Ekspresinis pervežimas į Angliją – jūsų siunta rytoj

Kai žmonės skambina ir klausia apie ekspresinį pervežimą į Angliją, dažniausiai balsu jaučiu paniką. Kažkas pamiršo svarbius daiktus, kažkam užsidegė terminas, o kažkieno mama Londone laukia vaistų. Tada aš ir sakau – palaukit, „rytoj“ čia ne visada reiškia būtent rytojaus dieną, bet dažnai reiškia greičiausią įmanomą maršrutą be nereikalingų stotelių. Aš dirbu šitoje srityje jau dvidešimt ketverius metus ir matau, kaip skiriasi vienos dienos skubus turas ir tai, ką dalis firmų bando parduoti kaip stebuklą. Čia surašiau viską, ką turėtumėte žinoti prieš paskambinę dėl ekspresinio pervežimo, kad vėliau nereikėtų kandžiotis nagų ir galvoti, kad buvote apgauti.

Pirmiausia – kas tai per žvėris?

Kas iš tiesų yra ekspresinis pervežimas į Angliją? Ar tai reiškia, kad siunta bus rytoj?

Atsakymas: štai čia ir yra tas kabliukas, kurį daug kas praleidžia. Kai komunikuojame ekspresinis pervežimas į Angliją, realiai dažniausiai turime omeny dviejų–keturių dienų maršrutą, o ne stebuklingą teleportaciją. Kartais, jei siunta išsiunčiama anksti ryte iš Vilniaus ir važiuoja tiesioginis furgonas, ji gali atsidurti Londone kitą popietę. Bet tai nėra taisyklė. Būna, kad vairuotojas jau pakeliui, o tu nori įkraut į tą patį automobilį – tada taip, rytoj realus. O jei reikia specialiai siųsti furgoną, minimum dvejos paros. (Tikrai dvejos, ne viena para, atsiprašau, skubėdamas painioju skaičius). Aš stengiuosi niekada nepasakyti „rytoj“, kol nepamatau maršruto lakšto savo akimis.

Kiek laiko realiai trunka ekspresinis siuntimas iš Lietuvos į Londoną, jei aš labai skubu?

Atsakymas: Iš Lietuvos centro, tarkim Kauno, iki Londono – maždaug du tūkstančiai kilometrų. Vairuotojas, jei važiuoja be keitimo, privalo daryti poilsį kas keturias valandas pagal tachografą. Realiai tai yra maždaug trisdešimt–trisdešimt keturios valandos vairuotojo sėdėjimo prie vairo. Tai reiškia, kad jei išvažiuota antradienio vakarą, Londone daiktus gali iškrauti trečiadienio pavakare. Bet reikia pridėti laiką pakrovimui, muitinėms, kuro pylimui. Niekas neskraido lėktuvu čia, tai „kitą dieną“ galioja tik tada, jei laikas ir geografija susidėlioja. Aš pats klientams sakau – reikia dviejų dienų, bet jei pasiseks, bus greičiau. Toks realus scenarijus.

Ar ekspresinis pervežimas įmanomas tik į Londoną, ar ir į Škotiją, Velsą, į tolimus kampus?

Atsakymas: Aišku, kad įmanoma. Tik reikia suprasti, kad Anglija – ne tik Londonas. Jei reikia į Edinburgą ar Glazgą, nuo Londono dar reikės paros. Kartais klientai skambina ir galvoja, kad Anglija – tai ta maža šalis prie Temzės. Škotija, Velsas, Šiaurės Airija – ten laikas visai kitas. Vairuotojas juk nemiega mašinoje, nors kartais atrodo, kad galėtų. Furgonas dažnai važiuoja iki Londono, o tada, jei labai reikia, ieškoma vietinio perėmėjo. Bet kaina tada šokteli ženkliai. Pas mane buvo toks atvejis – baldai ėjo į Aberdyną. Užtruko tris paras vietoj dviejų. Klientas suprato, bet nervinosi tai šiek tiek.

Ar galiu siųsti stambų baldą ekspresu, ar tai tik mažiems lagaminams ir dėžutėms?

Atsakymas: Gali siųsti ir baldą, ir beveik visą butą, jei reikia. Ekspresinis nereiškia, kad tai tik laiškas arba dvi dėžutės. Furgonai būna nuo trijų kubinių metrų iki dvidešimties. Svarbu, kad daiktas tilptų. Kartais žmonės nufotografuoja sofą iš tolimo kampo ir sako – maža, maža. Atvažiuojam, o ten kampinis stiklinis baldas, kurį reikia pririšti keturiom vietom. Tada bėda. Atsakingos firmos matuoja arba klausia tikslaus svorio. Tos, kurios siūlo pigiausią kainą per tris sekundes, dažnai tada balandžio pirmajame žarsto rankomis. Jei baldas nepatogus, ekspresinis kaina bus didesnė, nes užimamas visas turas. Čia toks gyvas pavyzdys, kaip skubant šnekant liežuvis nepajėgia.

Ar galima vežti gyvūną ekspresu? Turiu šuniuką, kuris net tilptų į mašiną.

Atsakymas: Šuniuko – taip, galima. Bet ne bet kaip. Reikia veterinarinio paso, skiepų įrašų, mikroschemos. Ir ne į kiekvieną furgoną galima įsodinti keturkojį. Mes dirbame su gyvūnais retai, nes tam reikia specialaus leidimo ir sąlygų. Buvo atvejis, kai klientė norėjo skubiai nugabenti katę į Birmingemą. Radome partnerį, turintį patvirtintą gyvūno pervežimo įrangą. Kaina – kaip dar vieno žmogaus bilietas lėktuvu, rimtai. Ir jei vairuotojas alergiškas – jums pasakysiu atvirai, tada ne. Negalima tiesiog minti gyvūną į bagažinę tarp dėžių. Tai nehumaniška ir nelegalu. Bet įmanoma, jei viskas sutvarkyta ir nėra slaptų niuansų.

Kainos, miestai ir kiek trunka

Kiek maždaug kainuoja tokia paslauga? Bandau planuotis biudžetą, bet niekur nerašo kainos.

Atsakymas: Kaina – kaip sovietmečiu pienas – vis kinta ir niekas nesugeba numatyti iki cento. Jei turite penkias standartines dėžes iki dvidešimt kilogramų, fiksuotas furgonas į Londoną gali kainuoti nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų. Stambūs kroviniai – nuo aštuonių šimtų iki tūkstančio penkių šimtų ir daugiau. Žiūrime, ar reikia tik vienos krypties, ar parsivežti ką nors atgal. Pigiausi pasiūlymai internete kartais slepia papildomus mokesčius už degalus ar kelių rinkliavas. Aš asmeniškai renkuosi sakyti kainą tik po to, kai žinau, ką vešim. Man nepatinka, kai paskambinęs žmogus girdi vieną sumą, o vėliau susimoka penkiasdešimt procentų daugiau. Tai yra tiesiog nemoralu.

Ar kaina skiriasi, jei siunčiu iš Vilniaus, o ne iš Panevėžio ar kito mažesnio miesto?

Atsakymas: Vilnius patogus, nes iš ten startuoja dauguma furgonų. Bet jei esate iš Utenos ar Rokiškio, niekas jūsų nebaudžia. Tiesiog furgonui reikės nuvažiuoti iki jūsų, o tai kainuoja laiko ir kuro. Kartais mes deriname – klientas pats nuveža daiktus iki artimiausio didmiesčio. Tada sutaupo šimtą kitą eurų. Jei skubus ekspresinis pervežimas, tai atstumas nuo arterinio kelio labai svarbus. Kartais laukiat keturias valandas, o vairuotojas yra už mylios, bet spūstyse. Kainos skirtumas dažniausiai simbolinis, bet už tą patogumą – sumokėsite. Asmeniškai patariu: jei gyvenate atokiau, planuokitės bent diena į priekį. Ypač žiemą, nes keliai ne juokas.

Ar ekspresinis pervežimas įmanomas savaitgalį, ar kai kas nors užsispyrusiai reikia išvykti šeštadienį?

Atsakymas: Savaitgaliai – bėda. Ypač sekmadieniai. Furgonai važiuoja, bet muitinės darbo laikas gali kirstis su jūsų planais. Šeštadienį dar kažkiek galima, ypač jei krovinys tvarkingai deklaruotas iš anksto. O štai sekmadienis... Aš turėjau situaciją prieš trejus metus – klientui reikėjo pirmadienio rytą Londone, bet muitinė tam tikrame punkte sekmadienį nedirbo elektroniniu režimu. Teko laukti pirmadienio ryto. Siunta vėlavo, nors važiavo ekspresu. Taip kad – savaitgalis įmanomas, bet brangiau ir rizikingiau. Jei galite išvengti šeštadienio-išvakarėse siuntimo, venkite. Aš rimtai. Ne kartą esu matęs, kaip žmonės susikrato sau problemų dėl savaitgalio skubos.

Ar galiu mokėti grynais, kai vairuotojas atvažiuoja, ar viskas tik pavedimu per banką?

Atsakymas: Grynaisiais – taip, galima, bet aš pats to nerekomenduoju. Ne todėl, kad negalėčiau parašyti kvito, o todėl, kad jei furgonas jau išvažinėjęs ir vairuotojui kažkas nutinka – pinigai gali dingti arba būti sugadinti. Bankinis pavedimas palieką pėdsaką. Mes dažniausiai imame avansą pavedimu, o likutį – prieš pristatymą arba jau Anglijoje. Kai kurie klientai labai prašo atsiskaityti grynais, nes jų įmonė taip daro. Suprantu. Bet tada pasirašomas popierius ranka. Nėra blogai, tiesiog daugiau rizikos. Atsiminkit: jei kas nors nenori mokėti nei grynais, nei pavedimu, o tik žada perlėt – bėkite nuo tokio brokerio. Rimtai, bėkite.

Kodėl vienos kompanijos žada pervežimą per 24 valandas, o kitos sako, kad per dvi dienas? Kuo skiriasi?

Atsakymas: Šitas dalykas niekada negali būti toks tiesus, kaip aš norėčiau. Vieni rašo „per 24 valandas“, kiti – „iki 48 valandų“. Realiai skirtumas toks: 24h fiksas reiškia, kad furgonas jau tam skirtas ir važiuoja be papildomų sustojimų. 48h dažnai reiškia, kad jie pirmiau surinks dar tris klientus pakeliui. Aš mačiau atvejų, kai brangiausias „express“ buvo tiesiog tapatus grupiniam pervežimui, tik su gražiu logotipu. Tai apgaulė. Jei jums tikrai reikia skubiai, klauskite: ar tai tiesioginis furgonas? Ar bus paėmimai pakeliui? Kito kelio nėra. Geriau permokėti ir žinoti, kad važiuoji vienas, nei taupyti ir kaupti stresą.

Popieriai, muitinė ir draudimai

Ar muitiniai rinkliava dar egzistuoja po Brexit? Reikia mokėti kažkokį extra?

Atsakymas: Po Brexit viskas pasikeitė, bet ne taip jau ir šiurpu. Jei siunčiate asmeninius daiktus, deklaruojame CN22 arba CMR su aprašymu. Jei vertė didesnė nei tam tikra riba, reikia sumokėti importo PVMą ir muito rinkliavas. Yra išimtis – judėjimo turtas. Bet jeigu pakuotėje – nauji batai su etiketėmis, muitininkas gali pasakyti, kad tai prekyba. Buvo atvejis, kai klientas siuntė „asmeninius daiktus“, o viduje – dvidešimt vienodų telefonų dėklų. Muitinė praleido per pusę paros. Papildomos išlaidos – jūsų sąskaita. Tai jei nežinote, ką galima – paklauskite prieš, o ne po to, kai siunta jau stovi pasienyje.

Kokie dokumentai reikalingi, jei siunčiu asmeninius daiktus, o ne parduodamą prekę?

Atsakymas: Asmeniniams daiktams reikia sąrašo – kokio turinio, kokia vertė, kam skirta. Jei siunčiate baldus ar techniką, vertė turi atitikti realybę. Nemeluokite, kad sofos vertė – dešimt eurų. Muitininkai nėra kvaili. Reikia paso kopijos, kartais nuomos sutarties, jei daiktai keliauja paskui jus. Aš paprastai siunčiu klientui paruoštą šabloną, nes žmonės painioja CMR su proforma sąskaita. Ne visiems reikia EORI numerio, bet jei siunčiate jau kaip įmonė – be jo niekur. Ir pamirškite tuos filmus, kur muitinėje viskas sprendžiama dešimčia dolerių. Čia Europos Sąjungos išorės siena, ne devintas dešimtmetis.

Ar verta drausti siuntą? Ar tai ne tiesiog būdas iš manęs išpešti papildomų eurų?

Atsakymas: Drausti verta, ypač jei vežate techniką arba baldus su stiklais. Bet skaitykite smulkųjį šriftą. Standartinis CMR draudimas dengia tik tam tikrą sumą pagal svorį, o ne pagal realią vertę. Kartais klientas išvargina mane: „o kam čia draustis, jūs gi profesionalai“. Taip, esu profesionalas, bet aš nemoku pakelti apgadinto stiklinio vitražo iš savo kišenės. Buvo situacija: furgonas stabdė staigiai, dėžė nuslydo, monitorius įskilo. Draudimas sumokėjo. Be draudimo – būtų buvęs karas. Tad ne dėl to, kad mes norim uždirbti ant draudimo, o kad nenorim, jog jūs liktumėte ant ledo. Tai skiriasi kaip diena ir naktis.

Ar galiu gabenti maisto produktus, pavyzdžiui, šaldytą ruginę duoną mamytei ar sūrį broliui?

Atsakymas: Rimtai – duona ir sūris? Mama Londone tikrai nenusipirks lietuviškos duonos? Na, jausmas – suprantamas. Bet muitinės taisyklės griežtos. Šaldyti maisto produktai, pieno produktai, mėsa – draudžiami importuoti be leidimo. Maža siuntelė su šaukšteliu medaus arba trys paplotėliai – dar praslys. Bet šaldytuvas su kugeliu? Ne. Kartą vežėme vokišku reisu specką, bet ten buvo oficialus eksportas su veterinariniu. Asmeniniam ekspresui – rizika didžiulė. Aš paprastai atkalbu, nors pinigai man į kišenę. Juk negražu pasiimti užmokestį už daiktus, kuriuos muitinė iškart supuls į konteinerį. Tai kaip vilioti žmogų į spąstus.

Ar galima vežti pavojingas medžiagas, tipo dažus ar dujų balioną griliui?

Atsakymas: Dažai, skiedikliai, dujų balionai – ADR kroviniai. Jei tai nepranešta, o vairuotojas patikrinus – baudos, atsakomybė, kartais konfiskavimas. Mes galime vežti, bet turi būti ADR sertifikuotas vairuotojas, specialios dėžės, ženklinimas. Jei jūsų grilio balionas tuščias ir atidarytas – dar galima derėtis. Bet pilnas propano balionas furgone tarp sofos – absoliuti nelaimė. Prieš trejetą metų girdėjau, kad kažkuri kompanija vežė netvarkingai supakuotus dažus. Sustabdė Vokietijoje. Krovinys areštuotas savaitęi. Klientas prarado ne tik pinigus, bet ir nervus. Tai jei nežinote – klauskite, nedėkite į dėžę tylomis ir nepakuokite po drabužiais.

Pakavimas ir pristatymo smulkmenos

Kaip reikia pakuoti daiktus ekspresiniam pervežimui? Ar pakanka kartoninės dėžės?

Atsakymas: Kartoninė dėžė – gerai, bet ne bet kokia. Jei ten stiklas, reikia burbulinės plėvelės, kuri sulaiko smūgius. Furgonai važiuoja greitai, stabdo staigiai, daro posūkius. Jūsų dėžė nuo pieno šaldytuvo nepakentins viso to reiso. Aš matau, kaip žmonės pakuoja į maišelius iš parduotuvių. Rimtai? Ekspresinis pervežimas dar nereiškia, kad kažkas rankose nešios kaip kūdikį. Reikia dvigubos dėžės, kamščio, lipnios juostos be skylių. Vieną kartą vežėme veidrodį, klientas pasakė – „jis aptemptas antklode“. Na, antklodė neišgelbėjo, nes antklodė nėra pakavimo medžiaga. Veidrodis atvažiavo į skilimus. Labai gaila.

Ar vežėjas padės manesnešti daiktus iš buto, jei aš vienas gyvenu penktame aukšte be lifto?

Atsakymas: Tai priklauso nuo sutarties. Standartiškai – krovėjai nėra įskaičiuoti, arba įskaičiuoti tik iki pirmo aukšto. Penktas aukštas be lifto – tai jau fiziškai sunkus darbas. Jei furgone dar vienas krovinys, vairuotojas negali rizikuoti nugaros traumomis. Mes galime pasiųsti du žmones, bet tai brangiau. Kartais aš pasiūlau: jei yra draugų, padėkit nunešti iki apačios, sutaupysit. Buvo atvejis, kai klientas gyveno pastate, kur laiptai šie tiek... kaip pasakyti... sugriuvę? Lūžę. Vaikščiojimas pavojingas. Vairuotojas atsisakė nešti. Transportavom tik iš laukų durų. Nesaugios sąlygos – mūsų vaikinai nėra rizikos grupės dalis. Taip kad apie tai pasikalbėkit iš anksto. Nepatikėsi, kiek bėdų kilo dėl to.

Ar galiu sekti savo siuntą realiu laiku, kaip per DHL, ar tiesiog turiu tikėti, kad jie važiuoja?

Atsakymas: Sekimas... na, dalis mūsų furgonų turi GPS, bet aš nesižadu, kad matysite kaip per Uberį. Kartais signalas prapuola Lenkijoje, kartais vairuotojas pamiršta įjungti įrenginį po pertraukos. Bet aš asmeniškai skambinu klientui kai krovinys perduotas, kai kerta sieną, kai artėja prie pristatymo. Tai veikia kaip senamadiškas, bet žmogiškas sekimas. Yra kompanijų, kurios suteikia nuorodą į platformą, bet ten rodo, kad mašina stovi Frankfurte, nors ji jau Kirchhainde. Technika klyssta. Aš renkuosi tiesiog pasakyti – skambinsiu. Ir skambinu. Nepatogu? Gal. Bet tiksliau nei programėlė kartais, kai svarbiausia – nuraminti žmogų.

Ar vairuotojai ima arbatpinigių? Nežinau, ar duoti eurų, ar svarų sterlingų.

Atsakymas: Arbatpinigiai... na, nebūtini. Bet jei duosite – vairuotojas tikrai nepasipiktins. Svarbu, kad tai būtų simbolinis dėkingumas, o ne pareiga. Kalbant apie valiutą – Anglijoje svarai sterlingai, bet vairuotojas iš Lietuvos ir eurai sueis. Buvęs atvejis: klientas atidavė dešimt svarų ir butelį „Coca-Colos“. Vairuotojas grįžo pas mus laimingas. Bet jei negalite – nieko tokio. Blogiau, kai žmonės elgiasi įžūliai, tarsi vairuotojas jiems ką nors skolingas. Tada nėra jokių arbatpinigių, net šypsenos. Iš tiesų, svarbiausia – pagarba, o ne eurai ar svarai ant delno. Vairuotojas atsimena klientą, ne monetas.

Ar galiu vežti motociklą ekspresu? Turiu seną Minską ir noriu nusivežti į Angliją.

Atsakymas: Senas Minskas į Angliją? Na, jei užsiveda ir telpa, tai kodėl ne. Techniką vežame ant platformos arba specialiosiose priekabose. Bet čia jau nebe furgono vidus. Ekspresinis pervežimas motociklui reiškia, kad skirsime atskirą transportą arba priekabą. Kaina – pagal matmenis ir svorį. Būna, kad žmonės galvoja – numesim į kampą tarp sofos ir šaldytuvo. Ne, nenumesim. Motociklas turi būti sutvirtintas, išgarintos kuro dujos (o, atleiskite, turiu omenyje, kad bakas turi būti beveik tuščias ir dujos išvarytos) ir paruoštas. Buvo toks atvejis – Minskas bėgo tepalą per visą kelią. Teko valyti. Valstybiniai numeriai turi būti nuimti arba deklaruoti. Smulkmenos.

Kai viskas nepaeina pagal planą

Kas bus, jei vairuotojas sustoja pasienyje ir muitininkai nusprendžia viską tikrinti?

Atsakymas: Muitinė pasienyje – dalis žaidimo. Jei dokumentai tvarkingi, tikrinimas trunka keliolika minučių. Bet jei signalizuoja atsitiktinė kontrolė arba kažkas įtartino, furgonas atidaromas. Tada laukiame.