Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Greitas baldų pristatymas į Angliją: viskas laiku
Žiūrėkit, per 22 metus šiame versle išmatavau visas kelias iki kaukolės — nuo Hanoverio iki Bristolio. Greitas baldų pristatymas į Angliją skamba kaip reklama iš spalvoto žurnalo, bet realybėje tai daugiausiai apie logistiką, o ne apie greičio rekordus. Žmonės mano, kad vakar užsisakė, šiandien jau kraunasi į kamioną, rytoj laukia prie durų Londone. Ne. Yra terminai, yra pasiruošimas, yra muitinė po Brexit, kurią daug kas nustumia į šalį. Bet jei viskas suplanuota normaliai, baldus galima atgabenti greitai, saugiai ir be streso. Kartais net anksčiau, nei žadėta, nors to nežadu.
Kainos, terminai ir tai, ko klausia visi pirmiausia
Kiek kainuoja greitas baldų pristatymas į Angliją?
Oho, klasikinis klausimas. Jei perkraustome standartinį butą — sofa, spinta, lova, komoda — į kokį Birminghamą ar Nettinghamą (taip, žinau, rašoma Nottingham, bet mes ofise taip šnekam), kaina svyruoja nuo 900 iki 1600 eurų. Jei pilnas namas su technika, gali būti ir 3000. Priekabos dydis, ar reikia apkrauti kitų klientų daiktus, ar važiuosite vieni — viskas keičia kainą. Buvo atvejis, kai klientas Vilniuje ant grindų paliko dvimetrinį šaldytuvą. Vežėjas pamatė, pasakė „neužsikrausiu“, teko pirkti mašiną atskirai. Tai terminai irgi krito.
Ar galiu sutaupyti, jei sutinku laukti ilgiau?
Žinoma. Greitas baldų pristatymas į Angliją kainuoja brangiau vien dėl to, kad mašina važiuoja paskirtai jums. Jei laukiate savaitę ar dvi, dažnai galima „prisijungti“ prie kitos siuntos — dalijatės kuro kaštais su kitais. Aš taip darau, kai klientas neskuba. Kartais sutaupoma 30-40 proc. Bet jei skubate dėl buto išlaisvinimo, neverta — buvo atvejis Marijampolėje, klientas laukė tris savaites, sutaupė 400 eurų, bet beveik nepamiego ant grindų.
Kodėl vieni vežėjai prašo 800, o kiti 2500 eurų?
Ir vieni, ir kiti gali būt rimti. 800 — galbūt vairuotojas su mikroautobusu, važiuojantis pusiau tuščias ir norintis užsidirbti kuro. 2500 — kompanija su GPS, draudimais, sandėliu. Aš nelabai pasitikiu tais, kurie veža per pigiai, nes mačiau, kaip baldai atsiduria be jokio fiksuoto laiko. (Buvo atvejis, kai vežėjas paliko sofą Kallės uoste. Pamiršo.) Bet kartais 800 ir yra normalu, jei jūsų daiktai užpildo likusią vietą. Svarbiausia — sutartis ir draudimas.
Kiek laiko iš tikrųjų trunka pristatyti baldus iš Lietuvos į Angliją?
Optimaliai — 3-5 darbo dienos iki durų Londone. Jei į šiaurę, galima diena daugiau. Jei klientas neparuošęs dokumentų arba (pataisymas) jei reikia CMR pataisyti adresą, gali užtrukti savaitę. Iš Kauno galima išvažiuoti ketvirtadienį ir pirmadienį jau būti York. Bet todėl, kad viskas buvo suarchyvuota. Jei meta prie sienos — savaitė, dvi. Greitas pristatymas reikalauja, kad niekur nesustotum.
Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?
Pas gerus vežėjų — ne. Bet tikrinau rinką, žinokit. Yra tokių, kurie prideda „kelių rinkliavą“, „sandėliavimo mokestį“ paskutinę minutę. Aš tai vadinu paprasčiausiai apgaule. Mandagi apgavystė. Jūs turit teisiškai žinoti kainą prieš pakrovimą. Jeigu sako „o, dar reiks 150 eurų už muitinės tarpininką“, o tai nebuvo aptarta — raudona vėliava. Nors kartais tarpininkas tikrai reikalingas. Tai tiesiog turi būti aišku iš anksto. Aš asmeniškai visada parašau viską laišku, kad būtų juoda ant balto.
Ruošiamės kelionei — pakavimas, ardinimas ir realybė
Ar man reikia išardyti baldus prieš vežant?
Šiaip — taip. Bet aš žinau, kad daugelis to nedaro. Lova gali neužlįsti pro duris į mikroautobusą. Kartais vežėjas atsuks porą varžtų, bet tai ne jo darbas. Turiu omeny, aš pats padedu, nes per tiek metų suktuką laikau kišenėje, bet oficialiai — vežėjas veža, o ne renka. Išardyti baldai geriau sutelpa ir mažiau dūžta važiuojant. Vežėme kampinę sofą iš Panevėžio į Manchesterį. Neišardyta. Lūžo porankis bandant įkišti į liftą. Nu ir ką? Reikėjo mokėti.
Kuo geriausia apvynioti sofą, kad ji nesubraižytų?
Oi, čia mano skausmo tema. Kartais klientai suvynioja į paprasčiausią maistinę plėvelę. Nu, rimtai? Kaip tai apsaugos? Geriausia — burbulinė plėvelė, tada antklodė. Kampams — kartonas. Kartais žmonės taupo 15 eurų pakavimui, o paskui verkia matydami įbrėžimą ant 2000 eurų sofos. Aš pats ne idealiai pakavuoju, per klientų akis jaudinuosi (nesakau, kad neprofas, bet...), bet reikia penkių sluoksnių, jei važiuoja per Europą.
Ar galiu į mikroautobusą sugrūsti visą butą?
Techniškai galima, bet kokia kaina? Paskutinį kartą kai klientas taip padarė — slėptuvė po lova atsilošė, stiklinis staliukas subyrėjo, nes vairuotojas negalėjo tarp daiktų prieiti ir pataisyti. Jei viskas klijavo kaip Tetris, smūgiai kelio metu perduodami tiesiai į tą baldą, kuris liečia šoną. Aš rekomenduoju — jei pilnas butas, imkite didesnę mašiną arba du reisus. O jei dar norite greitai — tikrai ne. Greitas baldų pristatymas į Angliją reikalauja, kad mašinoje būtų erdvės bent truputį kvėpuoti daiktams. Arba bent jau kad aš galėčiau praeiti ir patikrinti.
Kas bus, jei aš blogai supakuosiu?
Tiesiogiai? Rizikuojate, kad gausite džiovykla atrodančią spintą. Nejuokauju — mačiau. Vežėjas atsako už tinkamą pakrovimą ir saugų transportavimą, bet jei kraunasi gerai supakuotus daiktus, o viduje stiklas be apsaugos — jis nemago. Draudimas dažnai tokiu atveju irgi nekompensuoja, nes tai buvo jūsų aplaidumas. Buvo atvejis Klaipėdoje — vežėme veidrodį. Klientas pasakė „stiprus stiklas“. Nebuvo. Iš barstėsi į šimtą gabaliukų. Mes jautėmės baisiai, bet rankų nekėlėme dėl draudimo. Nes blogas pakavimas. Tai nepatingėkit.
Ar reikia kokių nors specialių dėžių?
Nebūtinai specialių, bet tvirtų. Kartoninės dėžės iš parduotuvių antrą kartą neišsilaiko — atsiveria dugne. Geriau nusipirkti naujas dviejų arba trisluoksnės. Nepamenu tikslaus EU standarto dėl numeracijos... (acht, nesusimąstykime) o tiesiog rašyti, kas viduje. Kartais klausiate apie fumiguotas medines dėžes — ne, tai prekėms iš Kinijos. Baldams pakanka kartono, antklodžių ir gero lipniojo. Vieną kartą klientas sudėjo viską į maišus nuo prekybos centrų. Ne.
Muitinė, popieriai ir tas Brexit, kurį visi bando pamiršti
Ar po Brexit viskas pasikeitė baldų pervežime?
Pasikeitė pakankamai, kad žmonės vis dar skambina ir klausia. Iki 2021-ųjų atidarydavai mašinos galines duris ir varydavai. Dabar — muitinė. NET asmeniniams baldams. Jei pervežate savo naudotus baldus į Angliją, formaliai tai „perkraustymas asmeninių daiktų“. Reikia deklaruoti, kad ne parduodate, o vežatės sau. Dokumentai. Anksčiau tai buvo formalumas. Dabar — sustojimas pas muitininką. Bet jei viskas paruošta, pasienyje trunka valandą, ne dieną. Tik nebandykite vežti naujų baldų be PVM deklaracijos. Tada problema reali.
Kas atsakingas už muitinės dokumentus?
Priklauso nuo sutarties. Dažnai vežėjas sutvarko CMR, o brokerį samdotės patys arba per vežėją. Jei nesate buhalteris — tegul tvarko kompanija. Kainuoja 80-150 eurų, bet nervų sutaupo daugiau. Buvo klientas iš Šiaulių, nusprendė „pats sutvarkysiu“. Sutvarkė. Blogai. Mašina stovėjo pasienyje dvi dienas, nes EORI kode skaičių sukeite (štai, pataisymas — ne B kodas, o EORI, atsiminiau). Tada greitas pristatymas virsta ne toks jau greitu.
Ar baldams reikia mokėti muitą?
Jei tai jūsų asmeniniai naudoti baldai — teoriškai ne. Bet muitininkas turi būti įsitikinęs, kad tai ne prekyba. Reikia užpildyti atitinkamą formą. Jei baldai nauji, parduotuvės dėžėse — jie mato prekes. Prekės = muitas + PVM. Kartais klientai bando: „sakysiu, kad sena.“ Ne. Nemeluokit muitininkams. Jie tikrins. Baudos nėra mažos. Aš ne muitininkas, bet tiek metų važinėju — mačiau visokių variantų.
Koks yra T1 ir ar man jo reikia?
T1 — tai tranzito dokumentas, kai krovinys važiuoja per ES į trečią šalį, o Anglija dabar yra trečioji šalis. Ar reikia? Dažnai taip. Ypač jei krovinys paliekamas sandėlyje kelyje. Aš šimtaprocentinai neišmenku visų T1 niuansų, būsiu atviras — mano darbas mašina, ne popieriai. Bet kiekvieną kartą, kai vežame į Anglija (taip, į Angliją, ne Anglija, pataisau save), vežėjo firma arba tarpininkas sugeba šitą išrašyti. Nes be to krovinys užstrigs Europoje kaip koks bevizis keleivis. Ir tai nejuokinga.
Ar galiu siųsti asmeninius daiktus be muito?
Galima. Taisyklė paprasta — turite gyventi ES bent metus, daiktai naudoti, negalite parduoti per metus. Bet žinokit, nėra taip, kad parašote „mano daiktai“ ir viskas praeina. Reikia sąrašo, reikės deklaruoti. Kartais muitininkai klausia įrodymų — nuomos sutarties, sąskaitų. Buvo klientė, kuri vežėsi baldus į Bristolį. Muitininkas paklausė: „o kur jūsų lietuviškas pasas?“ Ji — o aš jį palikau automobilyje. Valanda inkščimo. Tai taip, be muito, bet su popieriais. Visada su popieriais.
Kaip ten važiuoja ir kas vyksta kelyje
Ar mano baldai važiuos vienu automobiliu, ar juos perkraus?
Geriausias scenarijus — vientisas pervežimas nuo durų iki durų. Realybėje — ypač jei imate ekonominį variantą — gali būti perkrovimas Kaune arba Olandijoje. Aš nemėgstu perkrovimų. Kiekvienas kėlimas — tai rizika subraižyti, pamesti dėžę, sulaužyti. Buvo projektas, kai klientas taupė ir sutiko į BRĖDA (turbūt Breda?) perkrautis sandėlyje. Ten sofą palaikė lietus. Nieko baisaus, bet jis paskui rašė atsiliepimus, kad viskas apsišlapino. Nors tiesiog uždangalas buvo prastas. Aš renkuosi tiesioginį važiavimą į Angliją, kai tik įmanoma.
Ką daryti, jei vežėjas vėluoja dvi dienas?
Pirma — nesisiaubti. Kartais taip būna. Lūžęs ratas, Doverio eilė, pasienio patikra. Jei sutartyje nėra delspinigių (aš dažnai jų nerašau, nors gal ir turėtų būt), tai jūs laukiate. Geri vežėjai paskambins patys. Blogi — išjungs telefoną. Prieš trejus metus vairuotojas užstrigo sniege Prancūzijoje, klientas Norwich jau laukė. Atvežė vėlai vakare. Klientas suprato. Žmoniškumas gyvas, tik ne pas brokerius ofisuose.
Ar vežėjas padės baldus nešti į trečią aukštą be lifto?
Teoriškai — taip, jei sutartyje numatyta. Praktiškai vienas vairuotojas neneš 150 kg spintos į trečią aukštą. Jam draudimas, nugara, ir tiesiog neįmanoma. Jei reikia — užsisakykite du žmones arba samdykitės pagalbininką Londone. Aš pats nebe jaunas, nors dar pakeliu dėžę, bet po antros spintos širdis šaukia stop. Klientai pyksta: „o kodėl aš dar turiu mokėti?“ Todėl, kad tai fizinis darbas, kurio etatu neapmokėjo jūsų siuntos kaina. Sorry.
Kaip žinoti, kad baldai tikrai bus pristatyti laiku?
Negalit žinoti šimtaprocentinai. Aš čia jau 22 metus ir kartais stebiuosi, kaip viskas dar pavyksta. Bet galima sumažinti riziką: rinkitės ne tik pagal kainą, o pagal reputaciją. Ar turi draudimą? Ar duoda sutartį su data? Ar turi sekimo numerį? Ar praneša bent 24 valandas prieš ir sako „rytoj 10-12“? Jei sako „pasirodysim kažkada savaitėj“ — tai ne greitas baldų pristatymas į Angliją, o loterija. Aš vienu metu dirbau su kompanija, kuri visada vėluodavo. Bet jie buvo pigūs. Galiausiai pats nutraukiau bendradarbiavimą. Skaudu, bet reikėjo.
Ar galima pristatyti baldus į Londoną per 48 valandas?
Galima, jei viskas idealu. Iš Klaipėdos? Ne. Iš Kauno? Galbūt, jei mašina jau pakrauta ir važiuoja tiesiai. Bet 48 valandos — tai ne pristatymo laikas, o vairavimo laikas be miego. Aš patarčiau nesitikėti. Buvo vienas skubus reisas — klientas mokėjo dvigubai. Išvyko antradienio vakarą, ketvirtadienį 14 val. jau skambino iš Croydon. Bet tai buvo išimtis. Ir vairuotojas grįžo miegodamas pusiaukelėje. Trumpai tariant — teoriškai įmanoma, bet neapsimoka nei sveikatai, nei daiktams. Geriau 4-5 dienos ramiai.
Kai viskas kitaip, nei žadėjo — problemos, draudimas ir nemaloni tiesa
Kas jei baldai atvyko sulaužyti?
Čia baisiausias momentas. Pirmas žingsnis — fiksuoti viską. Nuotraukos, CMR pastabos, kol vežėjas dar ten. Jei jis prieštarauja — nepasirašykite švariai. Tada — į draudimo kompaniją. Bet draudimas dengia ne visada. Jie sako „transportuotojas kaltas, o mes dengiam tik vagystę“. Todėl renkuosi vežėjus su KROVINIO draudimu, o ne tik CMR atsakomybe. Žmogus gavo sulaužytą pianiną. Kompensacija — 150 eurų. Už 4000 eurų instrumentą. „Pakuotės brokas“. Nekenčiu.
Kodėl kai kurios įmonės tiesiog nebeatrašo po sutarties pasirašymo?
O kas žino... Kartais jie pasiima avansą, supranta, kad nepajėgia, ir dingsta. Kartais vėluoja ir „neria po žemių“. Aš galiu pasakyti tik tiek: jei įmonė prašo 100 proc. apmokėjimo prieš pakrovimą — tai jau keista. Normalu — 30-50 proc. avansas. Yra buvę, kad firmos svetainė atrodo puikiai, atsiliepimai irgi. Paskui paaiškėja, kad atsiliepimai pirkti. Perkeliau vieną sezoną su tokiu partneriu — paskui atsiprašinėjau klientų kelis mėnesius. Tai aš dabar labai skeptiškai žiūriu į tuos, kurie per gražiai šneka. Geriau negražus, bet sąžiningas.
Ar tikrai verta rinktis tik „greičiausią“ pasiūlymą?
Ne. Greičiausia — ne visada geriausia. Buvo istorija, kai klientas pasirinko „perkraustymą per 2 dienas“ į Angliją. Vežėjas paėmė, bet neišėjo jam laikas. Tada jis subrovė krovinį į kito kliento daiktus. Trintis, įbrėžimai, spintos kampas atšoko. Matote, kai skubama be galvos — taip nutinka. Greitas baldų pristatymas į Angliją turi būt planuojamas, o ne deginamas. Degantys dažniausiai dega blogai. Aš renkuosi vidurinį variantą: greitai, bet ne padegus padangų. Žinokit, net ir F1 lenktynininkai nestartuoja taip be pavarų patikros.
Ką daryti, jei aš pats negaliu būti pristatymo metu Londone?
Suraskite žmogų, kuriuo pasitikite. Draugas, kaimynas, agentas. Duokite raktus. Bet pats blogiausias variantas — sakyti „padėkit prie durų“. Ne, nevešiu taip. Reikia, kad kas nors priimtų ir pasirašytų. Aš nepaliešu baldų laiptinėje, net jei Londone kapeikos. Buvęs atvejis: klientas buvo Gdanske... ne, Kaune, atleiskit, kažkaip susipainiojau. Pasakė „palikit, draugas atvažiuos“. Draugas neatvažiavo. Baldai pradingo. Atsakomybė — kliento.
Koks patarimas, kurio nesitikėčiau?
Atsineškite arbatos maišelių vairuotojui. Nejuokauju. 22 valandų kelionės, pasieniai, Londono kamščiai — jei pasitiksite su šypsena, jis padės atsargiau. Ir fotografuokite kiekvieną baldą prieš pakrovimą. Ne dėl Instagram. Dėl įrodymų. Retas kas padaro, o galėtų. Ir pasitikrinkite, ar Anglijos adres tiksliai toks, koks rašoma. Kartais rašo SW15, o reikia SW5. Maži dalykai, bet dideli vargai. Trust me.
Išvada
Taigi, greitas baldų pristatymas į Angliją nėra pasaka — tai darbas, kurį atlieka žmonės. Reikia pasiruošti, supakuoti, tinkamai deklaruoti ir nepamesti galvos, kai viskas vyksta lėčiau, nei žadėjo reklama. Per du dešimtmečius mačiau visko: ašarų, džiaugsmo, pradingusių sofų. Bet kai padaryta normaliai — be cirko — rezultatas geras. Jei turit klausimų, rašykit. Jei ne — rinkitės tuos, kurie nedirba šablonais. Sėkmės kraustantis.