Ekspres pristatymas į Angliją mikroautobusais: greičiausias būdas

Jei dabar skaitai šį tekstą, greičiausiai turi problemą – reikia kuo greičiau pervežti daiktus iš Lietuvos į Angliją. Gal persikraustai pats, gal siunti baldus vaikui į Londoną, gal net verslo siuntą skubi pristatyti. Nežinai, ar mikroautobusas tikrai bus greitesnis už krovininį furgoną ar standartinį perkraustymo servisą. Aš dirbu šitame reikale jau dvidešimt treji metai, mačiau visko – ir pikantiškų istorijų pasienyje, ir laimingų klientų Birmingeme. Galiu pasakyt vieną dalyką – ekspres pristatymas į Angliją mikroautobusais dažnai būna greičiausias būdas, bet jis ne visada pigiausias ir ne visiems tinka. Šiandien papasakosiu, kaip tai vyksta realybėje, be saldžios reklamos.

Kas ir kaip vyksta – iš tikrųjų

Kiek laiko trunka ekspres pristatymas į Angliją mikroautobusais?

Na, jei viskas pagal planą, iš Vilniaus iki Londono dažnai spėjame per dvi su puse – tris dienas. Būna ir per dvi, jei orai geri ir pasienyje eilės nebūna. Ne, ne per parą, nors klientai kartais to tikisi. Mašina gi ne lėktuvas. Kartais pasienyje praleidi pusdienį, o pasienyje aš turiu galvoj Kalė uostą (taip, žinau, tiksliai Calais, bet taip įpratau). Tada jau keturios dienos. Priklauso nuo maršruto, vairuotojų keitimo ir to, kiek užsakymų vežam kartu. Vieną kartą važiavom aplink per Vokietiją, nes Prancūzijoje buvo streikai – pridėjo dar pusę dienos, klientas pyko, bet suprato. Jis laišką parašė kitą savaitę, padėkojęs.

Ar tikrai važiuoja tiesiai, be pervežimų?

Tiesiai? Taip, tiesiai per Lenkiją, Vokietiją, Prancūziją. Bet „be pervežimų“ – čia jau kita kalba. Jeigu mikroautobusas pilnas, tai važiuoja iš karto. O jei paimam krovinį Vilniuje, paskui dar kažką Kaune – tai techniškai nebe visai tiesiai, ar ne? Nors viskas vyksta ta pačia mašina. Būna ir taip, kad mūsų mikroautobusas sustoja bazėje Varšuvoje, permeta dalį daiktų į kitą mašiną, jei pirmasis stringa ar per pilnas. Tai realybė. Klientas to nemato, nes gauna savo daiktus, bet aš nemėgstu meluot – taip yra, ir nieko čia blogo, jei saugiai perduodama.

Kas sėdi prie vairo – vienas vairuotojas ar keičiasi?

Paprastai keičiasi. Vienas vairuoja iki Vokietijos, kitas ima toliau. Tik vienas mikroautobusas tai padaryti gali? Ne, du. Po dvidešimt keturių valandų reikia pailsėti, įstatymai griežti. Kartais, aišku, jei jaunas vairuotojas nori uždirbti daugiau, bando tempti vieną, bet aš tokius stabdau. Mūsų mašinoje turi būti du. Neseniai buvo toks atvejis – vaikinas norėjo per dieną nulėkti iki Londono, aš pasakiau „ne“, nes per devyniolika metų dar neturėjom rimtos avarijos ir nenoriu pradėti. Taip kad ramiai važiuojam.

Ar galiu važiuoti drauge su daiktais?

Gali, jeigu vietų užtenka. Mikroautobuse viena kita sėdynė lieka laisva, bet jei vežam didelį spintą, gali tekti sėstis ant čemodano – juokauju, ne ant čemodano, sėdynėje. Bet sėdynės ne visada patogios ilgai kelionei. Pamenu, kartais klientai nusistebi, kodėl taip kietai. Na, tai ne limuzinas, še. Keleivių vežimas pagal draudimą irgi turi būti sutartas atskirai. Taigi taip, gali važiuoti, bet pasiruošk, kad teks klausytis to radijo, kurį mėgsta vairuotojas. Ir nepyk, jei jis sustoja kas keturias valandas pailsėti – tai dėl tavo daiktų saugumo ir jo sveikatos.

Ar reikia viską supakuoti pats, ar jūs padedate?

Padėk supakuot bent jau trapius daiktus. Aš ne pakavimo kompanija, nors ir užsiimu perkraustymais. Turim dėžių, bet geriausiai tu pats žinai, kas tavo spintose. Mes saugom, bet jei tu primetysi stiklines vazas į maišelį be popieriaus, aš neturiu stebuklingų rankų. Buvo atvejis, kai panele supakavo viską į pirktinus maišus iš maximos – pusė porceliano neišgyveno. Gaila, bet mes įspėjom iš anksto – supakuok gerai, nes mes neprisiimam atsakomybės dėl maišų. Ne, mes nepripažinom žalos. Dėlto ir sakau – supakuok normaliai, arba mokėk už mūsų pagalbą. Tada jau imam atsakomybę.

Pinigai, apie kuriuos niekas nenori kalbėti, bet visi klausia

Kiek kainuoja ekspres pristatymas į Angliją mikroautobusu, tarkime, iš Vilniaus į Londoną?

Šiaip, nuo maždaug aštuonių šimtų iki tūkstančio dviejų. Aišku, jei pilnas mikroautobusas baldų – kita kaina, nei jei penkios dėžės. Dar priklauso nuo aukštų, liftų... Kartais klientas sako, kad viskas antrame aukšte be lifto, o atvažiavus paaiškėja, kad penktas. Tada papildomai. Neseniai paskaičiavom vienos kelionės kuro sąnaudas – apie tris šimtus eurų vien tik ten ir atgal, neįskaitant tiltų mokesčių nei mokamų kelių. Taigi nerealu tikėtis penkių šimtų už pilną perkraustymą. Mašinos irgi nepigiai kainuoja, remontas, draudimai.

Kodėl vieni prašo 800, o kiti 1800 eurų?

Oi, čia jautri tema. Yra kompanijų, kurios meta kainą žemiau rinkos, paskui prisideda „transporto organizavimo mokestis“, „kuro papildomas antkainis“... Būna, kad 800 gaunasi 1400. O tie brangesni kartais jau įtraukia viską. Bet ne visada – kartais tie 1800 tiesiog nori daugiau uždirbti, nes turi gražų svetainę. Aš siūlau lyginti ne kainą, o kas įskaičiuota. Galiu pasakyt, kad per dvidešimt metų mačiau, jog pigiausias pasiūlymas dažnai atsieina brangiausiai. Ypač jei daiktai dingsta kažkur tarp Varšuvos ir Doverio.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Pas mus – ne. Bet kitur? Pasitaiko. Būna paslėpti mokesčiai už tiltus, už naktines paslaugas, už... ką ten dar jie sugalvoja... „konsultacijas“. Aš nesuprantu, ką konsultuoja, jei aš tik pakraunu daiktus. Kartais apmokestina net už kalbėjimą telefonu. Jei aš einu? Ne, bet teko girdėti iš klientų, kurie persimetė pas mus. Mes sudarom sutartį, kurioje viskas surašyta – ir kuras, ir tiltai, ir jei reikia palaukti. Jei pats vėluoji su daiktais pusdienį, tada aišku, kad gali papildomai mokėti, nes vairuotojas stovi.

Ar verta mokėti už ekspresą, jei man neskubu?

Ne, neverta. Jei gali sau leisti laukti savaitę, imk pigesnį variantą su furgonu, kuris važiuoja su keliais sustojimais, arba net jūrinį konteinerį. Ekspres pristatymas į Angliją mikroautobusais prasmės turi tik kai reikia greitai – tarkim, darbo pradžia, vaikai laukia būtiniausių daiktų. Kitaip permokėsi. Aš pats klientams kartais sakau – neskubėkit, yra pigesnis variantas kitą savaitę. Retas verslininkas taip sako, bet aš senas jau, man nesvarbu. Svarbu, kad žmogus liktų patenkintas.

Ar galima sumokėti dalimis ar tik pavedimu?

Paprastai – pusė prieš, pusė gavus. Pavedimu arba grynais, jei tai Lietuvoje. Anglijoje eurais mažai kas ima, bet galima ir svarais į sąskaitą. Dalimis sutinkam, jei pažįstamas klientas arba jei užsakymas didelis. Būna jaunų žmonių, pradedančių gyvenimą Londone – viso turto trys dėžės, o pinigų sąskaitoj nulis. Tada galima sutartinai. Aš nepasakysiu, kad kiekvienam taip – rizikuojam. Vieną kartą reikėjo tris mėnesius pinigus vytis iš vaikino iš Braitono. Daugiau nebepadarysiu tokios klaidos.

Ką galima vežti – ir ko geriau ne

Ar galiu vežti šaldytuvą ir skalbimo mašiną vienu metu?

Gali, jei telpa. Mikroautobusas ne fūra, aišku. Šaldytuvas turi būti nuretintas, nusausintas – kitaip visas vanduo išbėgs, sugadins dėžes. Skalbimo mašina irgi turi išlikti be vandens likučių. Aš visada klausiu: ar išleista? Klientai kartais meluoja, nes skuba. Pamenu, vežėm šaldytuvą, kuris buvo pilnas ledo – per kelionę atšilo, vanduo liko bagažinė. Kvapas ten buvo... nu, ne apie gerą vasaros dieną galvoji. Šiaip buitinė technika keliauja be problemų, jei sausa. Jei ne – turėsi nemalonų siurprizą.

Kas bus, jei pasienyje ras kažką neleistino?

Ai, tada viskas. Sustabdo, iškrauna, tikrina viską. Jei randa – sakykim, narkotikus tai ne mūsų atvejai aišku, bet net nelegaliai gabenus cigaretes ar alkoholį virš normos – baudos. Mes klausiam prieš pakraunant. Bet būna, kad pats klientas nežino, kad lagamine paliko šampano. Vairuotojas atsako pagal dokumentus. Pasieniečiai Prancūzijoj dabar griežti kaip reta – po visų tų migrantų krizių išnaršo kiekvieną mašiną. Prisipažinsiu, nebežinau tiksliai, koks dabar tikslus leistinas alkoholio kiekis asmeniniam naudojimui – tai kaitaliojasi. Geriau tiesiog nevežti.

Ar leidžiama vežti augalus į Angliją po Brexit?

Po Brexit... na, ten biurokratijos prisirinko kaip šieno po pirties. Augalai – ypač su žemėm – dažniausiai ne. Be fitosanitarinio paso ir leidimų. O jei kambarinis augalas be žemių, gal ir praleistų, bet aš asmeniškai tokių nevežu. Per daug galvos skausmo. Praeitais metais viena ponia labai prašė vežti didelį fikusą – aš atsisakiau. Verčiau tegu veža oro uoste patikrinusi taisykles. Klausyk, aš perkraustymus darau, o ne botanikos sodą vežioju. Nors suprantu – sentimentai prie daiktų kabo. Augalus pasiųsk draugui, kuris skrenda lėktuvu.

Ar mikroautobuse galima pervežti dviračius?

Žinoma. Nuim ratukus, vairą, sutalpin – važiuoja. Dviračiai pakankamai dažnas krovinys. Tik kartais žmonės atsiveda elektrodviračius su didžiulėm baterijom. Čia reikia atsargiai – oro linijos tokius riboja, o važiuojant keliu? Mašina dar neturėjo problemų, bet aš ne baterijų ekspertas. Vieną kartą klientas atvežė keturis kalnų dviračius, o mes galvojome, kad du. Telp tik du. Teko ant stogo dėti – vairuotojas pyko, nes wind resistance, na, pasipriešinimas vėjui didėja. Kaip čia lietuviškai... ech, tiesiog sunaudoja daugiau kuro. Bet išvežėm.

Ar imate vežti pavojingas medžiagas – pavyzdžiui, dažus, lakus?

Dažai... žiūrėk, jei vienas bėgelis dažų iš „Ikea“ – dar nieko. Bet jei statybiniai dažai pusiau pilnas kibiras – tai jau kenksminga medžiaga. Mes neimame, nebent tai maži kiekiai tinkamai supakuoti ir deklaruoti. Degios medžiagos gali užsidegti. Pamenu, prieš kokius penkiolika metų vienas vežėjas (ne mūsų kompanija) vežė skiediklius – sustojo dūmai. Mašina sudegė per dvidešimt minučių. Nuo to laiko aš labai griežtas. Jei matau nerūdijantį kanistrą – klausiu kas viduj. Kartais klientai sako „ten tik vanduo“, o kvepia benzinu. Tada stabdom krautis.

Kelias – ne rožėm klotas

Ar dažnai stringate pasienyje Calais?

Dažnai... na, ne dažnai, bet būna. Calais... Doverio uostas, Eurotunelis – ten visada įtampa. Paskutinį kartą, kai važiavom, dvi valandas laukėm. Ne visai stringam, bet stovėjimas vargina vairuotoją, o daiktai šyla saulėje. Kartais migrantai bėgioja aplink – nejuokinga situacija, pavojinga. Vairuotojai nervinasi. O jei dar patikrinimas – atidarinėja, žiūri. Aš pats ne prie vairo dabar ten sėdžiu, bet skambina man, klausia, ką daryt. Sakau – sėdėk ramiai, duok dokumentus, nieko nepasirasinėk be reikalo. Pasienis yra pasienis.

Kas jei mikroautobusas suges kelyje – mano daiktai vėluos?

Suges – tai bėda. Mes turim techninę pagalbą visoje Europoje ir draudimą. Mažas gedimas – sutvarkom per kelias valandas. Didelis – kviečiam kitą mikroautobusą, perkeliam daiktus. Būna, kad vėluojam iki pusės paros. Retai kada ilgiau, nes turim partnerių tinkle visur – Vokietijoj, Lenkijoj. Buvo atvejis, sugedo sankaba Belgijoje. Teko laukti tris valandas, kitą mašiną atsiuntė iš Briuselio. Klientas į Mančesterį gavo daiktus kitą vakarą vietoj tos pačios dienos vakaro. Atsiprašėm, sumažinom kainą truputį. Taip ir išsisprendėm.

Ar buvote turėję klientų, kurie melavo apie svorį ar kiekį?

Oho, tai kasdienybė. Sako – keturios dėžės. Atvažiuoji – keturiolika, dar ir šaldytuvas. Arba sako, jog viskas tilps, o ant laiptų stovi dvimetrė spinta. Tada nebetelpa, tenka atsisakyt kelių dalykų arba daryti du reisus. Aš visada klausiu fotonuotraukų – kas antras atsiunčia neryškią nuotrauką koridoriuje, kurioje nieko nesuprasi. Realybė tokia: jei meluoji apie kiekį, vėluoji ne sau, o kitiems klientams, nes mašinoje vieta skaičiuojama centimetras į centimetrą. Nebūna taip, kad stebuklingai prisideda vietos.

Ar visi perkraustymų agentai dirba sąžiningai?

Ai, žinok... Ne. Deja, ne. Yra begalė pasiūlymų feisbuke – „nuvešiu pigiai į Angliją“. Dažnai tai privatūs asmenys be draudimo, be SŽP, nieko. Prisikrauna daiktų ir dingsta arba prašo papildomai grynais. Aš nenoriu nieko šmeižti, bet mačiau, kaip žmonės neteko visko, nes patikėjo neaiškiam vežėjui. Mūsų sritis jau dvidešimt metų nepasikeitė – yra tuo užsiimančių, kuriems svarbu tik greitas uždarbis. Jei agentas nenori sutarties raštu ir prašo mokėti tik grynais – bėk. Aš taip sakau savo vaikams, kai jie ką nors perka – jei kvepia žuvimi, žuvys netoli.

Ką daryti, jei pristatymo dieną aš negaliu būti adresu?

Tada skambink kaip galima greičiau. Mes galim daiktus palikti kaimynui, rūbinėje – jei ten saugu – arba perkelti keliom dienom. Bet jei tylėsi iki paskutinės minutės, o vairuotojas jau Doveryje (na, arba mieste prieš pristatymą), tai jam problema. Jis turi kitą užsakymą rytoj. Papildomas stovėjimas Londone brangiai kainuoja. Buvo, kad žmogus dingo telefonu, o mes stovėjom prie durų valandą. Galiausiai palikom rūsio rakinamoj patalpoj, kurią jis nurodė. Aš nerekomenduočiau taip daryt su brangiais daiktais, bet tąkart kitos išeities nebuvo.

Mašinos, laikas ir praktika

Kokia tai bus mašina – VW Transporter arbus didesnis?

Na, dažniausiai Mercedes Sprinter arba VW Crafter. Transporteriai per maži didesniems kroviniams – krovininė dalis ten gal keturi kubai. Mes naudojam daugiausia Sprinterius, keturiolika kubų, kartais pailginti. Ne, ne autobusas, mikroautobusas, bet pailgintas. Jei turi tik lagaminų porą, gali važiuoti ir paprastu. O jei baldai – tik didysis. Svarbu, kad mašina būtų jauna, ne dešimties metų griuvena. Mačiau konkurentų techniką – dūmoja kaip Senoji Trobėlė. Pas mus techninė apžiūra kas pusę metų, nors reikia kas metus.

Ar turiu pats krauti daiktus, ar jūs turite liftą?

Liftą turime ne visada – priklauso nuo mašinos. Kai kurie mūsų mikroautobusai turi hidraulinį liftą galinėse duris, kiti – ne. Tada reikia vairuotojo ir tavo rankų. Jei gyveni antrame aukšte be lifto – na, dalį kelio nešim drauge. Neįsivaizduok, kad du dideli vyrai nuneš tavo pianiną be tavo pagalbos – ne, už papildomą mokestį galima samdyti dar du vaikinus. Bet bazinė kaina – pakrai į mašiną ir iškraunam. Laiptai tavo rūpestis, nebent sutariam kitaip. Aš aiškiai visada pasakau iš karto – nesinori vėliau ginčytis dėl nugarų.

Ar reikia drausti daiktus atskirai, ar draudimas įskaičiuotas?

Pagrindinis draudimas – CBC, krovinio draudimas – pas mus įtrauktas į kainą iki tam tikros sumos. Brangesniems daiktams – meno kūriniams, antikvariniams – reikia papildomo draudimo. Tu turi mums pasakyti iš karto, ką vežam. Buvo toks atvejis – klientas turėjo senovinę sekretorią, verta tūkstantį penkis šimtus. Aš pasakiau, kad imam papildomą draudimą, jis atsisakė, sako, brangu. Blogai supakavo, įbrėžė kampą. Atsakomybė ant jo. Draudimas yra ne tam, kad mes dirbtume aplaidžiai, o tam, kad apsigintum nuo nelaimių kelyje. Aš tikrai ne visada žinau, kokia tiksli meno vertybės rinkos kaina, bet siūlau konsultuotis.

Kaip sužinoti, ar mano krovinys tilps į mikroautobusą?

Paprasčiausias būdas – parašyti mums sąrašą arba nufotografuoti. Aš pagal patirtį maždaug žinau, ar telpa. Kartais atsiunčia nuotrauką viso kambario, o aš turiu galvoti, kaip tai sukišti kubais. Sunku. Jei turi antikvarinę spintą dviejų metrų aukščio – gali ir netilpti pro duris. Atsimenu, vežėm į Angliją didelę šviesią spintelę – tilpo, bet vos vos. Galvosūkis buvo. Matuok savo didžiausius daiktus ir duok matmenis. Jei parašysi „didėlė sofa“ – tai man nieko nesako. Big or small? Ne, „didėlė“ nėra matas. Centimetrai, prašau.

Kada geriausia užsakyti ekspres pristatymą – pavasarį ar žiemą?

Vasarą ir rugsėjį – štampas. Visi važiuoja, kainos kyla, viskas užimta. Žiemą pigiau, mašinų yra, bet oras prastas – gali vėluoti dėl sniego Alpėse. Aš asmeniškai patariu balandį arba spalį. Mažiau žmonių, kainos stabilesnės, orai dar ne tokie blogi. Nors pernai spalį buvo toks potvynis Prancūzijoje, kad keliai užlieti... Nu, kaip čia pasakius – debesys buvo ant žemes. Apskritai, jei turi galvoje ekspres pristatymą į Angliją mikroautobusais, neužsisėdėk – geriausia užsakyti bent prieš savaitę, kad suspėtume suplanuoti marsrutą. Skubūs paskutinės minutės reikalai kainuoja dvigubai.

Per dvidešimt trejus metus aš mačiau visko – ir džiaugsmingų susitikimų Londone, ir ašarų dėl dingusių daiktų. Ekspres pristatymas į Angliją mikroautobusais iš tiesų yra greičiausias būdas, kai skubi, bet jis reikalauja ir tavo sąžiningumo, ir mūsų patirties. Nepasitikėk vien gražiausia kaina arba gražiausia svetaine. Pasitikėk tuo, kas rašo sutartis, rodo mašiną ir nebijo pasakyti „ne“ kvailybėms. Jei ką nors pamiršau – parašyk. Aš ne viską atsimenu iš karto, bet jei reikia – paaiškinsiu gyvai, kaip draugas draugui, o ne kaip instrukcijoje.