Greitas daiktų vežimas Anglijon moderniais mikroautobusais: ką svarbu žinoti prieš renkantis pervežimą?

Na, jau kokių 23 metus kapstausi tarptautiniuose perkraustymuose, ir jei manęs kas paklaustų, kas pasikeitė, tikrai pasakyčiau – žmonės dabar nori visko greičiau. Anksčiau tai fūros, konteineriai, mėnesiai laukimo... O dabar skambina ir klausia: „Ar galit greitai į Angliją išvežt daiktus mikroautobusu?“ Ir taip, šiuolaikiniai mikroautobusai tikrai pakeitė situaciją. Jie manevringi, greiti, o jei parinktas tinkamas modelis – daiktų telpa stebėtinai daug. Bet yra dalykų, kuriuos verta žinoti prieš renkantis. Šitame pokalbyje atsakysiu į dažniausius klausimus, kokiais mane užpila klientai, ruošdamiesi perkraustymui į JK.

Iš pradžių – apie tuos mikriukus ir greitį

Kiek laiko iš tikrųjų trunka daiktų vežimas į Angliją su mikroautobusu?

Dvi–tris paras, jei be sustojimų kolekcionuoti. Mūsų modifikuoti Mercedes ar Renault Master gali spausti iki Londono per trisdešimt šešias valandas su dviem vairuotojais. Realiai – pirmadienį pasiėmė, trečiadienį jau galit derintis atsiimt. Nebus taip, kad sekmadienį vakare pakraus ir pirmadienį ryte atsibudęs Bristolyje juos matai. Nesusidėliokit per daug vilčių į devynias valandas, nors šiuolaikiniai mikroautobusai tikrai leidžia važiuoti ilgai be remontų.

Kuo skiriasi perkraustymų mikroautobusas nuo to, kuriuo važiuoja šeima į pajūrį?

Vietoj sėdynių – laikikliai, juostos, kartais medinės pertvaros. Mūsų parko modernūs mikroautobusai turi amortizuotas grindis ir fiksavimo sistemą (čia taip vadinasi... fiksavimo? suspaudimo turbūt), kad krovinys nesusimuštų pakeliui. Kėdžių būna tik vairuotojui ir gal dar keleiviui dviem. Be to, draudimas visai kitoks. Keleivinis mikroautobusas jūsų sofos neapdraus, jei kas nutiktų. Perkraustymų technika registruota kaip krovininė, ir tai svarbu. Maža to, mes dažnai vežam ir dviračius, ir augalus – o juk augalai... ne, palaukit, augalų ne. Brexitis. Pamiršau.

Ar tikrai naudojatės moderniais mikroautobusais, ar čia tik skelbimo gražus pavadinimas?

Klausiate, lyg abejotumėt, bet suprantu kodėl. Daug kas rašo „modernūs“, o paskui atvažiuoja devyniasdešimt trečiųjų metų Transit su klijuotu salonu. Mes šiuo metu vežam su 2019–2023 metų Mercedes ir Iveco. Kondicionieriai veikia, ABS veikia, visos tos smulkmenos. Nors prisipažinsiu, turim vieną dvidešimtmetį Sprinterį atsarginį, bet juo vežam tik Lietuvoje, kai lūžta pagrindinė mašina. Taigi, į Angliją važiuoja tik techniškai tvarkingi modeliai. Žodžiu, patikrinkit automobilio būklę prieš pasirašydami. Jei vizualiai byra – gal gerai pagalvokit.

Kur konkrečiai Anglijoj galima pristatyti – tik Londone ar ir į kitus miestus?

Ne, ne tik Londonas. Man dažnai reikia nuvežt į Birmingemą, Neikąstą, Bristoli, Liverpulį. Net Škotijoje buvom – Edinburgas, Dandi, Oraskejus. Aišku, jei užsakymas tik vienas ir labai toli nuo Londono, pvz., į Kornvalį, tai gali kaina šokt aukštyn. Nes važiuoti tuščiam atgal iš ten – nuostolinga. Bet bendrai, mikroautobusas gana lankstus. Miestuose mažesnis nei fūra, gali prisigretinti prie namo, net centriniuose Londono rajonuose įleidžia, kur fūras siunčia aplinkui. Tai taip, beveik visur.

Kainos, datos ir visokie niuansai, kuriuos žmonės dažnai pražiūri

Kokia dabar reali kaina žmogui, kuris nori vežtis daiktus iš Vilniaus į Londoną?

Hm, žiūrėkit, čia tas klausimas, kurio norėčiau atsakyti tiesiai, bet negaliu. Nes priklauso nuo daiktų kiekio. Jeigu keturios dėžės – viena kaina. Jeigu dviejų kambarių butas – visai kas kita. Šiuo metu rinkoje skaičiuokit nuo keturių šimtų eurų už smulkius krovinius iki tūkstančio ar kiek daugiau už pilną perkraustymą. Bet žinokit, esu matęs, kaip kai kurios įmonės ima du šimtus ant popieriaus, o paskui prideda dar du už kuro mokesčius, už pakavimą, už ką papuola. Todėl aš visada sakau – prašykite visos kainos iš anksto. Ir dar vienas niuansas: jeigu jūsų laiptinė be lifto ir aukštas penktas, vairuotojai turi teisę prašyti papildomos sumos. Nes tai jų sveikata.

Ar ta kaina fiksuota, ar jūs ten vėliau pridėsite mokesčių už kurą?

Pas mus kaina fiksuota, jei sąlygos nesikeičia. Kas yra sąlygų pasikeitimas? Na, pavyzdžiui, prisimenat, kaip sakėt, kad daiktų dvidešimt dėžių, o pasirodo šešiasdešimt. Tada taip, kaina kis. Arba jei nurodot adresą Birmingeme, o paskaičiuojam maršrutą, o jūs pakeičiat į Velsą. Tada irgi kaina kis. Kuras įskaičiuotas. Kelių mokesčiai įskaičiuoti. Bet jei reikia keltis per kanalą, o ne per Eurotunelį, ir kaina skiriasi – tada apie tai pasakysim iš karto. Mano patarimas: visada paprašykite el. laišku, kad kaina nėra orientacinė. Apsimoka mokėti už aiškumą.

O jei man reikia, kad daiktai būtų Anglijoj per savaitę – tai įmanoma?

Per savaitę? Tai net labai lėtai būtų, jei mikroautobusas važiuoja. Paprastai per savaitę mes spėjam ir į Velsą, ir atgal. Greitas pristatymas į Angliją su mikroautobusais – vienas didžiausių privalumų lyginant su fūromis. Fūroms kartais renka krovinius po savaitę, gumuluoja. O mikriukas – pasiima, išvažiuoja. Tai jei jūs skambinat antradienį, tai savaitgalį jau galit planuotis iškraustymą. Aišku, būna išimčių, kai pilnas etapas – tada tenka palaukt, kol surinksime dar vieną klientą pakeliui. Bet tai retai. Dažniausiai žmonės nustemba, kad taip greitai. Vieną kartą klientė net apsiverkė, kai penktadienį atsiėmė daiktus – nežinau, dėl greičio ar dėl to, kad išsiskyrė su vyru, bet vis tiek jautru.

Kas, jei mano daiktų nei per daug, nei per mažai – tarkim, dvylika dėžių ir kėdė?

Tada mes vadiname tai „daliniu kroviniu“. Nors mikroautobusai dažnai veža ir pilnus butus, mums tikrai gali prireikti sutalpinti kelis užsakymus į vieną reisą. Pavyzdžiui, jūsų dvylika dėžių plius kėdė gali keliauti kartu su Kauno studento lagaminais. Aš pats dažnai derinu. Ir čia pliusas – jūs mokat tik už savo vietą, o ne už visą mašiną. Bet minusas – pristatymas gali būti ne sekmadienį ryte, o kitą dieną, kai baigiam visą ratą. Tai jei norit tiksliai datą – geriau mokėti už pilną mikroautobusą. Jei taupot – teks šiek tiek prisitaikyt prie grafiko.

Apie daiktus, kuriuos galima, negalima ir keista vežtis

Ar galima vežtis baldus, kurie nėra išardyti? Nes aš nemoku suktis su veržliu.

Žinokit, galima. Bet yra bet. Jeigu sofa – triguba, per duris neįlįs – tada jūsų bėda. Nes mes nebūtinai visada turim su savimi veržliasrakčius. Vairuotojai – ne baldžiai. Bet mes vežam ir neišardytas spintas, ir pianinus (taip, pianinus, nors įsivaizduojat – per kalnelius sunku). Paskutinį kartą vežėm didžiulę komodą iš Panevėžio į Mančesterį. Klientė pasakė: „Nerinkit, aš bijau, kad nepasikrausiu atgal.“ Suprantu. Tai atsargiai užkrovėm, apklijavom. Vitrina nunešėm puikiai. Bet jei baldai netelpa tarpduryje – lieka kieme. Todėl bent jau išmatuokit.

O kaip su maistu – ar galiu įsimesti lietuviškų dešrų dėžę?

Ooo, čia aš jau nebenoriu būti teisininku – po Brexito tas muitas toks biurokratinis, kad net galva apsisuka. Man atrodo, kad mėsos produktai asmeniniam naudojimui... rodos, negalima... arba galima labai mažais kiekiais? Aš šimtu procentų nesu tikras, nes taisyklės keičiasi kas kelis mėnesius. Geriau pasitikrinkit UK GOV puslapyje, nenoriu čia spėlioti. Bet faktas: mes esame matę, kaip muitininkai tikrina ir konfiskuoja dešras. Tai verčiau nevežkit. Šokoladų dėžė, sausainiai, košės – be problemų. Pieno produktai – rizikinga. Sūriai – irgi. Nekenčiu šitos muitinės temos, nuoširdžiai.

Ar imat vežti tik didelius daiktus, ar ir kelis lagaminus paimat?

Imam ir lagaminus, ir dėžes, ir ko tik reikia. Būna, kad žmogus skrenda lėktuvu, o daiktai – su mumis. Vienas lietuvis iš Šiaulių taip ir padarė. Skrido solo į Londoną dirbt, o mes pargabenam daiktus. Penki lagaminai, du šaldytuvėliai ir katės narvas (be katės, katė su šeimininku lėktuve). Tai taip, visai įprasta. Aišku, už vieną lagaminą nevažiuosim iš Klaipėdos, jei tuščias autobusas – yra minimali kaina. Bet jei kaupiame krovinį ir jūsų lagaminai einasi pakeliui – kodėl gi ne. Mikroautobusai tam ir skirti, kad lankstiai susidėliotume. Net ir vienas lagaminas gali keliauti, jei jau kažkas važiuoja tuo maršrutu.

Ką daryti, jei turiu labai jautrų daiktą – tarkim, seną močiutės vitriną?

Būtinai įspėkit iš anksto. Vežėm stiklinę vitriną į Notingamą. Su burbuline plėvele, pritvirtinta, bet Anglijos keliai duobėti. Net ir modernūs mikroautobusai su pneumatinėmis pakabomis jaučia duobes. Vitražą nunešėm puikiai, bet kitą kartą klientui stiklinis staliukas įskilo. Atlyginom žalą pagal draudimą, nervai buvo. Jei paveldas – apdrauskite atskirai arba praneškit, kad stabdysim lėčiau. Ne viskas priklauso nuo mūsų, dalis – nuo kelio dangos. Būna, kad ir lėtai važiuodamas nematai duobės rudenį tamsoj.

Kas kartais nutinka ne pagal planą – ir tai normalu

Ar buvote atvejų, kai daiktai vėluoja dėl muitų ar durnų popierių?

Esi matęs? Aš kiekvieną mėnesį matau. Po Brexito dokumentacijos reikalavimai tapo baisūs. Vieną kartą klientas pamiršo deklaruoti dviratį kaip prekę, o tai buvo naujas elektrinis dviratis. Muitinėje Prancūzijoje (nes pro keltą) sustabdė tris valandas. Praradom pusę dienos. O buvo dar atvejis, kai kliento siuntinys neturavo CMR lapelio ar jis buvo neteisingai užpildytas – stovėjom pasienyje keturias valandas. Ir šitai jau ne mūsų kaltė, bet kenti visi. Todėl visada sakau – paruoškit sąrašus tvarkingai. Geriau dešimt minučių parašyt, nei keturias valandas laukt pasienyje.

Kas atsitinka, jei mikroautobusas sugenda kelyje – mano daiktai stringa kur nors Prancūzijoj?

Sugenda – retai, bet pasitaiko. Modernūs mikroautobusai yra patikimi, bet velnias žino. Turim sutartis su techninės pagalbos tinklais visoje Europoje. Jeigu gedimas būtinybinis – tarkim, transmisija – tada mes perkeliam daiktus į kitą mūsų mašiną, jei kuri yra netoliese. Arba iškviečiam vietinį perkraustymo partnerį. Klientas to net nepajaučia, jei viskas tvarkinga. Bet būta ir taip, kad 2019-aisiais teko palikt daiktus mažame Prancūzijos servise dviems paroms, nes lūžo tiltas. Klientas pyko. Aš irgi pykau ant to tilto. Bet išsprendėm – išsinuomojom kitą mikroautobusą ir pervežėm. Gyvenimas. Draudimas padengė nuomą. Bet tada klientas suprato, kad ne visada viskas tobula.

Ar teko matyt, kaip blogos įmonės palieka daiktus sandėliuose savaitėm?

Oooo, čia aš galiu papasakoti. Yra tokių „verslininkų“, kurie surenka tris keturis klientus, pakrauna, o paskui nesusiderinęs grafiko laiko sandėlyje Londone. Nes fūra ar mikriukas neturi kur dėtis – pilnai užimtas. Ir taip jūsų sofa stovi savaitę skersvėjyje kokiame Vusterio sandėlyje. Aš taip nedirbu ir nerekomenduoju dirbt su tokiais. Geriau mokėkit šimtu euru daugiau, bet žinokit, kad jūsų krovinys važiuoja tiesiai pas jus, o ne laukia eilėje tarp dėžių. Tai jei jums sako, kad privaloma „perduoti į distribucijos centrą“ – klauskite, kodėl. Nes dažnai ten slepiasi papildomi mokesčiai.

Ar dokumentai visada tvarkingi, ar po Brexito vis dar būna bėdų?

Aš sakyčiau, kad dabar jau daugiau mažiau susigaudėm. Bet jei jūs manęs klausiat šimtu procentų – aš negaliu garantuot. Nes muitinės tarnautojai kartais patys nežino, ko nori. Turim sarašus, turim Europos sąjungos… na, rodos, jau nebe Sąjungos atitikmenis reikalavimams. Šiaip mes visada paruošiam CMR, packing listą, kartais reikia įsitikinimo, kad daiktai asmeniniam naudojimui. Jeigu vežat verslo prekes – čia jau visai kita kalba. Būna, kad po dviejų mėnesių paskambina ir sako: „jūsų dokumentas netinkamas.“ Aš tada skambinu savo agentui Londone ir ieškom sprendimo. Daugiausia problemų dėl neteisingai deklaruotų verčių. Pasitikrinkit, kad neparašytumėt „0 EUR“ senai sofai, nes tada jie įtaria kontrabandą.

Kaip tai vyksta praktiškai – paimam, vežam, atiduodam

Man reikia, kad paimtų iš Kauno ir atvežtų į Birmingemą. Kaip aš sužinosiu, kad jie atvažiuoja?

Skambina vairuotojas valandą prieš. Arba SMS. Arba WhatsApp. Ne tik automatinius laiškus siunčiam. Svarbu – tikslus adresas su pašto kodu. Anglijoj vienodi gatvių pavadinimai kartojasi. Kartą mašiną nusiunčiau į kitą Birmingemo galą, nes klientė pamiršo pašto kodą. Supratau per klaidą. Visiškai ant ribos, bet išgelbėjo skambutis vairuotojui. Jūs gaunat numerį, galit patys skambint. Ir dar – jei išvykstate anksti, sutarkit, kad raktai bus pas kaimyną arba bus durų kodas. Kitaip stovėsim prie durų kaip stulpai.

Ar aš turiu padėti kraut, ar vaikinai viską sutvarko patys?

Jei esat vieni, vyrai padės. Bet neprivalo bėgt į penktą aukštą be lifto su keturiom spintom, jei nebuvo sutarta. Su liftu ir lygiu keliu – sutvarkys. Jei per purvyną, statybas – geriau pagalbit arba apmokėkit extra porą rankų. Aš seniau pats nešdavau, bet nugara nebe ta. Beje, modernūs mikroautobusai būna pakrauti iki lubų, taigi irgi ne stebukladariai. Svorio limitai egzistuoja, nors daugelis apie tai pamiršta. Ypač kai vežate knygas – tos prakeiktos knygos sveria kaip akmuo.

O kas, jei aš negaliu būti vietoj, kai atveža – ar gali paimti kam nors kitam?

Gali, bet turi būt patikimas draugas. Mes pirmą kartą vežam daiktus jūsų bute, nežinom, kas tas žmogus prie durų. Tai arba turit suderint, kad jis pasirašys priėmimo aktą, arba mes gražiai atsisveikinam ir važiuojam atgal. Būna, kad klientai palieka raktus kaimynui. Būna – po durų kilimėliu (tai labai bloga mintis, bet jie tai daro). Būna – prašo atiduot pastato administratoriui. Mes lankstūs, bet atsakomybė turi kažkur atsiremt. Tai jei renkatės šitą variantą, būtinai mums pasakykit, kad neieškotume jūsų po visą rajoną. Ir skambinkit tam draugui, kad zinotų, jog mes rimti, nes kai kurie galvoja, kad čia pokštas.

Kaip supakuot daiktus – ar reikia tik kartoninių dėžių, ar galima maišus?

Dėžės – auksas. Maišai – velnias. Maišai blogiausia, kas gali nutikti drabužiams: sulimpa, suplyšta. Kartoninė dėžė, lipni juosta. Indai – kiekvienas atskirai vyniojami. Bet realiai žmonės dažnai meta daiktus į parduotuvių maišus ir stebisi, kodėl atidarius lempa nutrūkusi. Tada kalti mes. Numeruokit dėžes, rašykit šone, kas viduj. Kai trisdešimt dėžių, nebeatsimenat, kur kuri. Aš ir pats dažnai susipainioju, jei nepasižymiu. Paprasčiausia – flomasteriu ant šono užrašyt kambarys ir turinys.

Draudimai, popieriai ir visokios smulkmenos

Ar mano daiktai yra apdrausti, jei mikroautobusas patenka į avariją?

Taip, turi būt. Mes turim CMR draudimą, kuris dengia krovinį tarptautiniuose maršrutuose. Tai pagal įstatymą – taip. Atsako ribos yra tam tikros, aš tiksliai nepamenu skaičiaus dabar (rodos, aštuoni SDR už kilogramą... arba dešimt... bet čia detalės), jei kas labai įdomu – googlinkit arba paklauskit. Bet bendra praktika: jei krovinys vertas daugiau, galit papildomai apdrausti. Mes visada siūlom tai, kai vežam antikvarą ar techniką. Paprastoms dėžėms – standartinio draudimo pakanka. Svarbu: draudimas negalioja, jei patys supakavot neprofesionaliai ir dėl to žala atsirado. Tai velniop tą maišų pakavimą, rimtai.

Ar pasirašom kokį nors popierių prieš, ar tik sąskaitą po to?

Pasirašom rinkinį. Užsakymo užtikrinimo sutartį, kurioje nurodoma data, kaina, adresai. Paskui kartoninį CMR lapą, kuriuo keliauja krovinys – jūs pasirašot perdavimą, gavėjas pasirašo priėmimą. Dar būna packing listas, kad turėtume bendrą supratimą. Tik sąskaitą ir kvitą aš siunčiu el. paštu po to, kai viskas pasibaigia laimingai. Kartais klientai klausia: o kur parašas ant kraujo? Ne, taip nėra. Mes rimta įmonė, bet ne bankas. Popieriai yra dėl jūsų saugumo ir mūsų.