Ekspres siuntų pervežimas į Angliją: ar garantuoti terminai tikrai egzistuoja?

Dvidešimt treji metai kelyje, ir aš vis dar negaliu ramiai atsakyti, kai klientas klausia: „o ar tikrai garantuosite, kad pervežimas į Angliją bus per dvi dienas?“ Žmonės nori tikslumo. Aš irgi norėčiau. Bet ekspres siuntų pervežimas į Angliją su garantuotais terminais – tai ne virtuvės kombaino pristatymas iš Varšuvos. Tai tūkstančiai kilometrų, trys sienos, orai, eilės, vienas pavargęs vairuotojas ir visai kitokia logistika nei vietinis kurjeris. Čia bandysiu paaiškinti, kaip tai veikia iš tikrųjų, be marketingo sausainių. Nes kai kam iš jūsų relokuojasi visas butas, o ne tik dviratis ar kelios dėžės.

Pradžia – ką reiškia ekspres pervežimas?

Kas per velnias yra tas ekspres pervežimas į Angliją ir ar jis greitesnis už paprastą?

Jei paprastai – mes surenkame krovinius kelias dienas, sukomplektuojam maršrutą ir judam. Ekspres variantas reiškia, kad mašina arba jau tuščia, arba dalinai užkrauta, ir iškart važiuoja pas jus. Nėra to „palauksime dar dviejų klientų iš Utenos“. Vairuotojas pasiima daiktus ir rytoj rytą jau rollina per Vokietiją. Skirtumas realus, bet kaina, žinokit, iškart kitokia. Ne visada reikia ekspreso, kartais žmonės tiesiog panikuoja. Aš pats dažnai pasiūlau – o gal lėtesnis, bet pigesnis? Ne visada klauso, bet worth trying.

Kodėl visi taip įsijautę dėl tų „garantuotų terminų“?

Gyvenam per greitam pasaulyje. Žmonės perka lėktuvo bilietus, skrenda per tris valandas, ir galvoja – o kodėl mano sofa negali būti Londone per 48 valandas? Jie pamiršta, kad sofa neturi sparnų. Be to, kai kurios įmonės žada auksu aptakuotus terminus, kad tik pasirašytum sutartį. Realybėje garantuoti terminai egzistuoja tik tada, kai turi atsarginį lėktuvą. Aš sakau klientams – stengsimės per dvi dienas. Jei reikia gyventi pagal sekundinį tikslumą, geriau samdyti karinį transportą. Keliai kartais remontuojami. O mikroautobusai neturi sparnų.

Iš Vilniaus į Londoną – kiek kilometrų ir kiek dienų realiai?

Maždaug 1800–1900 kilometrų, priklauso, kuria kryptimi varysi. Apie 22–24 valandos gryno vairavimo, bet be sustojimų, muitinės ir miego. Realiai ekspres pervežimas į Angliją trunka 2–3 paras. Rodom vienui putai – gali ir per dvi, jei krovinys mažas, mašina tuščia ir pasiseikė su Dunkerque ar Calais keltu. Bet rašyti sutartyje „garantuojame antradienį 14:00“ – tada reikia įskaičiuoti 48 valandas atsargai. Kartais pasitaiko greičiau. Bet kartais... na, apie blogas dienas pakalbėsim vėliau.

Terminai – pažadai ir tikrovė

Ar galite pasirašyti ant popieriaus, kad baldai bus Birmingame trečiadienį lygiai 14:00?

Galiu pasirašyti ką nori, bet tai nereiškia, kad taip bus. Aš duodu ne parašą, o žodį – ir dar su sąlyga „jei viskas tvarkingai“. Dvidešimt ketveri metai versle išmokė, kad popierius neatveža krovinio – mašina atveža. Arba neatveža. Yra bendrovių, kurios rašo gražius terminus, o paskiau slepiasi už force majeure. Aš tiesiog sakau – stengsimės per dvi dienas. Jei reikia sekundžių tikslumo, geriau samdyti lėktuvą. Mikroautobusas važiuoja keliais, o keliai kartais uždaryti. Arba būna avarijos.

O jei aš mokau dvigubai – ar tada terminai tiksliai garantuoti?

Dviguba kaina padeda surengti du vairuotojus arba pasirinkti trumpesnį maršrutą. Tačiau absoliučių garantijų tai neduoda. Pernai vienas klientas sumokėjo premium tarifą, kad archyvinės dėžės pasiektų Mančesterį per 36 valandas. Važiavom be sustojimų, tik pasienyje laukėm tris valandas. Vietoj 36 – 44 valandos. Jis piktas, bet aš parodžiau dokumentus. Pinigai padeda, bet neperkami fizikos dėsnių. Duodu antkainį už skubumą, ne už stebuklą. Jei kas žada stebuklą – parduoda orą.

Ką daryti, jei garantuotas terminas praleistas – pinigai atgal, nuolaida, ar ašaros?

Žiūrint sutartį. Jei pas mus – bandom kompensuoti dalimi arba kitas kartas pigiau. Bet daugelis įmonių turi tokias sąlygas, kad vilkas sugenda arba snygis Prancūzijoje jau nėra jų kaltė. Asmeniškai man nepatogu, kai vėluojam. Bet aš nepardavinėju stebuklų. Jei terminai kritiškai svarbūs – vežam oru. Jei vežam kely – stengiamės, bet gyvename pasaulyje, kur vilkikas gali užgesti Belgijoje. Tada garantijos lieka ant popieriaus, o jūs liekat be sofos dar parai. Nelinksma.

Ar „garantuoti terminai“ logistikoje iš viso egzistuoja, ar tai mitas?

Mitai ir pusiau tiesa. Yra garantijų didiesiems centrams su flotile, bet ekspres siuntų pervežimas į Angliją individualiai – čia kitokia lyga. Aš galiu garantuoti išsiuntimo datą, galiu garantuoti, kad mašina išeina laiku. Bet ką darysiu su 200 kilometrų spūstimi prie Lamanšo? Ar su oru? Su muitinės staigtmena? Tad taip, egzistuoja tam tikros garantijos. Bet jei kas nors žada 100% be jokių „jei“ – arba jie meluoja, arba turi sraigtasparnį. O tokių aš neturiu.

Kodėl vienos įmonės žada 48 valandas, o kitos – 5 dienas tam pačiam maršrutui?

Nes vieni veža tiesiogiai, kiti surenka konteinerį. Vieni turi tuščią furgoną ir rytoj juda, kiti planuoja po savaitės. Ir dar – kai kurie pardavėjai sako, ką nori girdėti klientas. Penkios dienos – realistikausias terminas paprastam pervežimui. Dvi dienos – ekspresui, bet su rizika. Aš pats dažnai sakau – galiu per dvi, bet skambinkit po trijų dienų ir bus mažiau streso. O tie, kur žada per 24 valandas iš Vilniaus į Londoną... na, nebent jie turi teleportą. Tikrinaiu – neturi.

Kainos, dokumentai ir brexitas

Kiek kainuoja ekspres pervežimas į Angliją – nuo kokių skaičių pradėt galvoti?

Maža siunta – nuo šešių šimtų eurų (na, po galais, pamirškit, dabar realiai nuo aštuonių šimtų, seni kainynai dar iš 2019 m.). Būna pigiau, jei laimingai sudėliojam maršrutą. Visas butas – gali šokti ir iki dviejų tūkstančių. Kaina priklauso nuo degalų, maršruto, ar reikia liftų... ė, ką aš čia, apie liftus kitą kartą. Kaina augia, kai skubate. Kai turite laiko – sulaukiam kt klientų ir dalinamės kaina. Ekspresas brangesnis, nes tuščia mašina važiuoja tik dėl jūsų. Logiška, bet ne pigi realybė.

Ar į kainą įskaičiuota muitinė, ar dar bus staigmenų prie sienos?

Jeigu vežam darbui, daiktai seni, naudoti – jokių extra mokesčių. Bet jei elektronika, naujas prekes, arba be sąrašo – gali būti pridėtinės vertės mokesčiai. Po Brexito visiems galvos skausmas. Kai kurie stebisi, kodėl dviratis apmokestintas. Aš sakau – mes esam vežėjai, ne muitininkai, bet turim patarėją Tomą. Kaina apima transportą, ne muitinės netikėtumus. Tad susidarykit sąrašą rimtai. Ai, beje, jei nežinot prekių kilmės – pasitikrinkit, nes muitininkai kartais patys painiojasi. Na, šiaip žino, bet aš kartais abejoju.

Ar reikia dabar specialių popierių, kad vežti daiktus į Angliją?

Taip. Reikia packing list – kas yra dėžėse. Jei komercinis krovinys – CMR, sąskaitos, kartais sertifikatai. Po išstojimo iš ES Anglija tapo trečiąja šalimi ir muitinė tikrina kruopščiau. Ne visada, bet tikrina. Aš prieš pusantrų metų dar nebuvau tikras, kaip ten su T1 tranzitu bus (žodžiu, iki galo nesu tikras ir dabar, nes keičia taisykles dažniau nei aš keičiu padangas). Tad gerai, kad turim brokerius. Jei sąrašas netikslus – gali stovėti. O stovint – nėra ekspreso. Paprasta, kaip batas.

Ką reiškia, kai skelbimuose rašo „garantuoti terminai – 48 valandos“ ir super maža kaina?

Reiškia, kad čia arba klaida, arba kompromisas. Aš esu matęs tokių skelbimų. Paspaudi – o ten mažom raitem pilna žvaigždučių, sąlygų. Arba tiesiog neatsiliepia po užsakymo. Garantuoti terminai 48 valandoms per 1900 km – tai trys ratai vairuotojų arba tuščias furgonas. Tai kainuoja. Jei kaina 300 eurų – aš netikiu. Mūsų kuro sąskaitos per mėnesį didesnės nei kai kurių mašinų vertė. Šiaip perdedu, bet suprantot mintį. Tiesiog būkit skeptiški. Aš skeptiškas būnu jau trisdešimt metų ir vis dar atsranda staigtmenų.

Realybė kelyje – kai viskas neklauso plano

Ar teko matyti, kaip vilkikas sugeda ir klientas lieka be baldų anksčiau nei numatyta?

Pernai spalį. Vairuotojas važiavo pro Belgiją, o mūsų furgonui kažkas nutrūko. Stovėjom kokias 8 valandas, kol atvažiavo pagalba. Laimei, turėjom antrą mašiną netoli Roterdamo, perkrovėm dalį krovinio. Bet klientas Birminge gavo baldus ne trečiadienį, o penktadienį. Jis supratingas buvo, bet būna ir tokių, kurie rėkia. Aš nesu mechanikas, kad galėčiau garantuoti, jog dyzeliniam katilui nieko nenutiks per 2000 kilometrų. Tai mašinos. Joms galima tikėtis gedimo. O jei to nesitikit – vežkit lėktuvu.

Ar orai Europoje gali pakeisti visus garantuotus terminus?

Žinoma. Prancūzijos kalnų snygis, Vokietijos rūkas, audra prie keltų – viskas stabdo. Vieną kartą laukėm Dunkerke tris valandas, nes vėjas buvo toks, kad keltas net nepriplaukė. O klientas Londone jau ruošė pasimatymą su savo daiktais. Aš sakau – ekspres pervežimas į Angliją neveikia kaip raketų laikas. Mes važiuojam žeme. Žemėje būna vandens iš viršaus. Kartais labai daug vandens. Tada saugumas svarbiau už greitį. Jei kas nors jums žada kitaip – jie meluoja, arba nekelia saugumo. Kaip pažadėti sausą koją per balą.

Ar tiesa, kad uostuose eilės ilgesnės nei pokalbis su uošve apie politiką?

Oho, taip. Calais, Dunkerque – kartais prasėdi ilgiau nei pats keltas. Yra patikrinimų eilės, yra vilkikų spūstys. Brexitas pasmaugė visą sistemą dar labiau. Kartais stebiuosi, kaip vairuotojai neiškraustyti proto. Aš pats mačiau eilę, kurioj praleidom penkias valandas, nors popieriai tvarkingi. Tai vėlgi – planuokit su atsarga. Jei kas sako „keltas – pusvalandžio reikalas“ – na, teorija. Ne penktadienio vakarą rugpjūtį. Tada ten pragaras. Geriau važiuoti per Eurotunelį, bet ir ten kartais stovi. Eilės yra eilės.

Ką daryti, jei nurodau neteisingą Londono adresą ir vairuotojas važinėja ratu?

Būna. Londone adresai kartojasi, rajonai dideli. Vienas klientas nurodė gatvės numerį be buto, o ten trys identiški daugiabučiai. Vairuotojas Ričardas važinėjo dvi valandas, skambino vietiniams. Terminai, aišku, subliuško, nors jis ir važiavo kaip iš filmo. Patarimas – visada nurodykite pilną post kodą. Anglijoje post kodas – šventas. Be jo vairuotojai pasijunta kaip aklavietėje. Ir dar – atsiliepkite į telefoną. Sakau draugiškai, bet kai reikia surasti žmogų tarp milijono namų – telefonas yra navigacija numeris du.

Ar būna, kad keli klientai vienu metu laukia, o furgone vietos neužtenka?

Būna ir taip, nors ekspreso metu retai. Kartais klientas sako – trys dėžės, o kai atvažiuojam – penki šaldytuvai. Tada tenka improvizuoti. Arba du klientai kelyje, o vienas pridėjo krovinio. Tada dalis keliauja antru reisu. Tai ne ideali situacija, bet reali. Aš raginu – sakykit tikslų kiekį. Jei nežinot – foto telefonu. Nes ekspres pervežimas į Angliją planuojamas pagal kubus, o ne pagal „maždaug“. Maždaug čia reiškia problemas. Buvę situacijų, kai mašinoj nėra jokiu problemu, bet paskui reikia antros mašinos.

Kaip nepasimesti tarp pasiūlymų

Kaip atskirti normalią įmonę nuo tų, kurios žada auksinius kalnus, bet veža netvarkingai?

Pasižiūrėkit, ar turi savo autoparką, ar tik brokeriai. Brokeris nėra blogai, bet jei žada „mano dėdė su furgonu rytoj išvažiuos“ – rizika. Normali įmonė atsiunčia sąlygas raštu, turi draudimą, nenukabina visko telefonu. Jei labai pigu ir labai greitai – greičiausiai kažkas ne taip. Mačiau, kaip veža perpildytom mašinom, daiktai lūžta, o vežėjas dingsta. Pasitikrinkit vardą forume. Ne visi atsiliepimai tikri, bet jei nulis informacijos – bėkite. Geriau vežkite su seniu, kuris rūko pypkę, nei su anūku be licencijos.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą ekspres pervežimui?

Jei tai vienintelis jūsų turtas – ne. Pigiau yra gerai, bet ekspresui reikia technikos, draudimo, normalių vairuotojų. 200 eurų mažiau gali reikšti, kad mašina penkiolikos metų senumo, o draudimo nėra. Aš nesiūlau paties pigiausio varianto. Siūlau saugiausio. Kartais sutampa. Bet jei skirtumas grandinis – pagalvokit, kodėl. Ekspres siuntų pervežimas į Angliją kainuoja. Jei kas daro už pusę kainos – arba dirba už idėją, arba pamirš jūsų daiktus kur nors Belgijoje. Arba Prancūzijos kaime. Nežinau kur, bet pamirš.

Ar reikia drausti krovinį ir kas atsakingas, jei kažkas sulūžta kelyje?

Vežėjas privalo turėti CMR draudimą – privalomai. Tai draudimas pagal tarptautines konvencijas. Jis dengia, bet ne visada pilnai. Jei vežat vertingus senovinius baldus – siūlau papildomą draudimą. Aš visad klausiu – kokia vertė? Jei „nežinau, senelės komoda“ – pasiūlau bent minimalų. Realybė: jei furgonas rėžiasi į duobę – lūžta viskas. Būna. Atsakomybė – vežėjo, bet grąžinimas pagal sutartį, ne emocijas. Geriau apie tai pagalvot iš anksto. O ne paskui rašyti pykčio žinutes. Nors žinutes aš skaitau ir suprantu.

Ką reiškia, kai įmonė sako „fiksuota kaina“ ekspres pervežimui?

Fiksuota kaina – gražu, bet aš žiūriu į adresus. Jei Londone, centriniam rajone – fiksuota reali. Jei koks kaimelis prie Mančesterio, kur sunkvežimis netelpa – korekcija. Fiksuota kaina kartais būna paslėptas triukas: žada nuvežti iki gatvės, o paskui sako, kad ranknešiai kainuoja papildomai. Aš tokių nesąmonių nemėgstu. Geriau pasakau tikrą kainą iš karto. Aiškumas svarbiau už fiksuotą centą. Jei yra nesusipratimų – kaltas aš, ir tada sprendžiu. Nešu kalte ant savo pečių. Nebent klientas pats viską supakavo į popierinius maišelius.

Paskutiniai patarimai prieš kelionę

Ką verta pasiimti, o ką palikti, kai renkatės ekspres pervežimą?

Imkit būtiniausius daiktus rankiniame, nes ekspresas greitas, bet ne taip greitas, kad sofa atsiras per valandą. Kas liečia siuntas – nekiškite degių skysčių, dažų, dujų balionų. Pernai vienas klientas įsidėjo aerosolių dezodorantų dėžę. Muitinė rado ir laikė daiktus papildomai dvi para. Terminai šuniui uodegą. Tad pakuokit protingai. Markuokit dėžes. Ir dar – nesuspauskite visko taip, kad silpniausia vieta laiko dvidešimt kilogramų. Nes vairuotojas mūsų gerai vežia, bet jis nesupermenas. Realybė: mašina dreba kely.

Ar galiu pats pakrauti daiktus, ar turi dirbti tik jūsų žmonės?

Galit pats, jei laikas spaudžia. Bet aš rekomenduoju leisti mūsų vyrams. Ne dėlto, kad jie ieškotų darbo – o kad žino, kaip sustatyti. Jūsų paties supakuota dėžė gali atrodyti kaip tvirtovė, o viduje – stiklas. Mes žinom, kur dėti sunkiausia. O jei pats kraunatės – pasirašykit, kad primate atsakomybę už pakavimą. Nes ekspres pervežimas į Angliją reiškia, kad kelyje mašina dreba, stabdo, greitėja. Jei dėžė silpna – viduje karuselė. Geriau saugu nei pažadas, kad pats sutaupiau. Kartais pats pakrauti pigiau, bet brangiau kainuoja sulaužyti daiktai.

Galutinė mintis – ar ekspres siuntų pervežimas su garantuotais terminais vertas streso?

Jei reikia skubiai – vertas. Bet stresą sumažinsite, jei netikėsite stebuklais. Pasirinkit vežėją, kuris kalba atvirai, o ne žada auksą. Aš dvidešimt ketverius metus vežioju daiktus po Europą ir galiu pasakyti – geriausias terminas yra realus terminas, o ne gražus. Ekspres siuntų pervežimas į Angliją veikia, kai viskas aišku, kai klientas neslepia info, kai oras geras. O kai ne – bandom gelbėti, kaip galim. Bet kartais tiesiog reikia kantrybės. Kaip ir gyvenime. Anksčiau būdavo paprasčiau, bet čia jau senatvės nostalgija.

Apibendrindamas – ekspres siuntų pervežimas į Angliją yra realus ir veikia. Garantuoti terminai – irgi realūs, bet su sveiku protu ir aiškia sutartimi. Nepasitikėkit tais, kur žada per daug. Pasitikėkit tais, kur pasako ir blogas naujienas. Jei ieškot ekspreso – skambinkit, pažiūrėsim jūsų maršrutą. O jei ne skubiai – galbūt sutaupysit. Svarbiausia – kad daiktai atvarytų sveiki. O terminai – antri po saugumo. Aš taip sakau ne todėl, kad man į naudą – o todėl, kad taip yra.