Ekspresinis siuntų pervežimas į Angliją skubūs atvejai: ką daryti, kai laikas spaudžia?

Per daugiau nei dvidešimt metų, kol gabenau krovinius per Europą, teko girdėti viską. Kartais paskambina žmogus penktadienį popietę ir sako, kad pirmadienį devintą ryto Londone reikia dokumentų. Kita kartą – kad į Mančesterį skubiai reikia detalių, kurių neateino laiku. Ekspresinis siuntų pervežimas į Angliją skubūs atvejai nėra raketų mokslas, bet yra dalykų, kuriuos pravartu žinoti prieš skambinant vežėjui. Papasakosiu, kaip tai vyksta iš vidaus, kai kiekviena valanda brangi.

Kai viskas sukasi tik apie valandas ir minutes

Kiek laiko realiai trunka ekspresinis siuntų pervežimas į Angliją skubiais atvejais?

Iš tiesų, jei mašina važiuoja tiesiai iš Lietuvos iki Anglijos, be daugkartinio perkrovimo, dažniausiai užtrunka nuo dvidešimt iki trisdešimt valandų. Paimkime Vilnių ir Londoną: vairuotojas gali būti vietoje per parą, jei dirba pamainomis. Bet praktikoje viskas skaičiuojama darbo dienomis. Jei paima šeštadienį naktį, o pristato pirmadienį – tai jau trys dienos. Viskas priklauso nuo to, ar mašina juda tiesiai pas tave, ar klimpsta tarpiniuose sandėliuose.

Ar tikrai yra toks dalykas kaip pervežimas per 24 valandas?

Taip, bet tik jei transportas jau stovi šalia tavęs ir tu nedelsdamas duodi siuntą. Turėjau atvejį: klientui Kaune reikėjo laboratorijos pavyzdžių Kembridže. Skambino aštuntą ryto, dešimtą padavė dėžę vairuotojui, kuris buvo netoliese. Tada per parą galima. Bet jei esi Utenoje, o mašina Klaipėdoje – fiziškai nespės. Turi būti realistinis. Kartais manęs klausia lyg turėčiau sraigtasparnį. Deja, neturiu.

Kada jau per vėlu kreiptis dėl skubios siuntos?

Paprastai, jei reikia kitai dienai, o skambini penktadienį popiet – jau slidus laikas. Rimtų vežėjų darbai sukasi iki ketvirtadienio, kad penktadienį išvažiuotų. Šeštadienis ir sekmadienis – viskas sulėtėja. Buvo atvejis: skambino sekmadienį dešimtą vakaro dėl dokumentų, kuriuos reikėjo pirmadienį įteikti teismui Londone. Mes bandėm, bet neatsirado kas važiuoja. Nežinau, ar tai vis dar taip, bet anksčiau net didžiausios įmonės savaitgalį užsukdavo variklį. Geriausia skambinti bent dvi dienas prieš.

Ar savaitgalį ar naktį kas nors iš viso dirba?

Privačių vairuotojų, kurie specializuojasi skubiuose kroviniuose, yra, bet jie brangesni. Naktis iš Vilniaus galima organizuoti, bet kaina pusantro karto didesnė. Būna tokių, kur vežioja iš oro uostų naktį. Bet jei siunta eina per keltą – o daugelis mašinų važiuoja per Eurotunelį ar keltą – ten savo grafikai. Vairuotojas gali būti budrus, bet keltas gali nepajudėti. Anglija nėra kaimas kitame rajone – ten jūra tarp mūsų.

Popieriai, muitai ir tie visi formalumai

Kokie dokumentai reikalingi, kad skubi siunta neįstrigtų pasienyje?

Kadangi UK jau nebe ES, reikia sąskaitos faktūros, pakuočių sąrašo ir, jei daiktai vertingesni, gali prisireikti eksporto deklaracijos. Į Jungtinę Karalystę dabar kiek griežčiau nei į Vokietiją. Turiu pasakyti – jei dokumentai sukurti ant popieriaus tušinuku, muitinė to nepriima. Reikia sąrašo su verte, svoriu, paskirties adresu. Vienas klientas siuntė detales į Birmingemą ir pamiršo HS kodą. Siunta stovėjo pasienyje tris dienas. Tris. Dienas. Paprasta taisyklė: jei nežinai – paprašyk vežėjo pagalbos prieš pakraunant.

Kiek Brexit viską sutrukdė lyginant su laikais prieš jį?

Oi, čia jautri vieta. Buvo laikas, kai pasiunti dėžę į Londoną kaip į kaimą. Dabar reikia daugiau popierių, muitinės tikrina dažniau, o siunta, kuri anksčiau važiuodavo trejetą dienų, dabar gali užtrukti savaitę dėl administracijos. Ne todėl, kad kelias pasikeitė – tas pats – bet pasienyje daugiau tikrinimų. Ypač maistas, augalai. Kartą klientas siuntė automobilio detales ir paklausė, ar čia viskas su kilmės ženklinimu. Nebėra to laikų, kai nieko nereikėjo. Atsiprašau, kad taip nostalgiškai.

Ar galiu tiesiog mest daiktus į dėžę ir siųsti be deklaracijų, jei labai skubu?

Ne. Na, gali, bet tada rizikuoji, kad siunta grįš atgal arba įstrigs pasienyje kelioms dienoms. Mačiau visokių viražų: vienas klientas siuntė drabužių dėžę į Liverpulį, užrašė ant viršaus "dovana", o viduje buvo nauji rūbai su kainų etiketėm. Muitinė tokio "dovaniškumo" nepripažįsta. Kitas be sąrašo siuntė asmeninius daiktus – penkios papildomos dienos bauda. Skubiais atvejais darai viską pagal taisykles, o ne priešingai. Nes laikas, kurį prarandi bandydamas apeiti sistemą, yra brangesnis nei dvidešimt minučių, kurias praleisi rašydamas normalų sąrašą.

Ką daryti, jei muitinė Londone sulaiko siuntą, nors man sakė, kad viskas gerai?

Pirmiausia, paskambini kurjeriui arba vežėjui ir sakai – kas čia per staigmenos. Realiai dažniausiai problema ne Londone, o Prancūzijos-Belgijos pasienyje, nes ten vyksta pirminiai patikrinimai. Jei siunta sulaikyta, turi gauti numerį – vadinasi "entry reference" – ir susisiekti su muitinės tarpininku. O jei siunti su vežėju, kuris neturi tarpininko UK, turi pats ieškotis. Čia jau prasideda žaidimai, kur laikas tirpsta kaip sniegas ant variklio dangčio... na, gal ne taip greitai, bet prarandi dienas. Kartais padeda paprasčiausiai paskambinti muitinės terminalui tiesiai. Turi būti kantrus, nors skubiais atvejais kantrybė lygu nuliui.

Ką vežame ir kaip tai supakuoti, jei nėra laiko galvoti

Ar ekspresinei siuntai tinka bet kokia dėžė iš rūsio?

Tikrai ne. Skubiais atvejais norisi greitai užmesti lipnią juostą ant senos bananų dėžės, bet tai pražūtinga. Keliuose kroviniai kraiposi, ir jei dėžė šlapia – daiktai išlenda. Būna persikrovimų, ypač jei vežėjas ima kelias smulkias siuntas. Silpnos dėžės neatlaiko. Geriausia – dvigubo sluoksnio gofruoto kartono dėžės. Jei laiko visai nėra – bent jau apvyniok storai lipnia juosta. Buvo klientas su pilių dėže. Pilai atlaikė, o kartonas – ne. Supranti, ką turiu galvoje.

Ar skubiai galima vežti ir baldus, ar tik mažus siuntinius?

Gali ir baldus, bet čia jau nebe siuntų pervežimas, o express krovinių gabenimas. Maži baldai – kėdė, komoda – telpa į mikroautobusą. Dideliems reikia fūros, o jos ekspresiškai organizuojamos sunkiau. Turėjau užsakymų, kai žmonės kraustydavosi į Londoną dėl darbo. Tada vežame ir visą butą. Taip, įmanoma, bet skambink kuo anksčiau, nes fūros grafikai lėtesni. O jei reikia skubiai vieno stalo – paprasčiau nusipirkti IKEA. Tiesą pasakius, kai kuriais atvejais taip ir patariu.

Ką reiškia "gabenimas be persipakavimo" ir ar tai svarbu skubiems atvejais?

Tai reiškia, kad siunta keliauja tame pačiame pavidale – dėžėje arba ant paletės – nuo paėmimo iki pristatymo be jokio atplėšimo. Šitaip kiekvienas persikrovimas prideda laiko. Jei eini per keturis terminalus, kur daiktus rankioja ir perdėlioja – prarandi pusdienį ar daugiau. Mūsų mašinos dažniausiai važiuoja tiesiai, todėl dėžės lipnia juosta išlieka nepaliesta. Man paskambino vairuotojas ir sako kad jau važiuoja (pataisa: aš jam paskambiniau, o ne jis man). Nu va, reiškia mažiau rankų – mažiau klaidų ir mažiau prarasto laiko.

Kas dažniausiai nepasiteisina

Kodėl kai kurios įmonės žada pervežimą per 2 dienas, o po to dingsta?

Aš čia turiu pasakyti kaip yra. Yra įmonių, kurios neturi nei vienos mašinos. Jos surenka užsakymus, tada bando rasti faktinį vairuotoją. Jei randa – gerai. Jei ne – tylima iki pirmadienio, tada atsiprašoma dėl "techninių nesklandumų". Skubiais atvejais tai pražūtinga. Tu moki už greitį, bet jis egzistuoja tik interneto svetainėje. Kaip atpažinti? Jei negali pasakyti, kur mašina yra šiandien – tai tarpininkas. Tarpininkai ir skubūs atvejai dažnai būna blogas derinys. Ne visada, bet nepasitikėk aklai.

Kaip atpažinti, kas turi savo transportą, o kas tiesiog perparduoda?

Paprastas būdas: paklausk, ar gali paskambinti vairuotojui tiesiogiai. Jei vengia atsakymo – raudona vėliava. Turi savo transportą vežėjas žino mašinos numerį, vairuotojo telefoną ir apytikslę buvimo vietą. Aš dažnai duodu numerį klientams – skambinkit, jei nerimaujat. Kartais pats pamirštu atsiųsti atnaujinimą, bet numeris visada veikia. Tarpininkai duoda tik bendrąją liniją, kur atsako robotas arba tyla. Tai didelis skirtumas, kai tavo siunta turėjo būti jau Birmingeme.

Ar verta mokėti dvigubai brangiau vien dėl žodžio "express"?

Kartais taip, kartais ne. Verslo dokumentai verti šimtų tūkstančių – tada kaina nesvarbi. Bet senelės puodai, kuriuos skuba pasidalinti sesuo Londone? Gal verta nusipirkti naujų Marks & Spencer? Nemėgstu meluoti. Skubus pervežimas kainuoja, nes vairuotojai dirba pamainomis, mašinos degina kurą. Kartais emocinė vertė didesnė nei logistinė – tada vežk. Bet jei galvoji racionaliai, įvertink, ar daiktas nebrangesnis pristatyti nei nusipirkti. Gal kvailai skamba iš vežėjo burnos, bet taip galvoju.

Mano draugas paėmė lagaminą ir nusivežė į Bristolį – ar taip visi turėtume daryti?

Čia tikras atvejis. Draugas skrido į Londoną, lagamine – dokumentai. Skamba pigiai, bet jei muitinė randa ką nors neaiškaus – draugas sėdi su nemaloniais klausimais. Be to, draugai pamiršta, palieka taksyje. Buvo taip: paliko lagaminą Stanstedo traukinyje, rado po trijų dienų. Jei vertinga ir skubiai reikalinga – geriau profesionalus vežėjas, net jei brangiau. Draugai skirti alui, ne svarbiems siuntiniams. Gal per griežtai pasakiau, bet jūs suprantat.

Kainos, užsakymai ir avariniai variantai

Kiek kainuoja ekspresinis siuntų pervežimas į Angliją skubiais atvejais?

Čia kaip su automobilio remontu. Maža dėžė iki dvidešimt kilogramų tiesiai į Londoną skubiai – nuo 150 iki 350 eurų. Jei paletė – 700 ir daugiau. Express kainuoja dvigubai ar trigubai nei standartas, nes atšaukiami kiti planai arba vežama tik tavo krovinys. Kaina priklauso nuo to, ar užimi pusę mikroautobusio, ar telpi po sėdyne. Jei skambini penktadienį vakare, kai vairuotojas namie, turi jį motyvuoti išeiti. O motyvacija turi kainą. Skubu – brangu. Taip jau yra.

Kodėl vienoje įmonėje 400, kitoje 900 eurų už tą patį?

Pirmoji gal turi beveik pilną mašiną, tavo siunta telpa kaip paskutinė dėžė. Antroji paleidžia mašiną tik dėl tavęs. Trečioji tiesiog nori daugiau. Kainos nėra kaip parduotuvėje su etikete – laisva rinka. Didelės vardinės kompanijos kartais prašo dvigubai nei maži vežėjai, bet maži gali neturėti muitinių garantijų. Brangiausias pasiūlymas ne visada reiškia greičiausią pristatymą. Kartais reiškia tik didesnį biurą su daugiau darbuotojų algoms. Tai realybė, su kuria susidūriau ne kartą.

Ar galima derėtis, kai skambini dėl skubaus krovinio?

Taip, ypač penktadienį popiet ar sekmadienį, kai mašinos stovi. Bet derėkis protingai. Jei siūlai per mažai, vežėjas gali padėti ragelį, nes turi kitą klientą. Aš kartais nuleidžiu kainą, jei mašina važiuoja ta pačia kryptimi ir yra tuščios vietos. Tai angliškai backload – na, kad ir kaip vadinasi. Neprašyk pusės kainos – įžeidžia. Geriau paklausk, ar gali už X sumą, nes situacija skubi. Jei turi realų pagrindą, o ne vien norą sutaupyti, dažnai sutinkame.

Ar moka nusipirkti naują daiktą Londone vietoj to, kad vežti skubiai iš Lietuvos?

Jei buities daiktas – pagalvok. Londone yra IKEA, Argos. Jei dokumentai, rankų darbo daiktai, originalai – vežimas turi prasmę. Bet jei dviratis liko Kaune, o reikia Londone – gal nusipirk ten? Išlaidos gali būti mažesnės. Turėjau klientą, kuriam pasakiau: "nevežkit, nusipirksit pigiau". Jis vis tiek vežė, nes emocinė vertė. Suprantu. Bet mano darbas – pasakyti tiesą. Kartais tiesa skamba kaip savižudybė pardavėjui, bet aš jau per senas žaidimams.

Realios nelaimės ir kaip jas spręsti

Kas jei siunta išvyko, bet gavėjas sako, kad nieko negavo?

Pirmiausia – nepulk į paniką. Kartais siunta jau UK sandėlyje, bet neįskaičiuota į vietinę sistemą. Būna, kad gavėjas buvo išėjęs, o kaimas paėmė... nors dabar tai rečiau. Turi gauti CMR arba važtaraštį su tikru gavėjo parašu. Jei vežėjas sako "pristatyta", o gavėjas sako "nėra" – klausk nuotraukos ir laiko. Turėjau bylą: palikta prie durų perėjimo name Londone. Dingo per dvi valandas. Draudimas gelbėja, o jei neapdrausta – ieškai pats. Blogiausia situacija, su kuria gali susidurti, bet nors ir ne beviltiška.

Koks dalykas dažniausiai stringa pasienyje – siuntos ar dokumentai?

šimtą procentų dokumentai. Fiziškai siunta važiuoja dvi dienas, bet popierius nepasirašytas – stabdoma. Mašinos važiuoja per Lenkiją, Vokietiją... dokumentus tikrina kelyje. Jei kas negerai – sustoja. Muitininkai dieną tikrina popierius, o mašinos važiuoja naktimis. Vadinasi, tavo skubi siunta laukia krūvoje, ne todėl, kad blogai supakuota, bet kad kažkas neįrašė kilmės. Popierius visada laimi prieš plieninę dėžę. Tai faktas, kurį patvirtinu kas savaitę.

Mano kolegei Londone reikėjo sertifikatų per vieną dieną. Kaip jie galėjo spėti?

Skambino man ketvirtadienio vakarą. Sertifikatai buvo Kauno biuro seife. Rytoj lėktuvas iš Vilniaus – nespėsime oro uosto kurjeriu. Radau vairuotoją Kaune, kuris tuo metu ten važiavo dėl kitų reikalų. Jis paėmė dėklą, per naktį per Lenkiją... oi, dabar susimaišysiu. Buvo per Olandiją, per keltą ir penktadienį vidurdienį dokumentai jau Londone. Kainavo kelis šimtus, bet spėjo ne todėl, kad viskas tobula, bet nes kažkas atvėrė papildomas duris. Drąsos ir biudžeto reikia.

Koks buvo keisčiausias skubus pervežimas, kurį teko matyti?

Galvojau, kad nebus asmeniško. Kartą reikėjo skubiai pervežti mažą dėžę su... vaikų žaislais? Ne, laikrodžio mechanizmą, kuris svėrė beveik aštuoniasdešimt kilogramų. Vežėme su baldų partija, nes mašina ten pat važiavo. Buvau tikras, kad medinė dėžė perlūš. O pažiūrėk – pradedu apie vieną keistenybę, o galvoju kitą. Na, tas laikrodis pasiekė Oksfordą. Dažniausiai vežu paprastesnius dalykus: dokumentus, detales. Retai kas nustebina, bet tie aštuoniasdešimt kilogramų mažoje dėžėje – įsiminė.

Ar tikrai verta taip nervintis, ar galima viską padaryti paprasčiau?

Dauguma skubių atvejų atrodo kaip katastrofa siuntėjui, bet po trijų dienų visi pamiršta. Jei esi situacijoje dabar – atrodo baisu, bet sistema veikia dešimtmečius. Reikia aiškiai pasakyti: kas per daiktas, iki kada, kiek gali mokėti. Tada rasi sprendimą. Kartais brangesnis nei tikėjaisi. Kartais paaiškėja, kad nė taip jau skubu buvo. Aš neuždirbu būdamas ramybės ambasadoriumi, bet matęs tiek atvejų, žinau: problemos tirpsta, kai imi veikti, o ne svarstyti.

Paskutiniai patarimai prieš skambant

Ką pasakyti vežėjui telefonu, kad jis suprastų, jog tau tikrai skubu?

Nesistenk dramatizuoti kaip filmo. Pasakyk: "reikia, kad daiktas būtų adresu iki trečiadienio 14 valandos". Vežėjai mėgsta tikslius skaičius. Jei sakai "kiek įmanoma greičiau" – tai reiškia nieko. Mano kolega pasakė: "greičiau nei vakar". Juokinga, bet nepadeda. Geriau: svoris X, matmenys Y, paimti A, pristatyti B, terminas C. Tada paklausk: "ar realu?" Jei atsako "pabandysiu" – blogiausias žodis skubiam atvejui. "Pabandysiu" reiškia "nežinau". Tikėkit manim.

O jei aš ne Londone, o kur nors Anglijos užkampyje – ar problema?

Ne problema, bet kitaip. Londone daugiau vairuotojų, kurie ten važiuoja. Šiaurės Velsis ar Škotijos kaimas – brangiau, nes ten važiuoti specialiai. Turėjau į Kornvalio kaimą: mašina iki Londono, tada vietinis kurjeris dar šešias valandas. Skubus atvejis dvigubai brangesnis. Anglija nėra vien Londonas, nors taip galvojam. Nurodyk tikslų pašto kodą – nuo to priklauso skaičiavimai. Kuo toliau į vakarus ar šiaurę, tuo daugiau kantrybės ir eurų reikės.

Išvada

Ekspresinis siuntų pervežimas į Angliją skubūs atvejai – ne tik greitas mašinos stumtelėjimas iš taško A į B. Tai sprendimų grandinė: dokumentai, pakuotė, vairuotojo pasiekiamumas. Sėkmingiausi reisai būna, kai klientas neslepia informacijos ir klausia tiesiai. Neskubėkite taip, kad praleistumėte svarbius popierius. Pasiruoškite, skambinkite kuo anksčiau, bet jei jau skubu – nepanikuokite. Vežėjai irgi nori padėti, nes skubi siunta jiems gerai apmokama. Dažniausiai viskas baigiasi gerai.