Ekspres transportavimas į Angliją – skubiems užsakymams

Žinai, būna tokių situacijų, kai žmogus paskambina penktadienį, pažiūriu į laikrodį – 17:42, – ir sako: reikia rytoj Londone. Tuomet aš giliai įkvepiu, nes ekspres transportavimas į Angliją – tai ne magija, nors kartais klientai galvoja, kad mes turime teleportą. Dirbu šitame reikale jau dvidešimt... na, gerai, dvidešimt keturi metai (taip, pradėjau labai jaunas, nereikia varinėtis). Skubių užsakymų vežimas į Londoną, Birmingemą ar Mančesterį vyksta nuolat, bet yra dalykų, kuriuos privalai žinoti, kad tavo daiktai nenuklystų ten, kur nereikia. Papasakosiu, kas, kaip ir kodėl – tiesiog kaip pas bičiulį ant sofos.

Kai skambutis ateina penktadienį vakarą – ir panika

Ar bent įmanoma daiktus pervežti į Londoną per vieną dieną?

Techniškai – taip. Realistiškai – brangu. Turime mašiną su dviem vairuotojais, kurie keičiasi kas keturias valandas, važiuoja be sustojimo iki Doverio arba Eurotunelio. Bet tai nėra stebuklas: jei skambini vidurdienį trečiadienį, kitą dieną ryte Londone įmanoma. Jei skambini penktadienį aštuntą vakarą, o reikia šeštadienį – nebent turėtum skraidantį kilimą. Atstumas – apie septyniolika šimtų kilometrų. Skubus pervežimas vykdomas vilkiku, o ne bolidu. Kaina atitinkamai – dviguba, nes mašina dirba tik tau.

Kiek laiko prieš tai reikia susisiekti, jei reikia ekspres pervežimo į Angliją?

Idealu – dvi dienos. Realybė – kartais man paskambina penktadienį 17:30, kai aš jau mintyse geriu alų, o klientas nori, kad pirmadienį 8:00 viskas stovėtų Londone. Tokie dalykai įmanomi, bet tada kainyna šoka kaip dujų kainos žiemą. Minimumas – dvidešimt keturios valandos, kad spėtume sutvarkyti popierius, rasti vairuotoją, kuris nebūtų pavargęs kaip šuo, ir sudėlioti maršrutą. Jei neturi nė pusės paros, geriau skambink kitam, nors aš visada pasistengsiu, nes kvailai nepasiduodu.

Ar sekmadienį vairuotojai dirba ir pristatinėja?

Dirba. Nenoriai, bet dirba. Ir tu moki papildomai, aišku. Vieni vairuotojai turi šeimas, kiti nori pažiūrėti futbolą – aš juos suprantu. Sekmadienį veža brangiau, nes tai poilsio diena ir mūsų kaštai auga kaip riestainiai karštoje orkaitėje. Buvo atvejis – pristatymas sekmadienį popiet Chelsea rajone. Doverio eilė truko keturias valandas. Klientas pyko ant mūsų, nors aš jam sakiau – čia ne aš valdau sieną. Tobulų dalykų nebūna, ypač kai sienos darbuotojai spaudžia mygtukus savu ritmu.

Kainos – tema, apie kurią šnekame tik atsargiai

Kiek realiai kainuoja skubus baldų pervežimas į Angliją ekspresu?

Du kambariai, sofa, stalas, lovų rėmai – jei furgonas skirtas tik tau, tai nuo tūkstančio penkių šimtų eurų. Gali šauti iki dviejų su puse tūkstančio, jei tenka važiuoti į Skotiją arba jei daiktų daugiau nei man sakei. Prisimenu – vežiau klientui, kuris paminėjo „trys Kallax lentynos“, o kai atvažiavom, jų buvo šešios. Furgono durelės vos užsidarė. Kuras, keltas arba tunelis, du vairuotojai, muitinės brokeris – tai nėra pigus derinys. Skubių krovinių gabenimas visada kainuoja brangiau, nes laikas yra pinigai, ir tai jus turi tenkinti.

Kodėl man kainuoja 2000, o kaimynui, rodos, tas pats pervežimas – 1200?

Greičiausiai jis užsisakė dalinį krovinį, o tu – visą furgoną. Ekspres transportavimas į Angliją dažnai reiškia dedicuotą transportą, o tai reiškia, kad vairuotojas važiuoja tik pas tave. Jei mes jau turime pilną mašiną grįžtančią iš Londono tuščia, tai taip, galima prigriebti tavo daiktus už pusę kainos. Bet tokia laimė – kaip loterijos laimikis. Negali skambinti antradienį ir tikėtis, kad tuščias furgonas bus prie tavo durų trečiadienį ryto. Kaimynas planavo iš anksto, tu nesiplanuojai – rezultatas akivaizdus ir sąskaita tiesiogiai proporcinga skubumui.

Ar yra koks nors minimalus mokėjimas už ekspresinį tarptautinį reisą?

Taip, paslauga yra brangesnis nei ekonominis variantas, net jei veši vieną krėslą. Minimali suma paprastai sukasi apie 800–900 eurų. Kodėl? Nes mūsų sąnaudos nesiskiria, ar vešim tuščią dėžę, ar pilną furgoną. Būna žmonių, kurie stebisi, kodėl viena dežė negali važiuoti už šimtą eurų. Gali – paštu. Bet jei reikia, kad paimtų rytoj ir nuvežtų per trisdešimt šešias valandas, reikia samdyti mašiną su žmogumi. Šitie dalykai fiksuoti. Kartais verčiau nuskristi pats su lagaminu, nei vežti ekspresiškai vieną dėžę. Aš sakau kaip yra.

Ko galima vežti – ir ko geriau neliesti pirštu

Ar galiu siųsti maisto produktų ekspresu į Angliją po Brexit?

Na, čia aš jau nežinau visko šimtu procentų, taip atvirai ir pasakysiu. Asmeniniam naudojimui įsimesti ką nors galima, bet jei dešimt kilogramų sūrio pardavimui – raudona vėliava. Po Brexit maisto produktai stringa, reikia veterinarijos patikrinimų. Kartą klientas norėjo vežti midijų paštetą tetai į Leeds – muitinė atidarė, pakraipė galvas. Neuždraudė, bet perspėjo. Aš neatiminėsiu atsakomybės – geriau nepiktnaudžiauk ir maisto nepridėk prie skubių siuntų. Rizika per didelė, o laikas brangus, kad leistumėmės žaisti su pasieniečiais.

Kambarys gėlių – ar vežiame augalus į Angliją skubos tvarka?

Galima, bet neapsimoka. Augalams reikia fitosanitarinio sertifikato. Net ekspresas nepadės, jei dokumento nėra – bus sulaikyti Dovery kaip nelegalūs keleiviai, tik su lapais. Buvo situacija – orchidėja. Graži, brangi. Klientė verksnijo telefonu, kad skubiai reikia, bet popierių – nulis. Teko palikti pas draugę Vilniuje. Skirtumas toks: ekspresas pagreitina transportavimą, bet nepašalina biurokratijos. Augalai – vienas iš tų dalykų, kuriuos verčiau palikti, atiduoti kaimynei arba paversti kompostu. Žiauru, tiesa, bet biurokratija žiauresnė.

Dviratis, sofa, šaldytuvas – ar telpa į vieną ekspresinį reisą?

Telpa, jei furgonas didelis – Luton tipo arba septynių su puse tonos galiūnas. Tik šaldytuvą turėsi atitirpdyti, išleisti vandenį, užtvirtinti dureles lipnia juosta. Ai, beje, prisiminiau – kartą klientas paliko šaldytuve užšaldytą viščiuką. Po trijų dienų kelyje smelis buvo toks, kad vairuotojas atidarė ir pabėgo. Taigi tuštink viską. Dviratį nuimk ratus, sofa – išardyk, jei eina. Laiko turime mažai, todėl daiktai turi būti paruošti. Furgone vietos neužteks, jei atvažiuosi su nepaklusnia technika ir sofą laisvai vežios.

Ar galima vežti benzinį trimerį ar kitokią techniką su degiais skysčiais?

Griežtai – ne, jei neištuštintas bakas. Benzininiai įrankiai priskiriami pavojingoms prekėms. Važiuojant Eurotuneliu ar keltu privalo būti visiškai sausas bakas, užsukti ventiliai, supakuota į specialų konteinerį. Kartais kažkokie vanagai tiesiog meta į furgoną ir tikiuosi, kad praeis. Praeina ne visada, baudos – nuo kelių tūkstančių eurų. Mūsų vairuotojai tikrina, bet klientai kartais nutyli. Jei reikia ir skubu – išvakyk, nuplauk, supakuok su raudona etikete. Kitaip – tunelis nepraleis, o Anglija liks svajonė už vartų.

Dokumentai, muitai ir Brexit suknistas palikimas

Brexit – ar dabar viskas žymiai sudėtingiau dėl skubių krovinių?

Taip, ir nežinia, ar kada nors bus lengviau. Reikia eksporto deklaracijos iš Lietuvos, importo dokumentų Anglijoje. Net jei veši šeimos daiktus, turi būti inventorius, vertė, paskirtis. Būna, kad dokumentai tvarkomi per dvi valandas, būna – muitininkas užsispiria ir stringi keturias. Skubus tarptautinis perkraustymas dabar visada įskaito brokerio darbą. Anksčiau, prieš Brexit, užtekdavo CMR ir sąrašo ant popieriaus lapo. Dabar – elektroniniai portalai, kodai, deklaracijos. Ilgiau, brangiau, bet tai realybė, su kuria tenka gyventi ir dirbti kasdien, jei nori parduoti šitą paslaugą.

CMR – kas per velnias ir ar būtina net skubiam pervežimui?

Būtina. Tai kaip čekis parduotuvėj – be jo neįrodysi, kad daiktai buvo įkrauti. CMR važtaraštis fiksuoja, ką paėmėm, kokia būklė, kur vežam. Jei dingo daiktas ar sudaužytas, be CMR draudimas numoja į tave ranka. Net jei skubu kaip velnias, aš 10 minučių skiriu popieriams. Kartą metėm greitai, blogai užpildėme, ir klientas neteko kompensacijos dėl įbrėžto televizoriaus. Pamokos kaina – dvi valandos mano gyvenimo ir jo pinigai. Neverta. Popierius svarbiau už greitį, nes be jo tarp valstybių esi niekas, tiesiog niekas.

Ar muitininkai tikrina daiktus dažnai, kai vežame ekspresu?

Dažniau, nei norėtųsi. Ypač jei veža nepatikima įmonė, kuri anksčiau jau bandė pravežti nelegalių dalykų – tada visi eilėje kenčia. Mūsų atveju tikrinimas – gal kas penktą ar septintą kartą. Tačiau jei papuoli, pridėk dvi–keturias valandas. Atidarė furgoną, patikrino sofą, pažiūrėjo, ar nėra po jos paslėptų cigarečių. Nesiunta, bet ir nepučia į delną. Skubiems kroviniams tai skausmas, nes laiko ir taig mažai. Pasirink tvarkingą vežėją – tada tikimybė mažesnė, nors ne nulinė. Blogi žaidėjai gadina reputaciją visiems.

Ar reikia kokių nors eksporto deklaracijų iš Lietuvos?

Reikia. Bet čia ne tavo galvos skausmas, jei samdai mus. Brokeris tvarko. Kainavo anksčiau apie 30 eurų, bet pataisau – dabar nuo 45 eurų, mat kainos pašoko pernai, kai visi staiga pradėjo vežti atgal po pandemijos. Reikia sąrašo daiktų, preliminarios vertės. Jei daiktai seni, naudoti, muito nėra, bet deklaruoti privaloma. Aš pats nepildau – perduodu Tomui, kuris sėdi kabinete Kaune ir spaudo mygtukus. Tavo darbas – laiku atsiųsti sąrašą. Kuo anksčiau, tuo greičiau mašina išvažiuoja ir tuo ramiau miega visi.

Kas realiai vyksta kelyje ir kodėl kartais vėluojame

Ar vairuotojas padės nešti daiktus į trečią aukštą be lifto?

Pasistengs, bet nesi Halkas. Jei sofa sveria aštuoniasdešimt kilogramų, reikia dviejų vyrų. Mes paprastai siunčiame du, bet jei skubus užsakymas ir vairuotojas vienas – didelė problema. Dėl draudimo negaliu leisti, kad žmogus susilaužytų nugarą dėl tavo garderobinės. Buvo atvejis – kažkokia firma pažadėjo „pilnas paslaugas“, atsiuntė vieną vaikiną, o spinta ant laiptų užstrigo kaip katinas vamzdyje. Mes tokių nesąmonių nepraktikuojam. Pasakyk iš anksto, ką kelsime, jei nenori pirkinių palikti laiptų aikštelėj kaip šiukšlių maišų.

Kas jei furgonas sugenda kelyje į Londoną?

Tikimybė nedidelė, bet nenulinė. Pernai vasarą transmisija pasidarė gerkion prie Lilles – tris valandas stovėjom, kol atvažiavo pagalba, po to dar trys – kol gavom pakaitinį furgoną. Klientas niršo, nors aš kelių netaisau. Skubiam pervežimui į Angliją turime devyniasdešimt procentų patikimumą, tačiau mechanika – kaip ruletė. Kai kuriose įmonėse gebimo scenarijus išvis neatranda vietos, bet aš tau sakau – furgonai važinėja, o važinėdami dyla. Geriausia, ką galime – realiu laiku stebėti mašinas ir turėti rezervą. Planas B visada turi gyvuoti galvoje, jei reikia operatyvumo.

Ar tikrai pristatysiu tiksliai tokiu laiku, kokiu pasakysite?

Pažadėsiu langą, bet ne minutes. Jei narpliočiau lygiai 14:35, tai būtų melas, ir tu tai žinai. Nors... pataisau. Sakykim – keturių aštuonių valandų langas yra realistinis. O tikslus laikas priklauso nuo Doverio eilių, oro sąlygų, vairuotojo poilsio. Kartą turėjo būti 10:00, o buvo 13:40, nes prie M20 avarija ir kelias stovėjo kaip paveikslas dulkėse. Vairuotojai skambina, perspėja, bet absoliutus tikslumas eksprese neegzistuoja. Yra tik pusiau tikslumas, sąžinė ir viltis, kad kelyje nenutiks nieko, ko negali kontroliuoti nei tu, nei aš, nei pats karalius.

Ar skiriasi kaina, jei vežame ne į Londoną, o į Birmingemą ar Mančesterį?

Skaičiuoji kilometrus nuo Doverio ar Folkestone. Londonas – pirmas taškas. Birmingemas dar porą valandų, Mančesteris trys–keturios. Jei furgonas skirtas tik tau, kaina kyla proporcingai, nes degalai, amortizacija, vairuotojo laikas kainuoja. Bet jei turiu konsoliduotą krovinį, kuris važiuoja toje pačioje kryptimi, gali net nesijausti skirtumo. Ekspres pervežimas į Anglijos šiaurę vyksta rečiau nei į Londoną, todėl atgalinis tuščias važiavimas gali būti brangesnis. Aš visada patariu – jei gali rinktis tarp Mančesterio ir Londono sandėlio, rinkis Londoną. Paprasčiau, pigiau ir logistiškai sveikiau.

Kaip elgtis, jei pats negaliu būti pristatymo metu Anglijoje?

Duok įgaliojimą draugui, kaimynui arba nuomininkui. Be to, mes galime pristatyti, o jei nieko nėra – palikti saugykloje. Bet tada jau nebeexpress, o saugykla, o už ją mokama kas savaitę. Būna, kad žmonės perka būstą Londone, dar patys Vilniuje, o furgonas laukia. Suprantama, bet turi turėti žmogų su raktu. Aš patariu: jei skubus tarptautinis perkraustymas vyksta dabar, palik raktus bičiuliui. Kitaip stebėsies, kaip tavo sofa važinėja pirmyn atgal tarp sandėlių. Juokinga, bet tavo sąskaitai nebus juokinga, kai pradės kauptis mokestis už stovėjimą.

Ar galima vežti ekspresu, jei daiktai dar ne supakuoti?

Galima, bet neprotinga. Skubumas nereiškia, kad daiktai kraunami į furgoną kaip į maišą. Kartą klientė atidarė duris – drabužiai plastikiniuose maišuose, indai tiesiog stalčiuose. Stovėjom dvi valandas, kol vyniojom į gofruotą kartoną, nes kitaip draudimas negalioja. Jei nori ekspresu – paruošk iš vakaro. Arba mokėk už pakavimą atskirai. Mūsų vairuotojai turi kai ką įrankių, bet jie ne fėjos. Supakuok taip, lyg daiktus mestų žemyn nuo laiptų, nes kelias į Angliją tikrai duos progą patikrinti, ar pakavimas buvo rimtas.

Dalykai, kuriuos sužinai tik po dvidešimt metų versle

Koks blogiausias scenarijus, kuris gali nutikti skubiam kroviniui?

Prarandami dokumentai, viskas stringa muitinėje, arba furgonas tampa nebeveržiamas. Realiai – niekas nesugriūva, bet terminas pražūna. Turėjome atvejį, kai CMR įkrito už sėdynės, muitininkas atsisakė priimti kitą kopiją. Furgonas stovėjo aštuonias valandas. Klientas prarado parodą Londone. Draudimas padengė žalą, bet garbės neatgausi. Tai jei klausia, kas gali nutikti – taip nutinka. Bet tikriausiai neatsitiks, jei komanda tvarkinga ir terminas ne absurdas. Gyvenimas per trumpas viskam bijoti, bet pasiruošti veltui niekada nebūna. Atsargumas nekenkia.

Kaip atskirti, ar pervežėjas tikrai gabena ekspresu, o ne tik žada?

Klausk GPS sekimo, tiesioginio vairuotojo numerio, furgono nuotraukos. Tikras ekspresas – tai dedicuotas furgonas, o ne gražus antraštė svetainėj. Yra tokių žaidėjų, kurie pasiima užsakymą penktadienį, o pirmadienį tik pradeda ieškoti mašinos. Tu tuščiai sėdi palietęs lagaminų. Mūsų mašinos turi navigacijas, aš iš karto pasakau numerį, maršrutą. Jei pašnekovas atsako „dabar pažiūrėsim, paskambinsim“ – bėk kuo toliau. Skubūs reisai į Angliją planuojami iš karto, o ne per tris dienas. Rimtas vežėjas turi ką parodyti per penkiolika minučių, ne per tris dienas.

Ar verta mokėti daugiau už ekspresą, jei galima palaukti kelias dienas?

Draugiškai patariu – jei nėra gaisro, neskubėk. Tris–keturias dienas palaukus sutaupysi pusantro tūkstančio eurų. Ekspres reikalingas, kai perkraustai arenos koncertinę įrangą, operacijai reikalingi dokumentai arba šeima jau laukia Anglijoje be patalų. Bet jei tai tiesiog „noriu greičiau, nes pabodo Vilnius“ – gerai pagalvok. Aš, aišku, pasiimsiu užsakymą, mano vaikai irgi valgyt nori, bet sąžinė liepia pasakyti – lėtesnis pervežimas į Londoną dažnai yra protingesnis. Pinigai kišenėje, nervai ramūs, daiktai saugiai. Pinigai nedega, nebent tavo verslas nuo to priklauso tiesiogiai.

Ką reiškia „durų iki durų“ ekspres paslauga į Angliją?

Atsidarai butą Vilniuje, uždarai duris Londone. Mes paimam iš buto, nevežam į terminalą, iš kur tu pats pasiimk. Vežam į tavo naują adresą. Tik Londone yra ULEZ zona, senesni furgonai kartais negali įvažiuoti be mokesčio – tada reikia naujesnio autotransporto, kas kainą kilsteli. Bet logistika mūsų. Buvęs klientas galvojo, kad durų iki durų reiškia, jog aš nušokuosiu batus ir bėsiu ant lifto. Supykau, bet nurimau – norėjau pasakyti, kad aštuntą aukštą be lifto mes nešim tik žinodami iš anksto. Viskas turi ribas, net ekspresas, nes vairuotojas turi tik dvi rankas ir vieną nugarą.

Išvada

Taigi – ekspres transportavimas į Angliją įmanomas, bet reikalauja sveiko proto. Nesitikėk stebuklų penktadienio vakarą, paruošk daiktus ir turėk popierius. Aš padarysiu viską, kad tavo krovinys pasieks Londoną, Birmingemą ar Mančesterį laiku, bet kartais kelyje nutinka dalykų, kurių nei aš, nei tu nekontroliuojam. Skambink laiku, klausk atvirai, ir mes susitarsim kaip žmonės, o ne kaip robotai. Kelias – tavo, rūpesčius palik man.