Gidas: kaip pasirinkti geriausią gabenimas į Angliją

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir matęs esu viską – nuo rajonų, kur niekas nevažiuoja, iki milžiniškų terminalų, kur vairuotojai pradingsta porai valandų. Tiesa, dabar situacija ne tokia kaip anksčiau, ypač kai kalbame apie gabenimą į Angliją. Po Brexito daugelis galvojo, kad visos problemos išsprendžiamos vienu tel. rakta, tačiau realybėje viskas yra žymiai sudėtingiau. Reikia stropiai sekti kainas, nes jos šokinėja kaip nebrandus verslininkas biržoje. Ir tai ne tik degalai, tai ir patys perkėlimai per kanalą. Sakyčiau, jei reikia vežti rimtai, reikia galvoti apie visus niuansus, o ne tik ieškoti pigiausios pasiūlymo ant skreipio. Nenuostabu, kad dabar dauguma firmų renkasi patikimesnes partnerio, o ne nuolat ieško naujų.

Kainodara ir bendri pasirinkimo kriterijai

Kuo skiriasi kuro priedai ir kodėl jie tokie dideli?

Kuro priedai tai nėra kažkas, ką mes išgalvojame padidinti pelnui. Jie tiesiogiai susieti su rinkos kaina, kuri keičiasi kas savaitę. Anglija yra sala, o kainos ten dažnai būna aukštesnės nei žemyne, todėl pervežėjai privalo užtikrinti, kad vairuotojas galėtų užpilti pilną baką be nuostolio. Jei sutartyje nėra fiksuota, priedai gali šokti net 15–20 proc. reikėjant.

Ar verta rinktis "All In" kainą ar dalinę?

Kiekvienas atvejis yra individualus, bet aš dažniau patariu žiūrėti į tai, kas įtraukta. "All In" gali atrodyti patogu, bet jei ten slypi paslėpti mokesčiai už perkėlimą ar tikimybę padidinti kainą staiga, tai nelabai verta. Dalinė kaina gali būti skaidresnė, jei gerai žinai, ką veži ir kiek svorio.

Kada geriau pasirinkti dalinį krovinį (LTL)?

Dalinė krovinių krovos (LTL) pasirinkimas tinka tada, kai turi mažiau kaip 10 europaletečių. Taip sutaupysi pinigų, nes moki tik už užimtą vietą. Tą patį gabenimą į Angliją atliksi pigiau, jei sutalpinsi prekes į dalinį sunkvežimį, kuris važiuoja ir su kitais klientais. Turbūt verta prisiminti, kad tada gali šiek tiek užtrukti dėl pakrovimo/iškrovimo kitur.

Kiek laiko užtrunka standartinis maršrutas?

Standartiškai galame kalbėti apie 3–4 dienas, jei viskas vyksta sklandžiai. Tačiau jei pasitaiko eilių prie perkėlimo vietų arba muitinėje, laikas gali išsitiesti iki savaitės. Nėra nieko keisto, jei vairuotojas praneša, kad stovi kažkur prie Folkestone'as, nes laukia lango. Tai normalus dalykas šioje vežiojimo srityje.

Kodėl kaina šokinėja kas savaitę?

Viskas labai priklauso nuo euro ir svaro santykio, be to, kuro kaina Londone gali skirtis nuo tos kas Rygoje. Taip pat įtakos turi sezoniškumas – prieš Kalėdas viska brangsta, nes vietų trūksta. Aš asmeniškai stengiuosi kiek įmanoma stabilizuoti kainas savo ilgalaikiams klientams, bet rinka diktuoja savo sąlygas.

Ar brangu siųsti prekes atgal grįžtančiu transportu?

Tai būtų idealus variantas, tačiau tokios galimybės pasitaiko retai. Nėra taip lengva suderinti tuščią važiuojančią sunkvežimį su tavo konkrečiu siuntimu į Lietuvą. Jei pavyką "pagauti" gabenimas atgal gali būti iki 40 proc. pigesnis, bet tuo netikėk – dažniau tiesiog užsakome vietą.

Ar mums verta pirkti savo sunkvežimį ir vežti patiems?

Tai Didžioji klausimas. Jei turi nuolatinių didelių klientų Anglijoj, gal galima apsimokėt. Bet tada susidursi su vairuotojų trūkumu, technikos priežiūra ir visa ta burokratija. Manau, kad mažoms firmoms geriau išsinuomoti vietą, o ne iššifruoti visas tas problemas su transportu.

Kas daro didžiausią įtaką galutinei sumai be kuro?

Muitinės procedūros ir formalumai dabar atlieka didelę įtaką. Jei reikia greito išėjimo iš terminalo, tenka mokėti už prioritetą. Taip pat draudimas – brangesnėms prekėms jis būna žymiai aukštesnis, todėl tai taip pat įeina į kainos sudėtį.

Dokumentai, muitinė ir "Brexito" realybė

Kokius pagrindinius dokumentus reikia paruošti?

Tikrai nebelieka tų laikų, kai užtekdavo vairuotojo pažymėjimo. Dabar reikia pilno komplekto: prekių siuntos (parsing) sąrašo, kontraktu (jei tai ne pardavimas galutiniam vartotojui), ir, žinoma, eksporto deklaracijos. Be šito gabenimas į Angliją tiesiog sustos sienoje, o tada gaišti laiko bus labai daug.

Kas tie EORI numeriai ir ar jie būtini?

EORI (Economic Operator Registration and Identification) tai kodas, leidžiantis dalyvauti prekyboje su trečiosiomis šalimis. Be jo negali išduoti jokių importo ar eksporto deklaracijų. Jei jo neturi, pradingsi sistemoje ir tavs krovinys stovės kol jį gausi (o tai gali užtrukti ir dieną).

Ar garantinis aprūpinimas privalomas visiems?

Taip, be jokio abejo. Importuojant prekes į UK, reikia sumokėti PVM (20 proc.) ir muitus (jei taikomi) prieš išvykstant iš terminalo. Jei turi garantinį aprūpinimą per brokerį, gali važiuoti toliau ir sumokėti vėliau. Be šito – nevažiuoji.

Kas nutinka, jei siuntos stebe (parsing) sąraše padariau klaidą?

Tai yra klasikinė problema. Jei padarei klaidą svoriui ar kodams, muitinė gali uždelsi. Vienkart buvo toks atvejais Klaipėdoj – klientas parašė 500 kg vietoj 5000, ir viskas užstrigo dviem dienoms. Dirbti su dokumentais reikia labai atidžiai, kitaip baudos ir laiko nuostoliai užgožia viską.

Ką daryti, jei Anglijos muitinė užkabina siuntą?

Pirmiausia nedrąsutėk. Susisieki su savo brokeriu ten arba čia. Dažniausiai trūksta papildomų licencijų, pvz., jei veži maisto produktus ar chemiją. Turbūt reikia tiesiog tai nupirkti arba pateikti papildomus sertifikatus. Nerais tas jausmas kai vairuotojas skambina ir sako, kad jo sulaikė.

Kas yra CMR ir ar jis privalomas?

CMR – tarptautinės vežimo sutarties dokumentas, kuriame fiksuoja siuntimo tikslą, kiekį ir atsakingumą. Jis būtinas bet kuriam komerciniam pervežimui. Be jo niekas neperims krovinio, o jei nutiks incidentas, nebus pagrindo reikalauti kompensacijos.

Ar reikia mokėti už muitinio brokerio paslaugas?

Techniškai gali pats deklaruoti, jei turi programą ir žinių, bet paprastai neatsiduoda. Brokeriai žino visus niuansus, kaip greitiau prasibrauti pro eiles. Mums dažniau užtenka vieno partnerio abiejose pusėse.

Kodėl muitininkai有时候 (kartais) patikrina labai smulkias siuntas?

Atsitiktiniai patikrinimai yra jų darbas, bet taip pat gali būti, kad sistema juos "pametė" kaip pavojingas. Kartais atrodo, kad jie tiesiog ieško pagrindo užkabinti, kad gautų baudą. Jokia paslaptis, kad sistemose yra rizikos vertinimo, tad jei turi keistą istoriją, bus tikrinama dažniau.

Ar sunku gauti eksporto deklaraciją iš Lietuvos dabar?

Ne jeigu dirbi su protinga logistikos firma. Turbūt pats sudėtingiausia yra surinkti visus duomenis iš kliento. Kai turi tai, sistema (pvz., ASVD) suveikia minutėms. Tikrai ne taip sunku kaip girdėti istorijose.

Kas daryti, jei klientas negali pateikti originolo?

Tiesa sako, kad be originolo kontracto ar PVM sąskaitos gali būti bėdų kai einame per kontrolę. Bet dažnai pakanka Elektroninės kopijos, jeigu ji pasirašyta elektroniniu būdu. Geriau viską tikrinti su atrinkimu iš anksto.

Maršrutai, laikas ir techniniai dalykai

Ką geriau rinktis: keltą arba Eurotunelį?

Eurotunelis (Eurotunnel) yra greitesnis – per 35 minutes esi kitame krante. Keltai (pvz., iš Doverio arba Hull) pigesni, bet užtrunka valandas ar net dienas. Jei gabenimas į Angliją skubus, imk tunelį. Jei taupai pinigus ir turi laiko, keltas yra geri variantas, ypač jei reikia į šiaurę (škotija).

Ar per Kalėdas ar Naujuosius metus nevažiuoja?

Važiuoja, bet tai yra siaubas. Eilės gali būti po 10-12 valandų. Geriau nieko neplanuoti taisyklingai tada, arba daryti atostogas kitu laiku. Nenoriu važinėt tada, net jei moka du kart daugiau.

Kas nutinka jei vairuotojas pavirsta laiku (valandomis)?

Tada jis privalo sustoti ir ilsėtis. Negalima jo spausti, nes baudos Anglioj yra kosmiškos (tūkstančiai svarų). Jei skubsi, gali rizikuoti ne tik pinigais, bet ir vairuotojo liudmenimis. Geriau suprasti, kad saugumas yra pirmiausia.

Ką reiškia "Crossing" ir kiek jis kainuoja?

Tai tiesiog kaina už perkėlimą per kanalą (tai yra bilietas). Ji priklauso nuo to, ar tu perki tik vieną kryptį, ar abiejaspalvę. Kainos svyruoja nuo 200 iki 500 eurų priklausomai nuo kurso ir apkrovos. Tą reikia žinoti, kad nenuviltum sudarant sutartį.

Ar saugu vežti brangius daiktus paprastame fure?

Ne, nėra. Reikia arba papildomo draudimo, arba specialių priemonių (spynų, GPRS sekimų). Anglijoje vagystės, ypač parkuose, nėra retos dalykas. Jei veži elektroniką už 100 tūkstančių, tai tikrai geriau imti su aptarnavimu.

Kaip elgtis jei technika sugedo Anglijoj?

Pirmiausia reikia skambinti draudimo companijai. Jie turi padėti su remontu arba vilkiku. Jei technika nesutraukiama, krovinį reikia perkrauti į kitą furgoną. Tai brangu, todėl tikrai ne užteks paprasto pagalbos kelio numerio.

Ar yra apribojimai kai eina per miestus (pvz. Londonas)?

Taip, Londonas turi ULEZ zoną (Ultra Low Emission Zone). Jei tavo sunkvežimis netenkina Euro 6 standarto, tenka mokėti didelius mokesčius kasdien (apie 100 svarų). Be to, tam tikruose rajonuose negali važiuoti sunkvežimiais be leidimo. Geriau nenumanyti važinėt ten be reikalo.

Ar skirsi kaina jei siunčiau į Škotiją?

Taip, žymiai. Maršrutas yra ilgesnis, be to, kuras ten brangesnis. Toksi gabenimas į Angliją (jeigu kalbam apie šiaurę) gali kainuoti ir 20-30 proc. daugiau nei į Londoną. Reikia įskaičiuoti ir tai, kad vairuotojai mažiau nori važiuoti taip toli.

Ką daryti jei krovinys yra per sunkus?

Negali tiesiog uždėti daugiau, negai leidžia technika. Jei viršysi 40 tonų (arba koordinuoja siuntą), gausi baudą ir neleisi į keltą. Kartais reikia dalinti krovinius arba imti mažesnę mašiną. Nerais pasidaryti kai vairuotojas pastovi ant svarstyklių.

Kaip atrodi tipinis savaitinis maršrutas?

Pirmadienį pakrovimas Lietuvoj/Vokietijoje, antradienį važiavimas, trečiadienį perkėlimas ir iškrovimas. Ketvirtadienį-penktadienį naujas užsakymas arba grįžtamas tuščias reisas. Tačiau realybėje viskas lūžta dėl eilių, todėt planas dažnai keičiasi kas valanda.

Ar būna problemų su vairuotojais vizais?

Dabar po Brexito, lietuvių vairuotojams reikia vizų (arba leidimų), jei jie dirba su JK. Tai didelė galva darbdaviams, nes reikia sekti galiojimo laikus. Tiesa, jei vairuotojas tik veža ir išvyksta (kabotažas neleidžiamas toks pats), reikalavimai šiek tiek kitokie. Tiesa kalba čia yra gana miglota, o dėl vizų situacija dar neaišku iki galo, geriau patikrinti teisininkus.

Praktiniai patarimai ir rizikos

Ar galima pasitikėti pigiausiomis firmomis rinkoje?

Kartais taip, kartais ne. Jei kaina yra per žema (pvz., 0.80 eur/km), tai tikrai kažką slepia. Gali būti, kad jie nebus uždrausti, arba naudos senas technikas. Aš kartais nusipirčiaus pas juos, bet tik su pilnu draudimu ir po mažu.

Kas daryti jei klientas atsisako priimti siuntą?

Tai yra baisiausia scenarijus. Vairuotojas stovi, laikas eina, pinigai dega. Pagal sutartį, tuomet klientas turi sumokėti už stovėjimą ir grįžtamą krovą. Nenoriu būti toje situacijoje, nors buvau penkis kartus.

Kaip saugiai supakuoti prekes?

Naudojame paletes, o tiaip ji reikia uždėti (t.y. apvynioti su stretch plėvele). Jei prekės skambančios, gali sugesdėti. Gabenant į Angliją daugybą kartų, keliai nėra lygus, todėl tvirtumas yra raktas.

Ar verta imti draudimą kaską?

Kas dėl to? Tikrai verta. Standartinis draudimas dažnai dengia tik iki 0EUR arba keletą tūkstančių už EUR. Jei turi brangų krovini, būtinai pridėk kaską (kasko draudimas). Tai nedidelis mokestis prie kainos, bet užtikrina ramybę.

Kaip elgtis jei prekės atėjo su defektais?

Reikia nedelsiant daryti nuotraukas tais pačias minute, kol vairuotojas dar vietoj. Parašyti CMR pastabą. Be šito, niekas nepaės draudimo. Būtai protingai tai padaryti, kitaip tiksi su sugadintomis prekėm.

Ar dažnai dingsta krovinių Anglijoj?

Nebėra taip dažnai kaip anksčiau, bet vis tiek nutinka. Dažniausia tai pasitaiko stovint neapsaugotuose parkuose prieš išvykstant. Geriau užsisakyti saugų parkavimą (pvz., Truckstop) su apsauga.

Ką daryti jei norisi siųsti maistą?

Tai reikalauja specialių sertifikatų (sanitarinės knygelės, veterinarinis pasas). Gabenimas į Angliją su maistu yra daug sudėtingesnis dėl taisyklių. Geriau tikrai pasikonsultuoti su ekspertais, kad neišsiųstum, kas būtų sulaikyta ir sunaikinta.

Kas nutinka su pavojingomis medžiagomis (ADR)?

Reikia specialios technikos ir apmokyto vairuotojo. Kainos išauga dvigubai. Negali tiesiog taip paslėpti, nes kontrolė tunelyje labai griežta. Vienas klaidas ir gali atsidurti teisme.

Kaip sekti kur yra mano krovinys?

Dabar beveik visi turi GPS. Gali matyti poziciją realiu laiku. Bet tai nefiksuojama kažką (t.y. neatlieka pilno sekimo), jeigu tik neturi specialios sutarties. Dažniausiai pakanka sužinoti kur vairuotojas paskambino paskutinį kartą.

Ar verta derėtis dėl kainos?

Visada galima pamėginti, jei turi didelį srautą. Bet nederažiu iki to laiko, kad tiks tiek, kad tada nebūtų ką vežti. Kiekvienas žino savo maržas. Profesionalas pasakys tiesą – daugiau negaliu.

Ar sunku rasti grįžtamą krovą iš UK?

Dabar yra sunkiau nei prieš metus. Anglijos eksportas į Europą sumažėjo, todėl daugiau mašinų važiuoja tuščiomis. Tai padidina kainas mums. Kartais reikia nuleisti kainą, kad tik kažką gautum.

Kas daryti jei skubėjimas ir laiko nebėra?

Pasirašyti sutartį su fiksuotu atvykimo laiku. Ne visi imasi tokio darbo, bet jei sumoki daugiau, rasi kuris važiuos be stabdymo. Tikrai nenusivilsi, jei prekės kažkur reikalingos kažką uždaryti.

Galbūt šiandien jau daugiau klausimų negalvoju, bet ką svarbiausia išsivežt?

Žinoti, ką turi. Dokumentai, svoris, apsauga. Be to, kantrybė. Gabenimas į Angliją dabar nėra paprastas reismas į Lenkiją. Čia reikia galvos. Ir viltis, kad eilės Dover bus trumpesnės.

Galiausiai viskas susiformuoja į paprastą tiesą: geriausias pasirinkimas yra tas, kuris sutaupo tavo nervus, o ne tik 50 eurų. Pasitikėk savo brokeriu ir rinkis firmą, kuri nebus dingusi pirmą kartą, kai užsiviks raudonas šviesas terminaluose. Anglija nėra tolima, bet ji yra kitokia, tad pagalvokk apie dokumentus išmatus, dar prieš įkeliant prekes į vairuotojait (čia turiu omenyje furgoną) – taip sutaupysi dienų, o ne minučių. Ir vienas svarbiausias dalykas – niekada nedaryk klaidų CMR svorilyje, kitaip nuobodulio gausi per daug.