Gabenimas į Angliją mikroautobusais gera kaina – ką svarbu žinoti prieš kelionę?

Žinai, dirbu šitoje tarptautinių perkraustymų srityje jau… nuo 2002-ųjų, jei gerai pamenu. Dabar jau kaip ir senas vilkas ant šitų kelių. Kiekvienas pirmas klausimas telefonu – o kiek kainuos gabenimas į Angliją mikroautobusu? Suprantu, pinigai rūpi. Bet reikia suprasti, kad mikroautobusas – ne stebuklas. Kartais jis idealus, kai perkraustymas nedidelis, kartais tenka žiūrėti į didesnę mašiną. Aš čia parašiau viską, ką reikia žinoti prieš važiuojant į Londoną, Birmingemą ar kitą Anglijos kampelį. Be filtrų.

Apie kainas – nes visi apie tai klausia pirmiausia

Kiek realiai kainuoja gabenimas į Angliją mikroautobusu, jei važiuoju iš Vilniaus į Londoną su visais savo daiktais?

Tai žinai ką, jei turim pilną daiktų užkrovimą mikroautobuse, kaina iš Vilniaus į Londoną paprastai sukasi apie 1200–1800 eurus. Kartais mažiau, jei tik dalinis krovinys. Štai praėjusį mėnesį vežiau studentę į Londoną – dvi kėdės, dėžių krūva, dviratis. Išėjo 950 eurų. Bet jei vežame ir sofą, ir šaldytuvą, ir lovą, tada jau pilnas krovinys. Kuras per Prancūziją, keltas, nakvynė vairuotojui – viskas susideda. Tai ne pasaka apie du šimtus eurų ir stebuklingą iškrovimą prie Temzės.

Kodėl vieni man siūlo 800 eurų, o kiti 2500 eurų už tą pačią kelionę? Ar čia aš kvailas, ar kas negerai?

Ne, tu ne kvailas. Tiesiog rinkoje pilna… ekhm… įvairovės. 800 eurų dažnai reiškia „du draugai su sena trąša varysim per Lenkiją be jokio draudimo". Rimtas tarptautinis gabenimas į Angliją mikroautobusu su adekvačia kaina apima licenciją, draudimą, patirtį. Aš mačiau situacijų, kai žmonės rinkosi pigiausią variantą, o paskui rašė man žinutes iš Paryžiaus – ieškodami savo daiktų, kurie kažkur dingo pakeliui. Rimčiau žiūrėk į paslaugą, ne tik į skaičių lape.

Ar galiu važiuoti kartu su savo daiktais mikroautobuse? Nes bijau, kad kažkas pavogs.

Žiūrėk, priklauso. Jei mikroautobusas skirtas perkraustymui, dažnai taip, yra vieta keleiviui šalia. Bet ne visada penkiems asmenims, gerai? Kartais žmonės nori visas šeimas vežtis. Ne, čia ne turistinis autobusas. Aš asmeniškai mėgstu, kai bent vienas vietinis važiuoja kartu, nes tada ramiau, aiškiau kur sukti tuose naujuosiuose kvartaluose. Jei be tavęs vežame tik krovinį – normalu, tik reikia pasirašyti priėimo aktą. Dauguma klientų renkasi važiuoti kartu.

Ar apdrausti daiktai kelionės metu, ar jei vairuotojas pames mano dėžę?

Šiaip taip, turime CMR draudimą ir papildomą krovinio apsaugą. Bet žinai ką – ne visi taip daro. Yra tokių vežėjų, kurie sutaupo ant draudimo ir tada… nu, sorry. Aš mačiau, kai mikroautobusą apdraudžia tik kaip transporto priemonę, o daiktai lieka be nieko. Kai deriname tarptautinį gabenimą į Angliją, visada pasižiūriu į tavo sąrašą. Brangūs daiktai – fiksuojame, vertinam. O jei veši dešimt metų senumo skalbyklę – draudimas kitoks nei tada, kai veši senąją močiutės komodą.

Ruošiantis – daiktai, laikas, o tavo katė

Kaip supakuoti daiktus, kad jie nesusitraiškytų? Ar jūs padedate supakuoti?

Mes? Nelabai. Ne, rimtai – mes vežame, o nepakuojame. Turime apklotų, tempimo diržų, kartais plėvelės. Bet jei tu įkiši porcelianą į parduotuvių maišelius – mes nespėsime tavęs išgelbėti. Geriausia – storos dvigubos dėžės, burbulinė plėvelė. Žinai, prieš kelias savaites vežiau vaikiną į Mančesterį. Jis viską suvertė į tuos lagaminus ant ratukų. Atvykęs stebėjosi, kad ratukai nulužo. Sakau – jie skirti oro uostui, ne mikroautobuso krovinių skyriui.

Kada reikia pradėti ruoštis, jei išvažiuoju po mėnesio?

Kuo greičiau, tuo geriau. Ne todėl, kad aš taip pardavinėti noriu. Realiai – gabenimas į Angliją mikroautobusu vasaros sezonu yra beprotybė. Kartais skambina žmogus birželį, o mes laisvą datą turime tik rugpjūčio pabaigai. Jei tau reikalinga konkreti diena, skambink bent prieš tris–keturias savaites. Žiemą laisvės daugiau, kartais užtenka ir savaitės prieš. Bet jei artėja mokslo metai ar didžiosios šventės – visi važiuoja tuo pačiu metu. Rezervuok iš anksto.

Ar galiu vežtis augalus? Turiu du fikusus ir labai myliu begoniją.

Čia tas momentas, kur aš… hm… ne, nežinau šiandienos taisyklių šimtu procentų dėl augalų. Brexit viską sujaukė. Anksčiau buvo problematiška, o dabar – man atrodo, reikia fitosanitarinio pažymėjimo. (Turiu pasitikslinti dėl augalų – nepriimk čia kaip galutinės tiesos.) Žinau tik tiek, kad gyvi augalai muitinėje sukelia klausimų. Gal geriau palik tą begoniją mamai ar draugei. Bus ramiau, nereiks nervintis prie Kalais sienos. Mamos kambarys irgi šviesesnis taps.

Ar mikroautobuse gali būti mano šuo? Jis ramus, tik snores.

Šunys – taip, dažniausiai problemų nėra. Katės – sudėtingiau. Ką tik reiškia „tik snores"? Jei jis ramus ir mėgsta knarkti, gerai, bet reikia gyvūno paso. Ir skiepai turi būti galiojantys. Delniai (oi, delniai – turiu galvoje dokumentai) privalo būti tvarkingi. Kartais gyvūną vežame salone, kartais – atskiroje zonoje. Prieš porą mėnesių vežėme labradorą. Puikus keleivis, net nereikėjo įkalbinėti. Tik gerai uždaryk narve, nes istorijų apie pabėgusias kates – per daug.

Ar galima gabent dviratį, bet neardytą? Nes aš negebu to padaryti.

Gali, bet jis gyvatės vietą užims. Mikroautobusas nėra begalinis. Jei dviratis stovi vertikaliai – gal ir praeina, bet turim žiūrėti pagal planą. Kartais žmonės atsiveža du dviračius, motociklą ir dar nori, kad gabentume veidrodinį fotoaparatą. (Ne, ne veidrodėlį – paleskęs šiandien – veidrodinį fotoaparatą, tą norėjau pasakyti.) Vietos planavimas – kritinis. Dar vienas dalykas – padangos turi būti švarios, nes jei ne, purvas nubyrės ant sofos. Tada turėsi ne tik pervežimą, ir cheminį valymą Anglijoje.

Kelionė ir kas gali nepasisekti

Kiek laiko realiai trunka kelionė iš Kauno į Londoną su pilnu kroviniu?

Teoriškai – trisdešimt šešios valandos. Realiai – keturiasdešimt iki keturiasdešimt aštuonių. Reikia pabūti keltu, kartais eilės Kalėje… ar Kalais – matai, net pats susipainioju kai pavargęs. Privažiavimai prie naujojo adreso Londone penktadienio vakarą yra siaubas. Kartą bandėme patekti į Rytų Londoną 16 valandą. Užtrukome dvi valandas. Dvi! Mikroautobusas mažesnis už fūrą, bet ne vandeninis. Strategija – neplanuok atvykimo penktadieniais po pietų. Ir nepamiršk, kad UK laikas kitas.

Kas jei vairuotojas pavėluoja pakrauti? Skambinti jums, ar jis pats paskambins?

Jei pavėluoja – skambink. Nors dažniausiai pats vairuotojas arba mes skambiname pirmieji. Bet buvo atvejis – prieš metus ar dvejus – vairuotojas užstrigo Doverio uoste, telefonas išsikrovė. Klientas beveik išėjo iš proto. Aš irgi. Tada supratau – reikia turėti atsarginį ryšį. Dabar kiekvienam reisui duodu dviejų žmonių kontaktus. Nes taip, žmogiška klaida, techninė – visko pasitaiko. Bet tu nekankink savęs laukimu, skambink iškart, mes atsakysim arba perskambinsim. Informacija svarbiausia.

Kaip bus mokami keliai Prancūzijoje? Ar tai įskaičiuota į tą gerą kainą?

Paprastai – taip, į kainą įskaičiuoti. Kai sakau „gera kaina gabenimui į Angliją mikroautobusu", turiu galvoje viską – degalai, mokami keliai Prancūzijoje, keltas, nakvynė. Kartais klientai prašo apeiti mokamus kelius – galima, bet tada kelionė pailgėja penkiomis valandomis. Nejuokauju. Mikroautobusas keltu atsieina pigiau nei fūra, nes mažiau vietos užima. Bet kai kurie tiltai ir tuneliai vis tiek kainuoja. Jei nemoki – važiuoji aplinkui per kaimus, o ten greitis ribotas. Laikas = pinigai.

O jei aš dar nežinau tikslaus adreso Anglijoje? Ar galima daiktus palikti kur nors?

Aha, klasikinė situacija. Buto dar neradai, bet iš Lietuvos jau turi išvažiuoti. Galima – turime sandėlį netoli Birmingemo, bet jis kainuoja papildomai. Arba daiktai gali padiskutuoti draugo garaže. Geriausia – jei žinai apylinkę, pasistumiam datas. Bet jei jau labai skubu, daiktai gali padėti saugykloje savaitę ar dvi. Už tą laiką mokėsi atskirai. Svarbiausia būk sąžiningas iš karto, ne tada, kai jau pakrovėm pusę mikroautobuso. Anksčiau žinai – mažiau streso visiems.

Baldai, technika ir keisti daiktai

Ar jūs išardote spintą prieš gabenimą, ar aš turiu tai padaryti pats?

Tu. Absoliučiai tu. Mes nebūsime tavo baldininkai. Mes galim padėti nunešti, prilaikyti, bet išardymas – tavo dalis. Kodėl? Nes jei aš pradėsiu atsukti tavo seną IKEA spintą ir pamesiu vienintelį varžtelį – prasidės ieškojimai. O jei nebus atsarginio – dramos kulminacija. Kiekvienas turim savo darbą: aš vežu, tu ruoši. Beje, būtinai sumatavik durų angas mikroautobuse. Kartais vežame spintą, o ji per didelė net pro duris. Tada mano galvos skausmas, o tavo – dar didesnis.

Ar galima siųsti tik daiktus be manęs? Aš jau Anglijoje, o daiktai Vilniuje pas tėvus.

Žinoma – tai dažnai vadinamas „krovinys be keleivio". Tėvai ar draugai sudėlioja daiktus, mes atvažiuojame, pasirašo aktą, vežame. Labai populiari paslauga tarp tų, kurie jau yra Anglijoje. Tik reikia labai aiškiai sutarti, kas priims UK pusėje. Nes jei duris atidarinės anglas ir bandys suprasti tris lietuviškas raides – bus keista. Geriau turėti kontaktinį asmenį Londone ar kur ten gyveni. Kainos panašios, o be keleivio kartais galime geriau optimizuoti maršrutą ir tada ta gera kaina tampa dar geresne.

Ką reiškia pilnas ir dalinis krovinys? Aš nesuprantu tų termų.

Pilnas – visas mikroautobusas tavo. Dalinis – dalis vietos, nes kartu gabename dar kelis klientus. Pavyzdžiui, jei turi tik lovą ir kelias dėžes – tai dalinis krovinys. Mes galime sujungti tave su kitu žmogumi, vykstančiu tą pačią savaitę. Moki mažiau. Bet jei tau skubi data – geriau užsisakyti pilną krovinį, nes dėl dalinio reikia derinti grafikus. Kiekvienas atvejis skirtingas. (Ne, ne „skirtingas" – banaliai nuskambėjo – turiu galvoje, kad reikia skambinti ir derinti individualiai.)

Ar galima vežt maisto produktus? Šaldytą mėsą, sūrius, šiupinį?

Aš čia turiu būti visiškai atviras. Ypač po Brexit. Šaldyta mėsa – be šansų legaliai. Sausi produktai, kruopos, saldainiai – muitininkai linksmi nebūna, bet mažais kiekiais dažnai praleidžia. Bet jei atidarys ir rado tris šaldymo dėžes kumpio – prasidės epizodas. Aš tokių rizikų neimu. Pasakysiu tiesiai – baudos, sulaikymas, o man reikia važiuoti toliau. Ne tam mikroautobusą variau į Angliją, kad stovėčiau pasieniečiams prieš akis. Valgyk kumpį iki kelionės paskutinės dienos. Bus skaniau.

Vežu senelės komodą. Ar reikia ją kažkaip specialiai paruošt?

Žinoma. Antikvariniai daiktai – būtinai nufotografuok prieš pakraunant. Ypač kampus. Nes jei atvykus randi defektą – be nuotraukos nieko neįrodysi. Aš žinau, kad komanda krauna atsargiai, bet Prancūzijos keliai… Kartais net mikroautobusas pašokinėja. Apklotai, putplasčiai kampams, apminkštinimas – privaloma. Kartais komodą pakraunam vertikaliai, ne horizontaliai – mažiau slėgio jungtims. Oi, specialiai – matyt rašau per greitai – specialiai pakraunam taip, kad svoris gulėt ant stipresnių vietų. Seni baldai – atskira filosofija.

Ar galima vežti alkoholį? Buteliai vyno kolekcijai?

Asmeniniam naudojimui – keli buteliai – praeina. Bet jei turi keturiasdešimt butelių kolekcijai – tada jau muitinė gali įžvelgti komercinį krovinį. Be to, sunku supakuoti, kad nesudužtų. Kartą gabeno kolekciją į Bristolį. Kiekvienas butelis – atskiroje dėžėje, apvyniotas rankšluosčiais. Užėmė beveik ketvirtadalį mikroautobuso. Bet atvyko gyvi. Tik vynas sunkus. Svoris lemia kuro sąnaudas, o kuro sąnaudos lemia galutinę kainą. Tiesioginis ryšys. Taip kad su alkoholiu būk saikingas, net gabendamas.

Sutartys, datos ir keblūs atvejai

Ką daryti, jei aš apsalomu – turiu galvoje, jei apsiskaičiuoju ir netelpa visi baldai?

Aha, klasika. Skambini prieš dvi dienas: „oi, dar trys kėdės ir šaldytuvas." Jei netelpa – opcijos: antras reisas (brangu), palikti seniems savininkams (gaila?), arba bandyti išspausti. Bet jei jau buvom sutarę sąrašą, mikroautobusas turi ribas. Jei sakai šaldytuvas, o jis amerikietiško dydžio – net nelaiko čia. Realus patarimas: prieš užsisakydamas gabenimą į Angliją mikroautobusu, išmatuok viską. Tikrai. Imk metrą ir matuok. Nes po to verkti nemadinga, o girdėti „aš galvojau, kad tilps" – dar nemadingiau.

Ar galima keisti datą, jei man nepasisekė ir negaliu išvykti laiku? Egzaminas ar darbas šaukia.

Ai, been there. Taip, galima, bet su sąlyga. Jei mes jau buvome suplanavę kelionę ir tu atšauki paskutinę minutę – užsakymo mokestis paprastai lieka. Ne todėl, kad aš blogas. Tiesiog likau be krovinio, o vairuotojas be darbo tos dienos. Jei keiti prieš savaitę ar dvi – dažnai sutvarkome be problemų. Buvo mergina, turėjo skristi į Londoną dirbti, vizą gavo vėliau. Perkėlėme dviem savaitėm. Viskas normaliai. Tik nepalik to paskutinei dienai, kaip aš palieku savo mokesčių deklaracijas. Blogai baigiasi.

Ar galima mokėti dalimis, ar tik iš karto visą sumą?

Paprastai – trisdešimt procentų avansas, likę septyniasdešimt atvykus arba prieš išvykimą. Kai kurie nori mokėti dalimis per tris mėnesius. Atsakau sąžiningai – ne, aš ne bankas. Mikroautobusų gabenimas į Angliją gera kaina galioja tik tada, kai finansai tvarkingi. Nes paskui tenka ieškoti skolų. Blogiausia – kai atveži daiktus, o žmogus sako „kitą savaitę pervesiu". Ne. Avansas užtikrina, kad abu rimtai žiūrome į reikalą. Tai laiko ir kurą taupantis principas. Mokėk tvarkingai, gerbk mano laiką.

Ar vežate sekmadieniais? Nes tik tada galiu pakrauti.

Teoriškai – taip, bet brangiau. Sekmadienis – poilsio diena, daug kas nedirba. Keltas kursuoja, bet mūsų vairuotojai turi teisę ilsėtis. Sekmadienį galima, bet turėsi mokėti didesnį tarifą. Ir savaitgaliais sunkiau suderinti keltų grafiką. Kartais apskritai neimame sekmadienio pakrovimų, nebent labai skubu ir prieš tai derinom. Šeštadienis – dažniausiai ne problema. Sekmadienis – paprašyk, bet nepyk, jei atsakysiu „brangiau" arba „atleisk, šį sekmadienį ne". Visi norim namo prie stalo.

Jei atvažiavus į Mančesterį suprantu, kad dėžė suplyšo, ką daryt?

Paprastai – fiksuoji tai, kas įvyko. Jei yra draudimas ir tai mūsų kaltė – tvarkome. Bet jei dėžė buvo sena, iš parduotuvės po dešimt naudojimų… tada reikia realiai žiūrėti. Aš sakyčiau – imk kokybiškas dėžes. Nes vieną kartą gabeno veidrodį. Klientas supakavo į vieną sluoksnį kartono. Nu, žinai, atvyko koliažas, ne veidrodis. Kur čia mano kaltė? Mikroautobusas suka posūkius. Fizika veikia. Geros dėžės, tvirtas lipnios juostos sluoksnis – tavo geriausias draugas kelionėje į UK.

Kodėl negalima tiesiog visko prigrūsti ant viršaus, kas telpa? Kam tie apklotai ir diržai?

Nes taip darome tik tada, kai vežame… tenisą? Turiu galvoje – tempimo diržus. (Nors tenisas irgi smagus, bet ne čia.) Jei prigrūsi be tvirtinimo – kas trys šimtai kilometrų kažkas pasislenka. Ir tada tavo šaldytuvas įsirėžia į televizorių. Arba vairuotojas staigiai stabdo Kaisyje – trenksmas iš galo, miego nepamirsi. Mikroautobusai, nors ir maži, turi inerciją. Kroviniai turi būti sandarūs. Laisvi daiktai kelia pavojų. Kitaip gaunasi kubinis minimalistinis chaoso menas. Neveikia.

Išvada

Tai va, štai tau atsakymai iš žmogaus, kuris matė visko. Gabenimas į Angliją mikroautobusais gera kaina tikrai galimas, bet nepamiršk – kaina svarbi, bet ne vienintelė dalis. Skambink, klausk, matuok daiktus, fotografuok kampus. O jei aš neatsiliepiu iškart – skambink dar kartą, kartais užsisėdi su keltu ar tiesiog nematau dėl vairavimo. Sėkmės tavo naujame Anglijos gyvenime. Mes savo darbą padarysim, tu tik neprigrūsk senų batų į paskutinę dėžę – jų niekas nenori.