Geriausia kaina krovinių pervežimui į Angliją iš Šakių – ar tai įmanoma be galvos skausmo?

Daug metų vežioju daiktus iš Lietuvos į Angliją ir atgal. Per tą laiką mačiau visko – nuo idealiai supakuotų krovinių iki tokių, kur vežėme tris kėdes ir šunių būdrą. Šakiai nėra Kaunas ar Vilnius, todėl žmonės dažnai galvoja, kad geriausia kaina krovinių pervežimui į Angliją iš Šakių yra kažkas neįmanomo. Bet taip nėra. Svarbu suprasti mechanizmus, kad nepermokėtum ir nepagautum kokio interneta platinančio progų medžiotojo. Kai skambinate vakare po darbo, paprastai norite žinoti tris dalykus: kiek, kaip ilgai ir ar daiktai saugūs. Pabandysiu atsakyti paprastai, be apsimetimų, kadangi dvidešimt keturi metai ant kelių išmokė – klientui nereikia gražių frazių, jam reikia faktų, pagal kuriuos galėtų nuspręsti rytoj.

Kainos – kodėl vieniems brangiau, kitiems pigiau?

Kiek maždaug kainuoja išvežti dviejų kambarių buto daiktus iš Šakių į Londoną?

Na, realiai žiūrint, nuo devynių šimtų iki tūkstančio šešių šimtų eurų. Priklauso nuo mėnesio, nuo to, ar turime tuščią grįžtamąjį reisą, nuo aukšto be lifto. Vienas dalykas – jei gyvenate penktame aukšte, vairuotojas prakaituos, o prakaitas kainuoja. Buvo atvejų, kai klientas pasakė "aš pats nešu", o paskui paaiškėjo, kad turi tik vieną laiptelį ir susilaužė. Tada viskas kainavo daugiau. Geriausia kaina krovinių pervežimui į Angliją iš Šakių gaunasi tada, kai jūs lankstūs su datomis ir kai renkamės kombinuotą krovinį, o ne atskirą mašiną. Daugelis to nesupranta ir užsakinėja furgoną vienam, nors turi tris dėžes.

Ar yra kažkokia fiksuota kaina už kubinį metrą, ar čia visad individualu?

Fixuotos kainos nėra. Nors kartais norėtumėt, kad būtų kaip parduotuvėje – etiketė ant lentynos. Deja. Transportas į Angliją iš mažesnių miestų kaip Šakiai skaičiuojamas pagal užimamą vietą, atstumą ir darboviečių kiekį. Štai – jei turite penkis kubus, bet jie sunkūs kaip akmenys, vežėjas gali užklausyti daugiau. Buvo, kad vežėme knygas. Atrodo, mažai vietos, bet mašina vos laikė. Tad svoris irgi turi reikšmės, ypač jei krovinys eina kombinuotu reisu. Tiesą pasakius, tiksliai įvardinti kubinį įkainį be konteksto – misija neįmanoma. Geriau nusifotografuoti daiktus ir atsiųsti.

Kodėl vienas vežėjas siūlo 800 eurų, o kitas net 1500? Kur gaudyklė?

Gaudyklė dažnai būna pačioje pradžioje. Maži skelbimai, gražios nuotraukos, o paskui – žmogus be sąskaitos, be draudimo. Pigus skaičius traukia akį. Esu matęs situacijų, kai klientas sumokėjo šešis šimtus pigiau, o daiktai atsirado po trijų savaičių kažkokiame garaže netoli Mančesterio. Čia ne pasaka, čia realybė. Kaina formuojasi iš degalų, rinkliavų per tiltus, muitinės formalumų ir apdraustumo. Jei kažkas siūlo gerokai mažiau nei rinkos vidurkis – klauskite, ką jis ten sutrumpino. Greičiausiai – draudimą arba savo reputaciją. Nežinau, gal aš jau per daug paranojiškas... atsiprašau, nukrypau.

Ar galima mokėti dalimis, ar reikia visko iš anksto?

Standartiškai – avansas prieš pakrovimą, likutis pristatymo metu. Tai sąžininga abiem pusėm. Yra įmonių, kurios prašo visko iš anksto, ypač jei mažai žinomas vežėjas. Aš pats patarčiau taip nedaryti. Buvo pernai, kadencija sunki, žmogus sumokėjo tūkstantį du šimtus prieš du mėnesius. Paskui vežėjas pradingo. Ne, ne su manimi, o kolegos dalijosi istorija. Tai skaudu. Geriau mokėkite tada, kai matote, kad mašina tikrai stovi po langais. Bendras principas beveik visur: trisdešimt procentų avansas, septyniasdešimt kai daiktai naujojoje vietoje. Tik prašau, pasirašinėkite ant popieriaus, ne tik per žinutes.

Ar pervežti šaldytuvą ir skalbimo mašiną kainuoja brangiau nei dėžes su rūbais?

Techniškai kaina skaičiuojama pagal vietą, bet technika reikalauja atsargumo. Šaldytuvą reikia ištuštinti, išdžiovinti, pritvirtinti. Tai laikas. Jei norite geriausios kainos kroviniams į Angliją iš Šakių, sverkite, ar verta vežti dešimt metų seną agregatą. Kartais Anglijoje nusipirkti naudotą pigiau nei gabenti. Kitas dalykas – skalbimo mašinos svoris. Jos neauksinės, bet per aukštus nešdamas vairuotojas pasiskaičiuoja kitokią kainą. Ypač jei namas Londone be lifto. Tada kaina kyla ne dėl mašinos, o dėl prakaito. Aš tai vadinu fiziniu antkainiu. Kartais jis piktas.

Daiktai, pakuotė ir viena kėdė, kuri netilpo

Ar aš pats turiu supakuoti, ar jūs tai padarote?

Galite patys, pigiau išeis. Bet jei neturite laiko, darome ir mes. Tiesa, kartais pakuotė primena karo lauko mediciną. Svarbu – indai atskirai, stiklas atskirai. Kartais klientas prifarširuoja dėžę knygomis ir viršuje deda porcelianą. Tada stebimasi, kad dubuo tapo šukėmis. Mes galime atvežti dėžes, plėvelę. Kaina už medžiagas simbolinė. Bet jei nori sutaupyti, eikit į didžiąją parduotuvę, paklauskite. Kartono dėžės kartais būna nemokamai prie kasų. Kartais. Na, nebent darbuotojas pats nespėjo atnešti.

Kas bus jei mano sofa per didelė durims Anglijoje?

Šitas klausimas kelia juoką, bet mačiau ašarų. Viena situacija – atvežame sofą prie durų Bristolyje. Įėjimas – vienas devyniasdešimt, sofa – du šimtai dešimt. Vairuotojas juokavo apie stoglangį, bet ne, palėpės nebuvo. Teko kviesti išrinkėją ar tempti atgal. Brangu. Todėl prieš važiuojant matuokit ne tik savo butą Šakiuose, bet ir naująjį namą Anglijoje. Viena moteris net fotelio neįnešė ir metro gyvenvietėje paliko gatvėj. Nežinau, kas pavogė. Galiu pasakyti – jei reikės sofos išrinkti Anglijoje, tai jau kainuos atskirai. Nepamirškite to.

Ar leidžiama vežti maisto produktus iš Lietuvos į Angliją?

Po Brexit viskas pasikeitė. Mes nebe ES laisvajame prekybos vakuume. Mėsą, pieną, kiaušinius – geriau pamirškite. Kartais kruopos, šokoladas... Ne, kefyro tikrai ne. Buvo toks klientas – dešimt kilogramų lašinių. Muitinė konfiskavo. Skaudžiausia, kad dar ir baudą gavo. Aš asmeniškai nevežiočiau nieko valgomo, kas gyvulinės kilmės. Jei jau labai nori lietuviško aliejaus – galima rasti Londone. O kruopos... matyt, galima, bet kam rizikuoti dėl grikių? Muitininkai ne pagal skonį, o pagal taisykles tikrina.

Kiek sveria dviejų kambarių buto daiktai?

Apie aštuonis šimtus iki dvylikos šimtų kilogramų, jei neturite pianino ar akvariumo. Bet žmonės kartais turi knygų biblioteką ir skaičiai iškrenta iš realybės. Būna, atvažiuoji į Šakius, o keturių aukštų namo butas pilnas sovietinių enciklopedijų. Tada krovinys sveria kaip mažas laivas. Dėl svorio svarbu, jei renkamas kombinuotas krovinys – mašina turi ribas. Viena įmonė pernai perkrovė ir lieka kelyje ties Kaunu. Nežinau, ar gedimas, ar blogai paskirstė. Faktas – svorį reikia žinoti bent jau apytiksliai. Nebūtinai svarstyklėm, bet pafantazuokite sąžiningai.

Ar stiklą reikia pakuoti ypatingai, ar užtenka laikraščių?

Laikraščiai – ne devynioliktas amžius. Burbulinė plėvelė, kampų apsaugos. Žinot, ką mačiau? Klientas suvyniojo taurę į kojinę. Ir atsilaikė! Nors tikrai nerekomenduočiau kojinių metodo visam servizui. Kartais klientai sako "mes buitine plėvele suvyniojom". Būna praeina, būna – ne. Neseniai vežėme veidrodį. Didelį. Klientas pats supakavė. Atidarėm Anglijoje – nulūžęs kampas. Jis pats pripažino, kad skubėjo. Tai va, dėl to mes ir mokome. Geriau sumokėti už pakuotę, nei vežti šukes. Taip kalbėjo mano mentorius prieš dvidešimt metų. Ir teisus buvo.

Maršrutai, laikas ir ta vieta prie Doverio

Kiek laiko važiuoja daiktai iš Šakių į Angliją, tarkim, į Birmingamą?

Teoriškai dvi dienos. Praktiškai – trys, keturios. Kraunam Šakiuose arba Marijampolėje, tada – per Lenkiją. Ten greitkeliai, bet remontai amžini. Tada Vokietija, Belgija, Prancūzija... ir ta valanda prie Doverio – kanalo keltas. Kartais ten eilės didžiulės, ypač penktadieniais. Buvę taip, kad vilkikas stovėjo keturias valandas, o vairuotojas nervinosi. Aš irgi nervinausi tą kartą, nes laukėm kito krovinio. Daiktai į Birmingamą paprastai atvažiuoja per septyniasdešimt dvi–devyniasdešimt šešias valandas nuo pakrovimo. Bet jei kombinuotas reisas, gali rinkti pakeliui. Tada prisideda pusdienis. Klientams tai nepatinka, bet kitaip neišeina, jei nori mokėti mažiau.

Ar mašina važiuoja tiesiai pas mane, ar dar kažką renka pakeliui?

Jei mokate už visą furgoną – tiesiai. Jei ne – renka. Tai logiška. Dėl geriausios kainos kroviniams į Angliją iš Šakių dažnai einama kombinuotu reisu. Tada jūsų dėžės stovi šalia kažkokio garažo iš Prienų ar Vilkaviškio. Būna ir taip, kad mašina pilna, o jūsų daiktų nepaima tą dieną. Tada perkelia į kitą reisą. Žmonės pyksta, bet sistemoje taip veikia. Vienas vilkikas gali vežti šešių šeimų daiktus. Jei visiems reikia atskirai – kaina kyla trigubai. Aš patarčiau tiesiog paklausti įmonės sąžiningai: ar tai dedikuotas reisas, ar dalinis krovinys. Tuomet aišku, ko tikėtis. Nebus nesusipratimų.

Ar galiu užsisakyti konkrečią datą atvežimui, ar tik maždaug savaitė?

Konkrečią dieną galima, bet mokėkite daugiau. Daliniams kroviniams – langas dvi–trys dienos. Būna, klientas skambina: "Aš penktadienį Bristolyje turiu butą tik tą dieną." Tada mes deriname. Kartais pavyksta, kartais – anekdotas. Vieną kartą vairuotojas pavėlavo dėl padangos. Prasisuko. Anglijoj lijo. Klientas stovėjo prie durų be skėčio. Negraži situacija. Taip kad, jei turite griežtą datą, sakykit iš karto. Bet realiai geriau turėti tą savaitę lanksčią. Ypač žiemą. Žiema daro savo. Aš žiemą visada perspėju: data orientacinė. Kaip ir gyvenime – planai ir realybė dažnai nesutampa.

Kas nutinka, jei vilkikas stringa pasienyje?

Stringa retai, jei popieriai tvarkingi. Po Brexit pasienis tarp Prancūzijos ir Anglijos... kaip čia pasakius... kartais nervų karas. Muitininkai tikrina ardydami pusę krovinio, jei įtaria. Jei vežate tik būsto daiktus, CMR aiškus, sąrašas tvarkingas – praleidžia. Bet jei kas neaišku – stovit. Vieną kartą vilkikas stovėjo aštuonias valandas. Ne dėl mūsų kaltės – priekyje esantis vairuotojas buvo paslėpęs dešrą. Nežinau kodėl, gal savo dešrą mylėjo. Mūsiškis tik laukė eilėj. Taip kad pasienyje daug kas gali nutikti. Ne viskas nuo mūsų priklauso. Tai reikia suprasti ir nepanikuoti. Ramybė svarbiausia.

Ar žiemos snygis gali vėlinti krovinį?

Gali. Ne visada, gali. Prieš porą metų lapkritį snygis užklupo ties Lodzės apylinkėm. Vilkikas įstrigo. Ne mūsų, kolegos. Bet ir mes vėlavome, nes kelias buvo uždarytas. Tokie dalykai. Anglijoj žiemą lyja, nebūna tokios problemos kaip Lenkijoje. Bet štai pasienyje... Nors vežimas vyksta nors ir per Kalėdas, tiesiog lėčiau. Jei jūsų daiktai keliauja gruodžio dvidešimtą-trisdešimtą, laukite bet ko. Keliai pilni, uostai pilni. Vienais metais, regis, du tūkstančiai dvidešimt antraisiais (ar dvidešimt trečiaisiais? nelabai tiksliai prisimenu dabar), prie Doverio stovėjo visi kelias dienas. Chaosas. Geriau planuokite į vasario mėnesį, jei galima.

Dokumentai, muitai ir kiti popieriai

Ar po Brexit reikia kažkokių ypatingų dokumentų daiktų pervežimui?

Reikia. Anksčiau tai buvo paprasčiau. Dabar – CMR, krovinio sąrašas, kartais pasyviojo gyventojo deklaracija, jei daiktai nauji. Jei naudoti baldai – paprastai be muito. Bet... na, čia aš ne šimtu procentu tikras dėl kiekvienos smulkmenos, nes taisyklės keičiasi dažniau nei oras Londone. Geriau patikrinti su muitinės agentais. Mes turime patikrintą partnerį Felixstowe. Bet žinokite – jei vežate dviratį, kompiuterį, tai normalu. Jei vežate dešimt naujų televizorių – jau kita kalba. Tada reikia Invoice, muito mokesčiai. Trumpai – daiktų perkraustymui dokumentai paprasti, bet jų reikia. Negalima tiesiog užkrauti ir važiuoti kaip prieš penkiolika metų.

Kas yra CMR ir ar aš turiu jį tikrinti?

CMR – tai tarptautinis krovinių vežimo dokumentas. Jūs pasirašote perdavimą, vairuotojas pasirašo. Ten nurodyta: kas veža, ką veža, kur išsikrauna. Būna klaidų. Kartais adresas Anglijoje užrašytas neteisingai. Vieną kartą vietoj "14B" buvo "4B". Nieko, vairuotojas paskambino, bet anksčiau tas klaidas teko taisyti atplėšiant lapą. Skaitykit prieš pasirašydami. Ne tik baksnokit pirštu. Aš žinau, kad skubate, kad vairuotojas stovi, kad laikas. Bet ten sekundė. Patikrinkite kiekį, svorį. Jeigu ten rašoma penkios dėžės, o jūs matote, kad paimta keturios – signalas. CMR – jūsų įrodymas. Jį saugokite kokius trejus metus.

Ar už savo naudotus baldus Anglijoje reikia mokėti muitą?

Paprastai – ne. Jei daiktai senesni nei šeši mėnesiai ir skirti asmeniniam naudojimui. Tai vadinama "Transfer of Residence". Reikia užpildyti formą C3 (ar C4? dabar jau gal kitokiu pavadinimu – tiksliai nepamenu, bet mūsų dokumentininkas tvarko). Svarbu – negalima vežti naujų daiktų komerciniais kiekiais. Buvo istorija, kad kažkas vežė dvidešimt naujų dviračių "sau". Muitinė nesijuokė. Asmeniniams daiktams muito nėra. Bet jei atvažiuojate kaip ISV ar studentas – gali reikėti papildomų įrodymų. Geriausiai klauskite to, kas jums tvarko popierius, o ne drauko iš pub'o. Žmogus ten gali tiesiog spėlioti.

Ar reikia krovinio draudimo ir kas jei nutinka avarija?

Draudimas yra. Bet klauskite, kokio lygio. Kai kurie vežėjai turi tik privalomąją civilinę. Baldams reikia krovinio draudimo, vadybinio. Mačiau situaciją, kai mašinoje pralūžo vandens butelis – ar tai buvo kuras, nežinau – ir apėmė pelėsiai. Daiktai kvepėjo. Draudimas padengė ne viską, nes vairuotojas nebuvo pranešęs laiku. Svarbu – fiksuokite viską telefonu jei atidarote ir matote pažeidimą. Rašykite aktą. Be akto – jūs niekas. Deja, taip veikia. Geriau klauskite apie draudimą prieš vežimą, o ne kai kas nors nutinka. Čia kaip su automobilio kasko – atrodo nereikalinga, kol nereikalinga.

Ar daiktų sąrašą reikia rašyti angliškai ar galiu lietuviškai?

Geriau angliškai. Bent jau dalinai. Nes Anglijos muitininkai nelabai skaito lietuviškai. Nors susigaudo, kad "baldai" – furniture. Bet rašykit aiškiai. Be trumpinių. Ne "KT-5 dėžės", o "Kitchen things – 5 boxes". Vieną kartą klientas surašė ranka. Gražiai. Kaligrafija. Bet niekas nenutuokė, kas po tuo rašalu slepiasi. Teko atidarinėti dėžes muitinėje. Besąlygiškai maloni patirtis. Sąrašas turi būti detalus, bet ne perdetalus. Nereikia rašyti "megztinis su elniu, megztinis be elnio". Užtenka "Clothes – 2 boxes". Bet jei yra vertingi daiktai – kompiuteriai, fotoaparatai – išskirkite. CMR'e ir sąraše. Dėl savo ramybės.

Realybė – blogi vežėjai ir kaip neišsišauti

Kaip atskirti normalų vežėją nuo sukčiaus internete?

Skambinkite. Kalbėkite. Jei žmogus vengia telefono – raudona vėliava. Normalus vežėjas turi svetainę, įmonės kodą. Gražus skelbimas, maža kaina, nulis atsiliepimų. Tada prašo visos sumos į sąskaitą. Ir dingsta. Buvo atvejų, kai vežėjas tiesiog nepavėžiojo. Dingo su avansu. Kitas atvejis – atvežė, bet pareikalavo dvigubos sumos prie durų. Blackmail, ne kitaip. Tikrinkite vežėją per rekvizitus. Jei įmonė registruota prieš du mėnesius – galvokite. Nebūtinai blogai, bet... rizikinga. Geriau sumokėti trisdešimt eurų brangiau, nei ieškoti daiktų mėnesį.

Ar verta vežti seną techniką ir baldus, ar geriau viską parduoti?

Atvirai – parduot. Gabenti dešimties metų kampą iš Šakių į Angliją... finansiškai neapsimoka, nebent sentimentali vertė. Skalbimo mašina gali ir neatlaikyti angliško vandens slėgio. Elektrą jie turi kitokią, bet skalbyklės paprastai tinka. Vis dėlto transportas kainuos daugiau nei vertė. Geriau parduoti feisbuke vietiniams, o Anglijoje nusipirkti per bendruomenės grupes. Yra išimčių – kokybiški antikvariniai baldai. Bet dauguma? palikit. Laiko sutaupysite pakuodami. Vietos mašinoje – irgi. O geriausia kaina krovinių pervežimui į Angliją iš Šakių gaunasi tada, kai veža mažiau. Paradoksas, bet faktas. Aš taip pat elgčiausi.

Ką daryti, jei vežėjas nepristato daiktų laiku ir nekelia telefono?

Baisiausia situacija. Nežinot, ar daiktai saugūs, ar pavogti, ar vairuotojas tik nulūžęs kur nors. Pirmiausia rašykite el. laiškus, žinutes – turėkite įrodymų. Tada bandykite kontaktus per platformą, jei per ją rinkotės. Jei įmonė oficiali – jie atsileis. Nors buvo nutikę, kai vairuotojas pervargo, sustojo Vokietijoje ir tris dienas gydėsi. Mes galvojom, kad pabėgo. Pasirodo – ligoninė. Jei vežėjas be įmonės, be adreso – tada skambinkite policijai. Deja, ne visada padeda, ypač tarptautinis elementas. Todėl aš ir sakau – rinkitės ne pagal gražiausią kainą, o pagal budrumą. Brangiau, bet ramiau. Jūsų daiktai – ne bulvės.

Ar geriau rinktis lietuvišką įmonę ar vietinę anglišką?

Lietuvišką, jei pradžia Lietuvoje. Aiškiau komunikuoti, galima rasti atsakingą asmenį. Angliškai įmonei dažnai nusispjauti, iš kur kraunate. Joms svarbu tik pristatymas. Bet yra gerų vietinių Anglijos kompanijų, kurios turi partnerių Lietuvoje. Jos brangiau kainuoja. Aš asmeniškai teikiau pirmenybę lietuviškai, nes žinau standartus. Nors... būna ir baisių lietuviškų. Vienas kolega prieš mėnesį... na, gal prieš du. Sugalvojo pigiai daryti. Sugadinta spinta. Nesvarbu kuriai tautybei priklausai, svarbu kaip dirbi. Bet kalbant apie kainą iš Šakių – lietuviški vežėjai tikslingesni. Jie nenori grįžti tuščiomis. Tai logiška.

Ar galima pasitikėti žmonėmis, siūlančiais pervežimą feisbuko grupėse?

Feisbukas... ten yra visko. Būna puikių vairuotojų, kurie tiesiog važiuoja tuščiu kėbulu atgal ir nori užsidirbti kurui. Būna ir chuliganų. Aš sakau – jei neegzistuoja jokios įmonės, jokio atsiliepimo – geriau neversti. Vienas vaikinas siūlė krovinius vežti į Angliją už juokingą kainą. Paaiškėjo, kad furgonas nuomotas, pats be licencijos. Jei pasienyje sustabdė – jūsų daiktai areštuojami iki išsiaiškinimo. Ar jūs to norite? Už tokios kainos tikrai neverta rizikuoti. Aš neprieštarauju feisbukui, bet reikalauju protingumo. Skambinkite, tikrinkite.

Ieškant geriausios kainos krovinių pervežimui į Angliją iš Šakių, nesivaikykite tik skaičiaus eilutėje. Svarbu saugumas, aiškumas ir žmogus, kuris atsako telefonu net šeštadienį. Per dvidešimt keturis metus supratau – pigu ne visada blogai, bet jei kaina kvepia melu, geriau mokėkite šimtu eurų daugiau. Šakiai – mažas miestas, bet jūsų daiktai nusipelno to paties dėmesio kaip ir vilniečių. Sėkmės kraustantis. O jei kas – skambinkit, papasakosiu tiesiai, be jokio fasono.