Ekspres siuntos busiuku į Angliją – ką verta žinoti apie tikrąjį greitį

Jau dvidešimt ketverius metus vežioju daiktus iš Lietuvos į Angliją ir atgal (na, trejus metus buvau išėjęs į kitą projektą, bet vėl grįžau, tai dvidešimt trejus, jei tiksliai). Per tiek laiko mačiau visko – nuo idealiai supakuotų siuntų iki tokių, kurias klientai tiesiog suvertė maišuose. Kai žmonės ieško ekspres siuntų busiuku į Angliją, dažnai galvoja, kad tai kažkas stebuklingo – kad krovininis mikroautobusas pasirodo kaip per teliką. Realybė gi kita: tai tiesiog greitas reisas be atsikišimų, važiuojantis tiesiai. Skubus pristatymas priklauso nuo kelių dalykų: ar vairuotojas jau ruošiasi kelionei, kiek turime užsakymų, ar nėra eilių Calais uoste. Bet kai viskas susidėliooja, daiktai gali stovėti ant slenksčio Londone jau per 48–72 valandas nuo paėmimo.

Kiek trunka ir kaip suspėti

Kiek laiko tikrai trunka ekspres pervežimas busiuku į Londoną?

Na, jei kalbam apie tiesioginį reisą nuo Vilniaus iki Londono, realiai dažniausiai per 48 iki 72 valandas nuo paėmimo. Bet aš nepatikėsiu, jei kas nors jums žada lygiai 48 valandas ant popieriaus, nes žiūrėkit, visko būna. Vieną kartą buvom prie Lille jau ant kelio, o staiga – avarija priešais, stovėjome keturias valandas. Arba Doverio uoste rūkas. Šiaip taip, dvi trys dienos yra realus etalonas. Jei kas sako 24 valandas – arba turi privatų lėktuvą, arba meluoja. Mūsų vairuotojai keičiasi kas keliasdešimt kilometrų, bet miegoti vis tiek reikia.

Ar tas busiukas išvažiuoja iškart, kai tik aš paskambinu?

Oho, jei taip veiktų – turėčiau šimtus mikroautobusų. Ne, taip tikrai nėra. Dažniausiai surenkam kelias siuntas – pirmadienį iš vieno, antradienį iš kito. Kai susidėlioja logistika ir busas pilnas arba pakankamai užpildytas, tada išraunam. Jei jums tikrai labai skubu, galima ir vieną siuntą vežti, bet tada kaina bus kaip kosminės raketos. Geriau palaukti dieną kitą. Ai, ir dar – kartais pirmadienis būna toks užimtas, kad vairuotojas išvažiuoja tik antradienio naktį. Tai nepykit, jei ne iš karto. Nežinau jei visi klientai tai supranta, bet paaiškinu.

Ar žiemą greitis toks pats kaip vasarą?

Žiemą viskas... hmm... lėčiau. Ne dėl to, kad vairuotojai staiga pamiršta kelią, o dėl oro. Prancūzijoje lyja, Anglijoje rūkas, o per Vokietiją kartais net sniegas. Prieš kelerius metus turėjom situaciją – gruodį važiavom, viskas sklandžiai, o tada Belgijoje prasidėjo plikledis. Stovėjom ilgiau nei planavom, klientui skambinu: "Jonai, atidėkite kavos virimą, vėluosim." Jis juokėsi, bet kiti pyksta. Tai žiemą geriau drąsesnei pridėti dienos maržos. Vasarą tas pats kelias kaip per sviestą, na, be kamščių. Kitaip nei pasieniečiai, kurie visada lėti.

Kainų reikalai ir kodėl vieni brangesni

Kiek kainuoja siųsti du lagaminus ir dėžę busiuku į Angliją?

Du paprasti lagaminai – kaip kokie keturiasdešimt šešiasdešimt kilogramų. Čia kaina eis į šimtą kitą, priklauso nuo to, ar pasiimam nuo slenksčio, ar atvežat į terminalą. Žiūrėkit, šiaip mes skaičiuojam pagal vietą ir svorį, bet realiai pagal abu. Kartais klientas atsineša du lagaminus, o viename – knygos. Knygos sunkios! Tada svoris šokteli. Realiai už du normalius lagaminus iš Vilniaus į Londoną mokėsit apie šimtą dvidešimt–šešiasdešimt aštuonisdešimt eurų. Jei į kaimą, ne centrą – gal kiek brangiau, nes vairuotojui reikiasi sukti iš autostrados. Bet nežinau tiksliai, skambinkit, pasakysiu.

O jei tik vienas mažas paketis – ar verta siųsti autobusiuku?

Taip… na, čia jau problema. Vienas mažas paketis ekspres siuntos busiuku į Angliją – tai tarsi vežti vieną obuolį furgonu. Galima, bet neefektu. Mūsų minimali kaina yra apie aštuoniasdešimt devyniasdešimt eurų, nes autobusas vis tiek važiuoja, degalai dega, vairuotojai valgo. Tam paketui geriau DHL ar kurjeris. Nors, jei tai kažkas brangaus ar skubaus – tada suprantu. Kažkuris mūsų klientas siuntė notaro patvirtintus dokumentus. Jautrus laikas buvo, tai jam ta kaina buvo ok. Bet dažniausiai neverta, jei tai tiesiog dovanėlė tetai į Braitoną.

Kodėl pas vieną įmonę du šimtai, o pas kitą aštuoni šimtai už tą patį?

Aha, čia mėgstamiausias klausimas. Žiūrėkit, rinkoje pilna visokių. Yra geros įmonės, yra tokių, kurios pasiima mažai, o paskui skambina: "O, jūsų siunta per didelė, mokėkite dar tris šimtus." Arba nusiveža į kažkokį anglų sandėlį ir palieka ten mėnesiui. Mes per tiek metų matėm visko. Mūsų kainos vidutinės – ne pigiausios, nes nenorim bankrutout, ir ne brangiausios, nes norim klientų. Kai kurie žemiausią kainą deda kaip masalą. Būkit atsargūs. Geras pervežimas kainuoja. Degalai dabar… na, pats matot kiek kainuoja. Dar muitai, draudimai. Taip kad pigu – nereiškia gerai.

Ar reikia mokėti iš anksto, ar galima atsiskaityti gavus siuntą?

Žiūrėkit, jei esate senas klientas – galima ir gavus. Bet naujiems – pusė iš anksto arba visa. Taip jau yra todėl, kad būna visko. Ne kartą vežėm, atvažiavom į adresą, o ten: "oi, aš negalvojau, kad taip brangu, palaukit." Vairuotojas stovi, degalai dega, laikas eina. Ne, taip netinka. Kai kuriems klientams ir pristačius reikia palaukti dieną kitą, kol jie suras pinigų. Nekenčiu taip būti griežtam, bet pervežimai – tai verslas, o ne labdara. Grynaisiais ar pavedimu, kaip patogiau. Tik ne čekiais, angliškai, jų čia niekas nepripažįsta (aš bandžiau vieną kartą, nepavyko). Klientas pyko, bet aš neimsiu.

Ką vežti ir kaip supakuoti

Ar pasiimate siuntą nuo slenksčio, ar turiu pats atgabenti?

Galima abu variantus. Mes dažniausiai pasiimam iš namų, jei adresas Vilniaus ar Kauno rajone – netgi be papildomo mokesčio, priklauso nuo kvartalo. Jei klientas kaime, kur gaidžiai giesmę gieda, tada ten jau reikia derėtis, nes nuo autostrados atsukti į laukus – tai laikas. Terminalo pas mus nėra kaip tokio didelio, mes dažniausiau surenkam tiesiai iš žmonių. Bet jei patogu – galit atvežti ir į mūsų aikštelę. Turim vietą prie automagistralės. Ten tenka retkarčiais pakrauti patiems, bet mes padedam. Raktas svarbiausias, adresas aiškus.

Kaip supakuoti daiktus, kad jie važiuodami neišsipiltų?

Čia didžiausia klaida – jie galvoja, kad krovininis mikroautobusas važiuoja kaip keleivinis. Ne. Per tuos pačius greičio kalnelius, stabdoma staigiai. Kartais tenka stumdyti daiktus. Dėl to kietos dėžės, burbulinė plėvelė ir tuštumų užpildymas. Turėjom klientą, kuris vazą įdėjo su vienu popieriaus lakštu. Ar žinot kas nutiko? Šukių. Jei tušti tarpai – daiktai krato. Nenaudokit maišų kaip kietų pakuočių. Kartonas, plėvelė, sandarinimas. O drabužius galit maišuose, bet dėžėse saugiau.

Ar reikia rašyti sąrašą daiktų muitinei?

Muitinė… ten jau kitas filmas. ES – Anglija dabar, na, Brexito reikalai. Reikia sąskaitos-faktūros arba prekių aprašymo. Jei asmeniniai daiktai – turit parašyti sąrašą. Hmm, ar čia viskas, ką reikia? Na, jei nauji daiktai, gali reikėti importo deklaracijos. Mes padedam paruošti, bet mes ne muitinės tarpininkai (nors pažįstam gerų). Kai kurie klientai meta daiktus ir sako "vežkit kaip siuntą". Ne, taip neina. Reikia bent minimalaus sąrašo. O pasą reikia nurodyt, kad žinotume, kam priklauso. Kartais muitinėje klausinėja daugiau, o kartais tiesiog praleidžia.

Ar galiu siųsti šaldytuvą ar skalbimo mašiną ekspreso reisu?

Šaldytuką? Taip, galima, bet jis turi būti tinkamai paruoštas – išlifrostinti, išdžiovinti. Nes važiuoja kelias dienas, viduje susidaro drėgmė, gali atsirasti pelėsiai arba elektronika supūliuoti. Atvirai, didelius AGD vežam, bet turiu prisipažinti, jie užima daug vietos. Kartais kaina netgi apsimoka labiau nuomotis mažą konteinerį, jei dar yra kita technika. Bet jei vienas šaldytuvas ir jums skubu – imam. Tiktai ne šaldytuvą su šaldikliu pilnu kotletų. Nors kartą vežėm, klientas sakė tuščias, o viduje... suprantat. Po to vairuotojas valė kelias dienas.

Kodėl negalima siųsti dažų, lakų ar kitų degių skysčių?

Nu ne, čia jau pavojinga. Degios medžiagos, dažai, net butanas – tai draudžiama. Nenoriu gąsdinti, bet krovininiame salone temperatūra kyla važiuojant. Jei butelis krinta ir sudūžta, kartais oras tampa... sprogiu. Nejuokauju, teko girdėti apie atvejus Prancūzijoje, kai dėl tokių dalykų baudė. O jei gaisras? Ne, ačiū. Jei reikia vežti chemiją – yra specialios ADR pažymėtos paslaugos. Mūsų ekspres siuntos skirtos asmeniniams daiktams, kuriuos drąsiai galite dėti į savo automobilį. Dažų buteliai – ne. Užtenka dūmų vienam kartui.

Kas vyksta kelyje ir muitinėje

Kas jei mano daiktai užima daugiau vietos nei sakiau užsakydamas?

Oi, taip buvo su Milda iš Kauno. Sake, trys dėžės. Atvažiavom o ten – penkios, dar ir dviratis prisiprašė. Tada jau arba neimam, arba kaina kitokia. Nes autobusas turi ribotą erdvę, jei jūsų siunta didesnė, kitam žmogui gali netilpti. Mes visada klausiame – "sakot, kad tikrai trys?" – nes taip nutinka dažnai. Žmonių pamiršta, arba slėpia galvoję "o gal prakiš". Ne malonus momentas, bet mokama už realų tūrį. Jei netilpta, siunčiam kitu reisu, bet jau be ekspreso kainos. Vairuotojas beveik nepyksta.

Kas atsitinka, jei negaliu atsiimti siuntos kai jis jau atvažiavo?

Tai tada tiesiog skambinam ir derinam kitą laiką. Vairuotojai Anglijos miestuose dažnai turi ribotą laiką stovėti – ten gatvės siauros, kaimynai pyksta. Jei nespėjat ateiti, daiktai lieka furgone ir pristatom vėliau. Kartais kasdien kainuoja saugojimas, bet mes stengiamės to išvengti. Buvo atvejis, kai klientas Londone nurodė adresą, o pats buvo Mančesteryje dėl darbo. Tai laiko praleidom. Dėl to visada prašome – jei užsakot ekspres siuntas, būkit prieinami telefonu. Nežinau kas per prietaras, bet žmonės dažnai nededasi telefono į kišenę paskutinę minutę. Labai erzina.

Ar muitinė tikrina visas siuntas, ar tik kai įtaria?

Taip, tikrina atrankinai. Dabar po Brexito viskas kitaip. Prancūzijos pusėje Calais ir Doverio uoste pasieniečiai kartais užklausia. Ne kiekvieną autobusą, bet kai nori – patikrina. Jeigu radija – gali atidaryt dėžes. Būna ir šunų. Kartą vežėm baldus, pasienietis užsimanė pažiūrėti ar viduje nėra cigarečių. Atidarinėjo pusvalandį, vairuotojas vakare grįžo pavargęs. Tai taip, tikrinama. Dėl to netinkami daiktai – prekės pardavimui, dažai su chemija – gali pridaryti problemų. Jei muitinė sugalvoja patikrinti, nors siunta švari – stabdomės. Bet dažniausiai praleidžia be eilės.

Ar galiu žinoti, kur tas mikroautobusas yra kelyje?

Techniškai taip, bet ne visada kaip Uberis. Mes kai kuriuose reisuose turim GPS, bet ne kiekvienas vairuotojas mėgsta, kad kas penkias minutes žiūri kas vyksta. Paskambinkit, pasakys kur yra. Jei labai jums svarbu matyti realiu laiku – reikia brangesnės paslaugos su siųstuvu prie siuntos. Dauguma klientų taip nedaroma. Kartais aš pats paskambinu vairuotojui: "Kur esat?" Jis sako: "Belgijoje, dėl kamščio." Tada persakau jums. Šiaip patikimesnis būdas – žinoti išvykimo datą ir skaičiuoti dienas. O telefonai dabar skamba dažnai.

Ar pristatote siuntą iki durų, ar turiu atvažiuoti į terminalą?

Galima abu variantus. Dažniausiai vežam iki durų, jei didmiestis. Terminalo pas mus nėra didelio – surenkam tiesiai iš žmonių ir vežam į adresą. Jei patogu – galit pristatyti ir į mūsų aikštelę Vilniuje. Ten kartais pasistumdyti tenka, bet padedam. Jei pristatymo vieta kaime, kur gaidžiai giesmę gieda – derinam atskirai, nes nuo autostrados sukti į laukus laiko kainuoja. Svarbu, kad adresas būtų tikslus, ne kaip tas kartą kai nurodė gatvę be numerio. Tada vairuotojas važinėjo ratu kaip balerina.

Jau beveik vežat – paskutiniai dalykai

Kas jei siunta dingo ar buvo apgadinta pakeliui?

Tai blogiausias scenarijus. Per dvidešimt metų taip buvo – du kartus. Kartais etiketė atšoka, dėžė pametama perkraunant. Jei turite sąrašą ir fotografuojat prieš paimant – padeda. Bandome grąžinti, bet turiu būt sąžiningas – jei vertė didelė, draustis reikia. Standartinė atsakomybė pagal CMR yra ribota. Buvo, kad klientas siuntė neapsidraudęs auksą papuošalų pavidalu. Rado? Taip, po trijų savaičių sandėlyje. Bet jei siunčiate tai, kas neįkainojama – drauskitės atskirai. Ne visos įmonės primena, bet aš primenu, nes mačiau ašarų.

Ar galima siųsti tiesiai į Anglijos kaimą, o ne tik į Londoną?

Daugiausiai vežiojam į Londoną ir jo apylinkes, bet galima ir į beveik bet kur. Važiuojam į Birmingamą, Mančesterį, Liverpilį. Kartais į mažesnius miestelius netoli Kembridžo ar Oksfordo. Tik reikia suprasti, kad kuo toliau nuo M1 greitkelio, tuo ilgiau trunka. Vairuotojas tenkinasi su mažesniu autobusiuku, kad gatvelėse sutelktųsi. Jei didelis krovininis mikroautobusas – kartais perkrauname prie pagrindinio kelio. Bet tai mūsų galvos skausmas. Jums tereikia nurodyti teisingą pašto kodą. Anglijoj be jo niekas nieko neras, net navigacija suklumpa. Ir nepalikit vien tik miesto pavadinimo.

Kiek vairuotojų būna tokioje kelionėje ir ar jie tikrai nemiega?

Dažniausiai du. Vienas vairuoja, kitas miega ant galo tarp dėžių. Neklauskite kur ten, bet pamiegoja. Ne visada patogiai. Jei reisas tik į Londoną – kartais vienas. Bet tada kas keturias valandas privalomas poilsis. O du vairuotojai važiuoja beveik be sustojimo, tik degalinės. Prieš dešimt metų važinėjau pats – gyvenau tuos pačius kalnelius. Dabar kojos nebe tokios, tiesą sakant. Jie važiuoja, aš kontoroje geriu kavą ir klausiu kur jie yra. Tai ne sėdėjimas be darbo, ne.

Ar jūs 100% garantuojate pristatymo datą?

Šitoj vietoj turiu būt sąžiningas – garantuoti iki valandos negaliu.