Geriausios transporto paslaugos Anglijon su mikroautobusais

Dvylika metų vežioju daiktus po Europą, o į Angliją – jau nebeatsimenu kiek kartų. Jeigu klausiat manęs, kas pigiausia, pasakysiu – krovininis furgonas. Bet jeigu klausiat, kas patogiausia ir pigu tuo pačiu metu, mikroautobusas laimi be konkurencijos. Ypač kai reikia perkraustyti nedidelę butą, arčiau juosmens, arba kai vežatės standartinius baldus, lagaminus ir dviratį. Transporto paslaugos Anglijon su mikroautobusais yra toks sprendimas, apie kurį daugelis net nepagalvoja – jie ieško didžiulės mašinos ir permoka. Čia ne visada taip jau paprasta, bet aš pabandysiu paaiškinti, kaip iš tikrųjų viskas veikia, ką stebėti ir kodėl kartais geriau mažesnė mašina nei savaitės laukimas.

Pirmas žingsnis – ką ir kaip vežatės

Ar mikroautobusas tikrai pakankamas mano visiems baldams?

Transportuojant daiktus į Angliją, žmonės dažnai įsivaizduoja, kad turi dvigubai daugiau nei realybėje. Aš atvažiuoju, o ten du lagaminai, dėžė knygų ir senas dviratis. Klientas sako: „čia gi pusė buto“. Ne, čia ne pusė buto. Standartinis mikroautobusas, pavyzdžiui Ford Transit Custom, sutalpins apie 8–10 kubinių metrų – tai beveik du liftai. Sofą, stalą, kelias spinteles ir lagaminų krūvą įmetame be problemų. Praeitą vasarą vežėm iš Kauno – dar liko vietos viršui ir šonuose. Aišku, jei turite dvigulę spintą iš didelio miegamojo, tada jau reikia furgono.

Kaip suprasti, kad man reikia ne mikroautobuso, o didesnės mašinos?

Čia toks jausmo dalykas kartu su matematika. Jeigu baldų daugiau nei penki dideni vienetai – sofa, spinta, komoda, skalbimo mašina, dar viena spinta – mikroautobusas gali pritrūkti oro. Yra buvę, kad klientai prisidėjo dėžių iki pat lubų, o paskui stebėjosi, kodėl durų nebeatsidaro. Jei tarp daiktų yra vietos praeiti – tilps. Jei reikia lipti per krūvas – tada jau reikia arba dviejų reisų, arba didesnio furgono. Dėl to mes prašome nuotraukų. Ne dėl šnipinėjimo, o tiesiog dėl realaus vaizdo. Taip išvengiame nemalonių siurprizų pakrovimo dieną.

Galima į mašiną sodintis ir žmogų, kuris važiuoja drauge?

Taip, galima, jei tik vietos pakanka. Sėdynių būna trys, keturios, priklauso nuo modelio. Bet supraskit – tai ne keleivinis autobusas. Jei žmogus sėda priekyje, jis turi būti pasiruošęs sėdėtą (oi, sėdėti) tas aštuonias-dešimt valandų tarp Lietuvos ir Anglijos. Ir dar – keleivis turi tilpti be savo lagamino, nes bagažinė dažnai pilna. Buvę atvejų, kai žmona važiuoja drauge, o po trijų valandų pasienyje jau matosi įtampa... tai tos kelionės ne visada romantiškos. Geriau keliauti atskirai, jei jau galimybė yra, arba pasiimti lėktuvą.

O jeigu man reikia vežti augintinį – ar mikroautobuse tai įmanoma?

Augintiniai, deja, mano silpnoji vieta. Šunis ir kates vežam, bet taisyklės po BREXIT keičiasi taip dažnai, kad šimtu procentų visko nežinau. Paprastai – taip, įmanoma, bet reikia paskiepijimo, pet paso, o kartais sveikatos pažymos. Automobilyje gyvūnas turi būti narve arba saugiai pritvirtintas, nes perėja gali būti karšta arba šalta. Aš asmeniškai mieliau vežu katę nei didelį šunį, nes šuo nori vaikščioti kas porą valandų. Bet čia jūsų sprendimas, aš tik vežu. Pasitikrinkit veterinarą likus savaitei, o ne prieš išvažiuojant.

Kainos – nuo ko priklauso ir kodėl visi skirtingai skaičiuoja

Kiek maždaug kainuoja transporto paslaugos Anglijon su mikroautobusais?

Pilnas mikroautobusas iš Lietuvos į Londoną kainuoja nuo 600 iki 900 eurų. Pri-klauso nuo sezono, nuo to, kur paimam ir kur pristatom. Žiemą pigiau, vasarą brangiau, o rugpjūtis tai išvis beprotybė – visi važiuoja. Kartais mes pasiūlom 650, o kitas, užimtas, pasiūlo 1100 už tą patį. Ar jie blogi? Ne, tiesiog neturi laisvos datos. O mes turim. Kita vertus, jei varysit iš Vilniaus į Londono centrą – kaina bus žemesnė. O jei iš kaimo Pakruojo rajone į Cumbriją – ten kelias ilgesnis ir pas mus kaina šokteli. Užtat ir moka.

Ar galiu sumokėti mažiau, jei padedu krauti patys?

Keliasdešimt eurų tikrai nenusirubs. Pagalba pakraunant ir iškraunant yra beveik standartas. Kas realiai padeda sutaupyti – lankstumas su data. Jeigu galit išvažiuoti antradienį, o ne šeštadienį, mes galim sukomponuoti maršrutą su kitu klientu į tą patį galą. Tada dalinatės kaina. Vadinasi „dalijos krovinys“. Praeitą rudenį vežėm du studentus iš Kauno į Birmingamą – lagaminai, knygos. Abu sumokėjo po 400, nors vienam būtų kainavę 800. Vienintelė sąlyga – sutiko laukti pusantros savaitės, kol sukomponuosim judėjimą. Kantrybė atsiperka.

Kodėl vienos įmonės prašo 500, o kitos 1500 už tą patį maršrutą?

Čia nelabai jaukus klausimas, bet atsakysiu atvirai. Rinka pilna visokių. Yra žmonių su senais mikriukais, be draudimo, skelbiančių Facebooke. Jie pasiims už 400. Bet jei nelaimė – daiktų nebesurasit. Normali įmonė moka draudimą, CMR, licencijas. Tai kainuoja. Antra vertus, yra tokių, kurie 1500 prašo vien todėl, kad gali – žino, kad skubantis žmogus sumokės. Išnaudojimas. Todėl neiškrypt į kraštutinumus. Patikrinkit, ar žmogus bent adresą turi, o ne tik slapyvardį grupėje.

Ar verta mokėti avansą ir kiek procentų?

Dažniausiai prašom 20–30 procentų. Tai normalu. Bet jei iš jūsų prašo visos sumos iš anksto – raudona vėliava. Nebent tai didelė įmonė su biuru ir raštiška sutartimi. Bet kai rašot per WhatsApp kažkokiam Mariui iš grupės ir jis prašo 100 procentų – sustokit. Avansas reikalingas tam, kad abiejų pusių būtų įsipareigojimas. Jūs nenutrauksit paskutinę minutę, o jis atvažiuos tą dieną. Aš kartais nerenku avanso iš pažįstamų, bet tai jau išimtis. Pamenu, kai klientas atšaukė, o aš buvau atsisakęs kito varymo. Avansas saugo abu nuo kvailysčių.

Ar kaina apima mokesčius už tiltus, keltus ir pan.?

Jei važiuojam per Prancūziją – Eurotunelis ar keltas kainuoja. Dažniausiai kelių rinkliavos būna įskaičiuotos, bet geriau paklausti aiškiai. Eurotunelis su mikroautobusu kainuoja apie 100–150 eurų. Jei per Olandiją, Vokietiją – ten smulkesnės rinkliavos. Klientai kartais sako „juk keliai nemokami“. Taip, beveik, bet krovinine technika kai kur reikia susimokėti aplinkkelius. Kai kuriuose maršrutuose tai gali kainuot iki 80 eurų. Tai paklauskit. Geriau paklauskit kvailo klausimo, nei paskui pykitės dėl sąskaitos. Aišku, jei vengia atsakyti – jau blogas ženklas.

Kaip viskas vyksta kelionės metu

Kiek laiko trunka kelionė Lietuva-Anglija su mikroautobusu?

Teoriškai be sustojimų – gal 20 valandų. Praktiškai – 26–32. Mes stojom pamaitinti gyvūną, nusiprausti, suvalgyti sumuštinių. Dar pasienyje eilės, ypač jei nusprendžia tikrinti kiekvieną dėžę. Kartais Doverio uoste lauki keltų eilėje po dvi valandas lyjant. Buvę, kad streikas Prancūzijoje keturiolika valandų užtrukom. Klientas skambina „kur jūs?“ o mes stovim. Gira (oi, girdėjau jus, streikas, nieko nepadarysi). Tai lankstumas svarbus. Jei kas sako, kad rytoj lygiai aštuntą bus – tai reklama, ne realybė. Klausykit patyrusių, kurie duoda intervalus.

Ar kelionės metu galiu skambinti vairuotojui kas kelias valandas?

Galit, bet ar reikia? Jaudinatės, daiktai brangūs, suprantu. Bet jei skambinėsit kas dvi valandas, vairuotojas nervuosis, o jis turi suktis po Europą. Aš pats telefoną kelionėje imu tik per pertraukas. Geriausia – vienas skambutis per dieną, pvz., kai pervažiuoja sieną. Arba trumpta žinutė: „viskas ok?“. Jeigu matot, kad mašina vietoje stovi ilgiau nei planuota – skambinkit. Buvo toks atvejis, kai klientė skambino vienuolika kartų. Dvylikto aš nebeėmau ragelio, nes važiavom tuneliu. Pyko ant manęs. Bet daiktus, svarbiausia, saugiai pristačiau.

Kur vežamos daiktų pervežimo mikroautobusai pernakvoja – ar saugu?

Renkamės saugias aikšteles, geriausia su kameromis prie degalinių arba moteliuose. Prancūzijoje ir Belgijoje yra vietų, kur patruliuoja sauga. Bet jūsų nenoriu mulinti – buvę blogų istorijų. Kartą kolegai Prancūzijoje išlaužė duris, nors stovėjo prie šviesos. Pavogė navigaciją. Daiktai liko, nes bagažinė buvo tvirta. Todėl mes naudojam papildomas spynas, alarmus, kartais net miegame pamainomis, jei krovinys vertingas. Ar visada saugu? Ne. Ar stengiamės? Taip. Tai realybė, ne filmas. Nepergyvenkit dėl to, ko negalit kontroliuot, bet rinkitės įmonę, kuri apie tai atvirai kalba.

Kokia maršruto trasa dažniausiai važiuojama per Europą?

Standartiškai – per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją, Belgiją, Prancūziją. Kartais aplenkiam Belgiją, jei eismas katastrofiškas. Po BREXIT dažniau renkamės Eurotunelį nei keltus, nes keltai vėluoja amžinai. Greitkeliai A1, A2, o toliau – kaip navigacija liepia. Su mikroautobusu galim lanksčiau nei su furgonu, lengviau apsisukti siauram miestelyje. Kartais prašo per Ženevą... nu ne, čia ne atostogos. Mes vežam greičiausiu keliu, ne gražiausiu. Nors vaizdai Bavarijoje gražūs, mums svarbiausia – saugiai ir greitai pristatyti jūsų daiktus į naujus namus Anglijoje.

Ar mano daiktai bus perkraunami iš vienos mašinos į kitą kelyje?

Jei su mumis – ne, vežam tiesiogiai. Bet yra tokių bendrovių, kurios perkelia daiktus logistikos centruose, ypač jei užsakote tik siuntos pristatymą. Tada jūsų daiktai gali pabūti trijose skirtingose mašinose. Su mikroautobusu paprastai vyksta tiesioginis pervežimas, nes mašina pakankamai maža, kad prisistatytų prie durų. Bet jei girdit frazę „suvesim į terminalą“ – klauskit, kur tas terminalas. Ten jūsų daiktai gali pagyventi savaitę ant lentynų. Ir tada jau tai nebe transporto paslaugos Anglijon su mikroautobusais, o kažkoks keistas magazinavimas, kurio nereikia paprastam žmogui.

Pakavimas, draudimai ir bukagalviai dalykai

Ar turiu pats supakuoti daiktus, ar jūs tai darote?

Mes galim padėti, bet pakuojate jūs. Šitas sakinys skamba keistai, žinau. Turiu galvoje – mes turim dėžių, burbulinės plėvelės, bet pakuojant reikia žinoti, kas viduje. Jūs žinot, kad ta vaza iš mamos – be galo brangi. Mes to nežinom. Kas pats supakuoja, tas greičiau išsikrausto be streso. Jeigu aš supakuosiu jūsų puodus, saugu bus, bet jūs po trijų dienų nežinosit, kur kas yra. O jei dėžę pažymėsite raudonais rašikliais „virtuvė – trapi“, tai jau aukso vertės. Mes tik užkraunam ir darom taip, kad nesugriautų.

Kas atsitinka, jei kelionės metu sudūžta televizorius ar stiklas?

Čia blogiausia, ką gali girdėti. Tikėkimės, kad draudimas padengs. Bet jei jūs pats supakavot menkai ir dėl to subyrėjo – draudimas gali atsiriboti. Yra CMR draudimas, bet jis ne viską dengia šimtu procentu. Aš kartais pats nesu tikras, kur baigiasi mūsų atsakomybė ir kur prasideda jūsų aplaidumas. Paprastai jei matom, kad daiktas prastai supakuotas, perspėjame prieš pakeldami. Jie vistiek sakot „varykit“ – tada rizika jūsų. Kai staigiai stabdžiau Vokietijoje dėl briedžio, dėžė nukrito. Nulūžo kompiuteris. Klientas pyko, bet pats buvo supakavęs į ploną antklodę. Neišdegė taip, kad tai būtų mūsų kaltė.

Ar reikia draudimo, jei vežu tik asmeninius daiktus?

Taip, ir dar kaip reikia. Nors daiktai „tik asmeniniai“, jie brangūs jums. Be CMR konvencijos draudimo, neturėtumėte sodintis į mašiną. Yra dar krovinio ir visuotinis atsakomybės draudimas. Nenoriu čia vartoti sudėtingų terminų, bet jums tereikia paprašyti parodyti draudimo polisą. Jei vairuotojas vengia to daryti – blogas ženklas. Aš pats visada turiu kopiją telefone ir atsiunčiu per minutę. Tai užtrunka dvi minutes, bet jūs nurimstat. Jei žmogus tas dvi minutes ieško stalečio – kažkas ne taip. Draudimas kainuoja, bet be jo katastrofiška padėtis.

Ką daryti, jei mano daiktai atrodo kitaip nei pakrovimo metu?

Pirmiausia – fotografuokite prieš pakrovimą. Antra – pasirašykite aktą. Iškrovimo metu pamatę aplamdytą dėžę – fiksuokit iškart. Aš pats siūlau netgi nufilmuoti pakrovimą. Būna, kad daiktai jau aplamdyti anksčiau, bet žmonės pamato tik iškraudami. Praeitais metais atvežėm spintą į Readingą. Klientas ištraukė telefoną ir parodė video be įbrėžimo. O dabar – įbrėžimas. Pažiūrėjau, taip, atsirado. Sumokėjom iš savo kišenės, nes mūsų kaltė, matyt duris brūžinau. Bet jei nebūtų buvę video – būčiau kaltinęs jį dėl melo. Video gelbsti dažniau, nei galvojat.

Kai viskas eina ne pagal planą

Kaip atpažinti, kad transporto įmonė gali apgauti?

Oi, čia temą galėčiau valandą pasakoti. Viena – nėra jokio adreso, tik telefono numeris. Antra – kaina per maža, kad būtų tikra. Trečia – internete randat gerus atsiliepimus, parašytus tą pačią dieną. Ketvirta – prašo visos sumos iš anksto. Penkta – negali parodyti draudimo. Yra tokių, kurie pasiima avansą ir dingsta. Buvę netgi tokių, kurie parduoda tą pačią datą penkiems žmonėms. Pasiima avansus ir niekam neatvažiuoja. Todėl geriau sumokėti šimtu eurų daugiau, bet žinoti kas vyksta. Kai kurie veikėjai tikrai nesidrovi vogti laiko ir pinigų.

Ką daryti jei vairuotojas nepasirodo sutartu laiku?

Skambinkit, bet be panikos – kartais būna avarijos kelyje ar gedimas. Mes ne robotai. Jei per valandą neatsiliepia – dar kartą. Jei per dvi valandas – rašykit žinutę. Jei po keturių valandų tyla – jau bėda. Turėkit planą B. Patariu nepasikrauti daiktų į lauką prieš atvykstant mums. Kartą kaimynai pavogė dviratį, kol žmonės laukė dvi valandas. Nors mes vėlavom tik keturiasdešimt minučių. Tai kelkit daiktus tik kai mašina prie pat durų. Kitaip rizikuojat prarasti ir daiktus, ir nervus.

Ar galima atšaukti užsakymą ir ar grąžinamas avansas?

Čia priklauso nuo sąlygų. Atšaukus savaitę prieš – dažniausiai grąžinam. Dieną prieš – avansas gali užstrigti, nes atsisakėm kitų klientų. Buvo pora iš Panevėžio, atšaukė dvylika valandų prieš išvykimą. Aš buvau specialiai atvažiavęs iš Klaipėdos. Teko varyti tuščias atgal – kuras, laikas. Avanso negrąžinau. Pyko, grasino. Suprantu, kad nemalonu, bet ir man ne motais važinėti už dyką. Tad skaitykit sutartis. Jei nėra sutarties – nėra ir taisyklių. Su tais, kas be taisyklių dirba – rizikuojat patys. Atvirai kalbant.

Koks pats blogiausias dalykas, kurį teko matyti per karjerą?

Buvo prieš ketverius metus. Klientas sumokėjo kitai įmonei, jie atvažiavo, pakrauto pusę daiktų, tada pasakė „nebetelpa, reikia papildomai mokėti“. Jis sumokėjo. Paskui iš Anglijos paskambino ir pasakė: „jei dar nesumokėsi penkių šimtų, neiškrauvim.“ Tai buvo atviras šantažas. Jis sumokėjo. Daiktai atėjo aplamdyti, o trys dėžės pradingo. Nežinau, ar tie vyrai dar veikia, bet toks elgesys griauna reputaciją visiems. Mes taip nedirbame. Todėl rinkitės ne pagal kainą, o pagal žmogų. Ir pasitikėkit jausmu, jei kažkas atrodo keistai – tai dažniausiai ir yra keista.

Ar mikroautobusas gali atvažiuoti į senamiesčio gatvelę ar akligatvį?

Tai viena priežasčių, kodėl mikriukas laimi prieš furgoną. Jis mažesnis, vikresnis. Buvome Londone Hampsteade – siauros gatvelės, medžiai. Furgonas ten neįvažiuotų neperplėšęs veidrodžio. O mes įlindom. Aišku, jei pas jus kelias gruntinis ir duobėtas kaip po minos – tada ne. Bet standartinėje Vokietijos ar Anglijos gatvėje mikroautobusas prisigretina arčiau namų. Tai reiškia mažiau nešiojimo rankomis. Kartais reikia tik 50 metrų nuvesti daiktus, bet per lietų tai būna šlykštu. Mažesnė mašina sumažina tą atstumą. Ir vairuotojui ramiau naktį.

Ką dar svarbu žinoti prieš pasirašant sutartį dėl pervežimo į Angliją?

Perskaitykit smulkųjį šriftą. Aš pats kartais per greitas ir nepastebiu ten ką pasirašau, tad čia ne pamokslas. Bet sutartyje turi būti aiški data, apimtis, kaina ir kas įskaičiuota. Jei matote frazę „blogų orų sąlygos gali nukelti kelionę“ – normalu. Bet jei „įmonė neatsako už jokius nuostolius“ – bėkite iš tos svetainės. Aš siunčiu sutartį el.paštu dar prieš paimant daiktus, kad abu pasirašytumėm skaitmeniškai. Tai užtrunka, bet po to niekas nesigalvoja. Perskaitykit dėmesingai.

Transporto paslaugos Anglijon su mikroautobusais yra puikus balansas tarp kainos ir lankstumo, bet tik tada, kai dirba normalūs žmonės. Nepasikliaukit vien skaičiuoklėmis – pakalbėkit su vairuotoju ar vadybininku, pajuskite, ar jie žino, ką veža. Aš per dvylika metų supratau, kad pigu ne visada reiškia blogai, o brangu – ne visada gerai. Tikėkit savo nuojauta, likit lankstūs datoms ir nepamirškit, kad mikroautobusas turi ribas – bet retai kada jos peržengiamos protingai planuojant.