Ekspresinis siuntinių atvežimas į Angliją jau kitą dieną: ar tai realu?

Beveik 24 metus kaip ant delno – per tiek laiko suspėju išgirst visus klausimus. Dažniausiai skambina panikuodami: "ar gali rytoj būti Londone?", "sesers gimtadienis!". Ir žinot ką? Taip, ekspresinis siuntinių atvežimas į Angliją jau kitą dieną yra realybė, bet ne stebuklas. Yra paskutinės priėmimo valandos, popierių prikolai, o kartais muitinė nustebina visai be reikalo. Aš čia nesėdžiu su rinkodaros šūkiais – tik atsakinėju taip, kaip pasakyčiau kaimynui prie juodos kavos. Netvarkingai, tiesiai, be pažadų, kurių negaliu išpildyt. Mačiau, kaip furgonas pražiūrėjo keltą dėl vieno nepasirašyto lapo.

Ar tai tikrai įmanoma per vieną naktį?

Ar tikrai galiu siųsti siuntinį į Angliją jau kitą dieną, jei šiandien susipakuoju?

Taip, galima, bet čia ne į svečius pavalgyt – turi viskas sustyguot. Reisai iš terminalų išvažiuoja apie aštuntą vakarą, priklauso nuo maršruto. Skambinsi vidurdienį – spėsim. Skambinsi devintą vakaro – jau kitos dienos rytas. Būna, kad klientai skambina vienuoliktą ir stebisi, kodėl nepaimsiu. Vairuotojai irgi miega. Realiai, ekspresinis siuntinių atvežimas į Angliją jau kitą dieną veikia tik kai abi pusės žino, ką daro. Turi paruošt dėžę, o mes – turėt laisvą vietą salone. Kartais jos nebūna. Tada sakom rytoj.

Kada vėliausiai turiu atiduoti siuntinį, kad spėtų į kitos dienos reisą?

Standartiškai iki keturių-septynių vakarų, bet priklauso kur gyveni. Vilniuje, Kaune dažnai imam iki šešių. Jei esi iš mažesnio miestelio ar kaimo, skaičiuok, kad kurjeris dar nuvažiuoja ir grįžta į terminalą. Būna, žmogus prašo palaukt iki septynių – aš kai kada palaukiu. Kartais ne, nes pats vėluoju į reisą. O jei siuntinys mažas, kartais spėjam paimt vėliau, įsimest kuprinėn. Bet geriau neskaičiuot paskutinės minutės. Skambink ryte ir derėkis, o ne vakare bandyt stebuklų.

Ar iš kaimo siųsti į Angliją per naktį yra sudėtingiau nei iš miesto?

Skiriasi, ir daug. Iš centro viskas paprasta – kurjeris tuoj pat prie tavęs, tuoj ant magistralės. O iš šiaurės rytų Lietuvos ar Žemaitijos kampelio tas pats siuntinys renkamas ilgiau. Ne todėl, kad lėtesnis auto, bet reikia surinkt daugiau krovinių, kad apsimokėtų kuras. Buvo atvejis, kai klientas iš kaimo prie Panevėžio norėjo, kad kitą dieną būtų Birmingeme. Paėmėm poryt rytą, jis supyko. Na, broli, pas mus nėra teleportacijos. Kaimuose viskas trunka ilgiau dėl atstumo. Planuok iš vakaro.

Skris lėktuvu ar važiuos krovininiu automobiliu per Prancūziją?

Dažniausiai važiuoja žemėmis per Olandiją ar Prancūziją, nors avialinijos irgi naudojamos brangiems siuntiniams. Paprastam siuntiniui į Londoną mes dedam į furgoną, kuris perkauna per Europą per naktį. Eurotunelis trunka ~35 minutes, bet eilės prie jo būna košmariškos. Kartais prarandam pusvalandį, kartais dvi. Lėktuvai trasoje greitesni, bet neturi durų iki durų, kolkas (čia turėjau galvoje "kol kas", bet taip jau išėjo). O jūs dažniausiai norit į rankas. Todėl žemės transportas laimi, nors ir pavargęs būna vairuotojas.

O jei mano siuntinys labai didelis, ar vis tiek galima per naktį?

Jei telpa į standartinį furgoną – taip. O jei reikia puspriekabės arba dviejų vietų – jau nebe "siuntinys", o krovinys. Buvo atvejis, kai klientas norėjo pervežt stalo teniso stalą į Londoną per naktį. Netilpo pro duris be išardymo. Teko atšaukt, nes laiko nebėra. Standartiškai: jei du žmonės gali panešiot – gerai. Jeigu reikia keturių ir keltuvo – jau kitas lygis. Kitą dienągal ir įmanoma, bet kaina nelabai žmogiška. Verčiau rinktis lėtesnę opciją tada.

Kainos, svoris ir ką galima dėti vidun

Kiek maždaug kainuoja toks ekspresinis siuntimas į Londoną? Bijau klausinėti, bet reikia žinoti.

Tai jei bijai, aš irgi bijau sakyt, bet ką daryt. Už 2-3 kg dokumentus iš Vilniaus į Londoną – nuo septyniasdešimt iki šimto dvidešimt eurų, priklauso nuo skubos. Jei svoris 30-40 kg – jau gali būti du šimtai. Yra "pigūs" agentai, kurie meta penkiasdešimt eurų, bet aš jų specifikuot negaliu (turėjau galvoje "patikslinti"), nes žinau, kad paskui prisideda kuras, draudimas, kuris neveikia. Aš sąžiningai sakau kainą su visais mokesčiais. Kartais žmogui skamba bauginančiai, bet čia realybė.

Ar galiu naktį siųsti maistą – pvz., šviežių kiaušinių seseriai?

Kiaušiniai, varškė – viskas kas genda, pravažiuoja pro muitus kaip per adatą. Techniškai galima, bet reikia veterinarinių sertifikatų, ir UK pasieniečiai gali liept išmest. Aš siūlyčiau nešvaistyt pinigų – nusipirks sesuo Tesco tuos pačius kiaušinius. Jei jau šaldytas kebabas iš mamos – tada gal. Bet šviežias maistas ekspresiniame siuntinyje yra galvos skausmas. Yra išimčių – džiovinta duona, šokoladas. Tai prašvilpia be problemų. Bet varškę? Palik sau. Nepyk sesės ant muitinės, jei sugedusius išmes.

Ar yra koks nors gudresnis būdas sumokėti mažiau, bet vis tiek gauti greičiau nei per savaitę?

Kartais klausia apie mūsų nuolatinius furgonus, kur važiuoja į UK. Jei yra laisvos vietos, dedam tavo dėžę su nuolaida. Tai ne "kita diena", bet dvi-trys dienos. Kaina per pusę mažesnė. Yra "surinkimo į tašką" paslaugų, bet pats turi nuvežt į terminalą. Jei esi iš Kauno ir turi punktą šalia – skambink, gal dar telpa. Toks dalinis krovimas nėra raketų mokslas, bet reikia pasisekt su laiku. Ir ne visada vieta yra – klausk tą pačią dieną, nes kitą gali nebūt.

20 kg dėžė drabužių ir 20 kg dėžė dokumentų – kainuoja vienodai?

Dažniausiai taip, nes vežėjai žiūri svorį arba tūrį. O jei drabužiai springsta iš dėžės ir jai reikia dviejų kubinių metrų – brangiau, nes atima erdvę. Dokumentų dėžė kompaktiška. Realiai, jei svoris 20 kg, bet dydis kaip šaldytuvas, kurjeris paprašys antros kainos. Buvo atvejis – klientas siuntė "dokumentus", o viduje akmenys. Svarstyklės turim. Kaina pasikeitė, nuotaika suprastėjo. Čekistai, sakau tau. Neapgaudinėk – etikečių nepataisysi.

Pasiūlė kainą telefonu, o po to pridėjo dar 45 eurus. Tai normalu ar bando apgauti?

Kiekvieną savaitę sulaukiu skambučių iš žmonių, kurie pasirašė pas Facebook randą, o paskui kaina padvigubėjo. Prisideda "kuro pakorekcija", "muito tvarkymo mokestis" – papildomi žodžiai kišenei ištuštinti. Jeigu neišaiškino visų mokesčių iš karto – raudona vėliava. Sąžiningas pervežėjas pasakys: štai bazinė kaina, kuras, jei viršysi svorį – papildomai. Jeigu po faktum prideda 45 eurus – tai ne mokestis, o bandymas išspaust. Verčiau moki daugiau iš karto, nei pamoka brangiai kainuoja vėliau. Aš taip manau.

Dokumentai, muitai ir Brexit painiava

Brexit'as – ar dabar reikia kažkokių papildomų popierių skubiam siuntiniui į UK?

Brexito pradžioj buvo košmaras. Dabar kiek įpratom, bet popierių reikia daugiau nei anksčiau. Reikia EORI numerio, jei siunti kaip įmonė, o fiziniam asmeniui – detalios sąskaitos. Muitinė stabdo siuntinius be aprašymo. Kartais parašai "drabužiai", o jie nori "kiek vienetų, kokia medžiaga". Aš pats vis dar nevisada suprantu, kur traukia tą ribą (ir čia viena abejonių mano – ne visada žinau 100%). Bet rašau kuo detaliau, problema mažesnė. Kai kurie siuntiniai praslysta be problemų, bet geriau nepasikliaut sėkme. Muitininkai nejuokauja.

Pro formos faktūra – ar be jos siuntinys išvis pajudės iš Lietuvos?

Ne, nejudės, jei tai verslo siuntinys ar brangesnė dovana. O jei siunti senus žurnalus trisdešimties eurų verte – kartais paima ir be popieriaus, bet nerekomenduočiau. Pro forma reikalinga, kad muitininkai žinotų, jog ne kontrabanda. Pas mus biure viena darbuotoja tikrina dokumentus prieš išleisdama furgoną. Kartais skambina klientui 19:55, nes pamatė, kad trūksta parašo. Furgonas išvažiuoja 20:00. Tada stresas kaip per egzaminą. Tai taip, dokumentai reikalingi, ir jie turi būt tvarkingi. Nepridėk šlamšto popieriaus, bus blogiau.

Siunčiu dovaną tetai – ar ji turės mokėti muitus Anglijoje?

Jei dovana iki maždaug 135 svarų sterlingų – PVM nemokama, bet deklaruot reikia. Jeigu auksinis laikrodis ar kompiuteris – muitai bus. Kartais Anglijos muitinė įkainoja daiktą pagal savo lentelę, ne tavo. Pvz., siuntei naudotą telefoną, bet jie vertina kaip naują. Tada teta pyksta ant pašto. Aš tetai siūlyčiau iškart atsiimt ir nepiktintis, nes kitaip siuntinys grizta atgal. Kelionė atgal brangesnė, dar prisideda saugojimo mokesčiai. Verčiau deklaruok teisingai iš karto.

Ar galiu siųsti siuntinį į Angliją jau kitą dieną be jokių raštų, jeigu tai tik seni žurnalai?

Jei seni žurnalai, asmeniniai albumai – deklaruok kaip asmeninius daiktus. Popierius reikės vis tiek, nes ant sienos nėra parašyta "čia žurnalai, neverskit". Reikės sąrašiuko. Buvo atvejis – klientas siuntė "senius laikraščius" į Liverpulį. Muitininkai atidarė, rado tarp laikraščių belgišką šokoladą. Šokoladas negenda, bet nebuvo deklaruotas. Siuntinys sustojo trims dienoms. Viskas. Tad net jei atrodo absurdiška rašyt popierius senam šlamštui – turėk lapą su turiniu. Kitaip tetos atsakymo ilgai palauksi.

Vertingas daiktas viduje – ar reikia deklaruoti pilną vertę, ar galiu nurašyti?

Gali bandyti nurašyti, bet jei dingsta – draudimas atlygins tik deklaruotą vertę. Siuntei kompiuterį už tūkstantį, parašei šimtą – gauni šimtą, jei pasiseks. Kai kurie daro "dovanas", bet tai rizikinga. Buvo toks atsvejis, kai vaikinas siuntė Apple planšetę, deklaravo 20 eurų. Apvogė sandėly. Draudimas atsisakė mokėt. Jis tris mėnesius rašė laiškus. Galiausiai nusipirko naują pats. Sąžiningumas čia mokėk pigiau. Nepyk ant manęs, kad taip brangu – aš tik perspėju kaip draugas.

Pakavimas, sekimas ir praktika

Kaip supakuoti, kad per vieną naktį niekas nesudaužytų?

Naudok dvigubą gofruotą dėžę, o ne sulūžusią iš parduotuvės. Žmonės deda vertingus daiktus į bananų dėžes ir stebisi, kad neatlaikė 1500 km. Svarbu apvyniot burbuline plėvele, užpildyt ertmes putomis ar senais marškiniais. Ne popieriniais rankšluosčiais, kurie suslampa. Ant dėžės rašyk "NEŠIOK ATSAARGIAI" – ne, tai nepadės, bet jei mato trapumą, deda viršun. Buvo, kad dėžė per gera, salone slydo ir sutraiškė kitą. Niekas ne apkaltino, bet jausmas nemalonus. Pakuotė – tavo atsakomybė.

Ar tikrai reikia rašyti ant dėžės su flomasteriu adresa, jei jau yra lipni etiketė?

Taip, flomasteris – tavo draudimas. Lipnios etiketės nuo šalčio, drėgmės ar vienatės salone atšoka. Buvo, kad etiketė nusitrynė ir dėžė atsidūrė Berlyne be ženklo. Savininkas neturėjo dublikato. Savaitė dingo. Jeigu ant popieriaus – net ir be etiketės žinom, kur dėt. Gerai įdėt vidų popierėlį su adresu. Skamba per daug? Gal. Bet kai matei, kaip technika nepasitiki savimi... geriau du kartus, nei nė karto. Ypač kai siunčiam ekspresiniu siuntiniu į Angliją per mažai laiko.

Ar galiu track'inti siuntinį realiu laiku, kaip kasdien pervežimuose dirbantis žmogus?

Realiu laiku – retai. Mūsų furgonai neturi sekimo kaip Uberis, kad matytum tašką slenkant. Gauni numerį, kuriuo matai: pakrauta, iškrauta, muitinė, pristatyta. Kas valandą atnaujinimų nebūna, nes vairuotojas vairuoja, o ne žaidžia su telefonu. Buvo klientas, skambino kas pusvalandį – "o kur dabar?" Na, kažkur tarp Koblenco ir Amsterdamo, aš ne paranormalas. Krovinių pervežimai nėra pavėžėjimo programėlė. Jei reikia dažno atnaujinimo – galima asmeninis vairuotojo kontaktas, bet kaina kitokia. Dauguma nurimsta turėdami numerį.

Koks dydžio siuntinys dar praleidžiamas kaip ekspresinis, o kada jau per didelis?

Standartinis ekspresas – iki 120 cm ilgio ir ~60 kg. Skaičiai sąlyginiai. Yra kompanijų, kurios imasi pusės tonos ir sako "siuntinys". Realiai, jei neįkelsi vienas į bagažinę – jau nebe siuntinys, o krovinys. Mes vežam virtuvines spinteles per naktį, bet tai ekspresinis krovinys, ne siuntinys. Siuntinys turi būt kilnojamas. Reikia paletės? Skambink ir nesitikėk, kad paims kaip DHL. Kaina tada kaip naujo telefono. Geriau atsargiai su svoriu, antraip teks laukt paprasto reiso ir supyks gavėjas.

Siunčiu pirmą kartą – gal gali pasakyti, kokių pervežimo įmonių geriau vengti?

Ai, šitas klausimas... Aš nenoriu pirštais badyt viešai (bet tarp mūsų – yra tokių, kurios renka krovinius žemom kaina, o paskiau juos laiko įkaitu). Jei radai skelbimą, kur viskas 30 eurų į Londoną – bėk. Jei nėra sutarties, sąskaitos, EORI – bėk greičiau. Buvo atvejis, kai žmogus atidavė tris dėžes kažkokiam "pagalbininkui" iš bendrijos. Dingo. Dėžės. Pinigai. Po trijų mėnesių susirado tik viena. Nenaudokit juodųjų pervežėjų, net jei kaina gražiai skamba. Tai ne ta sritis, kur verta taupyti.

Kai nutinka bėdos – kur kaltė?

Siuntinys stringa muitinėje – ar galiu pats nuvažiuoti ir atsiimti ten?

Techniškai taip, bet tik jei muitinė vietinė – Lietuvoj arba paskutiniame Europos taške. Jei stringa Doverio muitinėje – nepateksi, neatiduos be agento. Reikia muitinės tarpininko, kas kainuos. Kartais stringa nes pagauta kvapą – turi neleistinų daiktų. Kartais tiesiog eilė. Aš turėjau klientą, siuntė automobilio detales į Birmingemą. Muitinėj atidarė, sumaišė su ginklų dalimis, sulaikė parai. Galiausiai detalė tiko civilinei mašinai, bet savaitė dingo. Pats neatisiimsi, be tarpininko nieko nepadarysi greitai.

Kurjeris Anglijoje neatėjo, nors rašo, kad "bandė pristatyti" – ką daryti?

Klasika. Kartais jie bando, bet adresas netikslus. O kartais tiesiog nesivargina, nes per daug maršruto. Paskutinę mylią dažnai vykdo subrangovai, apie kuriuos mes nežinom. Aš skambinu ten tiesiai, nervinuosi, prašau grįžt antrą kartą. Kartais grįžta, kartais sako "rytoj". Jei esi gavėjas – skambink vietinei linijai skubiai, nerink manęs. Aš čia, o jis – ten. Dar vienas triukas: palik raktą kaimynui arba nurodyk saugų vietą. Nes jei butas penktam aukšte be lifto – nieko nuostabaus, kad kurjeris "bandė". Suprantu abu.

Mano draugas siuntė per neaiškią firmą ir siuntinys dingo. Kodėl taip dažnai nutinka?

Nes tarpinė grandis. Maža įmonėlė renka, parduoda didesnei, ta – dar didesnei, o galų gale kažkas palieka sandėlyje ar išvis dingsta. Kai nėra tiesioginės atsakomybės, siuntinys tampa nereikalingu akmeniu bature. Buvau liudininkas, kai vadybininkas pasiėmė avansus trims klientams, išnuomavo furgoną pirmam, o kitų siuntinius padėjo savo garaže. Policijoj nebuvau, bet epizodas žinomas. Pigios įmonės dažnai neturi parko ar vairuotojų, jie tik perpardavinėja. Kai stringa, nėra kam kaltinti. Rinkis tuos, kur turi savo mašinas arba ilgalaikius partnerius.

O jei mano siuntinys sugedo salone, nes muitininkai atidarė dėl patikros – kas atsakingas?

Muitinė atidaro, jei įtaria. Jei netvarkingai supakavai ir sugadino dėžę atidarydami – jie neatsako. Jei žalą padarė patikrinimo metu – skundų procedūros, kurios trunka mėnesius. Aš viską siūlau dėt į antistatinį voką. Buvo, kai meno kūrinį atidarė muitinėj, nežinojo, kad jis nestandartinės formos ir padarė įbrėžimą. Draudimas mokėjo, bet nervai... nebe tavo. Geriau siųsk su draudimu ir teisingu aprašymu – "trapi kasdienybės refleksija", sako menininkas. Muitininkai tada atsargiau.

Jeigu pavėlavau 10 minučių atiduoti siuntinį terminale – ar jau tikrai nepataisysiu į kitą dieną?

Dešimt minučių... Kai furgonas užrakintas ir variklis paleistas – nestos. Ne dėl blogo noro, o dėl kelto, o keltas nepaleidžia vėliavos. Būna, kad turim minutę kitą, bet kai pasakiau "iki aštuonių", o tu atvažiuoji 20:12 – jau kitas reisas rytoj vakare. Aš pats buvau tokioj situacijoj prieš ketverius metus, kai vanas su svarbiais dokumentais pavėlavau dėl užsilaikymo biure. Teko skambint klientui ir pasakyt, kad kitą dieną. Nepatogu, bet nutinka. Ne viskas sukasi pagal laikrodį. Svarbu nebandyt iš naujo to paties vakare.

Po beveik dviejų dešimtmečių šitam darbe galiu pasakyti – ekspresinis siuntinių atvežimas į Angliją jau kitą dieną teoriškai paprastas, bet praktiškai reikia planavimo. Ne kiekviena įmonė pasakys tiesą apie kainas, o muitinė visada turi teisę nustebinti. Rinkis vežėją, kuris moka pasakyti "nežinau, bet sužinosiu", o ne tą, kuris žada auksą iš dangaus. Tavo dėžė šiandien kabeja tarp muitinės ir magistralės. Pasirūpink, kad keliautų su šansa.