Ekspres krovinių gabenimas į Angliją – kas dedasi už gražių antraščių

Na, dvidešimt treji metai kelyje tarp Vilniaus ir Londono... atrodo, kad jau maždaug viską mačiau. Perkraustymų ir tiesioginių reisų industrija yra toks dalykas – kai viskas gerai, klientas net nepamena tavo vardo, o kai blogai, kartais norisi tiesiog išjungti telefoną. Bet šiandien apie ekspres krovinių gabenimą į Angliją. Daug kas galvoja, kad tai toks reikalas, kur mašina atvažiuoja per penkias minutes ir jau lėkia. Realybė kiek kitokia. Yra greita, yra skubu, yra tiesioginis kontaktinis reisas – bet yra ir kainos, ir dokumentai, ir tie keisti dalykai, apie kuriuos niekas neparašo gražiose svetainėse. Tai va, sėskitės patogiau, aš papasakosiu, kaip ten yra iš tikrųjų.

Greitis – ką tas žodis iš tiesų reiškia

Ar ekspres krovinių gabenimas į Angliją visada reiškia, kad bus per 24 valandas?

Žodis „ekspres“ dabar naudojamas taip laisvai, kad kartais net juokinga. Aš esu matęs įmonių, kurios sako „ekspresas“, o tada informuoja, kad reiks palaukti tris dienas, kol surenks kitus krovinius. Tikras ekspresas – kai furgonas važiuoja tiesiai pas tave, krauna tik tavo daiktus ir juda be sustojimų. Iš Vilniaus į Londoną realiai su vairuotoju, kuris normaliai pailsi, tai užtrunka apie 30–36 valandas vairavimo laiko, plius muitinė. Taigi 24 valandos... na, labai sudėtinga, tik jei lektuvas. Nors yra tokių paslaugų oru, bet tai jau visai kita kainų kategorija. Dažnai žmonės maišo tiesioginį reisą su ekspresu, o aš ten nematau didelio skirtumo, jei tavo prekės važiuoja be pusės nakties perdirbimo sandėlyje.

Tai koks realus greitis, jei man reikia iš Kauno į Birmingemą pervežti dvi paletes?

Praktiškai? Apie 32–38 valandas nuo paėmimo iki pristatymo, jei viskas gerai. Buvo tokių atvejų – ne vieną kartą. Klientas skambina vienuoliktą vakaro, sako, kad ryt aštuntą ryto Londone reikia. Realybė – nebent TIR'as jau stovi Kaune ir tuoj važiuoja. O jei dar net neplanuota? Misija neįmanoma. Kartais sakau tiesiai – pažadu per 36 valandas, o jei bus greičiau, džiuginsime abu. Taip sąžiningiau nei tas, kuris paskui nuleidinėja sparnus. Muitinė Calais arba Doveryje kartais pasimeta savo sistemoje, ir tada stalai pakrypsta.

Popieriai, kuriuos žmonės dažnai pames arba pamiršta

Ko reikia, kad krovinys praeitų muitinę gabenant į Angliją po Brexit'o?

CMR važtaraštis (taip, teisingiau – tarptautinis krovinio važtaraštis, bet visi sako tiesiog CMR), komercinė sąskaita-faktūra, prekių specifikacija – štai bazė. Bet čia yra vienas dalykas, kurį žmonės nuolat painioja. Anglija dabar turi savas taisykles. Yra importo deklaracijos, eksporto – ir jei tu pats to nežinai, vežėjas turi arba žinoti, arba dirbti su muitininku. Aš prisipažinsiu, pirmuosius mėnesius po Brexit man pačiam buvo šiek tiek chaoso. O dėl PVM atvirkštinio apmokestinimo aš ir dabar kartais pasitikslinu su kolegomis – nebūnu šimtu procentų tikras, kai keičiasi taisyklės. Dabar daug kas susėdo, bet klientui patariu – jei siunti vertingą krovinį, pasirūpink EORI numeriu ir tikrink, ar prekių kodai HS teisingi. Kitaip stovės pasienyje ilgiau nei važiuoja.

Ar man reikia EORI numerio, jei siunčiu į Londoną pirmą kartą?

Reikia. Taškas. Yra žmonių, kurie galvoja, kad EORI – tai kažkas, ką turi tik didelės korporacijos. Ne. Net jei esi mažas verslininkas ir siunti vieną paletę į Braitoną, be EORI gali tavęs nepaleisti. Kai kurie klientai sako: „bet aš juk pavienis siuntėjas!“ – nesvarbu. Muitinė žino du tipus: verslas ir verslas. Na, ir fiziniai asmenys persikraustantys, bet tai kitas procesas. Aš paprastai patarimu pasidalinu dar prieš paskambinant vežėjui: nueik į muitinę arba paklausk savo buhalterio, ar jūsų įmonė tą numerį turi. Jei neturi – spaudžiam mygtuką, registruojamės, trunka kelias dienas. Neekspresas, bet be to niekas nejudės.

Kas bus, jei dokumentuose bus klaida pavardėje arba prekės kode?

Tuomet furgonas stovi, metras sukasi, o nervai kaip stygos. Buvo pernai vienas atvejis – pirkėjas nurodė HS kodą, kurį skubėjo rasti per Google. Atvažiavo vežėjas, pasienyje pasakė – šitas kodas ne tam tarife. Vairuotojas laukė Doverio pakrantėj keturias valandas. Keturias! O aš galėjau tik stebėti GPS'ą ir gerti antrą puodelį kavos. Klientas, žinoma, pyko ant manęs, nors dokumentus jis pats ruošė. Tai va, patarimas nemokamai: jei nežinai HS kodo – paklausk muitinio tarpininko. Kartais prašau dvigubai pasitikrinti pavardes adresuose, nes rašybos klaida gali kainuoti pusdienį.

Kainos – kodėl skaičiai tokie... skirtingi

Kiek kainuoja mažesnis furgonas greitam gabenimui į Angliją, jei kalbame sąžiningai?

Oi, čia aš visada atsidūstu. Maždaug nuo 800 iki 2500 eurų, priklausomai nuo to, kas, kur, kada ir kiek. Jei tau reikia ketvirtadienio vakarą iš Kalvarijos į Mančesterį vežti, kai visi kiti miega – brangiau. Jei gali palaukti iki pirmadienio ryto ir furgonas grįžta tuščias – pigiau, kartais net trigubai. Yra toks dalykas kaip grįžtamasis krovinys. Jei matai kainą 400 eurų ekspresui – klausk savęs, ar tai nėra žalias vairuotojas su neregistruotu furgonu. Rimtas ekspres krovinių gabenimas į Angliją kainuoja, nes ten dirba ne vienas žmogus. Nors, tiesa, kartais pasiseka ir pigiau, bet tai jau laimės dalykas.

Kodėl gi tas ekspres pervežimas toks brangus palyginti su standartiniu?

Furgonas važiuoja vien tik tavęs. Standartinis variantas – surenka penkis klientus, visus sutalpuoja, dalina kainą. Ekspresas – tu vienas kelyje, tu vienas moki kurą, muitinę, vairuotojo dienpinigius, apgyvendinimą. Ir taip, vairuotojas Anglijoj nakvoja kelyje, ne Hilton'e. Nors aš žinau kolegų, kurie bando taupyti – duoda vairuotojui sausą davinį ir liepia miegoti kabinoje tris paras iš eilės. Tai nėra ekspresas, tai greičiau gyvūnų gabenimas... atleiskit. Bet taip yra. Rimtai, jei nori, kad daiktai saugiai atkeliautų, moki už žmogiškas sąlygas ir tikrą skubą.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių, apie kuriuos klientams nepasakoja?

Yra. Aš nenoriu visų čia išduoti, bet... na gerai. Kai kurie tarpininkai prideda „muitinio tarpininko prioriteto mokestį“, „kuro antkainį“, „sezoninį indeksą“. Kartais tai bandoma nuleisti kaip privalomą. Aš manau, kad sąžiningoje kompanijoje turėtum matyti vieną sumą: paėmimas, transportas, muitinė, pristatymas. Draudimas – atskirai, jei nori. Bet visi tie „administravimo cento mokesčiai" po 150 eurų... hmm. Neseniai vienas klientas man parodė sąskaitą iš kitos įmonės – ten buvo eilutė „pagalbos keliais mokestis“. Pagalbos keliais? Tai kam tada mokama už kitus mokesčius atskirai? Atleiskit, aš čia jau pykstu. Bet taip – klauskite išskaidymo.

Kas vyksta kelyje – ne iš vadovėlio

Ar vairuotojas tikrai važiuoja tiesiai iš Lietuvos į Angliją be sustojimų?

Teoriškai taip. Praktiškai – miegoti reikia. Muitinėje stovėti reikia. Suvalgyt ką nors reikia. Buvo: Tomas, geras vaikinas, tik kartais kalba taip, kad reikia dukart paklausinėti. Skambina iš Lenkijos ir sako: „vadas, stoviu dėl avarijos priešais“. Valanda stovėjimo. O klientas Londone jau kvėpuoja telefone, kur jo prekės. Taigi tiesiai – reiškia be kitų krovinių, bet ne be gyvenimo kelyje. O gyvenimas kelyje kartais pareikalauja stabtelėti. Normalu, bet apie tai reikia pranešti laiku, o ne tylėti iki galo.

Kas nutinka, jei pasienyje furgoną sustabdo papildomai patikrai?

Tada atsiverk – gali prabėti valanda, gali penkios. Buvo, kad muitininkai atidaro, pažiūri, paima vieną dėžę, pavarto, sako – gerai. O buvo ir taip, kad atidarinėja kiekvieną dėžę. Kartą strizdas krovinys – viskas vienoda, neženklinta. Muitininkas klausia: „kas čia?“ Vairuotojas nežino, aš ne prie dėžių stovėjau, klientas neatsiliepia. Tada prasideda telefonų maratonas. Ir niekas čia nepagreitins vien todėl, kad tu skubus. Suprantu, kad pasieniečiai turi savo darbą, bet kai tavo ekspres krovinių gabenimas į Angliją užtrunka dėl to dvigubai... kartais norisi, kad daiktai būtų geriau pažymėti. Arba kad žmonės atsilieptų telefonu.

Ar galima pakeisti pristatymo adresą, kai krovinys jau važiuoja kelyje?

Taip, bet... ne visada verta. Jei furgonas jau pravažiavo Birmingemą, o tu sakai – „ne, vežk į Glosterį“, – vairuotojas turi sukti atgal. Už atgalinius kilometrus moki papildomai, ir tai jau nebėra ekspresas, o ekskursija po Midlandsą. Buvo atvejis, kad pirkėjas nusprendė, jog prekes reikia ne į sandėlį, o į kitą miestą. Sutarėme tvarką – papildomai 200 mylių, papildomi laiko kaštai. Klientas piktas: „bet juk tai tik kitas miestas!“ Taip, ir dviejų tūkstančių kilometrų kelionėje „kitas miestas“ gali būti pragaras. Geriau du kartus patikslinti adresą prieš nei po.

Kaip neišsirinkti blogos įmonės – arba tiesiog sukčių

Kaip atskirti normalius ekspreso vežėjus nuo tų, kurie gali pasiimti krovinį ir dingo?

Aha, čia jau rimtas pokalbis. Pirma, jei ima visą mokėjimą prieš tai, nors pirmą kartą dirbate – įtartina. Antra, jei neturi firminio pašto domeno, o rašo iš @gmail.com – amatieriška. Trečia – tikrink, ar jie turi autoparko draudimą CMR pagrindu. Aš esu matęs nelabai gražių istorijų, kai krovinys tiesiog pasimeta tarpusavyje perduodant. Rimtas ekspres pervežimas į Angliją reikalauja bent minimalaus skaidrumo – registracija, veiklos istorija, galimybė paskambinti vadybininkui dieną. Jei telefoną ima tik vakarais ir vis kitaip atsako – gal gerai pagalvok. Pigiausia kaina kartais būna brangiausias patyrimas.

Kodėl kai kurios kompanijos žada per 12 valandų, bet pristato po trijų dienų?

Nes pardavėjas tau pažadėjo, o logistikos skyrius realiai turi vieną furgoną, kuris šiuo metu Berlyne. Arba jie parduoda tavo krovinį toliau trečiai įmonei, ta dar parduoda... ir taip tol, kol kas nors atsiranda laisvas automobilis. Kai tau žadama „ryt ryte bus" – o realybė kitokia – tai neatrodo sąžininga. Aš pats kartais perduodu krovinius kolegoms, bet prieš tai pasakau klientui: „Užsakysiu pas patikrintą partnerį, atsiųsiu jo duomenis." Čia normalu. O kai slepi grandinę... na, tada veskis antrą telefoną ir filmuok pokalbį.

Ar tikrai reikia visas prekes apdrausti atskirai, ar tai tik būdas daugiau užsidirbti?

CMR draudimas standartiškai dengia tik maždaug 8,33 XDR už kilogramą. Sudegus gerai elektronikai, gausi maždaug keturis tūkstančius eurų – o prekės vertė buvo dvidešimt. Man nesmagu tai sakyti, bet pilnas visų rizikų draudimas kainuoja. Jei pervežama sidabrą – geriau apdrausti. Jei senas rakto pakabukas... gal ir nereikia. Bet kai renkiesi ekspres gabenimą, dažnai gabenama vertinga technika. Tuomet draudimas – ne rafinuotas priedas, o būtinybė. Aš asmeniškai skatinu tai daryti. Kartą mačiau, kaip vairuotojas priverstinai stabdė kelyje, daiktai pasistumdė. Būtų buvę blogai, jei nebūtų draudimo. O be jo – teks bylinėtis po metų.

Daiktai, kuriuos gabename, ir kaip juos paruošti

Ar ekspresu galiu siųsti asmeninius daiktus, ar tik verslo krovinius?

Gali, bet dokumentai kitokie. Asmeninius daiktus dažnai gabename perkeliantis žmonėms, ir ten reikia deklaruoti, kartais MRN numerį gauti – šituose trumpiniuose aš jau pradedu painiotis, nes po tų visų pasikeitimų nebežinau, ar tai MRN, ar dar kas kita. Verslo kroviniai – CMR, sąskaita, ir varai. Asmeniniai – sąrašas kiekvienos dėžės, vertės, naudojimo laikas. Anglija nėra maloni su antikvariniais baldais, jei neatsiveži pirkimo dokumentų. Dažnai sakau: jei nerandate kvito iš 2019 metų... bandykite paaiškinti muitininkui. Kartais pavyksta, kartais reikia kalbėtis. Bet ekspresu asmeninius daiktus vežti galima, tik reikia kantrybės su popieriais.

Kas jei vienas daiktas atkeliauja sudaužytas – kas už tai atsakingas?

Pradžioj visi kaltina vairuotoją, bet dažniausiai kaltas pakavimas. Yra nepatogus faktas – jei dėžė buvo sausa, be ženklinimo „dūžtančioji", o viduje statinė įranga, tada... na. CMR reglamentuoja, kad vežėjas atsakingas, bet jei jis gali įrodyti, kad pakavimas neatitiko – ginčas. Aš esu matęs situacijų, kai klientas taupo ant dėžių, deda ratlankį surinktą plėvele ir stebisi, kodėl jis sulankstytas atkeliavo. Aš sakau: investuokite į briaunotinį kartoną, į putas. Tai kainuoja trisdešimt eurų, bet sutaupo tris šimtus nervų. Paprasta. Jei pakavimas geras – rašom aktą, fiksiam foto, draudimas dengia. Jei pakavimas kaip iš konteinerio su šiukšlėmis... atsiprašau, bet tada vežėjas turi argumentų.

Ar galima greituoju režimu gabenti maisto produktus į Angliją?

Galima, bet reikia temperatūros kontrolės ir spaudų, o kartais fitosanitarinių pažymėjimų. Jei gabeni savo sūrio gaminius ar medų parduoti – muitinė gali pareikalauti papildomų patikrų. O jei asmeniniam vartojimui – mažais kiekiais leidžiama, bet... po Brexit viskas pasikeitė. Kartą vežėme šaltalankių uogienes į Oksfordą. Uogienės! Atvirai, maniau, kad praeis be klausimų. Bet muitininkai taip žiūrėjo, kad atrodė, jog ieško problemos. Praėjo, bet valandą brūzino. Taigi maistas – taip, bet ne „tiesiog meskit į furgoną ir varykit". Reikia žinoti, ką darai.

Kiek laiko prieš tai reikia užsakyti ekspres gabenimą, kad viskas spėtų?

Idealiu atveju – diena ar dvi. Bet aš esu gavęs skambutį penktadienį vakare ir pirmadienį ryte jau stovėjome prie kliento durų Hamburge... na, ne į Angliją, bet principas tas pats. Realiai, jei tai maršrutas į Angliją, geriau turėti dvidešimt keturias valandas pasiruošimui. Buvo, kad klientas skambina ryte ir sako – reikia šiandien. Tada žiūrime, kas tuo metu Vilniuje laisva. Kartais pasiseka – furgonas tuo metu baigėsi kitą darbą. Kartais – ne, ir tada lieku aš pats prie telefono aiškinti, kad ne, teleportacijos dar neišrado. Dvi dienos – saugus laiko tarpas.

Ar privalau viską supakuoti pats, ar furgone vyrukai padės?

Pakavimas – tavo atsakomybė, nors kartais vairuotojas padeda, jei mato, kad dėžė braška. Bet oficialiai vežėjas neprivalo pakuoti. Aš esu matęs, kai klientas atveria garažą, o ten – dviratis, stiklinė lentyna ir trys maišeliai drabužių be jokios tvarkos. Vairuotojas neturi laiko improvizuoti. Jei pervežimas ekspresinis, laikas – pinigai, ir stovėti valandą kol kažkas lipo popierių į burbuliukus – ne paranku. Aš patariu: supakuokite dieną prieš, sužymėkite. Jei reikia, pasamdykite pakavimo komandą atskirai. Furgone vyrukai atvažiuoja paimti ir pristatyti. Kas lieka tarp – tavo atsakomybė.

Jei kažkas eina ne taip – o taip jau būna

Kas nutinka, jei Anglijoje niekas nepriima krovinio – kur jis dėsis?

Tuomet daiktai grįžta pas vežėją į saugyklą Londone arba artimiausias sandėlis. Už saugojimą moki. Buvo labai nemalonus atvejis prieš kelerius metus: klientas nurodė adresą, ten nieko nebuvo, telefonas išjungtas. Krovinys dvi savaites gulėjo Barking'o kažkokiame kampe, o sąskaita už saugojimą augo. Po to aiškumo atsirado – klientas buvo suklydęs data. Deja, pokalbiai dėl atsakomybės ilgi. Aš dabar visada prašau patvirtinti ne tik adresą, bet ir konkretų kontaktinį asmenį su telefono numeriu. Furgonas – ne pašto dėžutė, kad paliktum raktą po kilimėliu.

Ar galiu grąžinti krovinį iš Anglijos atgal į Lietuvą tokiu pačiu skubos režimu?

Gali, bet dažniausiai tuščias grįžimas iš Anglijos į Lietuvą kainuoja panašiai kaip važiavimas ten. Yra, kas bando susirasti grįžtamąjį krovinį ir tada dalinasi kaina. Bet jei tau reikia skubiai atgal – vėl perki visą furgoną. Aš turėjau klientą, kuris nusiuntė prekes, pirkėjas atsisakė, ir jis panikavo: „parvežkit dabar pat!“ Sutarėme, suradome vairuotoją, kuris kitą dieną galėjo grįžti. Bet kaina buvo kaip į vieną pusę, nes kažkas turi mokėti už tuščius kilometrus atgal. Logistika nesugeneruoja pinigų iš oro.

Ar vairuotojas laukia, jei pristatymo vietoje nieko nėra?

Laukia, bet neilgai ir ne nemokamai. Standartiškai – pusvalandį nemokamai. Po to valandinis mokestis arba už kiekvieną papildomą valandą. Kartais klientai galvoja, kad vairuotojas gali nueiti išgerti kavos už kampo ir sugrįžti. Ne, jis turi grafiką, po dvylikos valandų vairavimo privalo ilsėtis. Buvo situacijų, kai prideginome dar vieną parą vien dėl to, kad klientas vėlavo dvi valandas. Aš nepykstu – kartais būna avarijos, kamščiai, bet vairuotojas negali važiuoti be miego. Tai toks fiziologinis dalykas, kurio negalima pažadėti greičiau.

Smulkmenos, kurios kartais pakiša koją

Ar ekspres krovinių gabenimas į Angliją galioja ir sekmadieniais?

Galioja, bet brangiau. Sekmadienis Anglijoje – viskas kitaip: sandėliai uždaryti, kai kurie verslai nedirba. Jei reikia privačiame name – galima. Bet verslo parkuose dažnai neįleis net furgono pro vartus. Aš stengiuosi perspėti: jei tavo pristatymas sekmadienį – pasitikrink, ar bus kas atrakinti duris. Buvo, kad klientas mokėjo brangų sekmadienio reisą, o ten saugos tarnyba tiesiog nepraleido. Vairuotojas apsisuko, išlaidos liko. Kartais geriau palaukti iki pirmadienio ryto nei sumokėti dvigubai už nieką.

Koks skirtumas tarp fiksuoto maršruto ir tikro ekspreso, nes abu skamba panašiai?

Fiksuotas maršrutas – furgonas važiuoja maršrutu, bet surenka du–tris krovinius pakeliui. Tu gali gauti prioritetą, bet vis tiek lauksi, kol sukraus kito krovinį. Tikras ekspresas – tu vienas, tau vienas furgonas, ir jis stumia tiesiai. Rinkdamasis žiūrėk į sutartį: jei nėra parašyta „dedicated vehicle" ar „direct load" – tai ne ekspresas. Aš matęs tokių „ekspresų", kur važiuoja per Olandiją ir surenka dar du krovinius. Tuomet tai tiesiog greičiausias iš lėčiausių variantų, o ne ekspres krovinių gabenimas į Angliją. Moki kaip už privatų reisą, gauni kaip už autobusą.

Išvada

Po dvidešimt trejų metų galiu pasakyti tik tiek: ekspresinis pervežimas į Angliją veikia tada, kai visi žaidžia atvirai. Kaina turi atitikti realybę, dokumentai turi būti tvarkingi, o vairuotojas – žmogus, o ne robotas. Jei ieškoti – ieškokite vežėjo, kuris nebijo pasakyti „nežinau, bet patikrinsiu", o ne to, kuris pažada auksą ant mėlynos lėkštutės. Sėkmingas krovinys prasideda ne nuo furgono, o nuo pokalbio – atviras ir žmogiškas. Ir taip, ekspres krovinių gabenimas į Angliją tikrai gali būti laiku garantuotas, bet tik jei pats tam pasiruošei iš savo pusės. Sekmės kelyje.