Ekspres laikas krovinių siuntimas į Angliją – kai skubu

Ne pirmą kartą gaunu skambutį vakare, kai žmogus į ragelį šaukia: „Man reikia rytoj!“ Tarptautiniai perkraustymai – dalykas, kuriam paprastai reikia plano, bet gyvenime būna visko. Kartais parduoti butą, kartais darbas prasideda pirmadienį, o daiktai dar Kaune. Tada ir kalbam apie ekspresinį krovinių gabenimą į Angliją. Tai nėra stebuklas, bet ir ne šiaip pažadas. Reikia žinoti, kaip tai veikia, kiek realu, ir kur gali užkliūti. Nes skubu – dar nereiškia, kad turi nusispjauti į sveiką protą. Štai ką aš papasakosiu iš savo dvidešimt ketverių metų patirties.

Kai skambini pirmą kartą ir bandai susigaudyti

Ką reiškia "ekspres laikas", kai kalba eina apie pervežimą į Angliją?

Tai reiškia, kad tavo krovinys gauna pirmenybę. Nebūtinai lėktuvą, nors kartais žmonės taip galvoja. Paprastai tai – fūra, kuri važiuoja tiesiai be papildomų sustojimų Lietuvoje ar Lenkijoje, kad surinktų kitų klientų daiktų. Mašina atvažiuoja pas tave, kelios valandos kraunasi ir eina tiesiai į uostą. Perkraustymo paslaugos į Angliją ekspresu kainuoja brangiau, maždaug prieš trisdešimt keturiasdešimt procentų, negu kai laukiam savaitę. Bet jei tau skubu, tai dažnai vienintelė logiška išeitis. Geriau mokėti daugiau, nei prarasti butą ar darbą. Aš paprastai sakau klientams: jei galit palaukti tris dienas – palaukit, o jei ne – tada jau imam ekspresą.

Ar galiu gauti mašiną dar šiandien, jei skambinu ryte devintą valandą?

Retai, bet pasitaiko. Jeigu mes turim laisvą transportą, kuris vakar grįžo iš Londono ir dabar stovi Kaune ar Vilniuje, tada taip – per kelias valandas galim būti prie tavo durų. Bet jei visi mūsų vairuotojai kelyje, o tu skambini iš Panevėžio... na, čia jau misija neįmanoma. Šiaip sezono metu – liepos-rugpjūčio arba gruodžio pradžioje – mašinos kraunasi greičiau, bet ir užsakymų daugiau. Kiekvienu atveju skambink. Kartais nutinka, kad kažkas atšaukė reisą ir atsiranda langas. Tada laimingas ir aš, ir tu. Svarbu nepamiršti, kad net ir ekspresui reikia bent kelių valandų pasiruošimo.

Kiek laiko turiu rezervuoti prieš patį išvažiavimą?

Optimalei – bent dvi tris dienas. Bet suprantu, kad čia rašau apie ekspresą, tai logika kiek kita. Minimum – dieną prieš, jei viskas jau supakuota. Būna netvarkingų situacijų, kai žmonės dar pakuojasi, o aš su fūra jau stoviu gatvėje. Tada viskas užsitęsia. Pats krautis sudėtingiau – dviese, trise – galima per kelias valandas, bet jei ten sesės tetos dar atveža dėžių... Valstybinės šventės, savaitgaliai – tada uostai ir perkėlos (o tiksliau, keltai per Lamanšą) gali strigti. Tai geriau turėt tą dienos atsargą, nes ekspresinis krovinių pervežimas į Angliją nevyksta be realaus laiko plano.

O jeigu man reikia ne viso kambario, o tik kelių dėžių?

Tada ekspresas kainuos neproporcingai brangiai, rimtai. Jei turi tik kelias dėžes, paklausk dėl dalinio krovinio – važiuosi kartu su kitais. Mūsų ekspresinis krovinių pervežimas į Angliją labiau apsimoka, kai kraunama pusė mašinos ar daugiau. Kelios dėžės... na, nebent tai vertinga technika. O šiaip mes galim ir priimt, bet tai bus brangu, todėl kartais patarčiau tiesiog nusivežti lagaminais lėktuvu. Aš čia taip atvirai kalbu, nes nėra prasmės apgaudinėt žmogų, kuris ir taip jau streso pilnas. Perkraustymo paslaugos į Angliją turi tarnauti klientui, o ne išmelžti paskutinius centus.

Kiek tai kainuos ir kiek iš tikrųjų truks

Kiek kainuoja ekspresinis krovinių pervežimas į Angliją lyginant su paprastu?

Skaičiai... apie tūkstantį du šimtus – aštuoniolika šimtų eurų už mažesnę mašiną, jei važiuoja vienas klientas tiesiai. Standartinis pervežimas į Londoną, kur fūra renka daug krovinių, gali kainuoti aštuoni šimtai – dvylika šimtų, priklausomai nuo kiekio. Bet čia kaina priklauso nuo to, kiek daiktų jūs vešite. Jei du kambariai, virtuvė, tada mašina didesnė. Žiemą kainos kiek žemesnės, vasarą – šoktelėja. Dar vienas niuansas: jei reikia dviejų metrų spintą nuleisti be lifto, tai nebe ekspreso kaina, o ekspreso plius baldų išrinkimas. Faktas – ekspresas niekada nebus pigus, bet kartais tai vienintelė išeitis.

Ar galiu sumokėti grynaisiais vairuotojui, ar tik pavedimu?

Grynaisiais? Ne, nebent sutartas išankstinis aptarimas. Mes paprastai vedam į buhalteriją viską – pavedimas prieš tai arba kurjerio metu. Kai kurios įmonės ima avansą trisdešimt penkiasdešimt procentų, ypač ekspresiniams reisams. Tai standartas. Vairuotojui kišenpinigių davimas neduos jokių garantijų, mes ne taksi ten. Jei kas nors siūlo mokėti tik grynaisiais ir be jokio raštiško dokumento – pabėk. Rimtai. Geri perkraustytojai visada sudaro sutartis. Mokesčių inspekcija irgi nepatenkinta būna dėl grynųjų. Aš tai stengiuosi viską skaidriai daryt, nes jau tekę dėl tokių dalykų vaidintis su senais klientais, kuriems „taip buvo patogiau“.

Kiek laiko iš tikrųjų užtrunka važiuoti nuo Vilniaus iki Londono ekspresu?

Iki Londono apie du tūkstančius kilometrų. Grynai vairuoti – maždaug dvidešimt penkias – dvidešimt aštuonias valandas, bet realybėje dvi tris dienos. Lenkija, Vokietija, Prancūzija, perkėla. Lamanšo keltai vėluoja pusdienį, jei oras blogas. Buvo atvejų Doveryje, kai stovėjom aštuonias valandas. Klientas galvojo, kad meluojam. Todėl kiekvienas klausia: o kiek tai užtrunka laiko? Atsakymas – greitai įmanoma, bet ne garantuota. Skirtumas tarp „galima“ ir „būtinai taip bus“ yra didelis, o aš moku vertint realybę, ne pinkles.

Ar kaina skiriasi, jeigu kraunuosi iš Klaipėdos, o ne iš Vilniaus?

Žinoma, kelias iki Klaipėdos papildomas, o ekspresinis krovinių gabenimas į Angliją skaitomas nuo tos vietos, kur prasideda pakrovimas. Iš Klaipėdos fūra turi nuvažiuot dar tris šimtus keturis šimtus kilometrų iki pagrindinio maršruto. Kartais vežam daiktus iki bazės Vilniuje, bet tada jau nebe ekspresas, o pusiau ekspresas. Greičiausias variantas – kai fūra renkasi Vilniuje, Kaune ar net Rygos kryptimi. Iš pajūrio visada brangiau, nes laikas – pinigai, o degalai irgi nieko nekainuoja mažai. Į Klaipėdą reikia grįžt atgal, tai papildomas ratas. Aš niekada neslepiu to nuo kliento.

Kas dedasi važiuojant ir kodėl taip jautsi po tiltu

Ar ekspresinė siunta važiuoja tiesiai pas mane, ar ją kažkur perkelia?

Tiesiogiai: mašina atvažiuoja, pakrauna tavo daiktus ir važiuoja. Kartais, jei mažas krovinys ir sujungiam su kitu, gali būti perskirstymas sandėlyje, bet apie tai žinosi iš anksto. Ekspres pervežimas į Angliją reiškia, kad tavo daiktai nesėdi kitose rankose. Jei tenka kimštis su kitais kroviniais, tai jau ne ekspresas, o dalinis krovinys. Aš visada sakau: jei tau žadėjo tiesioginį reisą, o paskui sako, kad reikės palaukti Rygoje – kažkas ne taip. Tikėkis, kad mašina važiuoja be perstūmių ir be paslapčių. Kitip variantai – ne ekspresu skubi siunta į Angliją, o paprastas muliaginimas.

Kiek vairuotojų paprastai būna tokiose ekspresinėse kelionėse?

Du, beveik visada – vienas vairuoja, kitas miega, schema leidžia važiuot be didelių sustojimų. Naktimis vienas, dieną kitas. Žinoma, būna vienišių vairuotojų, bet tada privalo statytis poilsį, o čia gi ekspres laikas krovinių siuntimas, tai kiekviena stovinčia valanda yra nuostolis. Pats matau, kad geriausi reisai būna su broliais ar senais pažįstamais, susiderinusiais iš anksto. O šiaip, žinai, aš pats mėgstu tą kelionės dalį pro Vokietiją – ten kavos kultūra kitokia nei Lenkijos pasienyje, kur tik espreso automatai. Tas kvapas kabinoje nuo termoso kartais padeda suprast, kad žmonės dirba žmoniškai.

Kas nutinka, jeigu fūra stringa Doverio uoste?

Nutinka dažniau, nei norėtumsi. Keltų eilės arba Eurotunelio spūstys – gali stovėt valandas. Kartais pasieniečiai patikrina papildomai. Praėjusią vasarą reisas į Birmingemą vėlavo dešimt valandų dėl tunelio gedimo. Klientas pyko, bet mes juk neatidarom tunelio. Yra ir kitų priežasčių: dėl blogų orų keltai nepplaukia, migrantai ant vėžimėlių (taip, realybė) blokuoja privažiavimus. Tokių dalykų neišvengsi. Svarbu operatyviai informuoti klientą, o ne žadėti auksines kalnas. Mano darbas – ne slėptis, o pasakyt tiesą, net kai ji nemaloni.

Ar aš galiu važiuoti kartu su daiktais, jeigu labai skubu?

Negali – taip sako draudimas ir keleivių vežimo taisyklės. Fūroje vietos tik daiktams, o žmonės be saugos diržų ir sėdynių neįleidžiami. Jei nori pats vykti, im lėktuvą arba autobusą, mes vežam tavo baldus, o ne tave. Būna klientų, kurie labai pyksta dėl to, bet aš negaliu prisiimti atsakomybės už keleivį. Papildomas svoris keičia kuro sąmatas. Tai ašarų čia nėra – skambink autobusų parkui, o mes tuo tarpu vešim tavo spintą saugiai visą kelią. Ekspresinis pervežimas į UK skirtas kroviniams, ne keleiviams.

Kai situacija nekokia ir matosi visos bėdos

Ar buvote situacijos, kai nepavyko pristatyti ekspresu laiku?

Būta, ir atvirai sakau – melo nekęstu. Partnerė Rygoje paėmė mūsų kliento krovinį, žadėjo dvi dienas, o paliko sandėlyje savaitei. Klientas kreipėsi į mus, mes patys nuvažiavom pasiimt. Brangiai mums kainavo. Yra blogų įmonių, kurios pasiima avansą, sako „ekspresas“, o paskui renka kitus krovinius pakeliui. Tai ne ekspresinis krovinių pervežimas į Angliją – tai apgavystė. Renkis įmonę pagal atsiliepimus, ne kainą. Brangiau, bet saugiau. Aš per dvidešimt ketverius metus esu matęs visko, nuo šventų žmonių iki šventų aferistų.

Ką daryti, jei mano daiktai didesni nei žadėta, o mašina jau prie durų?

Oi, klasika: žmonės sako „tik du lagaminai ir dėžė“, o atvažiuoji – ten trijų metrų sofa. Tada fūroje nebetelpa, reikia arba antros mašinos (kas brangu), arba atsisakyti dalies. Todėl aš visada prašau nuotraukų. Darant ekspresinį krovinių siuntimą į Angliją nėra laiko improvizacijoms. Jei daiktas netelpa – vairuotojai turi teisę atsisakyti vežti, ir tu lieki ant ledo. Todėl matuok, fotografuok, nekalkuok. Geriau pasakyti, kad yra daugiau, negu mažiau. Atvirkščiai – bėda. Praeitą mėnesį toks atvejis buvo su fortepijonu. Vargšai keturi vyrai dieną keliavo.

Ar yra buvę, kad klientas pasimetė Londone ir nerado kur krauti daiktus?

Buvo, ir ne kartą. Klientas atskrido lėktuvu, o fūra atvažiavo – o jis neturi tikslaus adreso, agentas apgavo dėl buto. Kartais žmonės nepaskaičiuoja, kad Londone parkuotis fūrai misija, ypač penki aukštai be lifto ir siauros durys. Tada stovi gatvėje ir nežinai, ką daryt. Mes galim padėt daiktus laikinai, bet ekspresas tada praranda prasmę. Planuok adresą ir aukštus iš anksto. Londone centras – vieni vartikščiai, ir su mašina dviejų vairuotojų nepralįsi taip lengvai. O jei dar užsistato dviračiai ant šaligatvio, tada iš viso kryzė.

O jei bloga įmonė tiesiog pasiima krovinį ir dingsta?

Deja, rinkoje pilna tokių „buitinių perkraustytojų“. Pasiima daiktus, pasiima avansą, tada telefonas išjungtas. Keli metai atgal čia buvo didesnė problema, dabar bent jau internete galima pažiūrėti atsiliepimų. Bet vis dar – jei kaina per maža, jei nėra raštiško sutartčio (na, tiesiog raštiškos sutarties, aš čia nervuojuosi ir rašau kaip gyvas), jei nėra ofiso adreso – pabėk. Rimtas ekspresinis pervežimas į UK visada palieka pėdsaką: sąskaitos, draudimas, sutartis. Jei nieko nėra – tai ne verslas, o loterija. Ir laiminga pabaiga ten neegzistuoja.

Muitinė ir popieriai, kuriuos visi užmiršta

Ar vis dar reikia kažkokių popierių į UK po Brexit?

Reikia. Nors tai jau nebe Europos Sąjunga kaip anksčiau, daiktų pervežimas į Angliją ekspresu vis dar galimas, bet popieriai svarbūs – inventorius privalomas, muitinė tikrina. Yra dalykų, kurių negalima vežti: tam tikri maisto produktai, augalai, gyvūnai. Žinok, nuo šių metų sausio, jei neklystu, keitėsi dalis taisyklių, nors gali būti ir nuo vasario – aš ne muitininkas, tiksliai nežinau kiekvienos datos. Bet taikyk taisyklę: be sąrašo ir dokumentų – problemos garantuotos. Nesišvaistyk popieriais, bet jų turi turėt. Muitinė neklauso pasiteisinimų apie ekspresą.

Ar galiu siųsti maistą, augalus, alkoholį ekspresu?

Alkoholį – tik labai ribotai ir deklaruojant. O šiaip geriau ne. Augalai – ne, draudžiama, nebent turi fitosanitarinį pažymėjimą, o tokius ekspresu niekas nedaro. Maistas – skardines, sausi produktai galbūt pralįs, bet jei mėsa, kiaušiniai, pieno produktai – tikrai ne. Kartais klientai nori pasiimti rūkytos dešros ar kefyro, o mes tiesiog sakom: ne. Anglijos muitinė tam griežta. Praėjusiais metais vairuotojas pamiršo, kad paliko klientui maišelį obuolių kabinoje. Muitininkai rado. Vieną valandą klausinėjo. Nuo tada – jokių produktų kabinoje, taip paprastai.

Ar reikia daryti inventorį daiktų, jei skubu?

Privaloma, nors pirma mintis yra tik krautis bei važiuoti. Užsienio muitinės, ypač Britų, prašo sąrašo: surašyk, kad penkios dėžės rūbų, sofa, elektronika su modeliais. Tai neužima daug laiko, bet jei to nepadarysi, o muitininkas sustabdys – prarasim dieną, o diena eksprese yra katastrofa. Aš duodu šablonus, kad varneles pasidėtų. Penkios minutės darbo, tada muitinę gali pamiršit. Kai pervežimas į Londoną vyksta tokiu režimu, inventorius – tavo draugas, o ne priešas. Be jo durys į UK užsitrenkia greičiau, nei pagalvoji.

Ar muitinė tikrina kiekvieną ekspresinį krovinį?

Ne kiekvieną. Būna atrankinis tikrinimas. Bet jei jie pamato, kad dokumentai netvarkingi, kad daiktai neišpakuoti kaip popierių parašyta, arba kad kažkas smirda (taip, šunų maistas gali kelti įtarimą) – tada tikrins. Ekspresinis krovinių gabenimas į Angliją kartais atrodo lengvas, muitininkams tas pats. Jie dirba savo darbą. Kartais studentai perka pigias paslaugas, veža kompiuterius be dokumentų, ir tada stebisi, kodėl sustabdė. Jei tvarkingi popieriai – devyniasdešimt penkiomis procentais (nors gal devyniasdešimt, aš šiandien per daug optimistas) pravažiuosi be problemų. Bet ta rizika vis lieka.

Paskutiniai dalykai, kuriuos verta žinoti prieš pasirašant

Kaip žinoti, kad įmonė tikrai turi tą ekspresinį reisą, o ne meluoja?

Paklausk adreso, kur stovi mašina dabar, ir vairuotojo vardo. Jei sako, kad surasim po užstato – ne, nėra jokio reiso. Rimtas pervežimas į Londoną ekspresu visada turi konkrečią datą ir mašinos numerį. Aš atsiunčiu nuotrauką su fūra, jei prašo. Tikri perkraustytojai neturi ko slėpti, o tie, kurie šnekėsi tik apie abstrakcijas, tiki stebuklu. Tokių pilna: nebijok klausti detalių, o jei atsakymai migloti – pirk bilietą lėktuvui, o ne jų paslaugą. Geriau išleisi daugiau, bet išsaugosi nervus ir daiktus.

Ar verta pakuoti pačiam, ar geriau mokėti už pakavimą, kai skubu?

Jei turi rankų ir žmonių – pack pats. Bet blogai supakuoti daiktai ekspresiniame siuntime rizikingesni, nes mašina važiuoja greičiau. Mes siūlom pakavimo paslaugą, žinau, kainuoja, bet kai skubu, laikas brangiau. Vakar turėjau klientą, kuris pats supakavo stiklą į laikraščius – paprašėm perpakuoti, jis pyko, bet suprato teisingai. Jeigu kas sudušta, draudimas gali nekompensuoti dėl netinkamos pakuotės. Kartais taupymas brangiai kainuoja. Ypač kai fūra trankosi keliuose dieną ir naktį. Burbulinė plėvelė – tavo puoselėtoja.

Kuriuo paros metu geriausia krautis daiktus?

Ryte. Kuo anksčiau, tuo geriau. Vairuotojas pailsėjęs, šviesu, vakare spėsi į keltą. Pradėti krautis aštuonioliktą valandą – bloga idėja, tada naktį stovi Lenkijoje. Žmonės dažnai po darbo nori, suprantama, bet tada pervežimas į Angliją tampa lėtesnis. Ankstyvas pakrovimas – didžiausia dovana daiktams. O šiaip aš pats ne ryto paukštė, bet dvidešimt ketveri metai versle privertė keltis anksti. Dabar net savaitgaliais budžiu šeštą ryto. Nes taip jau yra – kai skuba klientas, ir man reikia skubėti. Gaila, kad kava ne visada padeda.

Ar galiu patikrinti, kur yra mano krovinys kelyje?

Taip, normalios įmonės turi GPS mašinose, gauni nuorodą ir matai, kur fūra. Bet ne visada realiu laiku – kartais atnaujinimas kas kelias valandas. Skambinti vairuotojui kas pusvalandį nereikia, jie pavargę, todėl klausk koordinatoriaus. Aš siunčiu žinutes: „fūra Vokietijoje“, „siunta Doveryje“ – tai ramina nervus. Būna, signalas dingsta keltuose arba nepajudėjęs pusdienį, bet tai dar nereiškia bėdos, gal tiesiog eilė. Truputį palauk, nepasimeta jie. Fūros turi savo logiką, kaip ir aš.

Ką daryti, jei man pristatė daiktus, o dėžė sudaužyta?

Daryk nuotraukas iš karto ir rašyk aktą, nes jei pasirašei be pastabų – vėliau bus sunkiau įrodyti. Ekspres laikas krovinių siuntimas į Angliją vyksta greitai, žmonės galutiniame taške pavargę ir nori greičiau pasirašyti, bet nesirašyk kol neišsitikrinsi. Kartais dėžė sveika, o viduje skardi. Jei yra draudimas, jis galioja, bet pasirašius švariai ir paskui radus broką – niekas nepadės. Geriausia apsauga – pakavimas ir atidumas pabaigoje. Atrodo akivaizdu, bet dešimtmečiais matau, kad dauguma to nepadaro karšta galva. Ir tada skambina man pykę. Bet aš juk ne dėžę daužiau.

Taigi, ekspresinis krovinių siuntimas į Angliją – tai ne pasaka, bet ir ne raketų mokslas, jei dirbi su žmonėmis, kurie nemeluoja dėl kiekvieno kilometro. Reikia plano, net kai skubu. Patikrink įmonę, sudaryk sutartį, supakuok kaip pridera ir turėk adresą kitame gale. Aš dvidešimt ketverius metus vežioju daiktus, ir galiu pasakyt: geriausi klientai yra tie, kurie klausia daug prieš perkraustymą, o ne tie, kurie skambina įtūžę iš Doverio. Sėkmės kraunantis.