui stebisi įbrėžimais. Sulankstomas dar pusė bėdos – mažiau užima. Jei normalus? Gali reikėt jo nimi (nuimti – oi, rašau greitai) priekinį ratą. Pasiruošk raktus. Arba mes tai padarom už papildomą mokestį. Kėdės – į viršų, sėdynėm žemyn, kad nenukristų.

Kas realybėje kartais vyksta ne pagal planą

Ką daryti jei siunta atėjo apgadinta?

Pirmiausia – fiksuok. Nuotraukos, vaizdo įrašas, kol neatidarinėji. Jei vežėjas šalia – pasirašyk aktą. Geriausia, kad būtų parašyta važtaraštyje. Skambink iš karto, ne po savaitės. Nes jei pasirašei, kad gavai sveiką, o paskui radai sulūžusį – vežėjas pasakys: pats sulaužei. Ir jis teisus, nes neįmanoma įrodyti. Aš turiu taisyklę: neprimesk kaltės, jei neįrodysi. Tai grubu, bet taip yra. Draudimo bendrovė irgi klaus – kodėl nefotografavai? Tai fotografuok. Čia ne pokštas.

Ar buvę atvejų, kai daiktai tiesiog dingsta?

Būna. Retai, bet būna. Ypač su nežinomais vežėjais. Pernai žmogus sumokėjo "tautiečiui su fūra". Telefonas išjungtas. Dingo trys kubai. Tyrimai, bet rezultato nulis. Rinkis tuos, kurie turi ofisą, sutartis. Didelėje kompanijoje bent žino, kur paskutinį kartą matė. Vienišas vilkas gali išnykti. Mes turime GPS, licencijas. Rizika mažesnė, bet ne nulinė. Niekas nepasakys kitaip. Ir dar – jei kaina per maža, tikėkis, kad kažkur kirpama kažkas.

O jei aš nurodžiau neteisingą adresą Londone?

Oi, Londone adresai – tragedija. Pašto kodas, gatvė, numeris – viskas turi sutapti. Suklydai vienu skaičiumi – gali atsidurti kitam gale. Skambink greitai. Jei fūra dar Lietuvoje – pataisom. Jei jau Anglijoje – sudėtingiau, moki už nukreipimą. Kartais kurjeriai skambina, bando surasti. Bet jei tuščias butas? Grįžta į sandėlį. Londone sandėlio mokesčiai – baisūs. Mačiau sąskaitas, kur už savaitę viršijo patį vežimą. Patikrink adresą dukart. Ir rašyk pašto kodą. Velnias, jis svarbiausias.

Kodėl kai kurios įmonės žada aukso kalnus, o paskui nekelia ragelio?

Todėl, kad pilna aferistų. Ir naujokų, kurie pasiima daugiau nei gali atvežti. Susimauna, paskui bijo atsakinėti. "Perkraustymas už devyniasdešimt devynis eurus" – mačiau. Paima užstatą, po to: fūra sugedo. Tyla. Arba kainą pakelia kelyje. Ką darysi? Daiktai jų fūroje. Moki arba palieki. Rinkis įmones, kurios turi ofisą, kodą. Jei tik WhatsApp – rizikuoji. Mačiau ašarų. Ne gražu. Dažnai nekelia, nes pinigai jau kišenėje.

Paskutiniai patarimai prieš užsakinėjant

Kada geriausia išsiųsti daiktus – pirmadienį ar penktadienį?

Pirmadienis ar antradienis – idealu. Fūra išvažiuoja, per savaitę pasiekia. Penktadienis – blogiausias. Paima daiktus, savaitgalis – stovi. Fūra pilna, jis ilsisi. Pirmadienį dar kiti paėmimai. Siunta padrikai lūš (lūžta? whatever, tiesiog guli). Be to, muitinė savaitgalį nedirba. Pirmadienis duoda visas darbo dienas. Laikas dirba tau. Planuok sekmadienį, vežk pirmadienį. Ir neverk prieš šventes – visi skuba, klysta.

Ar tikrai jau šiandien galima pradėti siuntimą, ar dar galiu apsigalvoti?

Taip, galima. Pasirink greitą ir ekonomišką daiktų pristatymą į Angliją jau šiandien – paskambink, susitark dėl paėmimo. Net jei dar nepakavai, procesas prasideda nuo užsakymo. Jei apsigalvoji per dieną ar dvi – dažniausiai grąžinam užstatą, jei dar nevežėm. Jei fūra jau prie namų – neišeis. Bet realiai klientai paskambina ryte, o vakare žino, kad rytoj paims. Tai šiandien tikrai rasi sprendimą. Tik nesedėk ilgai. Kuo ilgiau delsi, tuo brangiau gaunasi. Kuro kainos kyla, vežėjai irgi koreguoja. Daryk dabar.

Dvdešimt ketveri metai – daug istorijų, o klausimai tie patys. Greitas ir ekonomiškas daiktų pristatymas į Angliją jau šiandien įmanomas, jei neieškosi stebuklų ir rinksi patikimą partnerį. Neprisk savo daiktų primadonai su skelbimu, skaityk sutartis ir klausk, net jei kvaila atrodo. Geriau paklausti dabar, nei verkti po to. Sėkmės, o jei ką – rašyk. Atsakysiu kai galėsiu, kartais vėlai vakare, nes pyksta jei neatsakau, bet stengiuos.