Greitai užsakykite mikroautobusą jūsų kroviniams į Angliją

Žinai, kas mane stebina po 24 metų šitame versle? Kad žmonės vis dar galvoja, jog krovinio išsiuntimas į Angliją – tai kosminė inžinerija. Skambina, klausia: „Ar tikrai galima greitai užsakyti mikroautobusą kroviniams į Angliją?“ Atsakau – taip, galima. Dažnai ir per kelias dienas. Bet yra niuansų, kuriuos verta žinoti prieš patikint savo baldus ar dėžes vairuotojui. Šitas tekstas – ne paskaita. Paprasčiausiai bandau atsakyti į klausimus, kuriuos girdžiu beveik kasdien, kai kas nors ruošiasi perkraustyti daiktus į Londoną, Birmingemą ar mažą miestelį kur nors Jorkšyre.

Kaip čia viskas prasideda

Ar tikrai galiu mikroautobusą į Angliją užsisakyti per kelias dienas?

Taip, dažnai gali. Jei turi datą ir bent apytikslį daiktų sąrašą, turiu šansą tave įtalpinti į artimiausią reisą. Aišku, jei skambinsi penktadienį vakarę dėl pirmadienio ryto, bus sunku. Paprastai man patinka turėti dvi–tris dienas perspėjimo, kad suplanuočiau maršrutą. Būna savaičių, kai visi vyksta į UK ir mašinos pilnos. O būna – tuščios. Tai greitai užsakyti mikroautobusą kroviniams į Angliją tikrai realu, tik neskambink paskutinę minutę ir nesitikėk stebuklo. Planas visada išgelbėja.

Kiek laiko prieš reikia skambinti, jei noriu vežti daiktus į Londoną?

Na, savaitė – idealu. Dvi savaitės – iš viso ramu. Bet buvo atvejų, kai vakarop gavau skambutį, o ryt vairuotojas jau krovėsi Vilniuje. Tai buvo išimtis. Jei turi griežtą datą, pavyzdžiui, butą atiduodi pirmadienį, skambink bent keturias–penkias dienas prieš. Jei gali palaukti porą dienų, tai ir trys dienos pakankamos. Kartais žmonės skambina mėnesį į priekį, bet tokioj srityje maršrutai keičiasi kaip oras, tai per anksti irgi mažai prasmės. Viskas balanso reikalas.

Kainos – visada aktualu

Kiek kainuoja mikroautobuso nuoma kroviniams į UK, apytiksliai?

Čia toks klausimas, kurio nekenti girdėt, bet pats suprantu, kad turi paklaust. Iš Lietuvos į Angliją, tarkim, į Londoną, pilnas 8–10 kubinių metrų busas kainuoja nuo 900 iki 1400 eurų. Kartais daugiau, jei reikia vilkiko. O kartais mažiau, jei mašina važiuoja pustuščia atgal ir paima tavo daiktus. Kaina priklauso nuo to, ar veš tiesiai iki durų, ar tai bendras reisas. Aš tiksliau pasakysiu tik tada, kai žinosiu ką veši, kiek tai sveria ir kur tiksliai reikia nuvežti. Kitaip – spėlionės.

Ar galiu sumokėti grynaisiais vairuotojui, ar tik pavedimu?

Pilnai suprantu – ne visi mėgsta pavedimus. Bet standartas yra pavedimas. Ne todėl, kad vairuotojas nenori grynųjų, o todėl, kad įmonėms reikia visko „balto“. Kai kurie klientai tiesiog palieka pinigus prie durų, bet tai neoficialu. Aš to nerekomenduočiau, nes jei kas nutiks su pinigais – viskas apsunksta. Geriau pusę sumos prieš, pusę po. Taip saugiau. Buvo atvejų, kai žmogus atidavė pilną sumą iš karto, o paskui vairuotojas užsipykė dėl kažko ir... geriau taip nedarykim. Tvarka turi būti.

Ar degalai įskaičiuoti? Ar kaina galutinė, be jokių staigmenų?

Normaliai – taip, degalai įskaičiuoti. Bet būk atsargus su tom firmom, kurios internete šaukia „superkaina į Angliją 600 eurų!!!“. Ten dažnai paskui prisideda mokėjimai už tiltus, keltus, kuro priemokas. Aš dirbu kitaip: pasakau sumą, ir ji galutinė. Nebent tu pats pakeisi adresą vidury kelio ar paprašysi užsukti dar kur nors. Tada bus papildomai. Bet paprastai, kai tariamės dėl krovinių pervežimo į Angliją mikroautobusu, viskas aišku nuo pradžių. Neversiu tavęs spėlioti. Jei kaina keičiasi – sakau priežastį.

Daiktai, kuriuos vežame

Ar galiu į tą patį busą sukrauti ir baldus, ir dėžes su drabužiais?

Žinoma. Dažniausiai taip ir būna – keli baldai, dėžės, kažkoks lagaminas. Tik svarbu, kad baldai būtų bent kiek apsaugoti. Kartais žmonės sako: „o, ten viskas gerai, tik spinta“. Atvažiuoju – spinta be durų, kurios atsikabinusios subraižė viską aplink. Aš vairuotojams vis kartoju: klientai ne visada žino, kaip saugoti. Tai jei gali, aplankstyk drėgną paklodę aplink stalo kampą. Arba paprašyk, kad supakuotume, bet tai kainuos laiko. Šiaip maišom viską kartu ir vežame.

Vežu šaldytuvą. Ar imsite? Ar reikia kokių tai specialių pasiruošimų?

Šaldytuvą imame, bet jis turi būti atitirpdytas ir sausas. Ne kartą buvę, kad žmogus užkrauna šaldytuvą, kuris dar slidus viduje. Kelionė trunka dvi–tris dienas, vanduo išbėra, sugadina dėžę su dokumentais... negerai. Tai atjunk, atitirpink bent prieš dieną. Dėl elektros – mūsų busai neturi įtampos šaldytuvui palaikyti. Tai jei turi pramoninį agregatą – sakyk iš anksto. O paprastą buitinį – vešime kaip normalų baldą. Tiesiog įsitikink, kad durys uždarytos su lipnia juosta. Ir nepalik daiktų viduje.

Ar galima vežti dviračius? Turiu du, bet nežinau, ar tilps.

Tilps, jei praneši iš anksto. Kartais klientai pasako „ten dar viena smulkmena“, o pasirodo – du kalnų dviračiai. Tada vairuotojas stovi aikštelėje ir galvoja, kaip sutalpinti. Dviračiai geriausiai vežami nulaužus pedalus arba pritvirtinus prie sienos. Jei turi tik du ir dar daug kitų daiktų, gali reikėti didesnio buso. Bet jei tai du dviračiai ir penkios dėžės – standartinis mikroautobusas kroviniams į Angliją tikrai pakaks. Svarbu žinoti iš anksto, kad paruoštų diržus.

O kaip su augintinio maistu ir asmeniniais daiktais – ar gali būti kartu?

Gali, tik nesitikėk, kad vairuotojas žinos, kur kuri dėžė. Gerai pažymėk: „asmeniniai“. Buvęs atvejis – moteris pakrovė svarbius dokumentus į dėžę su puodais. Londone tris valandas ieškojo. Augintinio maistas – jo, galima, bet tik originalioje pakuotėje. Jei biriai maišuose – gali kilti klausimų pasienyje. Aš rekomenduočiau tokias smulkmenas vežtis salone prie vairuotojo, jei yra vietos. Arba atskirai paženklinti. Nenorėtum, kad tavo katės ėdalas atsidurtų po sofos čiužiniu. Būna ir taip.

Popieriai ir muitai

Reikia CMR, EORI ar dar kokių popierių vežant į Angliją po Brexit?

CMR – taip, visada. Tai vežimo sutartis. Dėl EORI... žinai, aš veikiau su tuo 20 metų, bet po Brexit viskas pasikeitė kaip per naktį. Jei esi įmonė – EORI reikalingas beveik visada. Jei privatus asmuo ir veši asmeninius daiktus – EORI nereikia, bet reikia pasą, sąrašą ir kartais deklaraciją. (O dėl muitinės deklaracijos formos – aš 99% tikras, kad taip, bet būna išimčių, jei daiktai labai seni.) Geriausiai patikrinti pagal situaciją, o aš vairuotojams duodu viską, ko reikia standartui.

Ar mano siunta tikrinama pasienyje ir kiek tai užtrunka?

Tikrinama. Ne visada fiziškai atidaroma, bet dokumentai tikrai. Calais pusėje kartais eilės būna žiaurios. Laukėme per Doverį kartą šešias valandas? Septynias? Vairuotojas paskambino piktas... na, supykęs, kad sėdi vietoj to, kad važiuotų. Bet tai ne nuo mūsų priklauso. Paprastai patikrinimas trunka nuo pusvalandžio iki poros valandų. Jei atidaroma siunta – ilgiau. Būna ir laisvas srautas, praleidžia per penkiolika minučių. Tai vat – laiko rezervuoti reikia. Svarbiausia kantrybė.

Jei aš pats neišsiaiškinu tų muitų, ar jūs galite paruošti dokumentus?

Aš suteikiu pagrindinę pagalbą – CMR, važtaraščiai, sąrašų formos. Bet aš necustomes... oi, ne muitinės tarpininkas. Galiu pasakyti, ką pildyti, kur pasirašyti. Jei turi sudėtingą krovinį – pavyzdžiui, didelę siuntą prekėms parduoti – geriau samdyti brokerį. Asmeniniams daiktams į naują būstą dažniausiai užtenka mano paruoštų popierių. Buvo atvejis, kai klientas vežė 40 dėžių knygų parduoti – ten jau reikėjo komercinės sąskaitos. Kai klausi „ar padėsi“, atsakau: taip, bet iki tam tikros ribos. Tolesni žingsniai – specialistų reikalas.

Pakrovimas ir logistika

Ar vairuotojas padės kelti baldus, ar turiu pats viską nešti?

Standartiškai – vairuotojas neturi pareigos nešti. Jis vairuoja, atidaro duris, palaiko plančetę. Bet realybėje, jei mato, kad tu vienas su sofos puse, dažnai padeda. Tai žmogiška. Tik nesitikėk, kad jis neš pianiną į šeštą aukštą be lifto. Aš visada sakau: pasirūpink bent vienu pagalbininku prie krovimo ir iškrovimo. Jei žinai, kad niekas nepadės – galima užsakyti paslaugą su krovėjais, bet tada kaina išauga. Buvo atvejų, kai vairuotojas atsisakė kelti, kad nenusitemptų nugaros. Suprantama.

Kaip būna, jei adresas Londone toks siauras, kad mikroautobusas neįvažiuoja?

Būna taip dažniau, nei galvoji. Ypač South Londone, Hackney, ten kur parkavimas pragariškas. Tada vairuotojas stoja artimiausioje vietoje ir neša. Jei toli – problematiška. Buvęs atvejys Noting Hilas, gatvė tokia, kad net mažas automobilis vargiai prasispraudžia. Teko neštis daiktus 150 metrų. Tai jei žinai, kad tavo gatvė siaura – sakyk iš anksto. Mes planuojame arba mažesnę mašiną, arba pasiruošiame ilgesniam krovimui. Geriau žinoti nei nustebti su pilnu busu vidury ryto. Londonas nėra draugiškas didelėms mašinoms.

Ar galiu užfiksuoti tikslią pristatymo datą, o ne „tarp pirmadienio ir trečiadienio“?

Galiu pažadėti datą, bet ne valandą. Aš jau 24 metus šitame versle ir dar nemačiau tarptautinio reiso, kuris atvažiuotų lygiai 14:00. Perkraustymai į Angliją priklauso nuo oro, Kanalo eilių, eismo įvykių. Kartais vairuotojas vėlai įkrauna, nes prieš tai buvęs klientas nieko nebuvo paruošęs. Savaitės vidury – paprastai tiksliau. Savaitgaliais – visada neaišku. Aš sakau: tarkim, trečiadienį. Jei atsikankiname anksčiau – paskambinsiu. Jei vėluosim – irgi paskambinsiu. Tai toks žmogiškas įsipareigojimas, o ne traukinio tvarkaraštis.

Kelionė ir pristatymas

Kiek dienų dažniausiai važiuoja mikroautobusas iš Lietuvos į Angliją?

Paprastai dvi–trys dienos. Pirmą dieną kraunasi, važiuoja per Lenkiją, nakvoja Vokietijoje. Antrą – Prancūzija, kanalas, Anglija. Jei veža tiesiai tik tavo daiktus – gali ir per dvi dienas. Bet jei kombinuotas reisas, bus stojimai pas kelis klientus. Buvę, kad ir keturios dienos, kai kalėdinis sezonas visus užkniso. Iš Vilniaus į Londoną atstumas didelis, bet ne milžiniškas. Tai realus atsakymas: dvi–trys dienos (na, kartais ir keturios, jei keltas vėluoja). Vairuotojai irgi pavargsta, negali be sustojimo važiuoti. Poilsis privalomas.

Koks skirtumas tarp 3,5 tonų buso ir didesnio – kurį man rinktis?

Standartinis mikroautobusas yra 3,5 tonų – jis nereikalauja specialių leidimų UK, telpa daugelyje gatvių, pakankamas trijų–keturių kambarių baldams. Didesni – jau vilkikai, 7,5 tonų. Jie brangesni, gali neįvažiuoti į senamiesčius. Aš dažnai sakau: jei neveši fabriko – imk mažesnį. Pigiau, lanksčiau, mažiau problemų su parkavimu Londone. Buvę, kad žmonės užsisako didelį, nes "kambarių daug", o pasirodo – tik du kambariai ir katinas. Neverta mokėti už tuščią erdvę. 3,5 tonų mikroautobusas kroviniams į Angliją – auksinis standartas privatiems perkraustymams.

Ar mano daiktai pervežami tiesiai, ar bus perkeliami į kitą mašiną kelyje?

Jei tariamės dėl tiesioginio pervežimo – važiuoja tiesiai. Bet yra toks dalykas kaip perkrovimas terminaluose, kai firmos taupo. Aš asmeniškai to nedarau. Mano kliento daiktai bus tame pačiame mikroautobuse nuo durų iki durų. Tai brangiau kainuoja, bet ramiau. Būna kompanijų, kurios surenka daiktus Vilniuje, paskui perkelia į didelį vilkiką, o Londone – vėl į mažesnį busą. Tada tikimybė, kad kažkas dings ar sulūš – didesnė. Aš šito nesiūlau. Kai klausi – saku: tiesiogiai, be perkrovimo, jei mes vešame.

Ar galiu sekti, kur mano krovinys yra realiu laiku?

Kai kurie mūsų busai turi GPS, bet ne visi. Aš pats skambinu vairuotojui ir klausi: „kur esi?“, o paskui perduodu žinute tau. Taip jau 20 metų darau. Techniškai galėčiau įdiegti programėlę, bet... žinai, vairuotojai keičiasi, mašinos keičiasi. Paprastai duodu preliminarų laiką ir atnaujinu kas pusdienį. Jei labai nervini – galiu duoti vairuotojo numerį, kad pats parašytum. Bet neužmiršk, kad jis vairuoja. Ne visada gali atsakyti. Buvę klientai, kurie kas valandą rašydavo „kur mano spinta?“ – tada aš jau prašau truputį pasitikėti procesu.

O jei Anglijoje niekas neatidaro durų pristatymo metu?

Tada vairuotojas skambina tau, tada kaimynams, tada stovi ir laukia. Ne, rimtai – stovi. Jei per pusvalandį nieko – daiktai grįžta į saugyklą Londone arba einamuoju reisu atgal. Ir tai kainuoja. Todėl aš visada sakau: įsitikink, kad kas nors bus vietoje. Aš esu matęs, kaip žmonės pameta skrydį, pramiega, arba tiesiog pamiršta, kad trečiadienis buvo sutartas. Vairuotojas nenorom palieka pranešimą. Geriausias patarimas: du kontaktinius asmenis. Du telefonus. Nes jei vienas neatsirenka – krovinys vėluos, o tu nervinsies be reikalo. Būna visko.

Kai kas nors nutinka ne taip

Kas jei mikroautobusas vėluoja dėl audros Kanale?

Tada vėluojam visi. Nėra čia ko apsimetinėt – tokie atsitikimai neišvengiami. Tunnelis ar keltas tarp Prancūzijos ir Anglijos – jei vėjas stiprus, praneša: stojam. Vairuotojas sėdi, aš sėdu, tu sėdi ir nervinies. Aš tuomet skambinu ir sakau: pristatymas atidėtas. Nei aš, nei vairuotojas to nekontroliuojam. Kartais tai keturios valandos, kartais visą parą. Aš žmonėms vis sakau: jei skubi dėl notaro – nederink paskutinės minutės. Kuro kainos, orai, eismo įvykiai – tarptautiniai perkraustymai visada turi turėti laiko atsargą. Kanalas yra kanalas.

Ar siunta apdrausta, jei kelyje kas nors atsitiks?

Teoriškai – taip, vežėjo atsakomybė pagal CMR konvenciją. Praktiškai – apmokama tik tam tikra suma už kilogramą, o tai ne visada padengia daikto vertę. Jei veši senelės komodą, kuri emociškai brangi – CMR grąžins tik pagal svorį. Todėl aš siūlau drausti atskirai arba paklausti apie papildomą draudimą. Yra buvę, kad vilkikas padarė avariją, bet ne mūsų. O žmogus vežė iš kito vežėjo, kuris neturėjo jokio draudimo. Tai taip, klausk iš anksto. Aš suteikiu standartinį, bet žmoniškai: jei brangu – drausk papildomai.

Radau firmą, kuri veža į UK dvigubai pigiau – ar verta rizikuoti?

Aš turiu tokį principą – geriau atvirai pasakyti, kad nežinau, nei išsidirbinėti. Bet jei kaina dvigubai mažesnė – kažkur yra kabliukas. Arba nemokami krovėjai, kurių nėra. Arba slapta pakraus tavo baldus su kažkieno gyvuliais. Buvę atvejų, kai klientai kreipėsi po to, kai pigus vežėjas paėmė avansą ir pradingo. Kai kurios įmonės dirba be licencijų, be draudimo. Kai paklausiu jų telefonu – dažnai net tikslaus adreso neturi. Tai taip, sutaupymai vilioja. Bet tarptautiniai perkraustymai į Angliją nėra vieta, kur nori pigiausiai. Pasitikrink, su kuo vežiesi.

Jei mano adresas keičiasi paskutinę savaitę – ar galima pakeisti pristatymo tašką?

Taip, jei tai tas pats Londonas ar apylinkės. Jei iš Londono permeta į Škotiją – problema, nes vairuotojas jau planavo maršrutą. Turėjau klientą, kuris turėjo butą Birmingeme, o ketvirtadienį sužinojo, kad šeimininkas apsigavo ir neturėjo teisės išnuomot. Teko vežti į Mančesterį. Kaina skirtumas išėjo didelis. Nes maršrutas išėjo iš konteksto. Tai taip, galima keisti, bet kuo vėliau praneši, tuo brangiau. Geriausiai – iškart. Jei vairuotojas kirto kanalą – gali tekti mokėti už papildomą distanciją kitą dieną.

Ar reikia daiktus supakuoti į dėžes, ar tiks ir maišai?

Maišai tinka tik drabužiams. Visa kita – į dėžes. Buvęs atvejis – studentas supakavo viską į juodus šiukšlių maišus. Atvažiavus pasienyje, maišai plyšo, daiktai pabiro po visą busą. Vairuotojas paskambino ir piktai kalbėjo aštuonias minutes. Tikrai nenori tokios staigmenos. Jei neturi dėžių – nusipirk bent jau sunkiasvorių arba paprašyk, kad mes atvežtume. Kartoninės dėžės apsaugos nuo dulkių, lengviau krauti. Ir svarbiausia – vairuotojas nenervins. Kartais pats pamirštu pasakyti dėl dėžių, o paskui save barti. Užtat žmoniškai prisipažįstu.

Išvada

Taigi, jei galvoji, kaip greitai užsakyti mikroautobusą kroviniams į Angliją – raktas yra pradėti nuo skambučio. Nepuolus paskutinę minutę, pasiruošus sąrašą ir bent jau apytikslį biudžetą. Aš dirbu šitą darbą jau du dešimtmečius ir galiu pasakyti vieną: geriausi klientai yra tie, kurie klausia, klausia ir dar kartą klausia. Nes tada nėra netikėtumų nei tau, nei man, nei vairuotojui kelyje į Londoną. Skambink, kai pasiruošęs – o jei ne, irgi skambink, padėsim sudėlioti mintis.