Greitas asmeninių daiktų vežimas mikroautobusu į Angliją kasdien

Dvidešimt keleri metai tarptautinių pervežimų versle – pradžioj pats vairavau į Londoną, dabar daugiau spaudžiu telefono mygtukus ir tvarkau maršrutus. Žmonės kraustosi. Kasdien. Į vieną pusę ir atgal. Ir dažnai manęs klausia: „Ar tikrai galima greitai ir pigiai viską pervežt mikroautobusu į Angliją kasdien?“ Atsakymas – taip, bet su keliomis labai svarbiomis „bet“. Nėra čia stebuklų, yra tiesiog patirtis, žinojimas, kur pasienyje eilė, ir vairuotojų pamainos. Rašau tau kaip bičiuliui, kuris svarsto, kuo patikėt, o kuo – ne, nes rinkoje pilna gražių pažadų, kurie baigiasi ašaromis.

Kelionė ir tvarkaraščiai

Kiek laiko užtrunka kelionė iš Vilniaus iki Londono su mikroautobusu?

Iš esmės, jei viskas sklandžiai, iš Vilniaus iki Londono – maždaug 26–30 valandų. Bet „sklandžiai“ čia raktinis žodis. Kartais pasienyje pasimeta pusdienis, kartais prie Kalė padūksta eilė ir gauti tą skylę laive per Lamanšą... na, ten loterija. Vairuotojai dirba poromis, tai mašina nebestovi, bet žmogus privalo pailsėt. Realiai dažnai būna ne 30, o 36 valandos. Būna ir 40, jei Doverio uoste nebeišleidžia keltu. Nežinau kodėl, bet penktadieniais ten viskas stoja.

Ar tikrai važiuojate kasdien, ar čia tiesiog reklaminė frazė?

Kasdien – taip, mašinos išvažiuoja, bet nebūtinai iš tavo kiemo kasdien. Susipraskim. Mes renkame krovinius visoje Lietuvoje, tada jie sueina į vieną reisą. Kartais tenka palaukti dieną, kol mikroautobusas prikaupia kritinę masę ir pajuda iš Kauno sandėlio. Tvarkaraštis egzistuoja, bet „kasdien“ dažnai reiškia „kasdien važiuoja kuri nors mūsų mašina“, o ne „jūsų sofą paims rytoj 8 ryto“. Mažos įmonės kartais priskraipo, kad padangų neprikaupę – tuomet reisas nukeliamas. Būna ir taip.

Ar galiu važiuoti kartu su savo daiktais iki pat Anglijos?

Teoriškai taip, kai kurios įmonės tai leidžia, tačiau aš labai nerekomenduočiau. Mikroautobusas skirtas kroviniams, ne keleiviams – sėdynių ten retai būna daugiau nei dvi, ir tos dažnai sulankstytos ar pašalintos. Jūs sėdėtumėte ant dėžės tarp plastikinių maišų, kas po 10 valandų tampa pragariniu. Be to, draudimas... hm... man atrodo, keleiviui tokiu atveju negalioja niekas, jei įvyksta avarija. Aš šimtu procentų nesu tikras dėl to draudimo niuanso (reikėtų pasitikrinti su brokeriu), bet rizika jūsų. Verčiau pasiimkite lėktuvo bilietą.

Kada mašina išvažiuoja ir kada maždaug būna vietoje?

Paprastai iš Lietuvos pajudame antradieniais ir penktadieniais, nors kartais ir pirmadieniais, jei susirenka. Būna, kad iš UK grįžtame trečiadieniais ir savaitgaliais. Į Londoną paprastai atriedame ketvirtadienio vakarą arba sekmadienio naktį, priklauso nuo to, kur pirmiausia kraudavome. Klientams dažniausiai skambiname likus porai valandų iki atvykimo. Ne visada pataikome į tą „maždaug“ – kartais nukrentame valanda, kartais pusdieniu, jei pasienietis užsinori arbatos pertrauėlės ir tikrina kiekvieną varštą. Tokia jau ta kelionė.

Ar jūs vežate ir iš Anglijos į Lietuvą, ar tik vieną kryptį?

Į abu šonus, žinoma. Kasdien reisai (na, gerai, beveik kasdien) sukasi ratu. Paimame Lietuvos klientus, nuvežame į UK, ten paimame grįžtančius lietuvius ar emigrantus, kurie meta šaknis Vilniuje, ir atgal. Tai ekonomiškai naudinga – tuščios mašinos nevažinėja, nes kuras brangus. Kartais grįžtantys reisai pilnesni nei išvykstantys. Žiemą klientų mažiau, vasarą – eilės. Bet taip, iš Anglijos į Lietuvą pervežame lygiai taip pat. Tik dokumentai ten patys, o kainos šiek tiek skiriasi dėl svaro kurso. Šiuo metu turbūt naudingiau pirkti sterlingus.

Kainos ir rinkos realybė

Kiek kainuoja pervežimas nuo durų iki durų?

Tai ko gero populiariausias klausimas. Nuo durų Vilniuje iki durų Londone – maždaug nuo 350 iki 600 eurų už pilną mikroautobusą. Jei pusė mašinos, tada apie 180–300. Kaina priklauso nuo tūrio, aukšto, svorio, laipiojimo laiptais ir ar reikia tempti sofą per balkoną. Kartais klientas pasako: „Tik trys dėžės“, o pasirodo, kad jos po 40 kg ir dar dvidešimt maišų. Būna ir brangiau, jei skubus pervežimas arba jei reikia paimti iš Klaipėdos ir nuvežti į Edinburgą – ten jau atstumas kitas.

Ar reikia mokėti visą sumą iš karto?

Standartiškai – 30 proc. avansas, likutis pristatymo metu arba prieš tai, jei klientas nėra prieinamas vietoje. Būna, kad žmonės prašo atsiskaityti tik gavę daiktus – suprantu, bijo sukčiavimo. Yra įmonių, kurios ima viską iš anksto, bet aš to nerekomenduočiau, nes taip sumažinate savo derybinę galią, jei kažkas nutinka. Būna, kad vairuotojas pavėluoja tris dienas, o jūs jau sumokėjote viską. Pinigai rankose – kalba kitaip. Tai... avansas patogiausias. Tik ne į kišenę – pavedimu.

Kodėl vieni siūlo pervežimą už 300, o kiti už 800 eurų?

Ah, čia amžinas klausimas. 300 eurų – dažnai „masalo“ kaina, po kurios prisideda kuro mokestis, aukštas, šeštadienis. Pigiausi dažnai neturi licencijos, draudimo, arba važiuoja vienu nepailsėjusiu vairuotoju. Už 800 – jau rimta įmonė su dviem vairuotojais, sekimo sistema. Aš mačiau, kaip už 280 vežęs meistras paliko baldus Frankijoje, nes „nebetilpo“. Klientas verkė. Ne viskas pigu blogai, bet stebėkitės ta kaina, kuri skamba per gražiai.

Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos man nepasakos?

Papildomi... hm... mes stengiamės viską pasakyti iš anksto, bet yra tokių universalų dalykų, kurių negaliu numatyti. Pavyzdžiui, jei reikia laukti kliento daugiau nei pusvalandį – kai kurie priskiria laukimo mokestį. Arba muitinės patikrinimas, kuriam prireikia perkrauti. Jei UK pusėje reikia mokėti už CAZ įvažiavimą į centrą – tą sumokame, bet vėliau pridedame prie sąskaitos. Tokių dalykų neišvengsi. Svarbiausia – kad nebūtų paslėptų „administravimo mokesčių“, kuriuos priduria kažkokie tarpininkai, patys nieko nevežantys. Tai parsidavėlių ženklas.

Kas jei mano daiktai vėluoja daugiau nei žadėjo?

Tai skaudu, bet pasitaiko, ypač žiemą ar per šventes. Jei vėluojame dieną ar dvi – skambiname, aiškinamės, siūlome nuolaidą antram pervežimui. Jeigu vėluojame savaitę – čia jau kritinė situacija, reiškia gedimas, avarija arba muitinė suėmė krovinį. Ką darysite? Pirma, turėkite sutartį raštu. Antra, tikrinkite, ar įmonė egzistuoja daugiau nei metus. Trečia – neverkite, jei „Tadas ir Kompanija“ pasiūlė stebuklingai greitai pervežti ir dingo. Mes pernai turėjome atvejį, kai sniegas užblokavo Lenkijoje kelią – tris dienas stovėjome. Klientas suprato. Būna.

Popieriai, muitinė ir draudimas

Ar reikia kažkokių popierių vežant asmeninius daiktus į UK po Brexit?

Po Brexit viskas pasikeitė. Jei persikraustote į JK, reikia importo deklaracijos ir įrodymo, kad daiktai naudoti daugiau nei šešis mėnesius – sąskaitų, nuomos sutarties. Mes padedame ruošti popierius, bet galutinį žodį taria muitininkas. Kartais atidaro nė vienos dėžės, kartais – kiekvieną. Tiksliai neprisimenu naujausių HMRC taisyklių niuansų (mūsų dokumentininkas Tomas tuo rūpinasi), bet principas aiškus: daiktai jūsų, naudoti, ne pardavimui. Priešingu atveju – muitas.

Kas atsakingas, jei muitinė sustabdo krovinį?

Jei dėl dokumentų trūkumo – atsako siuntėjas, t.y. jūs. Jei dėl mūsų transporto pažeidimų – mes. Aišku, dauguma sustabdymų būna dėl formalumų: blogai užpildyta deklaracija, trūksta parašo, arba muitininkas tiesiog įtaria, kad deklaruojate 20 televizorių kaip „asmeninius daiktus“. Tada jūs kviečiate brokerį, o mes laukiame. Jei krovinys areštuojamas ilgam, laikymo mokesčiai krenta ant siuntėjo. Būna ir taip, kad mūsų niekas nekaltina, bet savaitę stovime, o klientas pats turi tvarkytis. Tai... rašykite teisingai popierius.

Ar galiu vežti maisto produktus, prieskonius ar namines uogienes?

Ne. Na, šiaip galima šiek tiek – sausainiai, makaronai, arbata – bet mėsa, pieno produktai, kiaušiniai, uogienės, medus – viskas draudžiama įvežti į UK iš ES. Muitinės šunys užuodžia dešrą kilometrą prieš uostą. Vieną kartą klientė paslėpė varškės sūrelius į rankinį – atėmė ir dar baudą skyrė. Prieskoniai, jei fabrikiniai ir su etiketėmis, gal praeis, bet namie gamintas maistas – rizikingas. Verčiau suvalgykite prieš išvažiuodami arba palikite kaimynams. Aš ir pats mėgstu Lietuvos dešrą, bet palieku ją čia.

Kas jei dėl patikrinimų važiuojama ilgiau negu planuota?

Yra ką daryti? Sėdi ir lauki. Muitininkai turi teisę tikrinti kiek nori. Kartais iškrauna pusę daiktų, paskui ilgai galvoja. Mes nevaldome eilės. Tada skambiname klientams: „Vėluojame.“ Geri klientai sako „suprantu“, blogi rėkia. Aš suprantu ir rėkiančius, nes jie planavo penktadienį, o dabar sekmadienis. Bet transporto įmonė čia bejėgė, jei kontrolė nusprendė, kad dėžė atrodo įtariai. Geriausia – neplanuoti gyvenimo aplink tikslų pristatymo laiką.

Ar draudimas padengia viską, kas būna kelyje?

Ką reiškia „viską“? CMR draudimas dengia sugadinimus dėl avarijos, gaisro, vagystės. Bet jei sugedo šaldytuvas, nes neparuošėte – ne. Jei indų dėžė suskilo, nes blogai supakavote – irgi ne. Kartą vežėm akvariumą be putų – gavosi duženos, atlyginimo nulis. Žmonės mano, kad draudimas – stebuklinga pasaka, kuriai pateikus švilpuką gauni pinigus. Iš tiesų reikia nuotraukų, aktų, raštiškų įrodymų. Ir lauki mėnesius. Rimtos įmonės draudimas egzistuoja, bet neapsaugo nuo kvailiausių klaidų. Skaitinėkit sutartį.

Daiktai, pakavimas, tūris

Kokių daiktų galima vežti, o ko geriau nedėti?

Dažniausiai vežame dėžes, lagaminus, baldus, bačkas, dviračius – viską, kas legalu ir telpa. Bet prašau, nedėkite dezodorantų su dujom, žiebtuvėlių, dažų ar degių skysčių. Vieną kartą klientas įkišo degtukų dėžutę į viršutinį stalčių – vairuotojas rado vos ne degant. Skysčiai baido. Dar – alkoholis. Į UK galima vežti ribotą kiekį, bet jei peržengi, muitinė gali konfiskuoti. Ir venkite maisto, kuriam reikia šaldymo, jei nėra šaldytuvo. Tiesa, pervežame ir šaldytuvus, bet jie būna išjungti, tai maistas prašvis.

Kiek kubinių metrų telpa į standartinį mikroautobusą?

Taip, terminai. Paprastai mūsų naudojami Fiat Ducato, Mercedes Sprinter arba VW Crafter – tūris apie 13–15 kubinių metrų, ilgis 3,7–4,2 metro. Bet tai ant popieriaus. Realybėje priklauso, ar stogo bagažinė, ar papildomos lentynos, ar vairuotojas moka krauti kaip tetrisą. Kartais klientas atsiunčia sąrašą, aš skaičiuoju – tilps. Paskui vairuotojas pamato, kad sofos ranktūriai neišsiima ir reikia papildomų 30 cm. Tada tenka atsiųst antrą mašiną arba palikti kėdę. Matuokite savo daiktus prieš skambindami, ne spėjimais.

Ar privalau pakuoti daiktus pats, ar tai padarys pervežėjai?

Pakuotė – jūsų atsakomybė, bent jau pagrindine prasme. Mes galime duoti arba parduoti dėžių, kartais padedame suvynioti stiklą į filmą, bet mes nebūsime jūsų močiutės porceliano pakuotojai, nebent mokate gerokai daugiau už white-glove paslaugą. Aš asmeniškai mačiau, kaip klientas suvyniojo spintelę į du popierinius maišus ir stebėjosi, kodėl atsirado įbrėžimai. Ne. Dėžės, burbulinė plėvelė, kartonas tarp baldų – tai minimumas. Turite rankų? Turite popieriaus? Dirbkite. Arba susimokėkite už pakavimą atskirai – tada mūsų žmonės ateis, bet kaina kitokia.

Kaip vežamas šaldytuvas ar skalbimo mašina – ar jas reikia kaip nors paruošti?

Visa technika turi būti išplaunama, išdžiovinta ir atjungta. Šaldytuvas – ypač: vamzdeliai turi būti tušti, kitaip vanduo išsilieja ir sulieja kitus daiktus. Skalbimo mašina – užblokuokite būgną transportavimo varžtais, dažnai jie būna komplekte. Jei pametėte? Tada prikimsite skudurais, bet geriau raskite. Aš ne technikas, bet žinau, kad atvežus neparuoštą šaldytuvą po trijų dienų kelionės... kvapas ne iš gerosios serijos. Ir mes to neišskalbsim iš jūsų sofos. Džiovyklę taip pat išvalykite filtrą. Maži dalykai, bet kelyje tampa dideliais.

Ar galima vežti dviratį, žoliapjovę ar kitokią techniką?

dviračiai – taip, nors nuleiskite padangas, kad oro pokyčiai neišvartytų. Žoliapjovė – taip, bet ištuštinkite kurą. Tai svarbu. Benziną mes nekraunam kartu – ir taip jau pakankamai rizikos su dujų balionais kaimynystėje. Grandininiai pjūklai – be tepalo išleidimo? Ne. Kita technika – kompresoriai, statybiniai įrankiai – galima. Vieną kartą vežėm net motorolerį, bet jį teko tvirtinti atskirai, o tai kainavo papildomai. Žodžiu, technikos vežimas įmanomas, bet viskas turi būti švaru, be skysčių ir aprūkinta. Kitaip vairuotojas atsisakys imti.

Ką daryti su augalais – tikrai negalima vežti?

Augalai... deja, ne. Ypač dirvoje – griežtai draudžiama dėl fitosanitarinių taisyklių. Jei išvykstate ilgam, atiduokite draugei ar kaimynei. Aš pats turėjau fikusą, kurį vežiojau keturiolika metų – kai krausčiausi, palikau kaimynui. Pikta buvo, bet ką padarysi. Kambariniai augalai muitinėje dažnai laikomi grėsme – žievėje gali gyventi kenkėjai. Aš girdėjau, kad atskiras gėles (be dirvos) kartais praleidžia, bet aš to nerizikuoju ir nesiūlau. Verčiau pasodinkite naują gyvenimą Anglijoje. Ten irgi gražios begonijos, parduotuvėse nebrangiai.

Pristatymas ir kiti nesklandumai

Kas jei aš nespėju sutikti mašinos Londone – daiktai nukeliaus į sandėlį?

Deja, taip. Jei nesutinkate ir neatsiliepiate – vairuotojai negali laukti valandų, ypač jei turi dar du adresus tą dieną. Daiktai grįžta į saugomą sandėlį, o pristatymas kitą kartą kainuoja papildomai. Kiek? Nuo 50 iki 150 svarų, priklauso nuo zonos. Kartais klientai sako: „Aš tikše per pusvalandį.“ Vairuotojas laukia pusvalandį – kiti klientai rėkia. Mes planuojame maršrutus tankiai. Todėl, jei matote, kad vėluosit, skambinkite kuo greičiau. Kartais galima pristatyti rytą, kartais tik po trijų dienų. Sandėliavimas nėra nemokamas niekur, net jei ir gražiai prašote.

Kaip žinoti, kad mano daiktai tikrai bus tame pačiame mikroautobuse, o ne perkraunami?

Mes dažniausiai vežame tiesiogiai – nuo paėmimo iki pristatymo tos pačios mašinos. Perkrauname tik jei naudojame sandėlį kaip konsolidacijos tašką, bet apie tai perspėjame. Patikrinkite: paprašykite numerių, vairuotojo telefono, nuotraukos krovimo metu. Rimtos įmonės neslepia. Bet perkrovimai vyksta dažniau, nei manote, ypač jei užsisakote pas tarpininką, kuris parduoda krovinį toliau. Tada daiktai gali važiuoti Diseldorfe, o paskui į Londoną. Klauskite tiesiai: „Ar važiuoja tiesiogiai?“

Ar galima vežti gyvūnus kartu su baldais?

Ne. Gyvūnams reikia specialaus transporto, oro, temperatūros kontrolės, veterinarinių dokumentų. Mikroautobusas, pilnas spintų ir dėžių, nėra vieta katei ar šuniui. Be to, legaliai gyvūnai vežami pagal visai kitas taisykles nei kroviniai. Mes nevežame gyvūnų. Aš mėgstu gyvūnus, mano žmona vežioja šunį veterinarui dažniau nei aš važiuoju į parduotuvę, bet čia kita paslauga. Jums reikia užsakyti pet-taxi arba skristi lėktuvu su gyvūnu salone. Krosnyje tarp lagaminų jis tikrai nenorės būti. Ir už tai baudžiamoji atsakomybė.

Ką reiškia „greitas pervežimas“ – ar tai tikrai per 2–3 dienas?

„Greitas“ dažnai reiškia „ne po trijų savaičių.“ Realybėje – taip, 2–3 dienos įmanomos, jei vežame tiesiogiai ir tuščiu maršrutu. Bet jei renkame krovinius po visą Lietuvą – tai +1 diena. Jei sustoja muitinė – +1–2. „Greitas asmeninių daiktų vežimas mikroautobusu į Angliją kasdien“ mūsų pasiūlyme reiškia, kad kasdien atnaujiname maršrutus ir dažniausiai pristatome per 48–72 valandas nuo surinkimo. Kartais per 36. Kartais per penkias dienas. Jei jums būtina kaip įmanoma greičiau – yra skubių pervežimų tarifas, bet ten jau premium kategorija. Ne visi pasirengę mokėt dvigubai, bet tie, kas pasirengę – gauna.

Greitas asmeninių daiktų vežimas mikroautobusu į Angliją kasdien – tai ne mitas, bet ir ne automatinė garantija. Reikia protingai rinktis įmonę, paruošti popierius ir nespėlioti tūrių. Aš per dvidešimt metų mačiau visko: ir tobulų kraustymų, ir beprotiškų katastrofų. Daug kas priklauso nuo jūsų pasiruošimo. Jei kils daugiau klausimų – rašykit, skambinkit. Aš čia, vairuotojai irgi. Sekmės renkantis. Ir nepamirškit ištuštinti šaldytuvo.