Gabenimas į Angliją: daliniai kroviniai nuo durų iki durų

Sveiki. Jau, na, turbūt kokie 23 metai kaip vežioju daiktus iš Lietuvos į Angliją ir atgal. Daugiausiai tenka dirbti su daliniais kroviniais, nes žmonės dažnai neperveža visko fabriko – tik butą ar namą. „Gabenimas į Angliją: daliniai kroviniai nuo durų iki durų“ skamba oficialiai, o iš tikrųjų tai paprastai reiškia: atvažiuojam pas tave, pakraunam, nuvežam iki Londono ar Mančesterio, įnešam. Bet velniai žino, kokių istorijų per du dešimtmečius prisižiūrėjau. Kartais viskas idealu, o kartais... na, būna ir bėdų. Šiame pokalbyje – tiesiai, be filtro – paaiškinsiu kaip viskas vyksta, kiek kainuoja, kur galima pasimauti ir kodėl kai kurios įmonės meluoja. Jei ruošiesi kraustytis ar siųsti baldus – skaityk.

Apie kainą ir užsakymą vykstant į Angliją

Kiek maždaug kainuoja išvežti kelis baldus į Londoną, jei aš gyvenu Kaune?

Žinai, čia kaip su automobilio remontu – kol neatidarai kapoto, tiksliai nepasakysi. Jeigu standartinė sofa, spinta ir kelios dėžės, sutartis gali svyruoti nuo 400 iki 700 eurų. Nepamenu tiksliai (ar ten 420 ar 450 buvo paskutinis skaičiavimas), nes kaina priklauso nuo aukšto, lifto, ar reikia išnešimo. Vienas krovinys į Londoną iš Kauno kainuos mažiau nei į šiaurės Angliją, nes atstumas kitas. Rugsėjį studentai važiuoja – tada brangiau. Tiesiog rašyk ką veši, atsiųsk nuotraukas ir tada pasakysiu be mistinių antkainių.

Ar galiu susimokėti tik grynais, kai mašina jau atvažiuoja, ar būtina pavedimas?

Grynais? Tai senas geras būdas, bet dabar jau retesnis. Daugelis normalių įmonių nori avanso prieš tai, ypač jei dalinis krovinys į Angliją planuojamas iš anksto. Aš asmeniškai prašau 30 procentų pavedimu, o likusį – galima ir grynais, kai fūra stovi kieme. Buvo atvejis – klientas Klaipėdoje žadėjo mokėti tik grynais, o paskui pamiršo bankomato PIN kodą. Stovim kieme dvidešimt minučių. Tai va, pavedimas saugiau ir mums, ir tau. Nors kartais suprantu – žmonės bijo, kad apgavs. Pasitikrink įmonę, tada neturėsi baimės.

Ką daryti jei mano sofą reikia nešti iš penkto aukšto be lifto, ar tai brangiau kainuos?

Oi, be lifto – tai jau darbas, nebe gabenimas. Nešimas iš penkto aukšto kainuoja papildomai, nes reikia dviejų vyrukų. Jie prakaitą lies. Vienas keltas aukštyn gali užtrukti tiek, kiek visa kelionė iki Liuksemburgo. Kaina priklauso nuo svorio – jei sofa iš sovietinių laikų, nelengva. Realiai, toks išnešimas gali kainuoti nuo 80 iki 150 eurų viršaus. Kartais klientai patys susineša į pirmą aukštą, tada sutaupo. Beje, jei laiptai siauri, gali tekti demontuoti – tada jau meistro (nors taisyklingiau baldininko, bet taip jau įprasta sakyti) šaukimas.

Kodėl viena firma siūlo 300, o kita 800 eurų už tą patį krovinį?

Tai čia klasika. 300 eurų – arba laimingas atsitiktinumas, arba afera. Žinok, tikras dalinis krovinys nuo durų iki durų į Angliją negali kainuoti mažiau nei benzinas ir mokesčiai. Jei kažkas meta 300, tikėkis kad pasiimsi paskutinį, fūra bus sugedusi arba vairuotojas pamirš tavo adresą. Brangiau kainuoja tos įmonės, kurios turi draudimą, licencijas, normalų vairuotoją ir moką mokesčius. Aš mačiau tokį variantą – firma paėmė 250, o paskui krovinį laikė sandėlyje savaitę, nes „nepasistatė“. Taip ir neišsiuntė. Mokėk protingą kainą ir nepirk katės maiše.

Ar galiu pats pasikrauti daiktus į fūrą, jei turiu ką padėti, ar jūs tik atvažiuojat pasiimt?

Gali, tik fūros grindys yra aukštai. Be rampos ar keltuvo sunku pats susikrauti. Jei tave domina gabentis daliniai kroviniai į JK savo jėgomis, turi žinoti kad vairuotojas tikrai nepalydės kiekvienos dėžės iki virtuvės. Jo darbas – atidaryti, prižiūrėti, padėti arčiau. Mes dažnai dirbam su helperiais – vietiniais vyrais, kurie padeda krautis. Kartais klientas turi draugų, šeima padeda, ir tada viskas greičiau. Ai, beje, jei krauni pats, nepamiršk daiktų pritvirtinti – juk iki Londono daug posūkių. Kartą vieno vyruko dėžės nučiuožė į durų pusę. O dėl lifto – jei yra, naudok.

Dalinio krovinio kelias: kaip tai vyksta

Kiek maždaug trunka važiuoti siunta iš Vilniaus iki Birmingamo daliniu kroviniu?

Na, jei viskas pagal planą – keturios penkios dienos. Bet aš jau per daug metų žinau kad „pagal planą“ būna retai. Kartais fūra pasikrauna dar Rygoje, Taline, ir tada tavo baldai truputį pasivažinėja. Į Vakarų Angliją visada truks ilgiau nei į Londoną ar Folkestone. Buvo situacija – siunta iki Birmingamo atėjo per septynias dienas, nes Kalėdų metu visi važiavo kaip pamišę ir kanalas užsistovėjo. Realiai skaičiuok 5–10 darbo dienų. Jei reikia skubiai – tada jau kaina šokinėja, o dalinis krovinys nėra pats greičiausias būdas.

Ar mano daiktai važiuoja tik su mano daiktais, ar dar kažkieno?

Dalinsi krovinys reiškia dalinį. Tai jei tu turi keturias paletes – jos stos šalia kažkieno dviračio, kitų baldų ir gal dar keturių lagaminų. Fūroje būna sudėliotas labai racionaliai – kaip tetris. Nuo durų iki durų paslauga nereiškia kad esi vienintelis klientas, reiškia tik kad paims ir pristatys tiesiai. Kartais žmonės nustemba, bet kitaip kaina būtų dviguba. Kiekvienas krovinys pažymėtas, atskirtas. Aš mačiau kai fūroje vienu metu važiavo daiktai į Bristolį, Oksfordą ir vieną siuntą į Velsą. Visi laimingi, visi sutaupę.

Kas bus jei fūra su mano daiktais užsilūš kelyje, ar yra backup planas?

O, taip. Padangos, varikliai, sankabos – jie nesirenka kada sugesti. Paprastai normalios įmonės turi draudimą ir ryšį. Jei kelias į Angliją nuo Lietuvos veda per Lenkiją ir ten kažkas atsitinka – reikia perkrauti į kitą transportą. Tai užtrunka dieną, dvi. Buvo protingas atvejis – Vokietijoje fūra sutriko, mes kitą rytą jau siuntėme mažesnį kamioną persikraut. Svarbiausia kad daiktai apdrausti. Ai, nors... šiaip yra tokių „vežėjų“, kurie turi vieną seną fūrą ir kai sulūšta – paskambina ir sako kad „ryt bus“. O rytojus tampa savaitgalis. Tad rinkis atsakingai.

Ką reiškia nuo durų iki durų, ar vairuotojas padės įnešti į butą?

Čia labiausiai paini vieta. „Nuo durų iki durų“ logistikos kalba reiškia kad paims iš tavęs ir pristatys adresui. Bet jei tavo durys yra devintame aukšte be lifto – hmm, tada reikia aiškintis atskirai. Vairuotojas vienas dažnai neįneš šaldytuvo. Jei dalinis krovinys į Angliją užsakomas su full service, tada helperiai eina kartu. Jei be – tai jis iškrauna prie namo, gal į buto tarpines duris. Kartais aš pats nesusilaikau ir padedu, jei matau kad senutė viena. Bet tai jau ne mano pareiga, tiesiog žmogiškumas. Ai, dar vienas dalykas – jei gatvė siaura, fūra stos gatvės gale.

Ar galiu sekti kur yra mano krovinys, ar aš tik tikiu žodžiu?

Šiuolaikiniam transporte GPS jau standartas. Bent jau pas mus kiekvienoje mašinoje. Bet yra niuansas – tu matai kur fūra, bet nežinai ar tavo daiktai tikrai viduje. Kartais tenkinamasi žodžiu „ryt pristatysim“. Buvęs klientas iš Panevėžio skambino kasdien, aš atsiunčiau nuorodą, jis realiai žiūrėjo kaip mašina lėtai slenka per Prancūziją. Kartais tai nuramina, kartais sukelia daugiau nerimo nes žmonės nesupranta kad vairuotojas privalo miegoti. Taigi taip, galima sekti, bet nepulk stebėti kas penkias minutes, nes tik nervus gadinasi.

Dokumentai ir muitinė važiuojant į JK

Ar reikia kažkokių popierių eksportuoti baldus į Angliją po Brexit?

Po Brexit viskas pasikeitė. Anglija dabar yra trečioji šalis, o ne ES. Tai jei veži asmeninius daiktus, reikia packing list'o – sąrašo kas yra viduje. Kartais muitinė paprašo įrodyti kad tai tavo naudoti daiktai, ne prekyba. Buvo atvejis kad klientas vežė dvidešimt identiškų dviračių – aiškiai verslas. Tada muitai. Asmeniniams daiktams dažniausiai viskas ok, bet popieriai turi būti tvarkingi. Aš tikrai neesu muitinės agentas (nors dažnai tenka padėti pildyti), bet mano patarimas – parašyk sąrašą angliškai, sudėk į dėžes apytiksliai vienodai. Ir nepamiršk savo ID.

Ką daryti jei muitininkas nusprendžia patikrinti būtent mano dėžes?

Tikrinimas – tai velnias. Ne tavo kaltė, tiesiog sistema. Jie atidaro, žiūri, lygina su sąrašu. Tu turi būti pasiekiamas telefonu, nes gali prireikti paaiškinti kodėl ten yra dešimt vienodų lempučių. Kartą patikrino siuntą į Londoną iš Kauno – klientas nepažymėjo kad dėžėje yra alkoholis. Tai buvo šampanas. Muitininkas kilstelėjo antakį. Teko mokėti. Taip kad viską deklaruok atvirai. Dažniausiai tikrina tik dešimt procentų, bet jei pataikai – gali savaitę užtrukti. Ir nepyk ant vairuotojo – jis čia nieko dėtas.

Ar galiu vežti maistą, pavyzdžiui, konservus ar raugintus agurkus?

Maistas... hmmm. Techniškai asmeniniai kroviniai gali turėti maisto produktų, bet yra griežtų taisyklių. Mėsa? Ne. Pienas? Ne. Konservai – galbūt, jei komerciškai supakuoti. O štai rauginti agurkai... žinai, nors jie ir brangūs kaip auksas Londone, muitinė gali paklausyti kodėl veži dešimt stiklainių. Jei tai tavo močiutės agurkai ir aiškiai ne prekybai – dažnai praleidžia. Bet aš čia nežinau šimtu procentų (kartais praleidžia, kartais ne), tai rizikuoji pats. Geriau valgyk juos išvakarėse arba atiduok kaimynams. Veganiški dribsniai ir kava – saugesnis pasirinkimas.

Ar mano katės būda vežama kaip dalinis krovinys ar reikia veterinarijos pažymų?

Gyvūnai – atskira operacija. Katė nebūda. Ji turi keliauti su tavimi arba specializuotu gyvūnų pervežimu. Daliniai kroviniai į Angliją skirti daiktams, ne gyvoms būtybėms, nors foteliui gyvūnas kartais ir primena. Reikia vakcinų, čipų, veterinarijos pažymių ir atitikti JK įvežimo taisykles. Beje, šunys ir katės iš Lietuvos... na, čia jau nebe mano sritis, bet žinau kad šnipštas brangus. Kartą vienas vyras norėjo įkišti kanarėlę į narvelį tarp pagalvių. Aš nepriėmiau. Ne todėl kad blogas žmogus – tiesiog gyvūnas nėra automatinė dalis siuntos. Pasirūpink katę atskirai.

Kiek laiko daiktai stovi muitinėje, ar gali ten „nugyventi“ amžinybę?

Paprastai muitinė tai tiltas, ne viešbutis. Jei dokumentai tvarkingi – per parą kitą praeina. Bet būna srautų piko, ypač po to kai Doverio uoste prasidėjo post-brexit chaosas. Buvo, kad siunta stovėjo keturias dienas ne todėl kad blogi dokumentai, o todėl kad sistema nulūžusi. Taip, gali uzsitęsti savaitę, jei kažkas neaišku. Aš visada sakau – tvarkingas packing list yra tavo bilietas į greitą pravažiavimą. Jei sąraše vien tik „varia“ ir „kita“ – muitininkas įtars. O jei įtars – gali tekti atidaryti viską. Ir tada gerai jei tavo kojinės suderinta spalva.

Kas gali būti blogai ir kaip to nepasiklysti

Ką daryti jei atvažiavo mašina ir pasirodo kad mano spinta netelpa, nors aš siunčiau išmatavimus?

O, tai klasika. Klientas matuoja išorę, o aš galvoju apie vidų. Arba jis pamiršo kad durų apvadai yra irgi centimetras. Jeigu dalinis krovinys į Angliją jau suplanuotas ir spinta netelpa – variantų du. Arba laužom durų staktą (juokauju, nereikia), arba ieškom didesnės fūros, kuri tą pačią dieną laisva būna tiktai stebuklo dėka. Geriausia siųsti nuotraukas iš kelių kampų. Buvo atvejis Kaišiadoriuose – spinta matytai netelpo pro durų angą. Teko nulupti apvadus. Klientas pyko ant mūsų, nors aš perspėjau. Pamatuok dukrą, du kartus, išmatuok. Ir dar sykį.

Ar būna taip, kad vairuotojas paprasčiausiai neatvažiuoja ir neišmano telefono?

Būna. Frederikas arba Tom iš kažkokios pop up įmonės, su sena fūra ir išjungtu telefonu. Tai skaudu bet realu. Yra įmonių, kurios pasiima užsakymą ir paskui subnuomoja vairuotoją, kuris pro langą vairuoja ir gauna du šimtus eurų į rankas. Jis pavargęs, nežino adreso, ir dingsta. Aš mačiau tokį Londone – klientas lauke vienoje gatvės pusėje, vairuotojas – kitoje, abu skambina, abu klausia „kurgi tu“. Normali įmonė turi tracking, dispečerį ir vairuotojas atsako per 10 minučių. Jei neatvažiuoja per valandą – skambink ir grasink policija. Rimtai.

Kodėl kai kurios įmonės žada savaitę, o realiai važiuoja mėnesį?

Nes parduoda orą. Jie neturi fūros, bet turi svetainę. Užsakius ieško per tarpininkus, o jei nėra – tavo daiktai guli sandėlyje. „Daliniai kroviniai į Angliją per 5 dienas!“ – skamba gerai, bet jei nėra kitų klientų į tą maršrutą, jie laukia kol surinks. O tu sedi namie be sofos. Kartą dirbau su konkurentu (ne, nepasakosiu pavadinimo), kuris rinko siuntas du mėnesius. Du! Klientai gyveno ant čiužinio svetainėje. Taip kad jei žada labai greitai ir labai pigiai – kažkuris iš tų dviejų dalykų bus melas. O greičiausiai abu.

Ar teko matyti situacijų kai daiktai atvyksta sulaužyti ir niekas neprisiima atsakomybės?

Teko. Paskutinis atvejis – veidrodis supakuotas į senus laikraščius. Atvažiavo tūkstančio šukių. Klientas piktinosi, bet pats pakavo. Jei naudoji profesionalų gabenimą į Angliją ir baldų pervežimą – jie turi drausti kelią. Bet sąlyga: matai pažeidimą ir fiksuoji. Jei pasirašei kad gavai gerai, o paskui namie atidarei – bėda. Aš raginu fotografuoti prieš ir po. Daug problemų dingo kai žmonės pradėjo telefonus naudoti rimtai. Ir nepakuok porceliano į maišus nuo akcijų.

Ar verta drausti dalinį krovinį, ar tai papildomas išmislas?

Drausti verta. Taip, čia papildomos išlaidos, bet paskaičiuok – jei tavo baldai verti 3000 eurų, o draudimas kainuoja astuoniasdešimt, tai juokinga suma. Be draudimo, jei fūra sudegs (reta, bet būna pasitaikiusių avarijų), tu gausi atsiprašymą ir tiek. Aš per metus mačiau dvi avarijas, iš kurių viena užsidegė dėl elektros gedimo. Geros įmonės siūlo CMR draudimą. Tik skaityk smulkųjį šriftą – kartais nedraudžia netinkamo pakavimo. Aišku, jei veši šiukšles, tai gal ir nereikia. Bet dažniausiai veži prisiminimus. Prisiminimai brangesni nei 80 eurų.

Praktiški dalykai prieš pakrovimą

Koks popierius geriausias įvynioti stiklinį stalą, ar užtenka seno laikraščio?

Laikraščiai – blogiausias variantas. Dažnai nuteplioja, popierius suplyšta ir stiklas lieka nuogas. Geriausia burbulinė plėvelė, tada popierius viršaus. Jei pervežimas į Angliją ilgas, drėgmė gali prasiskverbti. Buvo situacija – klientas suvyniojo taurius į sporto laikraštį. Atvyko su raudonais dažais ant stiklo. Nepavyko nuvalyti. Aš rekomenduoju pirkti rimtą pakavimo popierių ir juostą. Ir nepamiršk kampų apsaugų – kartoninius trikampius galima nusipirkti dešimt už kelis eurus. O tavo stalas padėkos. Ir tu nereikalausi kompensacijos dėl rašalo.

Ar galiu palikti drabužius komodoje, ar tikrai privalau išimt viską?

Gali palikti – bet nepatartina. Komodos nėra suprojektuotos važiuoti 2000 kilometrų. Stalčiai atsidaro, drabužiai susimarinuoja, o paskui atsidarius – viskas suglamžyta kaip šiukšlės. Jei gabeni dalinius krovinius į Londoną ar kitą JK miestą, kur drėgnesnis klimatas, drabužiai gali įgauti keistą kvapą. Išimk, suvyniok į maišus, o stalčius užtvirtink lipnia juosta. Buvo protinga klientė, kuri paliko sunkius žieminius paltus spintoje – o mes nežinojom. Spinta svėrė toną. Vairuotojas pyko. Užtrukom valandą kol iškrovėm be problemų.

Ką daryti jei aš pats neišimu seno šaldytuvo ir noriu kad išvežtų?

Šaldytuvas turi būti atitirpintas ir išvalytas. Jei jis pilnas ledo ir pasenusių kotletų – vairuotojas turi teisę atsisakyti krauti. Kvapas greitai pasidaro bjaurus. Aš mačiau kai klientas paliko žuvį šaldymo kameroje. Penkias dienas kelias į Angliją – atidarai, o ten... na, geriau neaprašinėsiu. Tai va, atjunk, atitirpink, išvalyk, palik atviras duris dieną kad išdžiūtų. Ir nepamiršk – elektros prietaisai turi būti apsaugoti. Jei nori kad mes išneštume iš virtuvės – sutark iš anksto, nes vienas vyras 80 kilogramų agregato nepakels. Helperiai kainuoja papildomai.

Ar reikia kažkaip pažymėti dėžes, kad žinotų kas viduje, ar vairuotojui visvien?

Vairuotojui dažnai visvien kas viduje, bet labai rūpi kur ji dedama. Jei ant dėžės rašo „Stiklas – atsargiai!“ – jis žinos kad negali pastatyti po sofa. Kai vežame dalinius krovinius nuo durų iki durų, fūroje daiktai maišosi, tai ženklinimas – tavo draugas. Numeruok dėžes, parašyk kambarys (svetainė, miegamasis) ir ar yra trapių daiktų. Kartais žmonės rašo juokingus pavadinimus, pavyzdžiui „močiutės keistybių dėžė“ – tai irgi gerai, nors neoficialu. Svarbiausia turėti savo sąrašą. Kai atvažiuoji į naują būstą Anglijoje, paskutinė ko nori – kasinėtis dvyliktoje dėžėje ieškant arbatinių šaukštelių.

Jeigu aš parduodu butą ir perėmimas yra ketvirtadienį, o vairuotojas sako kad paims penktadienį, ar tai ok?

Tai čia tavo galvos skausmas. Jei neturi kur pernakvoti tarp buto ir fūros atvykimo – problemiška. Aš visada sakau: nesiplanuok gyvenimo taip, kad viskas kabėtų ant vieno siūlo. Dalinis krovinys į Angliją gali vėluoti dėl oro, kelių, muitinės. Jei perėmimas ketvirtadienį 12 valandą, o mes atvažiuojame penktadienį – jau blogai. Geriau atiduok raktus vėliau, arba susirask kur pasilaikyti daiktams. Buvo klientas Kaune, kuris supakavo viską į draugės kambarį, o paskui draugė iškvietė policiją dėl triukšmo. Neplanuok taip.

Išvada

Taigi, gabenimas į Angliją: daliniai kroviniai nuo durų iki durų yra paprastas tik tada, kai žinai į ką kreiptis. Aš per savo karjerą mačiau visko – ir graudžių ašarų, ir džiaugsmingų apsikabinimų Bristolyje. Svarbiausia rinktis ne pagal kainą, o pagal sąžiningumą. Pasitikrink įmonę, paklausk kas bus jei kas nors nepasiseks. Jei turi abejonių – rašyk, skambink. Nėra kvailų klausimų, yra tik blogai atsakyti. Sėkmės kraustantis, ir nepamiršk – daiktai tik daiktai, o nervai tavo.