Garantuotas smulkių krovinių pristatymas į Angliją laiku – mitas ar realybė?

Žinai, kai klientas pirmą kartą skambina ir klausia, ar galiu garantuoti, kad jo dėžės su daiktais tikrai bus Londone trečiadienį iki vakaro... Aš dirbu šitoje tarptautinių perkraustymų srityje jau gal keturiolika metų, gal šešiolika – jau net specialiai neskaičiuoju. Ir visada atsakau: taip, mes siekiame, kad smulkių krovinių pristatymas į Angliją vyktų laiku, bet garantija logistikoje yra sudėtingas žodis. Ne dėl to, kad noriu nusiplauti rankas. Paprasčiausiai kelyje tarp Vilniaus ir Londono yra per daug kintamųjų. Toliau dėlioju atsakymus į klausimus, kuriuos man uždavinėjo šimtai žmonių, ruošusiųsi siųsti daiktus į UK.

Kainos, terminai ir tas "garantuotas" žodis

Kiek maždaug kainuoja išgabenti keletą dėžių į Londoną?

Nu, žiūrėk, jei kalbam apie kelias standartines dėžes, sakykim iki 100 kg, per bendrą krovinių siuntą... kaina svyruoja. Nebūsiu labai tikslus dabar, bet dažniausiai klientas moka nuo 120 iki 250 eurų. Viskas priklauso nuo to, ar reikia atvažiuoti paimti iš buto, ar atveši sau į terminalą. Turėjau atvejį pernai – klientė iš Kauno vežė penkias dėžes. Galvojau, bus pigiau, bet paaiškėjo, kad jos ten Prienų rajone gyvena, todėl privažiavimas kainavo papildomai. Taip jau būna.

Ar galiu būti tikras, kad krovinys tikrai bus pristatytas per sutartą laiką?

Čia tas pats, kaip klausti, ar rytoj bus saulėta – numatyti galima, bet dievas juokiasi iš logistiko planų. Mes sakome "garantuotas pristatymas laiku" tada, kai viskas priklauso nuo mūsų. Jei vairuotojai sveiki, mašina važiuoja ir Doverio uoste nėra eilės... tada taip. Bet buvo toks atvejis per Kalėdas – Eurotunelis užsivėlė dėl sniego, visi vėlavome po 2–3 dienas. Klientas piktas, teisingai. Tai aš pasakyčiau – garantija egzistuoja, bet su sveiku protu, ne kaip automobilio garantija.

Kodėl vienos įmonės žada per 2 dienas, o kitos per 5?

Oi, čia senas triukas. Dvi dienos įmanomos tik... hmm... turbūt jei turi nuosavą mikroautobusą ir važiuoji tiesiai, be sustojimų? Realiai, surinktiniai kroviniai važiuoja per Olandiją, Belgiją, kartais vairuotojas paima ką nors dar iš Latvijos. Dviejų dienų maršrutas dažnai būna arba melas, arba kosminė kaina. Aš kolegą turiu, kuris taip žadėdavo, o paskui skambindavo: "vairuotojas susirgo". Nu taip. Tos, kurios sako 4–5 darbo dienas, dažniausiai kalba tiesą.

Ar brangiau mokant bus greičiau?

Nebūtinai. Yra toks mitas, kad jei moki dvigubai, tave įkelia į pirmąją mašiną. Praktiškai taip gali būti, jei veži kaip ekspresinį krovinį. Bet kai kalbam apie smulkius krovinius, pakloti 600 eurų už dvi dėžes yra tiesiog kvaila. Tu moki ne už greitį, o už unikalų maršrutą. Kartais pigesnė bendra siunta nukeliauja per Paryžių greičiau nei eksprasas, nes... (ai, iš viso, čia priklauso nuo savaitės dienos). Aš klientams sakau – mokėk už patikimumą, ne už žadėtą stebuklą.

Kas jei vėluoja – atgaunu pinigus?

Čia kiekviena įmonė skirtingai. Mes, tarkim, darom nuolaidą kitam kartui. O pažystu įmonių, kurios sunkiai vėluoja... paskaityk sutartį. Rimtas patarimas: jei prie termino parašyta "apytikriai" – tu nieko negausi. Mačiau atvejų, kai klientas grasino teismu dėl dvejų dienų vėlavimo. Realiai, jei nėra raštiško įsipareigojimo su baudomis, teisiškai tu tuščiomis. Klausk iš anksto, kaip jie elgiasi su force majeure – daugelis to net nekalba, nutyli ir tiek.

Kas realiai vyksta kelyje

Kur mano daiktai būna tarp paėmimo ir pristatymo?

Pirma, jie patenka į mūsų sandėlį prie Vilniaus arba Kauno. Ten sukraunam į bendrą krūvą – vadinamąją grupinę siuntą. Tada didelis vilkikas išvažiuoja link Varšuvos, Berlyno... Kartais per kelias dienas. Kelyje daiktai nėra maišomi, jie stovi užfiksuoti. Turėjome atvejį, kai klientas manė, kad jo sofa keliauja vienu mikroautobusu. Ne, ji stovi fūroje su kitom 15–20 siuntų. Fūra sustoja Briselio apylinkėse, daiktai persikraunami į mažesnį autobusiuką JK. Taip sistema veikia.

Ar vairuotojai pristato tiesiai į duris Anglijoje?

Dauguma atvejų – taip, bet jei gyveni kažkur Škotijos kalnuose arba mažam kaimelyje netoli Noridžo... nu ten jau gali kilti problemų. Centrinis Londone? Be problemų. Birmingemo priemiestis? Paprastai. O štai kaimas Velse, kur gatvė vos pravažiuojama... ten vairuotojas gali paprašyti susitikti didesnėje aikštelėje. Aš vieno kliento daiktus palikau Tesco parkinge, nes jo gatvėje nebuvo kur apsisukti. Nemandagu, bet praktiška. Tokia realybė, su kuria tenka susitaikyti.

Ar mano dėžės bus saugios? Ar nesudaužys?

Štai čia priklauso nuo tavęs pusei. Mes krauname atsargiai, bet fūroje yra vibracija. Jei tu supakuoji taip, lyg vežtum porcelianą perplėštame maiše – kaltės ieškok veidrodyje. Rimtai, geriausios transporto įmonės negali kompensuoti aplaidaus pakavimo. Turėjau atvejį, kai vaikinas supakavo kompiuterį tik į antklodę. Atvažiavo... veikė, bet dėžė trupėjo. Ką gali žinoti, kartais ir mūsų kaltė, bet dažniausiai – abiejų pusių. Aš visada sakau – putų plėvelė kainuoja centus, o gedimas – šimtus.

Ar fūroje gali užsidegti ar pavogti daiktus?

O, šitas klausimas... Aš draugų rate vengčiau to klausti, nes atsakymas nedžiuginantis. Gali. 2019 metais kolegos vilkikas degė prie Liuksemburgo – elektros gedimas. Daiktai pasiekiamai... pusė svilo. Dėl vagysčių – retai, bet pasitaiko terminaluose. Ne Anglijoje, o dažniausiai Prancūzijoje, migracijos zonose. Mūsų vairuotojai važiuoja per Calais labai atsargiai. Bet jei veši auksą ir deimantus... palauk, kam tau tarptautiniai perkraustymai tada? Yra specialios apsaugos tarnybos. Paprasti drabužiai ir indai – ne tas lygis.

Kodėl siuntinio negaliu sekti GPS tiksliai, kaip "Wolt"?

Vėlgi, čia logistikos ir pristatymo į namus skirtumas. Woltas veža su telefonu, kuris siunčia koordinates kas sekundę. Tarptautiniame kelyje vilkikas neturi tokios įrangos, arba ji veikia kitaip – atnaujinimas kas kelias valandas. Mes tau duodam vairuotojo numerį, kartais fūros numerį, ir maždaug planą. Beje, Anglijoje dažnai signalas krenta, ypač M6 greitkelyje tarp Birmingham ir Manchester. Tai ten gali nesimatyti paskutinė lokacija dieną ar dvi. Nėra tobula, bet taip dirba rinka.

Kas būna, jei aš pats nepasirodau pristatymo metu?

Tada vairuotojas palieka daiktus saugiai, jei taip sutarta, arba veža į artimiausią terminalą – Anglijoje tai vadinama "failed delivery charge". Ir tai kainuoja. Turiu pažįstamą klientą, kuris pateko į kamščius M25, vairuotojo palaukti negalėjo, nes jis turėjo dar tris adresus Londone. Daiktai savaitę pagulėjo Northamptone. Kaina – penkiasdešimt svarų. Dėl to mes primygtinai prašom telefono numerio ir atsarginio kontakto UK pusėje. Kartais žmonės pamiršta pasakyti, kad keičiasi telefonas.

Dokumentai, muitinė ir kiti formalumai

Ar po Brexit vis dar galima lengvai siųsti daiktus į Angliją?

Gali, bet lengva nebėra. Anksčiau tiesiog užkraudavom ir važiuodavom. Dabar reikia muitinės deklaracijų, EORI numerio, prekių aprašymo. Smulkūs kroviniai dar pakeliami, bet jei veši verslo turinius – stovi muitinėje kaip įstrigęs vabalas. Vienas klientas vežė rankdarbius parduoti Etsy platformai. Nesu tikras, ar jis deklaravo teisingą kodą... muitininkai laikė savaitę. Po Brexit pasikeitė taisyklės ne tik prekėms, bet ir asmeniniams daiktams – kartais reikia įrodyti, kad tai naudoti daiktai, ne prekyba. Pasidomėk prieš pakuodamas.

Kas jei muitinė sulaiko mano daiktus?

Pirma, nesiimk veiksmų pats, jei nesi profesionalas – skambink tam, kas vežė. Muitinėje gali įstrigti dėl netinkamos deklaracijos, arba jei įtaria, kad vertė sumažinta sąmoningai. Buvo situacija – klientas vežė vintage baldus, deklaravo kaip "naudoti daiktai, vertė 20 eurų". Muitininkas nekvailys, mato antikvarą. Tada reikia mokėti muito mokestį. Problema ta, kad daiktai stovi saugykloje, o už saugojimą Anglijoje skaičiuojama kas dieną. Kartais tos dienos brangesnės už patį muitą. Skaidrumas nuo pradžių – vienintelė išeitis.

Ar reikia draudimo siunčiant daiktus į UK?

Nereikia, bet aš pats savo daiktų nevežčiau be jo. Standartinė atsakomybė pagal CMR konvenciją yra apie 8–10 eurų už kilogramą. Pagalvok – jei veši kompiuterį, kainuojantį 2000 eurų, o jis sveria 5 kg... maksimali išmoka būtų 50 eurų. Juokinga, ar ne? Pilnas draudimas kainuoja papildomai, procentą nuo vertės. Keli klientai manęs klausė: "o kam mokėti, juk jūs garantuojate pristatymą laiku?" Garantuoju pristatymą, ne amžinąjį gyvenimą daiktams. Du skirtingi dalykai.

Kokius dokumentus turiu paruošti iš Lietuvos?

Pavardė, adresas, sąrašas daiktų, vertė. Jei veši buities reikmenis – parašyk "personal belongings". Jei elektroniką – nurodyk modelius. Kartais klientai rašo "įvairūs daiktai", o tai muitinei kaip raudona šluostė buliui. Turiu vieną patarimą – fotografuok viską prieš pakavimą. Ne tik dėl draudimo, bet ir todėl, kad jei dėžė atsidarys kelyje (o taip būna, vibracija), žinosi, kas viduje buvo. Dokumentų paruošimas užtrunka 15 minučių, o sutaupo savaitės galvos skausmo. Verta.

Ar reikia notaro patvirtinimo, kad daiktai man priklauso?

Kasdieniams daiktams – ne. Bet jei veši meno kūrinį, antikvarą ar labai brangų instrumentą... tada verta turėti pirkimo dokumentus. Aš ne teisininkas (ai, šį kartą pataisysiu – konsultuoju pagal patirtį, bet ne teisiškai), tai jei abejoji, pasitikrink. Paprastai muitinei užtenka sąžiningos deklaracijos. Buvo atvejis, kai vaikinas vežė senelės fortepijoną – nieko notarinio nereikėjo, bet mes pridėjome jo rankraštinę laiškelio kopiją apie instrumento istoriją. Muitininkai įvertino. Kartais žmogiškas požiūris padeda labiau nei štampai.

Pakuotė, svoriai ir klaidos, kurias mačiau

Kaip turiu supakuoti daiktus, kad jie neiškentėtų?

Dėžės turi būti dvigubos – tai aukso taisyklė. Viena dėžė iš parduotuvės nepakels svorio paskui. Aš mačiau, kaip klientas supakavo knygas į buitinius maišus. Atvažiavo į Angliją... maišai suplyšę, knygos po visą fūros grindų plotą. Vairuotojas surinko, ką galėjo. Naudok putų plėvelę tarp daiktų, užpildyk tuščias ertmes popieriumi. O svarbiausia – nevaryk į kraštutinumą. Kartą viena ponia kiekvieną šaukštą supakavo atskirai į burbulinę plėvelę. Gražu, bet bereikalingai brangu ir laiko atima. Protinga vidurio linija.

Kur rasti dėžių ir medžiagų pakavimui?

Galima pirkti iš mūsų, galima įsigyti statybiniuose rinkiniuose arba internete. Profesionalios pervežimų dėžės yra geresnės nei parduotuvių likučiai – jos atlaiko slėgį. Buvau atvejis, kai klientas surinko dėžes iš "Lidl" po savaičių – jų kartonas plonesnis. Atvažiavusios į Londoną, dvi jų visiškai subliūško. Taip pat reikia lipnios juostos, o ne to, ką randi apatinėje stalo stalčiuje. Rimtai, aš mačiau pakavimo juostų, kurios atlimpa nuo šalčio konteineryje. Kokybė svarbi visur, net detalėse.

Kaip išmatuoti ir pasverti daiktus namuose?

Svarstyklių reikia. Jeigu neturi – eik pas kaimyną ar į artimiausią paštomatą. Mes skaičiuojame apytikslį tūrį: ilgis x plotis x aukštis. Daugelis žmonių underestimate'ina (taip, žinau, ne lietuviškas žodis, bet visi supranta) svorį. Ypač knygos ir indai. Vienas vaikinas man sakė: "mano dėžės tikriausiai po 20 kg". Atvežė – po 45 kg. Fūroje pasikeitė balansas, teko perskirstyti. O jei viršiji leistiną svorį ant vienos paletės, gali priemoką gauti. Geriau permokėti už tikslų svorį, nei kovoti su antkainiu vėliau.

Kas jei aš ne taip uždėjau etiketę – ar tai tragedija?

Ne tragedija, bet gali būti painiava. Etiketė turi turėti tavo vardą, telefoną ir paskirties adresą. Kartą klientas užrašė tik savo vardą. Londone fūroj buvo trys "Jonai". Vairuotojas skambino man, aš skambinėjau kitiems Jonams... chaosas. Dar viena ponia etiketes klijavo ant plėvelės, o ne ant dėžės. Plėvelė nukrito. Dėžė liko beženklio. Geriausia – klijuoti ant viršaus ir šone, su juostu padengtas, kad atspirtų drėgmę. Dviguba apsauga dvigubai ramiau. Nepatingėk.

Ar galiu vežti augalus, maistą, skysčius?

Augalai – nepatartina. Muitinė gali paprašyti fitosanitarinio sertifikato, o tai... (nors na, ne visada, bet rizika didelė). Maistas – komercinis bus problemų, asmeninis naudojimas dar pakeliamas, bet tik ne mėsa ir ne pieno produktai. Skysčiai – tik gerai supakuoti, antraip gali prasivilioti ir subjauroti visus kitų klientų daiktus. Turėjau baisų atvejį: butelis alyvuogių aliejaus. Neužsuktas. Visa fūra kvepėjo itališka virtuve tris dienas. Klientai nepyko, bet aš pykau ant savęs, kad nepatikrinau prieš pakrovimą.

Kaip neišsirinkti blogos įmonės ir ko tikėtis

Kaip atskirti profesionalus nuo sukčių šioje rinkoje?

Žiūrėk, jei bendrauji telefonu, o tavo klausimas dėl kainos atsakomas per dvi minutes be jokių detalių – sprunk. Rimtas vežėjas klausia: ką veši, kur, kokios apimtys, ar reikia liftas. Dar vienas raudonas flagas – jei nėra raštiško pasiūlymo. Buvo ta įmonė, nevardinsiu pavadinimo, surinkdavo pilnus avansus ir paskui vilkindavo mėnesiais. Policija vėliau aiškinosi. Patikrink, ar turi įmonės kodą, ar veikla registruota. Mažos įmonės nebūtinai blogos, bet anonimiškumas internete pavojingas.

Kodėl kai kurie vežėjai nenori raštiškos sutarties?

Todėl, kad raštu įsipareigoji. O jei įsipareigoji – gali ieškoti teisės pagalbos. Verbaliniai pažadai, kad "viskas bus gerai", yra oras. Aš pats pirmus metus dirbau be standartinių sutarčių – prisipažinsiu, buvo nepatogu. Dabar neišvažiuoju be jos. Sutartyje turi būti terminai, kaina, atsakomybės ribos ir force majeure sąlygos. Jeigu vežėjas sako "tikimės, kad nereiks" – tai ne sutartis. Tai noras pabėgti nuo atsakomybės. Įsivaizduok vėlavimą be sutarties. Kur kreipsiesi? Į feisbuko grupę?

Ar verčiau rinktis lietuvišką įmonę ar UK lokalią?

Lietuviška turi privalumą – komunikacija gimtąja kalba, suprantame realijas. UK lokali žino vietinius kelius, bet dažnai brangesnė. Aš asmeniškai renkuosi tai, kas veža reguliariai tarp LT ir UK. Kartais geriausias variantas – lietuviška įmonė, turinti partnerius Anglijoje su vietiniais vairuotojais. Tada pirmoji pusė tvarko muitinę ir krovimą, antroji – pristatymą. Tokia grandinė veikia geriau nei vienas didelis tarptautinis konteineris be veido. Svarbiausia – kas atsako telefonu sekmadienio vakarą, kai neramu. Rimtai, skambink ir tikrink.

Ką reiškia "garantuotas pristatymas laiku" iš tikrųjų?

Tai reiškia, kad įmonė deda visas pastangas, turi planą B, stebi fūras ir jei krizė – skambina. Tai nereiškia, kad dievas vėl neįneš lietaus prie Lamanšo. Aš dirbu šitoje srityje ir galiu pasakyti – mes pasiekiam 95 proc. tikslumu savo langus. Bet tą penkią procentą sudaro avarijos, orai, žmogiškos klaidos. Garantija čia yra ne stebuklingas šydas, o darbo etika. Jei tau žadu trečiadienį – aš tą dieną kelsiuosi šeštą ryto ir skambinsiu vairuotojui. Tai yra garantija. Ne popieriuje, o veiksmuose. Bet jei kelyje avarija – net ir aš nieko nepadarysiu.

Ir pabaigai

Garantuotas smulkių krovinių pristatymas į Angliją laiku yra pasiekiamas, bet jis reikalauja ir tavo sąmoningumo, ir sąžiningo vežėjo. Nepatikėk stebuklais per dvi dienas už trisdešimt eurų. Rinkis tuos, kurie kalba kaip žmonės, rašo sutartis ir nepasislepia, kai kelyje iškyla problema. Po tiek metų šiame darbe galiu pasakyti – geriausi klientai yra tie, kurie klausia daug, o geriausi vežėjai – kurie atsako tiesiai. Sėkmės kraustantis.