Ekspres pristatymas į Angliją mikroautobusais: laikas garantuotas – ar tikrai taip paprasta?

Dvidešimt treji metai tarptautinių perkraustymų – per tiek laiko pamatai visko. Vieni klientai džiaugiasi, kiti skambina piktinasi, treti keikia, kad viskas kainavo per daug. Ekspres pristatymas į Angliją mikroautobusais skamba lyg stebuklas: paspaudi mygtuką ir daiktai jau Londone. Realybė? Tarp Vilniaus ir Londono – tūkstančiai kilometrų, pavargę vairuotojai, eilės prie kanalo. Todėl atsakysiu į klausimus, kuriuos man užduoda beveik kasdien, papasakosiu keletą istorijų iš gyvenimo ir paaiškinsiu, kodėl „laikas garantuotas“ kartais reiškia „labai stengsimės, bet nežinau“. Jei planuojate persikraustymą – verta žinoti, nuo ko prasideda teisingi lūkesčiai.

Kas čia per žvėris

Kas yra ekspres pristatymas į Angliją mikroautobusais?

Tai paprasčiausiai pervežimas, kai mikroautobusas atvažiuoja pas jus, pasikrauna ir juda į JK be didelių sandėlių ir dviejų savaičių laukimo. Skirtumas nuo didelio furgono kartais tik techninis, bet praktiškas – mikroautobusai mažesni, įvažiuoja į senamiečius, lengviau apsisuka kiemuose. Nors... sakau „tiesiai“ – kartais reikia sukomplektuoti du tris užsakymus, jei mašina nepilna. Tada nebe toks ekspresas gaunasi. Bet idėja ta, kad jūsų daiktai juda greitai, per kelias dienas, o ne per savaites. Jei skubate ir turite baldų iki dviejų kambarių butui – dažnai pats racionaliausias variantas.

Kuo skiriasi nuo standartinio siuntimo per kokį nors terminalą?

Terminaluose viskas stringa. Pamenu, vieną kartą klientas siuntė sofa per didžiulę įmonę – daiktai Vilniuje pragulėjo penkias dienas, kol subūrė pilną fūrą. Su ekspres pristatymu į Angliją mikroautobusais taip nėra. Mašina užsiveda ir važiuoja. Taip, kaina didesnė gal dvigubai. Bet jei jums reikia daiktų rytoj ar poryt – terminalai nepadės. Yra vienintelis niuansas: mikroautobusas turi turėti pakankamai kuro ir vairuotojas turi miego vietos užsakymą, nes reglamentai griežti. Bet dažniausiai taip ir būna.

Kaina, laikas ir pinigai

Kokia kaina ir ar galima sumokėti tik gavus daiktus?

Kaina priklauso nuo kubinių metrų ir nuo kur į kur. Realiai – nuo septynių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. Jei kas nors žada pervežti viską už du šimtus – arba nemato ką veža, arba nori apgauti. Moku avansą paprastai prašome – trisdešimt arba penkiasdešimt procentų. Tik gavus daiktus mokėti... na, yra tokių įmonių, bet aš asmeniškai taip nedirbu. Buvo atvejis – atvežėme į Bristolią, klientas pradingo dviem valandoms ieškodamas bankomato. Vairuotojas sėdi, laikas eina, kiti klientai laukia. Avansas parodo, kad žmogus rimtas. (Nors jeigu avanso nemoka, tada aš nepriimu, to reikia.) Vietoj to verta gauti sąskaitą ir pasirašyti sutartį bent jau elektroniniu būdu. Viskas paprasta, bet be to pradeda kilti įtarimų – iš manęs ir iš jūsų.

Ar tikrai galima pasiekti Angliją per 48 valandas?

Ne, jei startuojate iš Vilniaus ir reikia į Edinburgą – nebent vairuotojas važiuoja be miego, o tai draudžiama. Realiai – trejos, keturios dienos. Kartais penkios, jei oras blogas prie kalėjimo... o ne, prie kanalo (Anglijos botago ten nėra, bet tunelis taip vadinamas neoficialiai). Girdėjau, kad vieni konkurentai rašo „per 24 valandas“, bet aš nežinau kaip jie tai daro. Turbūt nemiega. Mūsų ekspres pristatymas į Angliją mikroautobusais reiškia, kad važiuojame tiesiogiai be ilgų sustojimų, bet kelias vis tiek tolimas. Apie 2200 kilometrų. Greičiau nei per tris dienas – rizikinga ir neteisėta dėl poilsio laiko.

Daiktai, pakavimas ir kas tilps

Ar man pačiam reikia supakuoti dėžes, ar jūs tai padarote?

Priklauso ką norite mokėti. Mes galime atvažiuoti ir supakuoti – kainuoja papildomai, bet tada daiktai apdrausti tvirčiau. Jei pats pakuojate – naudokite dvigubas dėžes ir nerašykite ant jų „stiklas“, jei ten drabužiai. Buvo toks atvejis Kaune – klientas supakavino puodelius į šiukšlių maišus. Ne, nejuokauju. Kelionė truko tris dienas, mikroautobusai važiuoja, stabdo, daro posūkius. Rezultatas – porceliano šukės maišuose. Geriau jau per daug lipnios juostos negu per mažai. Jei abejojate dėl savo pakuotės – geriau palikite mums, nes skubėjimas namuose kainuoja brangiau nei kilogramas kartono.

Ką daryti, kai tik viena sofa ir katinas – ar verta kviesti mikroautobusą?

Čia tas atvejis, kai neverta. Nebent katinas kilmingas. Šiaip mikroautobusai geriausi, kai yra bent keli kubiniai metrai. Viena sofa – brangiau nei nuvaryti per kurjerinį tinklą. Bet jei prie sofos dar spinta, dvi kėdės ir katinas... na tada jau taip. Yra minusas – katinai kelyje stresuoja, ypač per Lamanšą. Atsimenu, vienas bičiulis vežė simpatišką rainą – vairuotojas sakė, kad per tunelį gyvulėlis kūkčiojo. Bet gyvas atsidūrė. Namie duokite valerijonų, o ne sau. Ir nepamirškite veterinarijos paso, nes be jo... sunku. Ypač su Brexit dabar.

Ar mikroautobusas tilps mano kieme arba senamiesčio gatvelėje?

Mikroautobusai būna įvairūs – nuo trumpų „Vito“ iki prailgintų „Sprinterių“. Jei pas jus siaura arka ties vartais ir aukštis tik du metrai... tada ne, netiks. Buvo situacija Yorkšyre – privažiavimas toks siauras, kad vairuotojas apsivertė ir paliko mašiną tolėliau. Daiktus nešėme šimtą metrų per lietų. Smagu? Nelabai. Geriau prieš tai pasiklauskite arba nufotografuokite įvažiavimą. Didžiausias modelis – apie 2,8 metro aukščio. Standartinis daugiabučio kiemas dažniausiai praleidžia. Senamiestis su mediniais vartais – jau klaustinas.

Kas nutinka kelyje

Kas bus, jei mikroautobusas užsilūš kelyje – daiktai vėluos?

Taip, skaudu pripažinti, bet technika – technika. Būna atsitinka – transmisija baigė gyvenimą Vokietijoje. Klientas skambino kas valandą. Ką padarėme? Išsiuntėme antrą mikroautobusą iš artimiausio taško, perkeitėme daiktus ir judėjome toliau. Vėlavimas – pusantros dienos. Realiai ekspres pristatymas į Angliją mikroautobusais nėra apsaugotas nuo stichijų ar gedimų, bet sąžiningos įmonės turi atsarginį planą. Tos, kurios neturi – pradeda mėtyti makaronų pasakas apie tai, kad „vairuotojas susirgo“ arba „siuntinys pasimetė“. Geriau rinkitės tuos, kur turi kelias mašinas. Aš asmeniškai mieliau prarandu antrą furgoną vienai dienai, nei prarandu klientą visam laikui. Bet gedimų pasitaiko maždaug vienam iš penkiolikos reisų. Normalu, tik svarbu reakcija.

Ar vairuotojai kelyje miega normaliuose moteliukuose ar po medžiais?

Po medžiais – nebe tie laikai. Kontrolės griežtos. Vairuotojai turi tachografus, kas 4,5 valandos privaloma pertrauka. Kur miega? Kartais pas draugą Hamburge, bet dažniausiai – pakelės moteliuose. Jie pigūs, triukšmingi, bet turi dušą. Buvo istorija – vairuotojas sustojo Prancūzijoje į „Formule 1“ viešbutį, o ryte pamatė, kad kažkas nubraižė mašiną. Nieko nepadarysi. Bet miegas privalomas, nesargybinis vairavimas Anglijoje baudžiamas labai griežtai. Jei kas nors žada važiuoti be sustojimo – meluoja arba pažeidinėja įstatymus. O baudos ten didžiulės.

Ar galiu važiuoti kartu iki Anglijos ir padėti vairuoti?

Neabsoliučiai jokiu būdu. Draudimas neleidžia trečiųjų asmenų. Jūs nebūsite apdrausti kelionės metu. Be to, tachografas priklauso tik darbuotojui. Aš žinau, kad kai kurie pervežėjai paėmė klientą kartu (nors gal tik girdėjau iš kolegos, bet ne svarbu), bet tai ribinė situacija. Kai atsitiks bėda – atsakomybė pilnai ant įmonės. Jums reikia kelionės bilieto – autobuso, lėktuvo, traukinio. Mikroautobusas skirtas tik kroviniui. Nors pripažinsiu, kartais vairuotojai leidžia vežti mažą šunį salone, bet čia jau kitas reikalas. Žmogus žmogui – suprantama, bet oficialiai tai negalima.

Apie sukčius ir tai, ko niekas nepasakoja

Kaip atskirti tikrą pervežėją nuo sukčiaus?

Labai paprasta – sukčiai žada viską. „Per dvi dienas, per pusę kainos, be avanso, netgi pristatysime į devintą aukštą be lifto. Už dyką.“ Buvo atvejis – ponia iš Panevėžio sumokėjo avansą didelei firmai, kuri turėjo puikią svetainę. Mašina neatvyko. Numeris nebeveikė. Adresas – laiptinė Kaune. Tikras ekspres pristatymas į Angliją mikroautobusais reikalauja realaus adreso, realių mašinų nuotraukų ir normalios sąskaitos-faktūros. Jei įmonė siunčia tik „čekį“ per Messengerį – bėkit kuo toliau. Pažiūrėkite Google apžvalgų. Ne tik penkių žvaigždučių – pažiūrėkite vienos žvaigždutės atsiliepimus, ten paprastai tiesa guli.

Ar draudimas tikrai apmokys, jei dėžės sulūš?

Šitam klausime aš nebesu šimtu procentu tikras. Techniškai draudimas yra. Tačiau yra niuansas – jei daiktai supakuoti jūs, o ne profesionalai, draudikai ieško skylės nepriimti išmokos. Kai mes pakuojame – viskas aišku. Kai pakuojate jūs – ir dėžė subliūšksta, ir puodelių nebėra – tada bylinėjimasis. Yra „transporto priemonės CMR draudimas“, bet jis dengia ne viską iki paskutinio cento. Aš mačiau atvejį – klientas pasidėjo kompiuterį be dėžės, bumpt į duobę, ekranas trūkęs. Draudimas atmetė. Tai... darykite sąžiningą inventorizaciją ir skaitykite smulkųjį šriftą. Kartais jis labai mažas ir slepia daug ką.

Ką daryti, jei negaliu būti pristatymo metu ir niekas neatidarys durų?

Labai dažna problema. Ypač kai žmonės emigruoja, bet darbai Anglijoje nepalaužia. Jei negalite būti – sutvarkykite rakto saugojimą pas kaimyną arba draugą. Arba suderinkite tikslų laiką. Mikroautobusai Anglijoje stovėjimo baudas gauna greičiau nei pas mus. Vairuotojas negali laukti penkias valandas – kiti klientai laukia. Buvo taip – laukėme prie namų Birmingeme keturiasdešimt minučių, skambinom, niekas nekelia. Teko vežti į sandėlį. Papildomi šimtas svarų. Tai taip – laikas garantuotas, bet ne su bepročio atsarga. Organizuotumas svarbus kaip ir pats pervežimas. Vairuotojai nefanatizuoja sėdėjimo prie durų pusdienį.

Muitai ir popieriai

Ar reikia kažkokių dokumentų mano daiktams?

Jei daiktai seni, naudoti ir asmeniniai – jokio muito paprastai. Reikia sąrašo angliškai arba lietuviškai. Muitininkai tikrina retai, bet jei mato naują dviratį dėžėje – gali užduoti klausimų. Atsimenu, vienas jaunuolis vežė tryliką naujų elektrinių dviračių. Muitinė Olandijoje (ar Belgijoje, kažkaip susipainiojau, sienos ten nebėra kaip prieš šimtą metų) – atsidarė ir pritaikė mokestį. Paprastai perkraustymams taikoma laisvo judėjimo... na, dabar jau post-Brexit taisyklės. Reikia TOR1 formos arba panašaus dokumento. Pas mus logistikos skyrius tvarko. Jūs tiesiog duodate sąrašą ir nepasikraunate naujų televizorių paskutinę dieną.

Ar galima vežti maisto produktus, spiritą ar augalus?

Ne. Na, šiek tiek sausų pusryčių – gal ir praleis, bet mėsa, pienas, kiaušiniai – ne. Anglijos muitinė very strict dėl agro produktų. Augalai – fitosanitarinis patikrinimas, popieriai. Spiritas – akcizai. Aš ginčytis su muitininkais nenoriu, jūs irgi nenorėsite. Klientas iš Klaipėdos bandė vežti namine degtinę buteliuose po aliejaus etikete. Kvailys. Nutraukėme sutartį tuoj pat – ne todėl, kad negalima, o todėl kad jei pagautų, mašina konfiskuojama mėnesiui. O mes turime kitus klientus, kurių daiktai gali stovėti pasienyje. Taip kad – daiktai, baldai, drabužiai. Visa kita – atsiklauskite prieš tai.

Koks skirtumas tarp CMR ir paprasto kvito?

CMR – tai tarptautinis vežimo dokumentas. Jame nurodytas siuntėjas, gavėjas, kiekis, svoris. Su juo daiktai oficialūs. Kvitas – tik pinigų priėmimas. Jei įmonė duoda tik kvitą be CMR, tai jie ne rimti pervežėjai.