Geriausia kaina pervežant dalinius krovinius Anglijos kryptimi – ar ji egzistuoja iš viso?

Dirbu su tarptautiniais perkraustymais jau... ne, ne dvidešimt, gal kokia dvidešimt treji metai, jei gerai suskaičiuoju. Per tą laiką į Angliją išvežiau tiek baldų, kad galėčiau apstatyti visą mažą miestelį. Ir visi klausia to paties – kaip gauti geriausią kainą daliniam kroviniui. Nėra čia jokios magijos. Yra logikos, bet yra ir daug triukšmo rinkoje, ypač kai kas antras Facebook'e žada perlipti per galvą dėl šimto eurų. Geriausia kaina pervežant dalinius krovinius Anglijos kryptimi – tai ne loterija, o derinimas. Tai sakau ne auditorijai, o tau, sėdinčiam priešais – papasakosiu, kaip aš matau kainas, kas jas kelia, kas leidžia, ir kur galima prisidėti prie savo kišenės, nekraunant sau streso.

Kainos. Kaip suprasti, kad tavęs neuždurnina?

Kiek maždaug kainuoja pervežti dalinį krovinį į Angliją?

Sakykime, tu veži dviejų kambarių buto daiktus iš Kauno į Londoną. Realiai, jei tai dalinis krovinys, tai gali kainuoti nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų eurų. Kartais mažiau, jei laimingai pataikai ant vadinamojo atgalinio reiso. O kartais daugiau, jei nori, kad viskas būtų iki rytojaus. Geriausia kaina pervežant dalinius krovinius Anglijos kryptimi dažnai susidaro ne iš pirmo skambučio, o tada, kai turi laiko palaukti. Aš pats klientams sakau – jei neskuba, gali sutaupyti porą šimtų. Bet jei skuba... tada mokam tiek, kiek rinka diktuoja. Taip veikia. Ar taip visada? Na, devynis kartus iš dešimties – taip.

Kodėl viena įmonė sako 800, o kita 350 eurų už tą patį krovinį?

Čia klasika. Pameni tą posakį – kas per pigu, tas neįtikėtina? Taip ir yra. 350 eurų gali būti realu tik tada, jei jau tas vairuotojas yra pusiau tuščias ir važiuoja pro tavo namus. Bet dažnai tai žaidimas: arba paslėpti mokesčiai, arba neaišku ar su draudimu, arba... žinai, aš net neįsivaizduoju kaip jie apmoka vairuotojus tokiomis kainomis. Buvau matęs atvejį, kai klientas susigundė pigiausiu pasiūlymu, o daiktai dingo kur nors Lenkijoje porai savaičių. Kaina – tai ne tik skaičius. Tai ir paslaugos lygis, ir rizika. Kartais verta permokėti šimtą eurų dėl ramybės. Gal ir ne visada, bet dažnai.

Ar dalinis krovinys visada pigiau nei pilnas? O gal kartais brangiau?

Ne, ne visada pigiau. Atrodo, turėtų būti akivaizdu, bet žmonės kartais nusivilia. Jei turi labai mažai daiktų – pora dėžių – tai gali būti, kad per vežėją susidarys brangiau negu tiesiog išsiųsti per kurjerinę. Dalinis krovinys į Angliją pasimoka tada, kai turi normalų kiekį – sofa, spinta, kelios dėžės. Tada vieta mašinoje dalinasi ir visi laimi. Buvo atvejis, kai klientas vežė vieną senovinę spintą. Dalinis krovinys? Neapsimokėjo. Išnuomoti mikroautobusą ir pervažiuoti pats? Irgi brangu. Galų gale sutiko mokėt daugiau, nes jau niekur nesisdėjo. Tiesiog... taip būna.

Ar galiu derėtis dėl kainos, ar tai kažkokia gėda?

Derėtis nėra gėda, bet turi žinoti ribas. Aš pats per daug mažinti kainos nemėgstu, nes tada pradedi galvoti, kur tas vairuotojas sutaupys. Ar degalų nepils? Ar miegos po tiltu? Bet jei krovinys didelis, jei lankstus laikas – visada galima pakalbėti. Kartais mes patys siūlom nuolaidą, jei matome, kad klientas tvarkingas ir nereikalaus pagalbinių tarnybų kas antrą minutę. O kartais žmogus skambina ir sako: o gal du už vieną? Tada jau šypsausi. Svarbu – derėtis pagrįstai. Ne taip, kad 800 eurų krovinys už 200. Tada tik internete lieka parašytas komentaras, kad esam brangučiai.

Ar turiu mokėti iš karto, ar galiu sumokėti Anglijoje gavęs daiktus?

Paprastai – pusė prieš, pusė po. Tai standartas. Pilna apmokėjimo prieš? Būna, ypač su mažesnėmis įmonėmis, bet aš pats tokio režimo nemėgstu kaip klientas. Yra buvę, kai vairuotojas prašo visko grynais pakeliui. Aš tuo atveju visada sakau – atsargiai. Grynieji be kvito – jau pirmas signalas. Geriausia kaina pervežant dalinius krovinius Anglijos link dažnai ateina su sąlyga, kad apmokėsi laiku. Nes jei vairuotojas kelyje, o tu staiga "oi, pamiršau pinigus", jis gali ir palikti krovinius kur nors Belgijoje. Taip, mačiau panašių istorijų. Nemalonių.

Kas tą kainą veikia iš tikrųjų – ne tik kilometrai

Kuo skiriasi kaina važiuoti į Londoną nuo kainos į Mancesterį ar Braitoną?

Londonas – beprotnamis, bet dažnai pigiau. Paradoksas? Ne. Ten važiuoja daugiau mašinų, daugiau klientų, didesnė konkurencija. O jei reikia į ką nors šiauriau, į kokią Šefildą ar Liverpulį – mašinos ten važiuoja rečiau. Vairuotojas turi apskaičiuoti: ar verta dėl tavęs nukrypti, ar geriau palaukti kito krovinio tame rajone. Kartais už "ne Londone" primoka šimtu-kitu eurų. Dar pridėk vietinius mokesčius, congestion charge... Ai, tai jau kita tema. Bet taip, lokacija stipriai veikia. Ypač jei tavo naujas namas vidury niekur Anglijos kaime.

Ar savaitgalį brangiau? Ir kodėl visi to nemini iš karto?

Brangiau. Paprastai. Nes savaitgalį Anglijoje ir krautis nepatogu, ir pristatyti sudėtingiau. Daugelis sandėlių nedirba, gyvenamieji namai – kaimynai pyksta ant vairuotojų. O vairuotojai patys nenori dirbti savaitgaliais, jei nebūtina, ir jei moka dvigubai – tada dar svarstys. Aš pats klientams sakau – jei gali, rinkis antradienį ar ketvirtadienį. Trečiadienis, beje, irgi geras. O štai penktadienį jau velniava su uostų eilėm ir keltais. Prieš šventes irgi brangiau. Velykos, Kalėdos – tada kainos šoka aukštyn kaip į sirpą paleisti katinai. Ne, nežinau kodėl naudoju tokią metaforą. Tiesiog šoka.

Ar sezonas tikrai keičia kainas, ar čia tiesiog paprastas pasiteisinimas?

Tikrai keičia. Rugsėjis – studentų metas. Visi vežasi į Angiją (ha, Angliją, atsiprašau). Kaina kyla. Birželis – baigiasi mokyklos, emigrantai perkeliasi, vasaros perkraustymai. Irgi brangiau. Žiema... žiema būna įdomi. Techniškai pigiau, bet jei sninga ir Prancūzijoje uždaromi keliai – gali užstrigti. Geriausia kaina pervežant dalinius krovinius dažnai būna gegužę arba lapkritį. Tylūs mėnesiai. Bet tu turi derinti su savo gyvenimu, o ne su statistika. Kartais klientas skambina žiemą ir sako "o gal palaukim pavasario?" Atsakau – jei gali gyventi be baldų du mėnesius, taupyk. Bet kas gali be baldų gyvent du mėnesius?

Kas tas "atgalinis krovinys" ir kodėl tai kainuoja mažiau?

Atgalinis krovinys – kai mašina jau Anglijoje, iškratė savo pagrindinį krovinį, o dabar važiuoja atgal į Lietuvą tuščia. Arba beveik tuščia. Jei tavo daiktai gali užimti tą tuštumą – laimi visi. Vairuotojas nepėdin tuščias, tu moki mažiau. Bet čia reikia lankstaus laiko. Tu negali pasakyti "aš noriu ketvirtadienį", nes atgalinis krovinys atsiras tada, kai atsiras. Kartais po trijų dienų, kartais po savaitės. Buvę, kad klientas laukė dvidešimt dienų dėl geriausios kainos. Sutaupė šimtą eurų. Ar verta? Na, jei neskuba – kodėl ne. Tik nežinau, ar aš pats laučiau dvidešimt dienų. Gal dešimt – dar taip. Dvidešimt – jau nervai nebe tie.

Ar mano sofos dydis ar svoris tikrai turi reikšmės galutinei kainai?

Svoris beveik ne, kubatūra – taip. Daliniuose kroviniuose į Angliją svarbu ne kilogramai, o tai, kiek vietos užima. Viena didelė sofa gali užimti vietą, kur tilptų dvidešimt dėžių. Ir tada tau ją reikia apmokėti skaičiuojant ne pagal svorį. Buvo toks atvejis – klientas vežė senovinę sekciją, kuri svėrė daug, bet dar daugiau buvo... erzuzuojanti. Didelė. Ir kaina buvo kaip mažam kambariui, nors svoris nežmoniškas. Žodis "erzuzuojanti" – nelabai lietuviškas, bet jūs supratote. (Turiu omenyje erzinančiai didelė). Taigi, matuok ne svarstykles, o centimetrus. Ir foto siųsk iš karto – taip tiksliau nei pasakojimas telefonu.

Praktika – kaip tai atrodo realybėje, ne brošiūroje

Kiek realiai tenka laukti, kol surinks mano daiktus su kitais klientų kroviniais?

Normalu – nuo dviejų dienų iki savaitės. Jei labai pasiseks – kitą dieną. Jei sezonas – gali laukti ir ilgiau. Aš žmonėms visada sakau – planuokis, kad daiktai išvyks šią savaitę, bet nebūtinai penktadienį. Kartais skambina pikti klientai, kodėl jų krovinys dar nestumiamas. Tada atsidarau žemėlapį ir rodau – mūsų mašina dabar Vokietijoje, surenka dar tris krovinius, tada tik pas tave. Tai logistika, ne taksi. Jei tau reikia dabar ir čia – mokėk už ekspresą. Jei ne – kentėk. Šiurkščiai skamba, bet taip yra. Nors kartais ir mane pykina nuo to laukimas, ypač kai vairuotojas užsilaiko pasienyje be aiškios priežasties.

Ar mano daiktai važiuos tiesiai, ar aplankys pusę Europos sandėlių?

Ne visai tiesiai, ir ne visą Europą. Dažniausiai – du, trys stotelės. Pvz., surenka Vilniuje, paskii Kaunas, paskui Klaipėda, tada keltas, tada surinkimas Anglijos pusėje. Kartais būna tiesiau, jei pasiseka su maršrutu. Bet dalinis krovinys į Angliją visada reiškia konsolidaciją. Jei kas nors žada, kad tavo trys dėžės važiuos be sustojimų – meluoja. Arba veža tiesiogiai, bet tada tai jau nebe dalinis krovinys, o mikroautobusas už pilną kainą. Aš pats renkuosi, kad daiktai pakeliautų saugiai, o ne greitai. Nors... pripažinsiu, kartais norėtūsi ir greitai. Bet juk logistika – tai kantrybė, ne tiesmukiškumas. Ar ne?

Kas jei vėluoja krovinys? Ar galiu grąžinti pinigus ar bartis?

Vėluoja dažnai. Ne dėlto, kad kažkas blogai, o dėlto, kad kelias ilgas, pasieniai, orai, gedimai. Dėl pinigų grąžinimo... na, jei turėjote sutartį su terminais – galima. Bet dažnai sutartyje parašyta "apytiksliai", ir tada nelabai kam bartis. Aš rekomenduoju visada turėti atsarginį planą. Jei daiktai turi būti Londone iki pirmadienio dėl buto apžiūros – padaryk tarpininką. Nes realiai geriausia kaina pervežant dalinius krovinius dažnai ateina su lanksčiais terminais. Standartinis vėlavimas – dvi-trys dienos. Buvo blogiausias atvejis, kai sienos užsidarė dėl... hm, kažkokios priežasties prieš keletą metų. Tada vėlavome savaitę. Ne mūsų kaltė, bet ir pasiteisinimai cepelinų neužmaitina.

Ar vairuotojas padės iškrauti, ar aš turiu turėti savo komandą?

Paprastai – dalinis krovinys dažniausiai su įkėlimu ir iškrovimu, bet... ribotai. Vairuotojas vienas pats sofos nenešios į ketvirtą aukštą be lifto. Jis turi mašiną valdyti, laiką taupyti. Kartais tenka pasamdyti vietinį pagalbininką, ypač Londone, kur parkuotis neįmanoma. Aš klientams sakau – jei esi vienas kaip pirštas, pasirūpink draugu. Arba sumokėk už papildomą porą rankų. Nes vairuotojas gali padėti, bet jei jis susižeis nešdamas tavo šaldytuvą – problema. Draudimas, atsakomybės... O kartais jie ir taip pavargę, kad net rankos nenuleidžia. Žmogiška. Suprantama. Nors ir ne visada patogu.

Ar galiu žinoti, kur mano daiktai yra kelyje, ar tai paslaptis iki paskutinės akimirkos?

Šiuolaikiniame pasaulyje dažnai gali sekti. Bet ne visada paprasta. Ne visi vežėjai, ypač tie, kurie siūlo žemiausią kainą, turi GPS sekimą realiu laiku. Kartais skambini vairuotojui tiesiogiai ir klausi "kur esi?" – jis atsako "Netoli Briuselio", bet realiai dar Antverpene. Nes kam ta tiksliai? Svarbu, kad atvažiuos. Aš pats mėgstu, kai klientas ramus, bet suprantu – norisi žinoti. Jei tai tau svarbu, klausk iš karto prieš pirkdamas paslaugą: ar bus stebėjimas? Jei sako, kad taip, o paskui tik duoda telefoną – tai ne stebėjimas, o azartas. Būna ir taip. Fu. Nemėgstu tokių pasimatymų be žemėlapių.

Ką žmonės prašovia ir paskui skambina verkdami

Kodėl vieni prašo visko supakuoti, o kiti sako, kad ir taip veš?

Protingi prašo supakuoti. Nes dalinis krovinys važiuoja su svetimais daiktais. Mašinoje viskas lietimasis viena į kitą. Jei tavo stiklinis stalas be pakavimo – kas atsakys, kai jis subyrės? Aš mačiau, kaip vežama neap-supta technika atsiranda su įdubimais. Kai kurie vežėjai tiesiog atsisako vežti neapsuptus daiktus. Arba pasirašai, kad pats atsakingas. Pigiau gaunasi? Hm, gal akimirkai, bet paskui perki naują televizorių. Pakavimo medžiagos kainuoja, bet paskui nekvaršini galvos. Jei negali pats supakuoti – mes padedam, bet tai kainuoja. Kartais tiesiog duodam instrukciją, o žmonės... nu, žmonės. Visada galvoja, kad jų daiktai kietesni už kitus.

Ar draudimas įskaičiuotas į kainą, ar tai atskira pasaka su savo pabaiga?

Čia baisi vieta. Daugelis galvoja, kad jei važiuoja, tai jau ir apdrausta. Ne. CMR draudimas yra, bet jis dengia ne viską. Yra sąlygų, limitų. Kartais vežėjas turi papildomą draudimą, kartais ne. Aš asmeniškai siūlau visada pasidomėti ir, jei veši vertingus daiktus – brangesnė elektronika, paveikslai – apdrausti papildomai. Kaina išaugs gal dvidešimčia eurų, bet miegsi ramiau. Buvo atvejis, kai klientas vežė senelio komodą. Ji sugedo kelyje. CMR mokėjo centus prieš tikrąją vertę. Jis labai pyko ant mūsų. Bet mes jam sakėm – tai neraginome draustis papildomai. Kai kuriose srityse taupyk, čia – nerizikuok. Nekartok svetimų klaidų.

Kas jei daiktai sulūžta? Koks yra realus procesas gauti atlyginimą?

Prisėsk, nes nebus malonu. Pirma – reikia faktų. Nuotraukų prieš pakrovimą, aktų pristatymo metu. Jei parsinešei daiktus namo, o tik paskui atsidarei ir matai įskėlimą – jau sudėtingiau. Kartais reikia ekspertų, kurie vertina žalą. Procesas trunka savaites, kartais mėnesius. Geriausia kaina pervežant dalinius krovinius Anglijos kryptimi kartais paslėpia prastą draudimo sąlygą. Aš rekomenduoju viską fiksuoti iš karto. Ir nebijok kelti balso. Nes jei tyli – gali tykėtis nieko. Buvęs klientas prarado porą kėdžių dėl to, kad pasirašė be patikrinimo. O kai vėliau skambino, vairuotojas jau buvo Bulgarijoje. Ir... ką dabar? Kaip manai? Nieko.

Ar verta pirkti pigiausią pasiūlymą iš Facebook grupės?

Ne. Nebent pažįsti tą žmogų dvidešimt metų. Aš mačiau, kaip skelbime kaina trys šimtai eurų, o paskui paaiškėja, kad tai be mokesčių, be keltų, be nieko. Arba vairuotojas su pasibaigusiu draudimu. Arba mašina, kuri techniškai neturėtų važiuoti toliau nei iki Marijampolės. Dalinis krovinys į Angliją per neaiškų tarpininką – tai ruletė. Kartais pasiseka, dažniausiai – ne. Aš pats nesiveliu į tokias istorijas, nes paskui man skambina išsprūdę klientai ir prašo gelbėti. O aš negaliu, nes jų daiktai jau kažkur pasimetę netikslioje vietoje. Vietoj to rinkis bent vidutinę kainą su tvarkinga įmone. Verta permokėti už ramų miegą, tikrai pasakysiu.

Kodėl realus svoris ar apimtis dažnai skiriasi nuo to, ką aš pasakiau telefonu?

Žmonės nemoka įvertinti. Aš irgi nemoku, kai pats kraunuosi. Pasakai – trys dėžės. O paskui paaiškėja, kad ten trys maxi dėžės nuo šaldytuvo dydžio. Arba pasakai "dviejų vietų sofa", o tai išties išskleidžiama lova su patalais. Svoris telefonu – dar blogiau. Klientas sako "gal trisdešimt kilogramų", o realiai septyniasdešimt. Tada keičiasi kaina. Ne todėl, kad norime uždirbti daugiau, o todėl, kad nebetelpa į planą. Mašinoje vietos nėra guminės. Kartais tenka perkrauti, ieškoti kitos mašinos. Tai brangina procesą. Matavimus geriau patikėti specialistui arba nufotografuoti. Tada ginčų mažiau. Arba išvis nelieka. O telefonu visi matematikos genijai tampam, aš pats irgi.

Smulkmenos, bet jei prašausi – skauda

Ar man reikia kažkokių specialių dokumentų, ar pakanka sąrašo ant popieriaus lapo?

Brexitas viską apsunkino. Nebegalima tiesiog sukrauti ir važiuoti. Reikia užpildyti muitinės deklaracijas, sąrašą su vertėmis. Jei pervežimas formalus – turi būti CMR. Žodžiu, popieriai. Aš pats su tuo bendrauju kasdien ir kartais pasiklystu naujuose pakeitimuose. (Turiu omenyje – vieni reikalavimai keičiasi taip dažnai, kad net seniai dirbantys vežėjai suklumpa). Jei nežinai – klausk. Geriau paklausti prieš, negu stovėti pasienyje su daiktų neleidimu įsivežti. Buvo atvejis, kai klientas vežė augalus – o augalai po Brexit tiesiog... nebe taip veikia. Tevo (hm, teko) palikti pasienyje. Liūdnas reginys. Ypač kai tai senelės rožė.

Ar galiu įmaišyti į tą patį krovinį maisto produktų ar gėlių?

Maisto – geriau ne. Ypač mėsos, pieno, kiaušinių. Augalų – problema. Gėlės – gal, bet rizikinga. Anglijos muitinė yra... hm, kaip čia mandagiai... griežta. Aš asmeniškai maisto nevežu, nebent tai supakuoti sausieji produktai rimtoje pakuotėje. Kartais klientai įkiša į dėžę dešrą "nes važiuoja, tai nunešiu sesei". Ne. Būna, kad šunys uodžia, sustoja, vėlavimas per kelias valandas virsta dienomis. Jei jau labai reikia – vežk per specialias įmones, kurios turi veterinarinius sertifikatus. Bet tada kaina visai kita. Dalinis krovinys tokiems reikalams – ne pats geriausias pasirinkimas. Bent jau mano patirtimi. Nors dešros gniužas tai visada vilioja.

Kas atsitiks, jei Anglijoje niekas neatidarys durų pristatymo metu?

Standartinė situacija. Vairuotojas paskambina, niekas nekelia. Tada daiktai grįžta į sandėlį. Arba, jei sutartis leidžia – paliekami pas kaimyną, bet reikia buvo suderinti. Jei nesuderinta – problema. Daliniai kroviniai į Angiją turi grafiką. Mašina negali laukti dvi valandas prie tavo durų, nes ant jos dar trys kroviniai. Tada saugojimas Anglijos sandėlyje kainuos. Kartais nemenkai. Buvęs klientas užstrigo traukinyje, telefonas išsikrovė. Vairuotojas paliko daiktus sandėlyje tris dienas. Papildomai – šimtas penkiasdešimt eurų. Skambino man piktas. O ką padarysi? Turi būti kontaktas. Reikala. Gyvenimas toks. Nepatogus, bet logiškas. Niekas nebus tavo aukle.

Kiek iš anksto reikia rezervuoti, kad gauti geriausią kainą?

Savaitei dviem. Minimum. Jei skambini paskutinę dieną – mokėsi antkainį. Kartais net ir nesurasi vietos. Geriausia kaina pervežant dalinius krovinius Anglijos kryptimi nusistovi tada, kai aš galiu suplanuoti. Jeigu žinau, kad spalio viduryje man reikia stumtelėti keturis krovinius iš skirtingų miestų – aš suderinu ir visi laimi. O jei skambini sekmadienį vakare, kad pirmadienį ryto reikia išvežti – aš turiu imtis ką turiu, ir kaina bus tokia, kokia bus. Planuok bent dvi-tris savaites. Mėnuo – idealu. Nors suprantu, gyvenime ne visada taip išeina. Kartais darbai baigiasi staigiai, butą reikia ištuštinti per savaitgalį. Tada jau nebe apie kainą galvojam, o apie išsigelbėjimą. Ir tai gerai, nes aš irgi taip gyvenu kartais.

Ar galiu vežti vos vieną dėžę, ar tai juokinga?

Gali. Nėra juokinga. Bet kaina bus tokia pat kaip penkioms dėžėms, jei ne didesnė. Nes ta vieta mašinoje vis tiek kainuoja. Kartais geriau išsiųsti per kurjerinę, jei viena dėžė. Bet jei ten telpa tavo visas gyvenimas – dokumentai, kompiuteris, nuotraukos – tada vežk. Aš vežęs vieną dėžę su meno dirbiniais. Brangu buvo, bet klientui vertės turėjo. Svarbu suprasti, kad dalinis krovinys į Angliją efektyvus, kai turi ką vežti. Viena dėžė – išimtis. Nors aš jos neatmesiu, jei žmogus tikrai žino, ko nori. Tik perspėju iš karto – nebus pigu. Bet bus saugu. Ir tai kartais svarbiau, ypač kai ten yra vienintelė tavo kietojo disko kopija arba senelio laikrodis.

Koks buvo pats blogiausias atvejis, kurį mačiau per savo karjerą?

Oho. Kiek traukia atmintis. Buvo toks atvejis prieš gal dešimt metų, kai klientas sutiko vežti su žmogumi be jokios sutarties, radusiu per skelbimą. Jam viską pakrauna, daiktai išvažiuoja... ir dingsta. Neatvažiuoja. Telefonas išjungtas. Prabėgo gal pusė metų, kol paaiškėjo, kad tie daiktai buvo parduoti kažkokiame turguje netoli Birmingamo. Nieko nebeatgavo. Kodėl apie tai pasakoju? Nes geriausia kaina pervežant dalinius krovinius Anglijos kryptimi turi vieną taisyklę – apmokėk protingai, bet nebūk naivus. Jei kaina žemesnė už kuro kainą – kažkas ne taip. Aš nepasakysiu įmonės pavadinimo (gal jos jau ir nėra), bet ta pamoka gyva iki šiol. Nepirk katės maiše. Nevežk sofos maiše. Ir nepasitikėk tik telefonu.

Išvada

Jei skaitei iki čia – suprasi, kad geros kainos paslaptis nėra paslaptis. Tai planavimas, lankstumas ir sveikas protas. Geriausia kaina pervežant dalinius krovinius Anglijos kryptimi neatsiranda iš oro – ji atsiranda, kai žmogus žino, ko nori, ir renkasi patikimą partnerį. Ne visada pigiausią. Po dviejų dešimčių metų sakau: sutaupyti šimtą eurų ir prarasti nervus – brangiau. Geriau permokėti trisdešimt ir žinoti, kad daiktai saugūs. Taip miegi ramiau. O miegas, ypač kai keiti šalį, – irgi vertingas. Rinkis išmintingai ir nebijok klausti, net jei klausimas atrodo kvailas. Sėkmės renkantis.