Greitais mikroautobusais baldus transportuojame į Angliją

Jei svarstote, kaip pervežti baldus iš Lietuvos į Angliją, tikriausiai jau naršėte po daugybę skelbimų. Aš šioje tarptautinių perkraustymų srityje prasidirbęs daugiau nei dvidešimt keturis metus ir galiu pasakyti – mikroautobusai čia tikras išsigelbėjimas, kai reikia lankstaus sprendimo. Mažesnė transporto priemonė dažnai pasiekia duris greičiau nei didelis vilkikas, o kaina... na, kaina priklauso nuo labai daug ko. Šiame tekste nežadėsiu auksinių kalnų, bet atsakysiu į klausimus taip, lyg sėdėtumėte prieš mane biure prie kavos aparato. Kartais paprasčiau tiesiog pasakyti, kaip yra, nei puošti žodžius.

Kainos ir terminai – ką reikia žinoti iš karto

Kiek kainuoja transportuoti baldus iš Lietuvos į Angliją mikroautobusu?

Žodžiu, jei kraunatės vieną kambarį, su viskuo kainuoja maždaug nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų eurų. Bet čia aš galvoju apie standartinį krovinį. Pavyzdžiui, mano kolega vasarą vežė studento daiktus iš Vilniaus į Londoną – sumokėjo penkis šimtus, bet ten buvo tik stalas, kėdės ir dvi dėžės. Kita moteris vežėsi viso buto baldus į Mančesterį, tai jau išėjo beveik tūkstantis. Kuras šokinėja kaip pamišęs, o kelių mokesčiai Anglijoj... nu, ten jie turi savų stebuklų. Kartais pigiau neišėjo ir nereikia ieškot.

Ar tikrai greitai atvešite? Kiek laiko užtrunka kelionė?

Šiaip tai per dvi tris dienas, jei viskas pagal planą. Bet aš jums pasakysiu atvirai – buvę atvejų, kai oro uosto eilės ar pasienio tikrinimai užvėlina viską pusdieniui. Greitais mikroautobusais vykstame ne dėl to, kad lenktyniaujam, o dėl to, kad mažiau stovim pasieniuose ir nereikia specialių leidimų kaip sunkvežimiams. Realiai: iš Kauno iki Londono apie du tūkstančius kilometrų. Vairuotojas negali dirbti po šešiolikos valandų, tai sustoja nakvoti. Jei kas nors žada per dvidešimt keturias valandas – meluoja arba važiuoja dviese, o tai brangiau. Aš asmeniškai mieliau sakau trys dienos ir nustebinu per dvi, nei atvirkščiai.

Kodėl vieni pasiūlo 500 eurų, o kiti 1200 už tą patį maršrutą?

Oi, šitas klausimas jau du dešimtmečius mane persekioja. Šiaip ar taip, rinkoje pilna... kaip švelniai pasakyt... tarpininkų, kurie pasiima užsakymą, o paskui ieško pigiausio vairuotojo. Penki šimtai – tai gali būti tiesioginiai degalų kaštai be jokio draudimo, be pagalbos kraunant, ir vairuotojas miega mašinoj. Tūkstantis du šimtai – jau yra draudimas, pakuotė, du vyrai krauna, padeda iškrauti, gal net siūlo laikyti sandėlyje savaitę. Mačiau ir tokių, kurie paima tris šimtus eurų už krovinį, o paskui baldai dingsta kur nors ties Lutono apylinkėm. Rimtas pervežėjas nevažiuos už kainą, kurioje jis pats prisiverst badaut.

Kaip vyksta pats transportavimas

Ar reikia man pačiam krauti baldus į mašiną?

Ne, jei apie tai sutariam iš anksto, bet žinokit – daugelis vairuotojų vengia liesti nepakuotus daiktus be liudininkų. Ne todėl, kad tingi, o todėl, kad jei ant sofos jau buvo įbrėžimas, o mes jo nepastebėjom, paskui kaltinami būnam. Atsimenu situaciją: klientė Vilniuje pasakė, kad baldai paruošti, o kai atvažiavom – spinta dar stovi, prikimšta drabužių. Vairuotojas pats neturi teisės jos kilnoti, jei kas nutiks viduje. Tai jei reikia pagalbos – sakom iškart. Paprasta taisyklė: kuo aiškiau aptariam, tuo mažiau problemų. Ai, ir būna, kad aukštas be lifto – tada jau kaina kitokia.

Vežate į Londoną, o jei reikia į Birmingemą ar Liverpulį?

Žinoma, vežame. Londonas – populiariausias taškas, bet aš asmeniškai mieliau važiuoju į Birmingemą, nes ten mažiau kamščių nei M25 žiede. Kainai skirtumas nebus milžiniškas, gal kokį aštuoniasdešimt–šimtą eurų priklausomai nuo atstumo. Mikroautobusas turi privalumą – gali privažiuoti prie pat namų, net jei tai maža gatvelė Šiaurės Londone. O dideli fūriai ten kartais net negali įvažiuoti. Tik štai ką: jei jūsų adresas kur nors Airijoje ar Škotijos glūdumoj, tada jau kalbam apie kitą logistiką. Greitais mikroautobusais dažniausiai apimame Angliją iki Notingamo, o toliau... na, reikia skambinti, pasitikslint.

Kaip elgtis, jei pasienyje sustabdo patikrinimui?

Tai jau baisu daugeliui, bet atsipalaiduokit – jei dokumentai tvarkingi ir baldai tikrai jūsų, nieko blogo. Reikia turėti CMR važtaraštį, pasą, kartais prašo nuomos sutarties ar sąskaitos už baldus, kad įrodytum, jog neštum kontrabandą. Aš pats per karjerą esu buvęs sustabdytas gal keturis kartus iš tūkstančio kelionių. Paskutinį kartą Dovere paklausė, kas dėžėse. Pasakiau – knygos ir porcelianas. Atidarinėti nereikėjo. Bet jei vežate neįprastus daiktus – sakykit tiesą. JK pasieniečiai jau seniai nebe tokie orūs kaip anksčiau, bet jei mato, kad nesimuliuojat, paleidžia per pusvalandį. Tik nepamirškit užsipildyti eksporto deklaracijos.

Pakavimas ir pasiruošimas

Ar pakuojate jūs, ar turiu pats?

Galim abiem būdais. Mes siūlome pakavimo medžiagas – burbulinę plėvelę, kartoną, kampučius. Bet čia yra niuansas: jei mes pakuojame, tai mūsų atsakomybė. Jei pakuojatės patys – jūsų. Vieną kartą klientas suvyniojo ąžuolinę komodą į seną laikraštį. Laikraštis sušlapo kažkur per kanalą, o ant komodos atsirado juodos dėmės. Draudimas nepadengė, nes tai buvo neprofesionalus pakavimas. Aš tai laikau savaime suprantamu dalyku, bet... nu, matyt, ne visiems. Siūlau bent stalines plokštes ir stiklus palikti mums. Kiti daiktai – jūsų rizika, jūsų pasirinkimas. Dažnai sakau klientam – geriau sumokėt dvidešimt eurų už plėvelę, nei po to verkti.

Ar reikia išardyti lovą prieš kelionę?

Beveik visada taip. Išardyta lova užima mažiau vietos, o ir pro duris išnešti paprasčiau. Ai, tiesa, kai kurios modernios lovos su hidraulika... ar kaip ten vadinasi... (taip, su pakeliamu mechanizmu) – jų niekada nepatarčiau vežti surinktas. Kartais žmonės galvoja, kad mikroautobusas didelis, viskas tilps. Ne. Netgi greitais mikroautobusais baldus transportuojant į Angliją, erdve tenka skaičiuoti iki centimetro. Rekordas – buvau sukrovęs dviejų kambarių butą į Sprinterį. Bet lovos visos buvo išardytos. Čiužinį verčiam horizontaliai, kad spyruoklės nepasitemptų kelyje. Beje, neišardžius gali atsitikti taip, kad net pro sieną neišeis.

Ką daryti, jei sofa netelpa pro duris?

Galvosūkis iš dešimties klientų. Sofos dažnai būna didelės. Pirmiausia matuojam ne tik sofą, bet ir durų angą. Jei kampas neleidžia, lieka du keliai: arba ieškot palangės arba balkono (jei pirmas aukštas), arba išardyt. Kai kurios sofos turi nuimamas dalis apačioj – patikrinkit prieš krovikams atvažiuojant. Vieną kartą Klaipėdoje teko langais ištraukti kampą, nes durys buvo senovinės. Anglijoj tokių namų – pilna. O jei naujas pastatas, liftai ten siauri kaip raketų šachtos. Geriausia išmatuot iš anksto ir nufotografuot mums atsiųst. Taip išvengsite scenų, kai krovinys stovi kieme, o vairuotojas jau nervinasi dėl parkavimo.

Dokumentai, draudimai ir keblumai

Kokių dokumentų reikia siuntiniui į JK po Brexit?

Brexit viską apkarto, bet nėra katastrofa. Reikia EORI numerio jei siunčiat kaip verslas, privatiems asmenims – paso kopijos ir sąrašo daiktų. Labai svarbu nurodyti vertę, net jei baldai naudoti. Aš nesu muitininkas, tikrai negaliu žinoti visų smulkmenų (čia geriau pasitikslinkit su muitinės agentu), bet standartiškai rašom "naudoti namų apyvokos daiktai". Jei yra naujų baldų – gali prireikti pirkimo dokumentų, nes JK muitininkai kartais įtaria prekybą be PVM. Buvęs atvejis: vaikinas vežėsi visiškai naują sekciją, bet be sąskaitos. Dovere laikė keturias valandas, kol išsiaiškino. Tai jei perkat naujus baldus prieš perkraustymą – pasidarykit sąskaitas.

Ar apdraudžiate daiktus kelionėje?

Taip, turime CMR draudimą, bet aiškinku atvirai – jis dengia ne viską. Yra toks dalykas kaip "pakankamai geras pakavimas" – jei jūsų svajonių veidrodis buvo suvyniotas į seną pledą ir dūžo, draudimas gali pasakyti "ne". Pilnas draudimas kainuoja brangiau, bet aš rekomenduoju vertingiausiems daiktams. Standartinis CMR atlygina iki 8,33 SDR už kilogramą – tai tokia tarptautinė taisyklė. Realiai žmonės pyksta, kad gavo tik tris šimtus eurų už brangią spintą. Aš suprantu pyktį, bet taip jau yra. Geriau paprasčiau ir sąžiningiau pasakyti iš karto, nei paskui aiškinti mažais šriftais sutartyje. Skaidrumas svarbiau gražių žodžių.

Kas, jei pervežėjas pavėluos dviem dienom?

Dešimt bausmių skirsiu... ne, juokauju. Pažiūrėkit, transportas – tai ne traukinys. Gedimai, oras, pasienis, net avarijos priekyje kelyje. Sutartyje paprastai yra langas – pristatymas per dvi–penkias darbo dienas. Jei vėluojama ilgiau, turite teisę reikalauti kompensacijos. Bet realiai, jei vairuotojas paskambina ir pasako, kad sugedo turbina Kalingrado koridoriuje – na, ką padarysi. Aš matęs situacijų, kai klientai grasina teismais dėl dviejų dienų, o kiti sako "nesijaudink, svarbu sveiki atvežkit". Antri būna malonesni, jei ką. Tik patariu: neplanuokit įsikraustymo į naujus namus Anglijoj būtent tą dieną, kai žadamas pristatymas. Visada palikit dienos rezervą.

Ar galima vežti augalus?

Techniškai ne, be fitosanitarinio. Praktiškai... mažą vazonėlį suveža, bet aš asmeniškai labai atsargiai. JK turi griežtas taisykles dėl dirvos ir augalų ligų. Atsimenu ponia Gabija – nenorėjo skirtis su savo citrinmedžiu. Mes bandėm įtikinti, bet ji slėpė jį... kur... tualete (ne, nemuilinsiu jūsų, mes atsisakėm). Iš tiesų buvęs atvejis, kai vairuotojas parsivežė iš Lietuvos du pomidorus ant palangės, o pasienietis Anglijoj juos konfiskavo. Juokinga, bet taip yra. Jei labai mylit tą fikuso krūmą – verčiau padovanokit kaimynei ir nusipirkkit naują Tesco. Mažiau galvos skausmo.

Ar galima vežti dažų, tirpiklių ar kitų skysčių?

Ne. Absoliučiai ne. ADR kroviniai, net ir maži kiekiai, privalo būti registruojami. Vairuotojui gresia baudos, mums – licencijos praradimas. Atsimenu, jaunuolis slėpė dažų flakoną "tik vienas, bus tik vienas" – bagažinėj. Ties Boonėjumi Prancūzijoje uoste liepsnų detektorius suveikė. Teko viską iškrauti, tuštinti bakus, vėluoti pusdieniui. Jei reikia dažų – nusivežkit paštu atskirai arba nusipirkkit IKEA Anglijoj. Nesinorė man be reikalo bėdų, kai kelionė ir taip sudėtinga. Rimtai, neapsimetinėkit su cheminėm medžiagom – vėliau gailėsitės labiau nei dabar.

Ar galima vežti ir buitinę techniką kartu su baldais?

Taip, dažnai taip ir darom. Šaldytuvą reikia išleisti, skalbimo mašiną – nutekinti vandenį. Kitaip kelio pradžioje kils problemų. Aš turiu pasakyti, kad mikroautobusas šia prasme universalesnis nei didelė fūra: pervežėjas gali kyštelėt daiktą tarp sofos ir komodos, užtvirtinti diržais. Tik nepamirškit – JK kontaktai kitokie, kai kurie elektros prietaisai iš Europos... tenka naudot adapteriais. Bet jie veikia. Problema dažniausiai iškyla su dujų viryklėmis: JK standartas kitoks. Patarčiau palikti jas LT, parduot, o ten nusipirkit. Sutaupysit nervų ir saugumo. Ai, ir jei vežat televizorių – geriau originalioj dėžėj, nes ekranai – kaip koks kūdikis, jautrūs.

Smulkmenos, kurios padeda išvengti galvos skausmo

Kaip sužinoti, ar mano baldai netilps į mikroautobusą?

Skambinat, pasakot matmenis, mes piešiam mintyse. Yra formulė: ilgis x plotis x aukštis. Bet čia ne viskas – svarbu, kaip sudėlioti. Mes turim vienuolikos ir penkiolikos kubinių metrų mašinas. Kartais atvažiuoja techninis komisaras, pasimatuoja pas jus namie. Kitaip – atsiunčiat nuotraukas WhatsApp ir mes sakom "taip" arba "ne". Buvo atvejis Panevėžy: klientas sakė, trys dėžės. Atvažiavom – trys dėžės, bet kiekviena dydžio su šaldytuvą. Pamišęs vairuotojas skambino man vos ne verksdamas. Atvežėm antrą mašiną. Taip kad matmenys turi būt tikslūs. Geriau jau perspėt, kad netilps, nei sakyti kitaip.

Ar vežate į antrą aukštą be lifto?

Vežam, bet tai jau "rakto skylutės" paslauga, jei suprantat ką turiu galvoj. Du vyrai, virvės, diržai, kartais kuprinės sistema. Kaina auga su kiekvienu aukštu. Penktas aukštas be lifto – čia jau sportas. Aš asmeniškai nebešoku tokių dalykų dėl nugaros, bet matau, kaip jaunesni vaikinai verčiasi. Anglijos name laiptai dažnai spiraliniai, siauri. Kartais tenka išlaužti turėklą – tada vėl restauruojat. (Juokauju, nors teko matyti ir tokių historijų). Realus patarimas: jei laukia toks liūdesys, pasamdykit vietinių pagalbininkų Anglijoj. Jie žino savo laiptus ir drenažo sistemas čia.

Ar galima po mėnesio atsiųsti dar kelis daiktus?

Galima, bet ekonomiškai... na, neparanku. Greitais mikroautobusais baldai į Angliją dažniausiai vežami su pilnu arba beveik pilnu kroviniu. Jei po mėnesio turit dvi kėdes ir veidrodį – kaina bus didelė už tokį mažą kiekį. Mes vadiname tai grupiniu perkraustymu – surenkam keletą užsakymų į vieną reisą. Jei jūsų daiktai maži, įtraukiam į kitą grupę. Tik nežinau tiksliai, kada bus sekantis laisvas tarpmiestinis reisas – gal po savaitės, gal po trijų. Jei skubu – siunčiat kurjerines bendroves, bet ten irgi brangu. Aš patarčiau palaukti arba susitikti su draugais, kur irgi kraustosi. Pasidalinat mikroautobusą. Taip išeina pusės kainos.

Ar pavojinga vežti stiklo baldus mikroautobusu?

Pavojinga, jei netinkamai supakuoti. Bet taip, vežam pastoviai. Stiklinė vitrina, veidrodis, stalo viršus – viskas su burbuline plėvele, po to į gofruotą kartoną, kampai su kampučiais. Dviguba apsauga. Aš nepasakyčiau, kad mikroautobusas vibruoja mažiau nei fūra – vibruoja kitaip. Smulkiau. Kartais blogiau stiklui. Bet jei prilaikyti ir neleisti tauškytis – viskas gyvuoja. Vieną kartą vežiau stiklinį žurnalinį stalą į Redingą. Kelias kaip arklių garbanos – oi, kaip ten... nelygus, na. Šoniniai smūgiai. Nieko, atvežėm sveiką. Principas: ne taip svarbu koks transportas, svarbu kas supakavo ir kaip pritvirtino.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Teoriškai taip, praktiškai – vietos mažai. Fronte vietos trys, bet dažnai ten sėdi antras vairuotojas arba ekspeditorius. Jei klientas važiuoja – mažėja krovinio tūris, nes jūsų daiktai ir bagažas užima. Be to, vairuotojas negali vežti keleivių be licencijos, jei tai komercinis reisas... nors yra tam tikrų lengvų... žinot, čia aš jau nebesigilinu į teisinius niuansus (tikrai pasitikrinkit patys). Realiai aš nepriimu keleivių, nes atsakomybė per didelė. Jūsų dėžės – taip. Jūs kaip žmogus – geriau lėktuvu ar autobusu. Atvirai taip ir rekomenduoju visiems.

Ar reikia manęs laukti Anglijoje, kai atveža baldus?

Turi. Arba skirti ką nors patikimo – draugą, šeimos narį, nuomininką. Aš matęs, kaip klientai sako "padėkit prie garažo". Gerai, statom. Paskui lyja, baldai išmirka, arba kaimynai pasiima. Ne, atstovas turi būti. Vairuotojai neturi teisės palikt krovinio be pasirašymo. Jeigu pristatymo dienoj esat darbe Birmingemo centre – susiplanuokit. Kartais galim numatyt vakarą ar savaitgalį, bet ekstra valandos Anglijoj kainuoja. Aišku, jei renkatės pristatymą iki durų, kas nors turi atidaryt duris. Lyg ir logiška, bet keista, kiek žmonių to nepagalvoja iki paskutinės minutės.

Ką reiškia "pilnas perkraustymo paslaugų paketas"?

Reiškia, kad mes atvažiuojam, supakuojam, sukraunam, vežam, iškraunam, išpakuojam ir net išnešam šiukšles. Utopija? Ne, dirbom taip. Bet kainuoja brangiai ir retai kam reikia. Dažniausiai žmonės nori tik transporto. Pakavimą padaro patys, iškrauti padeda draugai. Pilnas paketas – kai verslas apmoka viską arba kai senjorai kraustosi. Aš siūlau vidurinį variantą: mes vežam, padedam sudėt, o jūs pakuojat. Bet čia individualu. Sugalvojau, kad reikia parašyti ir apie... sunku. Žodžiu, jei kas siūlo pilną paketą už tris šimtus eurų – meluoja. Nes vien darbo jėga atsieina daugiau dienai.

Kokią garantiją turiu, kad baldai neatvažiuos sudaužyti?

Mes pasirašom sutartį, bet garantija... garantija dažnai būna tokia pat netiketa kaip orų prognozė. CMR konvencija suteikia tam tikras teises, bet realybėj geriausia garantija – matyti, kaip daiktai supakuojami ir kaip vairuotojas elgiasi. Aš pats sau ne visada pasitikiu šimtu procentų – žmogiška suklysti. Tiesa ta, kad baldų gabenimas per Europą visada rizikingas. Per dvidešimt keturis metus mano komanda sudaužė gal keturis daiktus iš kelių tūkstančių. Neslėpsiu – buvo ir nemalonių pokalbių. Bet jei vairuotojas tvarkingas, neskuba vairuodamas ir naudoja diržus – rizika minimali. Reikia pasitikėt, bet su sveiku protu.

Ar galima vežtis naminių gyvūnų guolius ir dubenėlius kartu su baldais?

Gali atrodyti kaip smulkmena, bet dubenėliai ir guoliai – dažnai primirštas dalykas. Techniškai galima, bet praktiškai reikia išvalyt viską itin kruopščiai. JK muitinė nelabai mėgsta gyvūnų plaukų, maisto likučių. Aš pamenu, atvežėm dėžę su katės maistu užmirštą – dvidešimt skardinių. Pasienieti paklausė "ar tai komercinis kiekis"? Juokėmės pusvalandį. Bet jei yra likusių konservų ar šlapias maistas – geriau išmesti. Guolius galima, tik apsiurbkit. Beje, pats gyvūnas – jau visai kita procedūra, reikia veterinarų, čipų. O baldai ir daiktai be gyvūno – problemų neturėtų kilti. Bent jau aš taip manau.

Kokį mikroautobusą naudojate ir kodėl jis vadinamas greitu?

Mercedes Sprinteriai, Ford Transitai, kartais Ducato. Iki penkiolikos kubų. Greiti dėl to, kad maži – privažiuoja iki namų, nereikia krovinių terminalų. Fūra stovi uoste ar sandėlyje, laukia grupavimo. Mikroautobusas iškeliauja tada, kai pakrautas. O kitas dalykas – keliai. Mažesnė mašina greičiau pravažiuoja Proancūzijos kaimelius, neatrodo kaip dramblys parduotuvių aikštelėj. Greitis čia ne kilometrai per valandą, o lankstumas. Ai, ir dar – vairuotojai pažįstami pasieniečius, žino kur geriau sustot. Nuosava logistika, neperparduota trečiom rankom. Tai ir vyksta sklandžiau. Nors greitis... na, niekas nevažiuoja du šimtus, aišku.

Ar fiksuojate baldus prieš pakrovimą?

Taip, privaloma. Nufotografuojam viską iš keturių pusių, ypač jei matom, kad yra įbrėžimų. Kartais klientai piktinasi "ar mus kaltinate?" – ne, saugom save. Prieš dvejus metus Kaune vienas ponus pyko, kad baldas buvo subraižytas, nors nuotraukos rodė, kad jau buvo. Jis pats pamiršo. Be to, vairuotojas pasirašo aktą. Jei Anglijoj iškrovimo metu atsiranda problemų – lyginam nuotraukas. Sistema paprasta. Tik gaila, kad ne visi pervežėjai tai daro – poto kyla barniai, kurie baigiasi teismais. Mes to vengiam. Jūs taip pat turėtumėt pasidaryt savo nuotraukas prieš atiduodant daiktus. Dublis niekados nepamaišo.

Išvada

Tai va, jei kraustotės į Angliją ir galvojat, kaip saugiai nuvežti baldus – greitais mikroautobusais tikrai yra prasmingas kelias. Ne visada pigiausias, ne visada tobulas, bet žmogiškas ir tiesioginis. Per dvidešimt keturis metus supratau, kad svarbiausia – ne mašinos dydis, o rankos prie vairo ir smegenys ant pečių. Paskambinkit, papasakosit situaciją, o mes pasakysim, ar tilps, kiek kainuos ir kada galim vykti. Kartais geriau pasikalbėt penkias minutes nei skaityt penkiasdešimt straipsnių. Sėkmės kraustantis.