Greitas cheminių medžiagų gabenimas į Angliją mikroautobusais

Per keturiolika metų kelyje tarp Lietuvos ir Anglijos esu matęs visko. Baldai, technika, o cheminių medžiagų gabenimas – atskira istorija. Daugelis galvoja, kad mikroautobusas čia netinka, bet greitas cheminių medžiagų gabenimas į Angliją mikroautobusais ne tik įmanomas, bet kai kuriose situacijose net pranašesnis už vilkiką. Ypač kai reikia nedidelių partijų, skubių terminų arba klientas gyvena prie M1 greitkelio. Bet niuansų daug. Reikia teisingų popierių, tinkamo pakavimo, o kartais vienas netinkamas lipdukas ant dėžės sustabdo reisą. Čia bandysiu atsakyti į klausimus, kuriuos gaunu kiekvieną savaitę – paprastai, šnekiai.

Kas čia per reikalas ir kam to reikia

Ar apskritai galima chemines medžiagas gabenti mikroautobusu į Angliją?

Taip, galima. Nėra įstatymo, kuris draudžia gabenti chemiją mažesnėmis mašinomis. Svarbu, kad automobilis atitiktų reikalavimus, o vairuotojas turėtų ADR teises, jei medžiaga pavojinga. Mašinoje telpa stebėtinai daug, jei pakuoji protingai. Kartą vežiau dešimt dėžių su specifiniais klijais – viskas tilpo į Citroën Jumperį, nors klientas galvojo, kad reikės vilkikų. Buvo laimingas pamačęs sąskaitą. Mikroautobusas čia tikrai gali nustebinti.

Kuo skiriasi chemijos pervežimas mašina nuo to su dideliu vilkiku?

Vilkikai gabena kiekius, bet stringa pasieniuose ilgiau dėl deklaracijų. Mikroautobusas lankstesnis. Pristato tiesiai į pramoninį rajoną, kur vilkikui vietos nėra. Keltas per kanalą pigiau mašinai. O jei jau apie mašinas – pirkau neseniai biurui kavos aparatą, kainavo kaip pusė reiso... ne į temą. Grįžtant – mikroautobusas idealus, kai reikia greitai ir į sunkiai pasiekiamą vietą. Vilkikas ten paprasčiausiai neįsuks.

Kaip žinoti, ar mano cheminė medžiaga yra pavojinga?

Pirmiausia pažiūrėk į saugos duomenų lapą – SDS. Jei matai UN numerį, pavyzdžiui, UN1263, tai jau signalas. Jei be jo – tikriausiai ne. Nors... hm... (Tiksliau, yra kategorijų, kurios nereikalauja ADR, bet vis tiek deklaruoti muitinėje reikia.) Kartais pats gamintojas nežino tiksliai, ką pagamino. Buvo atvejis, kai klientas vežė "paprastus valiklius", o sudėtyje acetono tiek, kad prireikė pilno ADR kelionės paketo. Teiraukis gamintojo.

Kada mikroautobusas jau per mažas?

Kada krovinys viršija leistinąją automobilio naudingąją masę arba tūris nebetelpa saugiai. Pavyzdžiui, du šimtai litrų skysčių – be šansų. Arba jei reikia specialios įrangos – temperatūros kontrolės, ventiliacijos sistemos. Tuomet reikia kabinos su spec. įranga. Kartais klientai atsiunčia sąrašą, o aš matau – čia jau ne į mūsų mašiną. Reikia vilkiko. Ir tai normalu. Aš atsisakau tokių darbų, nes neverta rizikuoti licencija dėl kliento noro sutaupyti.

Popieriai, kuriuos visi palieka paskutinei minutei

Ar reikia ADR teisių, jei vežu tik kelis kanistrus?

Deja, kiekis ne visada lemia. Leidžia taisyklės "limited quantities" – riboti kiekiai. Jei kanistrai telpa į limitus, pilno ADR gali nereikėti. Bet vairuotojas privalo žinoti, ką veža, ir turėti pagrindinį ADR sertifikatą. Anglijos muitinė žiūri į tai rimtai. Mačiau, kaip vežėjai be teisių sėdėjo pasieniečių kabinėlėje valandas. Ir baudos ten... nelabai linksmos. Be to, gali konfiskuoti krovinį. Nekalbant jau apie vežėjo reputaciją.

Kas yra UN numeris ir kodėl jo visi klausia?

Tai tarptautinis kodas, priskirtas konkrečiai medžiagai. Pavyzdžiui, UN1203 – benzinas. Jis turi būti ant pakuotės, važtaraščiuose, visur. Be jo muitinė neatpažįsta, kas viduje. Pamenu, klientas supakavo kanistrus su flokuliantu, neparašė UN numerio. Doverio uoste muitininkas atidarė dėžę ir sustojo. Valandą naršė kompiuteryje bandydamas suprasti, ar gali įleisti. Tai kaip cheminės medžiagos pasas. Būtinas. Kito kelio nėra.

Kaip Brexit pakeitė taisykles gabenant chemiją į UK?

Didelis pokytis. Iki 2020-ųjų važiuodavom beveik kaip į kaimyninę šalį. Dabar reikia muitinės deklaracijos iš anksto, EORI numerio. Cheminės medžiagos papildomai tikrinamos dėl REACH atitikties. Buvęs klientas bandė importuoti cheminius dažiklius sausį. Dokumentai buvo pagal senas taisyklės. Stovėjo Doverio pasienyje devynias valandas, nes niekas nerodė, kaip pereiti naują sistemą. Nuo to laiko aš visada pasitikrinu du kartus, jei reikia – tris.

Kas yra limited quantities ir ar tai man tinka?

Tai riboti kiekiai. Gali gabenti mažas saugiai supakuotas pakuotes – paprastai iki 1 litro skysčio ar kelių kilogramų sausos medžiagos vienoje vietoje, o bendras kiekis turi ribas. Jei siunta telpa į kelias lagaminų dydžio dėžes, tikėtina, kad tinka. Bet jei veši penkiasdešimt kanistrų po penkis litrus – jau ne. Tuomet pilnas ADR, specialus ženklinimas ir viskas, kas prie to prisideda. Daugiau popierių, daugiau pasiruošimo. Skirtumas didelis.

Ar reikia EORI numerio ir kas turi jį turėti?

Turi turėti tas, kuris importuoja – t.y. tu arba tavo įmonė UK. Pervežėjas neturi turėti tavo vardu, bet privalo žinoti jį duomenims. Buvo atvejis – klientas pamanė, kad mes sutvarkysim EORI per kelias valandas prieš išvažiuojant. Negalima. Jį gauni savaitę, dvi. Jei nėra EORI, muitinė nepriims prekių. Ir tada greitas cheminių medžiagų gabenimas į Angliją mikroautobusais virsta labai lėnu sėdėjimu pasieniečių kambaryje. Tikrai nerekomenduoju to patirti.

Ar muitinės deklaraciją ruošia pervežėjas ar aš?

Paprastai mes ruošiame EXS ir ENS pranešimus, tu ruoši komercinį važtaraštį ir sąrašą. Ir svarbu – jei informacija nesueina, gauni brūkšnį sistemoje. Prieš dvejus metus vaikinas sugaišo parą, nes jo deklaracijoje buvo "household chemicals", o mes važtaraštyje – "industrial solvents". Skamba panašiai, bet sistemoje skirtingi kodai. Muitininkas pasodino į laukimo zoną prie Eurotunelio. Dėl vieno žodžio skirtumo. Taip kad derink viską iki smulkmenų. Jo naudai.

Mašina, kaina ir kas dedasi kelyje

Ar tinka paprastas Ford Transit, ar reikia kažkokio specialaus mikroautobuso?

Ford Transit – klasika. Bet jei chemija pavojinga, reikia ADR komplekto: gesintuvo, akučių, dėmių rinkinio, ženklų. Mes taip paruošiame kiekvieną mašiną. Standartinis autobusas be to – jokiu būdu. Kartą mačiau konkurentą. Ford Transitas, išpučius plastikines trinkeles vietoj ant grotelių, važiuoja... (Žinok, nežinau ar to reikėjo, bet pataisau – grotelės, ne trinkelės.) Nieko, niekas nestabdė, bet aš tokiu nevažiuočiau. Reikia tvarkingos įrangos, ne gudravimų ant kelių.

Kiek maždaug kainuoja greitas cheminių medžiagų gabenimas į Angliją mikroautobusais?

Nuo 900 iki 1500 eurų, priklauso nuo miesto, kiekio, ar reikia ekspreso. Londone brangiau dėl ULEZ ir sunkaus pasiekimo. Šiaurėje pigiau. Skubus reisas per 48 valandas – pridėk 30%. Buvęs kolega veždavo už 600, bet neturėjo normalaus draudimo. Nebekalbėsiu apie blogus dalykus, bet... gerai, pasakysiu: tai nesąmonė. Nevežk už tokią kainą. Gali netekti krovinio ir prisidaryti problemų. Aš sakau atvirai – kokybiškas pervežimas kainuoja. Punktas.

Kiek laiko realiai užtrunka kelionė iš Lietuvos iki Anglijos su chemija?

Dvi–trys dienos ramiai. Diena iki keltų – jie dažniausiai vakarais arba per žemyninę Europą rytais. Tada kanalas. Jei Eurotunelis laiko eilėje – pusdienis. Dėl to ir vadiname "greitas cheminių medžiagų gabenimas į Angliją mikroautobusais", nes vilkikas dažnai vien dėl dokumentų marazmo užtrunka diena ilgiau. Kartą atvežiau per 36 valandas, bet ten vairuotojai keitėsi prie Vokietijos. Ypatinga situacija, ne standartas. Nesitikėk to kaskart. Būna ir penkios dienos.

Ar galiu kaip klientas važiuoti kartu su kroviniu?

Teisiškai gali. Bet sėdėsi šalia pakuočių. Jei nekelia pavojaus – prašom. Jei pavojinga – geriau ne. Kartais žmonės nori prižiūrėti laboratorines medžiagas. Suprantu. Bet vairuotojas žino savo darbą. Jei važiuoji, turi dokumentą, kartais paklausia apie vizą – nors lietuviams nereikia, bet pasieniečiai tikrina. Jautiesi kaip sardinė, bet taip jau yra. Kelionė ilga, gal geriau lėktuvu atskirai. Pigiau ir patogiau. Nors... tavo pasirinkimas.

Ar kartu su cheminėmis medžiagomis galiu vežti ir asmeninius daiktus?

Gali, bet atsargiai. Draudžiama vežti su pavojingomis medžiagomis maisto produktus, pašarus ar vaistus šalia. Buvo atvejis, kai moteris supakavo chemines priemones kartu su vaikų drabužiais ir žaislais. Doverio muitinė pamatė ir atšovė viską atgal. Drabužiai užsikvėpino. Jei būtų kilęs incidentas – katastrofa. Asmeninius daiktus – atskirai arba kitu reisu. Neprisidaryk galvos skausmo dėl santausų drabužių. Tai neverta kelių sutaupytų eurų.

Ar reikia kokią nors temperatūrą palaikyti salone?

Jei chemija nereikalauja – ne. Bet jei produktas jautrus šalčiui ar karščiui, standartinis mikroautobusas neturi šaldymo. Tada reikia termo-mašinos. Pažįstu vairuotoją, kurio Citroën vasarą įkaisdavo virš keturiasdešimties laipsnių saulėje. O chemija kai kuri... Nežinau, gal trisdešimt... (Ai, bet tiksliau, kritinė temperatūra priklauso nuo medžiagos, nėra universali riba.) Geriausia klausti gamintojo. Jei jis sako "penkiolika laipsnių" – mikroautobusas rizikingas. Termoboxas gelbsti.

Problemos, su kuriomis susiduriu nuolat

Kas nutinka muitinėje, jei staiga paaiškėja, kad trūksta vieno popieriaus?

Sustoji. Kvieti brokerį. Skambini klientui ketvirtą ryto. Jei laimė – popierių atsiunti elektroniniu būdu, bet Anglijos pasienyje kartais reikia originalų. Kartą laukėme Kalo uoste parą, nes trūko sertifikato apie pakuotės atitiktį. Klientas galvojo, kad mes suklystome, bet jis pats buvo pametęs tą lapą po kėde savo kabinete. Rimtai. Dabar fotografuoju viską telefonu prieš išvažiuodamas. Popieriai, popieriai ir dar kartą popieriai. Kitaip neina. Būna, kad para nepakanka.

Kokie blogiausi pakavimo trūkumai, kuriuos teko matyti?

Seni kanistrai be dangtelių, suvynioti į laikraščių popierių. Arba šaldymo priemonės įdėtos į paprastą kartoną, kuris sudrėksta per pusvalandį. Kartą radau siuntą, kur buteliai buvo dedami į naudotus ryžių maišus. Ne, negalima. Pavojingoms medžiagoms reikia UN sertifikuotų dėžių su absorbentu viduje. Jei pakuotė netvarkinga – vairuotojas turi teisę atsisakyti vežti. Ir atsisakys, nes baudos nuo tūkstančių. Pamenu, kolega klausė: "o jei tai tik keli lašai?" – ne. Nėra "tik keli lašai".

Kas bus, jei kelyje išsilieja dalis krovinio?

Sustoki saugioje vietoje. Vairuotojas naudoja ASD rinkinį – absorbuojančias medžiagas. Jei pavojinga, informuojama policija. Draudimas turėtų padengti, bet jei krovinys buvo nelegaliai supakuotas – draudimas atsisako. Buvo atvejis, kai klientas taupė ant dangtelių. Nukrito butelis. Išsiliejo. Likvidacija kainavo daugiau nei pats pervežimas. Čia ne pokštas. Tikras gyvenimas. Tvarkingas pakavimas – tavo piniginė. Ir nervų sistema.

Kaip atskirti normalų pervežėją nuo to, kuris pavers mano gyvenimą košmaru?

Kaina per maža – pirmas signalas. Jei sako "viską sutvarkysime pakeliui" – bėk. Normalus vežėjas klausia apie SDS lapą, UN numerį, kiekį. Parodo licencijas, draudimą. Rašo el. paštu viską. Aš siunčiu sąmatą su punktyliais. Jei bendrauji su tokiu, kuris rašo tik "ok" – nežinai, su kuo turi reikalų. Mačiau, kaip žmonės prarasdavo krovinius ir būdavo įtraukiami į muitinės tyrimus dėl pažeidimų. Rimti tyrimai, ne pokštai. Pasirink atsakingai.

Ar reikia papildomo draudimo, ar užtenka standartinio KASKO?

KASKO nepadengia komercinių pavojingų krovinių. Reikia civilinės atsakomybės draudimo, kuris dengia CMR ir ADR. Be to – krovinio draudimas. Mūsų mašinos apdraustos iki pusės milijono, bet kiekvienas renkasi pagal galimybes. Jei pervežėjas sako, kad "KASKO užteks" – jis meluoja arba neišmano. Buvęs kolega taip sako ir aš... Ne, neklausyk tokių. Tai nesąmonė. Teisingas draudimas – pamatas. Visas kitas ant jo stovi. Be jo griūna viskas.

Klausimai, kuriuos gaunu penktadienio vakare, kai visi panikuoja

Ar galiu pats supakuoti chemines medžiagas ar būtina kviesti specialistą?

Gali pats, jei turi originalias pakuotes. Gamintojas jau supakavo teisingai. Jei persipakuoji – naudok UN dėžes su absorbentu. Aš siunčiu instrukcijas el. paštu. Kartais vaizdo įrašą. Bet jei nežinai – geriau kviesti. Mums nesunku supakuoti – kainuoja papildomai, bet pigiau nei stovėjimas pasienyje. Paskutinis penktadienis... klientas skambina aštuonioliktą. "Ar spėsime pirmadienį?" – spėsime, jei pakuotę turi paruošęs kitą rytą. O jei ne – teks antradienis.

Ar galima vežti skysčius, ar tik sausas chemines medžiagas?

Abu variantai įmanomi. Skysčiai sudėtingesni – didesnė išsiliejimo rizika, reikia sandarių dangtelių, vertikalios padėties. Sausos lengviau, bet gali būti degios dulkės. Kiekviena medžiaga turi savo kodą. Skysčiai draudžiami tik tada, jei neturi atitinkamų dangtelių arba bus dedami horizontaliai. Mes vežame ir dažus, ir tirpiklius. Tik reikia žinoti – skysčių negalima krauti po sunkiais daiktais. Logistika elementari, bet svarbi. Krauti apačioje.

Ar ant kiekvienos dėžės privalomas specialus ženklinimas?

Taip. Jei ADR – lipdukai su UN numeriu, pavojaus klasės ženklu, etiketėmis.