Geriausi įkainiai smulkių daiktų gabenimui į Angliją – ar jūs tikitės per mažai?

Na, štai. Dvidešimt keleri metai vežiojame daiktus iš Lietuvos į Angliją ir atgal, ir jei manęs kas paklaustų, kur rasti geriausius įkainius smulkių daiktų gabenimui į Angliją, atsakyčiau ne iš karto. Ne todėl, kad nežinočiau – tiesiog kaina priklauso nuo daugybės smulkmenų, kurių neįrašysi į jokį skaičiuoklės langelį. Vieni nori nusivežti dvi dėžes į Londoną, kiti – dviratį į Mančesterį. Viskas skiriasi. Toliau – atsakymai į klausimus, kuriuos man dažniausiai užduoda vakarais, kai jau norėčiau eiti namo, bet klientui rūpi. Tiesiai, be puošmenų. Kai kurie klausimai skamba paprastai, bet atsakyti reikia sąžiningai.

Kainos – ką mokame ir kodėl vieni pigesni už kitus

Kiek kainuoja 20 kg dėžės nusivežimas į Londoną?

Čia tas klausimas, kurį girdžiu maždaug tris kartus per savaitę. Jei dėžė standartinė – apie 60x40x40 cm, svoris iki 20 kg – reali kaina svyruoja nuo 25 iki 45 eurų. Priimtini įkainiai smulkių daiktų gabenimui į Angliją dažniausiai patenka į šį rėžį. Pigiau nei 20 eurų? Aš tikrai nepasitikėčiau, nebent tai paskutinės minutės akcija, kurios paprastai nėra. Brangiau nei 60? Galbūt siunčiate per per daug tarpininkų. Reikia mokėti ne už orą, o už faktinį darbą ir degalus. O jei dar reikia paimti iš buto trečiame aukšte, prie kainos prisidės.

Ar tikrai pigiausia bendrovė yra geriausias pasirinkimas?

Žinote, aš nepuolu sakyti, kad visos pigios įmonės blogos, nes kartais pasitaiko jaunų vežėjų, kurie tik pradeda ir tempia už simbolinę kainą. Tačiau dažnai tenka matyti, kaip klientas sutaupo dvidešimt eurų ant popieriaus, o po trijų savaičių nelabai žino, kur jo daiktai. Geriausi įkainiai smulkių daiktų gabenimui į Angliją ne visada reiškia mažiausią skaičių ekrane. Kartais reiškia tai, kad kas nors atsako į telefoną penktadienio vakare. Aš toje srityje jau ilgai, ir pasakysiu atvirai – verta rinktis vidutinę kainą su gyvomis rekomendacijomis, o ne akcijinį stebuklą.

Ar kaina keičiasi, jei siunčiu ne į Londoną, o į mažesnį miestelį?

Londonas yra Londonas – ten važiuojam nuolat, todėl kaina konkurencingesnė. Bet jei reikia nuvežti į, tarkime, Šefildą ar Oksfordą, tai gali brangti dešimčia–penkiolika eurų. Ne todėl, kad tolimiau žemėlapyje, o todėl, kad mažiau siuntų tenka vežti, o mašina degalų neperka už skambų žodį. Smulkių daiktų pervežimo kainai įtakos turi ne tik atstumas, bet ir logistikos tinklas. Bet žinokite – net jei į kaimą, o ne miesto centrą, skirtumas bus minimalus, svarbiau regionas. Jei turime ten kitą klientą tą pačią savaitę – jums pasisekė, gali būti pigiau. Jei ne – teisūs tie, kurie sako, kad kiek brangiau bus.

Kodėl vieni vežėjai rašo vieną kainą, o paskui prideda mokesčius?

O čia jau mane išvesti gali. Yra tokių, kurie parašo „nuo 15 eurų“, o kai ateina galutinė sąskaita – 40. Kodėl? Nes neįskaičiavo kuro priemokos, mokesčio už sunkų kilimą ar dar kažkokio naktinio pristatymo. Aš asmeniškai stengiuosi viską pasakyti iš karto. Smulkių daiktų pervežimas į Angliją neturi būti spekuliacijų žaidimas. Jeigu jums reikia tikslaus skaičiaus, sakykite adresą, dėžių kiekį ir aukštą. Tuomet galima pasakyti kainą, kurią pasirašysiu (o ne kai jau visa supakuota ir reikia skubiai krauti).

Ar galiu kažkaip sumažinti kainą, jei siunčiu labai nedaug?

Gali. Siunkti drauge su kitais – štai jums ir sprendimas. Mes vadiname tai grupiniu kroviniu. Jūsų dvi dėžės stovi šalia kažkieno sofa ir važiuoja tuo pačiu reisu. Mokate mažiau, nes nenuomuojat visos mašinos. Žinoma, terminas gali trukti keliomis dienomis ilgiau, nes reikia surinkti kitus daiktus. Bet jei neskubate – kodėl ne? Aš dažnai sakau: jūs sutaupote, bet prarandate dieną kitai. Verta? Tik reikia žinoti: kartais tie maži kroviniai keliauja per bendrus sandėlius, todėl svarbu pasidomėti, kur tiksliai jūsų daiktai bus tarpininko rankose.

Kokia reali kaina šiandien siunčiant 5 vidutines dėžes?

Šiandien – o gal šią savaitę, nes kuras kinta – už 5 standartines dėžes į rytų Londoną sakyčiau apie 130–160 eurų. Jei į vakarų Angliją, gal pridėkite dešimtį. Tai nėra dogma. Priklauso nuo mėnesio – rugpjūtis karštas, visi kraustosi. Sausis – ramiau, galima atpiginti. Nežinau tiksliai, kiek jūsų daiktai sveria, bet jei dėžės su drabužiais – maždaug taip. Jei knygos – bus sunkiau ir brangiau. Svoris vaidina didesnę rolę nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Siuntimas – kaip, kur ir su kuo

Kiek laiko keliaus mano daiktai – per 3 dienas ar 3 savaites?

Čia aš ne visada drįstu pažadėti. Teoriškai jei viskas tobula – 4–5 darbo dienos. Praktiškai? Dažniausiai savaitė, dvi. Kartais mašina stringa prie Doverio pasienio, kartais Londone toks kamštis, kad vairuotojas praranda pirmadienio rytą. Smulkių daiktų gabenimas į Angliją nėra kaip lygumų kirtimas pirmąja pavara. Jei jums sako, kad garantuotai per 48 valandas – klauskite, ar jie turi nuosavą reisą. Aš asmeniškai kelias dienas visada įvedu į rezervą, kad nereikėtų vėliau atsiprašinėti.

Ar tinka paprasta dėžė iš parduotuvės, ar reikia kažko specialaus?

Daugelis klientų man atvežia panaudotas avalynės ar buitinės technikos dėžes. Jeigu jos saikingai stiprios – viskas gerai. Bet jei dėžė jau buvo šlapi du kartus iš sąvartyno ir aš tai matau – atsiprašau, reiks geresnės pakuotės. Kartonas turi būti dvigubo sluoksnio, geriausiai – banguoto. Kartais žmonės apvynioja lipnia juosta visą dėžę – irgi gerai, jei dėžė silpna. Smulki siunta turi atlaikyti kitų daiktų spaudimą. Ir vienas patarimas iš gyvenimo: nepilkite visko į vieną dėžę iki 40 kg. Kilnoja žmonės, ne buldozeriai. Sulūžęs dugnas kelyje – ne įkainių kaltė, o pakuotės.

Kas nutiks, jei pasversiu netikslingai ir siunta bus sunkesnė?

Tai yra nemaloniausias pokalbis, kuris manęs laukia. Jūs parašote 15 kg, o realiai – 28. Mūsų skaičiavimai griūva. Mašinos svoris viršijamas, planas keičiasi. Tokiu atveju teks primokėti, o jei skirtumas milžiniškas – ir atidėti siuntimą. Aš visada prašau pasverti namuose, net jei reikės užlipti vonios svarstyklėmis su dėže. Tikslūs duomenys saugo nuo nemalonių staigmenų. Beje, kai kurios bendrovės specialiai nutyli apie svorio pasekmes. Aš to nedaryčiau. Butai maži, daiktai daug, bet svarstyklės vis dar kainuoja keturis eurus parduotuvėje.

Ar mano brolis gali perduoti siuntą už mane?

Žinoma. Jam tereikia žinoti jūsų užsakymo numerį arba turėti jūsų kontaktinį telefoną. Būna, kad žmonės dirba, studijuoja, o brolis ar draugas turi laisvą valandą. Aš pats daug kartų pasiėmiau siuntas iš tetų, kaimynų, šunų vedžiotojų. Svarbu, kad žmogus žinotų, kiek dėžių atiduoda, ir pasirašytų aktą. Jei žmogus pavėluoja dešimt minučių – nieko baisaus, mes palauksim. Smulkmena, bet be parašo – nieko negalima įrašyti į dokumentą. O jei brolis pamiršta pasakyti, kad viena dėžė liko prie radiatoriaus – tada jau ieškom sprendimų vėliau.

Ar turiu surašyti turinį – kas viduje?

Taip, ir ne šiaip sau. Muitams reikia žinoti, kas vyksta. Jūs rašote sąrašiuką: drabužiai, knygos, puodai. Nereikia tiksliai „du raudoni marškinėliai ir viena keptuvė“, pakanka kategorijų. Kai vežame smulkius daiktus į Jungtinę Karalystę, tai padeda išvengti bemiegių valandų pasienyje. Beje, draudžiami daiktai – alkoholis, degtai, sėklos – turi būti tikrinami. Aš kartais pats nesusilaikau ir dar kartą pabraukiu klientui: tikrai nėra jokių skysčių? Nes vienas prakiurus alaus butelis gali sugadinti visą konteinerį rūbų.

Vežate ir dviračius, gitaras – kitokius nei dėžėse daiktus?

Vežame, bet čia jau smulkus daiktas tampa ne toks smulkus. Dviratis turi būti iš dalies išardytas, uždengtas, o gitara – įdėta į kietą dėklą arba apkrauta burbuline plėvele. Kaina kitokia, nes užima daugiau vietos ir reikia rankinio darbo. Aš prisimenu vieną atvejį, kai vaikinas nusiuntė tris gitara į Braitoną. Viskas praėjo sklandžiai, bet kainos skaičiavimas užtruko. Jeigu turite kažką trapaus, rašykite iš anksto, ne paskutinę minutę prie mašinos.

Kaip aš galiu žinoti, kad mano daiktai tikrai yra kelyje?

Stebėjimo kodai – ne visada tobuli. Didžiosios kompanijos duoda GPS, mažesnės – telefono numerį vairuotojo. Jei siunčiate smulkius daiktus į Angliją per tarpininkus, jūsų daiktai gali savaitę pastovėti Kauno sandėlyje, o jums sakys, kad „jau kelyje". Aš dažnai siunčiu asmenines žinutes klientams, kai mašina kirto sieną – man tai žmogiškiau. Bet jei savaitę niekas nekelia ragelio, o jūsų siunta turėjo būti Birmingame vakar – rašykite, skambinkite, pykite. Blogiausia, ką galite padaryti – laukti mandagiai.

Kas slepiasi tarp eilučių – draudimai, muitai, atsakomybė

Ar draudimas jau įskaičiuotas į mano siuntimo kainą?

Šitas klausimas mane visada priverčia nutilti sekundei. Kartais įskaičiuotas, kartais – ne. Kai kurios įmonės pasiūlo draudimą tik už papildomą mokestį, o kai dar blogiau – jis teoriškai yra, bet niekas nežino sąlygų. Matęs atvejų, kai dingus siuntai paaiškėjo, kad draudimas galioja tik transporto klaidai. Tobuli įkainiai smulkių daiktų gabenimui turėtų aiškiai pasakyti: draudimas yra arba jo nėra. Jei ne – patys spreskite, verta rizikuoti ar ne.

Kas atsakingas, jei siunta dingsta kelyje tarp Vilniaus ir Birmingamo?

O čia prasideda teisiniai liūnai. Jei turite pasirašytą važtaraštį ir sąskaitą – teoriškai vežėjas. Bet jei siuntėte per kokią nors abejotiną grupę feisbuke, kur vairuotojas – pusbrolis kažkieno draugo – atsakingas gali būti niekas. Žinau istoriją, kai moters siunta sustojo prie Lutono savaitę, nes vairuotojas persikrovė. Mes suradome, bet tai kainavo nervų. Rimtos įmonės turi licenciją. Jei įkainiai juokingai maži ir kontaktas tik Messenger – rizikuojate.

Ar galiu sutaupyti, jei pats atsiimu siuntą iš sandėlio Londone?

Čia aš nevienareikšmiškai atsakyčiau. Teoriškai taip, jei turite mašiną Londone ir laiko. Bet sandėliai dažnai būna pramoniniuose rajonuose – Harlow, Croydon pakampiai – ir ten nuvažiuoti nėra pigu nei laiku. Kai skaičiuojame smulkių daiktų gabenimo įkainius į Angliją, durų iki durų paslauga dažnai nėra žymiai brangesnė nei iš sandėlio. Yra pliusų: jums nereikia skubėti, jūsų daiktai saugūs iki atsiėmimo. Nežinau tiksliai jūsų situacijos, bet dažniausiai žmonės galų gale renkasi pristatymą tiesiai, nes tai tiesiog žmogiškiau. O jei dar užsispausite spūstyse – neviltis garantuota.

Kodėl vienos įmonės nebeatsako, kai jau pervedei avansą?

Oho, čia jau psichologija, ne logistika. Yra tokių, kurie renka avansus kaip komandiruotes į Mėnulį. Gavę keturiasdešimt procentų – dingsta. Aš pats nesuprantu, kaip jie miega, bet taip yra. Yra visa industrija požeminių tarpininkų, kurie paima pinigus, perduoda siuntą trečiam, o tas – ketvirtam. Vakar vienas toks net pakeitė telefono numerį. Rimti vežėjai ima nedidelį avansą arba viską užsakymo metu, bet duoda pilną dokumentaciją. Jeigu įmonė vengia pasakyti, kur jų biuras – tai jau signalas ne mažesnis nei raudona šviesa.

Ar po Brexit manęs gali užgriūti muitai Anglijoje?

Brexit viską šiek tiek sujaukė, ir aš pripažinsiu – ne visus muitų niuansus žinau 100 proc., nes taisyklės keičiasi. Šiaip jei siunčiate naudotus asmeninius daiktus – muito neturėtų būti, bet reikia deklaruoti tai kaip „household effects". Jei nauji daiktai, komerciniai – gali kilti klausimų. Smulkių daiktų siuntoms į JK paprastai taikomos lengvatos, jei tai ne pardavimui. Bet jei dėžėje dvidešimt vienodų kvepalų buteliukų – muitininkas nėra kvailas. Geriau būti sąžiningam iš karto, nei aiškintis vėliau.

Realybė kelyje – kas nutinka ir kodėl

Ką daryti, jei vežėjas neatvažiuoja sutartą dieną?

Būna. Atsimenu, žiema, vairuotojas užstrigo kelyje ties Kaunu dėl avarijos, ir pas mus viskas sustojo dienai. Paskambinome klientui, atsiprašėme, perkėlėme per 24 valandas. Deja, ne visi taip elgiasi – kai kurie tiesiog nepasirodo. Ką daryti? Skambinkite iš karto. Jei įmonė rimta – siūlys sprendimą. Jei neatsako parą – galvokite, kaip atgauti daiktus arba pinigus. Smulkūs daiktai logistiškai nėra sunkūs, bet emociškai svarbūs. Veikti reikia net ir blogu oru.

Geriau viena didelė siunta ar kelios mažesnės?

Aš dažnai matęs bandymus sukomplektuoti viską į vieną monstrą. Bet jei dėžė sveria 35 kg, ją įlipinti be lifto – pragaras. Du darbuotojai, laikas, nervai. Kelios mažesnės – kilnojamos lengviau, bet kaina už vienetą gali būti didesnė. Logiškai – viena surinkta krovinio vieta mašinoje atsieina pigiau nei penkios atskiros. Praktiškai – jei siunčiate į antrą aukštą be lifto, aš sakyčiau: rinkitės du–tris klasikinius svorius, ne vieną milžiną. Nugara, sakyčiau, svarbiau nei keli sutaupyti eurai.

Ar „durų iki durų“ tikrai reiškia, kad jie įneš į butą?

Dažnai – ne. Durų iki durų logistikos kalba reiškia, kad mašina sustos prie jūsų namo, bet daiktus nešite jūs arba mokėsite papildomai. Yra tokių, kurie įneš be priekaištų, bet jei be lifto ir į aštuntą aukštą – nekantrauju pamatyti tą vairuotoją, kuris sutiks. Paklauskite konkrečiai: ar įnešimas įskaičiuotas? Ar yra laiptų mokestis? Mačiau ginčą Londone, kai klientas laukė, o vairuotojas atsisakė lipti aukščiau nei vestibiulis. Kaina turi atsakyti ir už šį klausimą.

Ar jūs keliatės į antrą aukštą be lifto?

Galiu atvirai – mes stengiamės, bet jei dėžės sunkios ir laiptai siauri, mes pasakome iš anksto. Vienas dalykas yra smulkių daiktų transportavimo paslaugos, kitas – kasdienybė. Jeigu du šimtai kilogramų į trečią aukštą – reikia papildomų rankų, laiko, o tai kainuoja. Aš asmeniškai noriu, kad mano žmonės nesusigadintų nugaros. Jei galima palikti prie durų – sakykite. Jei reikia įnešti – planuojame iš vakaro. Nes pirmadienio 8 ryto skambutis „o gal galit dabar“ ne visada pavyksta įgyvendinti.

Smulkmenos, apie kurias nepagalvoji, o paskui gailiesi

Ar galiu siųsti mamos keptų sausainių?

Žinote, aš pats gyvenu svetur ir man pačios mamos sausainiai būtų brangesni už auksą. Bet muitai mėgsta biologinį saugumą. Jei sausainiai komercinėje pakuotėje, uždaryti – gal praeis. Jei plastikinėje dėžutėje su raudonais kaspinais – rizikuojate, kad pasienyje atvers. Aš prisimenu, kaip vienas vaikinas slėpė dešrą tarp megztinių. Neišėjo. Kvepėjo. Better to not. (Oi, čia jau angliškai nuklydau – nenorėjau taip, bet kartais taip nutinka.) Maistas – ribota zona. Verčiau paprašykite mamos recepto ir kepkite patys. Nors viltis miršta paskutinė.

Koks gi galiausiai būdas rasti tuos geriausius įkainius?

Nežinau, ar yra vienas stebuklingas triukas. Paskambinkite trims skirtingiems vežėjams, paklauskite ne tik kainos, bet kaip vyksta procesas. Ar jie turi telefoną, kuriuo atsako vakare? Ar rašo sutartis? Ar gali paaiškinti, kas nutiks, jei bus sniego? Geriausi įkainiai smulkių daiktų gabenimui į Angliją atsiskleidžia tik tada, kai palyginate ne skaičius, o visą patirtį. Vienas brangesnis, bet ramus vežėjas gali būti geresnis už pigų fantomą. Aš dažnai pasakau: rinkitės ne pagal pirmą eilutę skelbime, o pagal tai, ar žmogus kitam gale linijos sugeba pasakyti „nežinau, bet sužinosiu".

Ar dar kas nors, ką verta žinoti prieš pakuojant paskutinę dėžę?

Taip. Palikite vieną dėžę atvirą iki paskutinės akimirkos. Visada atsiranda koks nors kroviklis, dantų šepetėlis, vaiko mėgstama pagalvė. Kai mano žmona kraustėsi, radome katę dėžėje (katę išėmėm, aišku). Neperkrauti ir nepamiršti, kad mažiausia siunta turi turėti telefono numerį ant šono – lipdukas viršuje nusitrinti gali. Ir pasitikrinkite Anglijos adresą. Kartą pristatėme į gretimą namą – kaimynas apsidžiaugė, bet mes ne.

Išvada

Taigi, jei ieškote geriausių įkainių smulkių daiktų gabenimui į Angliją, nepulkite į pirmą skelbimą. Palyginkite ne kainas, o žmones – ar jie atsako, ar aiškina, ar prisiima atsakomybę. Dvidešimt metų šioje srityje mokė, kad pigu ne visada reiškia gerai, o brangu – ne visada saugu. Raskite tą vidurį, pakuokite tvirtai, rašykite sąžiningai ir išsiųskite su ramiu sąžine. O jei abejojate – skambinkite. Geriau penkios minutės pokalbio nei savaitė streso. Skambutis nieko nepakeis blogam vežėjui, bet geras pokalbis atvers akis.