Ekspres baldų gabenimas į Angliją per trumpiausią laiką – ką verta žinoti ruošiantis?

Kai žmogus pirmą kartą girdi „ekspres pervežimą“, dažnai galvoja, kad egzistuoja koks slaptas tunelis po Lamanšu. Nėra tunelio. Yra tiesiog furgonas, patyręs vairuotojas ir suprantanti logistika. Ekspres baldų gabenimas į Angliją per trumpiausią laiką galimas ne dėl magijos, o dėl to, kad mašina važiuoja be papildomų sustojimų, be krovinių maišymo ir be klaidžiojimo po Europą. Bet yra sąlygų. Per dvidešimt ketverius metus šitame darbe mačiau, kaip viskas gali nušauti idealiai, o kaip – prašauti pro šalį. Pasistengsiu paaiškinti be filtrų.

Greitis ir kaip jis veikia iš tikrųjų

Ar tikrai galima nugabenti baldus į Angliją per 2–3 dienas?

Taip, jei viskas suplanuota kaip karinė operacija. Kartais net greičiau, jei furgonas stovi Panevėžyje, o jūsų sofą reikia pasiimti Rygoje. Tada ne. Bet iš Lietuvos į Angliją – realu per dvi paras. Mašina pakraunama ryte, vary iki Kaliningrado arba per Lenkiją, tada Vokietija, Nyderlandai, procesas prasideda. Vairuotojas bekele nevarys, bet keliaus tiesiogiai. Būna, kad klientai skambina pirmadienio vakarą ir sako, kad baldai privalo būti Londone trečiadienio rytą. Ir kartais būna. Tik ne tada, kai patys dar ne supakavę, o klausti klausi.

Kiek kainuoja toks skubus pervežimas, nes man skamba kaip kosminė suma?

Čia nebus konkretaus skaičiaus, nes kiekvienas atvejis – kaip atskiras žmogus. Kitoks. Mažesnės spintelės iš Alytaus į Braitoną gali kainuoti panašiai kaip pilno buto siunta iš Vilniaus į Mančesterį. Aš žinau, kad kainos dabar... na, drąsios. Bet express paslauga reiškia, kad furgonas važiuoja tik jums. Nebebus pigiau, kai dalinasi. Kartą vežiau vieną kėdę į Naująjį Kastlį – klientui buvo skubu, sumokėjo už visą mikroautobusą. Kodėl? Nes niekas kitas tuo metu nevažiavo, o lėktuvas išskrenda.

Ar ekspresas reiškia, kad vairuotojas varys be sustojimų dieną naktį?

Dieve, ne. Vairuotojas privalo ilsėtis pagal takhografą. Kas antras klientas manęs to klausia. Yra taisyklės ir jų niekas nekeičia, net jei mokate dvigubai. Kas galima – tai efektyvus maršrutas be dviejų atsarginių naktinių sustojimų kur nors Belgijos pakelės užeigoje, kur vairuotojas nei siekia, nei leidžia laiką. Kartais tenka pasakyti tiesiai – jei reikia per 24 valandas, tai reikės oro transporto, ne furgono. Bet trisdešimt valandų realu.

Kur slepiasi problemos ir kaip jų išvengti

Mano draugė sakė, kad jos baldai dingo dviem savaitėm, nors mokėjo už ekspresą. Kodėl taip būna?

O čia tas nemalonus reikalas. Būna įmonių – aš tokių pažįstu per daug – kurios pasiima ekspres užsakymą, sumoka, o tada jūsų baldus sukiša į bendrą konteinerį, kuris stovi kažkur prie Hamburo uosto iki tol, kol susirinks pilnas krovinys. Gruodį tai ypač paprasta. Draugė tikriausiai sumokėjo už ekspresą, o gavo... laukimą. Aš pats esu matęs, kaip klientas atvažiavo patikrinti sandėlį ir rado savo sofą šalia kažkokių kompresorių. Negraži istorija, bet reali. Tikrinkite sutartį – ten turi būti aiškiai parašyta „direktinis gabenimas“.

Kaip atskirti realų ekspresą nuo aferistų, kurie tik taip parašo skelbime?

Skamba cinikai, bet jei kaina primena taksi į oro uostą – nebus ekspreso. Antras dalykas – prašykite numerio, kuriuo galite paskambinti vairuotojui tiesiai jo važiavimo metu. Jei jums duoda tik administracijos telefoną, kur atsakinėja mergina pavarde „Sandėlys“, turėkite omenyje. Trečias – realus ekspres visada turi CMR dokumentą (čia jau logistikos terminas, bet paklauskite). Kai jie pradeda spausti, kad „viskas bus gerai, pasitikėk“, aš tuo nepasitikiu. Per ketvirtį amžaus išmokau, kad rašteliai ant popieriaus svarbiau nei pažadai per žinutę.

Ar tiesa, kad muitinės Londone gali laikyti krovinius savaitę, net jei viskas legalu?

Brexit viską pakeitė. Anksčiau praleisdavo kaip per sviestą, dabar... na, oficialiai per 24–48 valandas, bet būna ir vėlavimų. Ypač jei dokumente trūksta vieno brūkšnelio. Klientas iš Klaipėdos kartą siuntė virtuvę, o Doverio muitinėje laikė penkias dienas, nes pardavėjas nurodė neteisingą prekės kodą. Tai buvo nauji baldai, o ne asmeniniai – čia skirtumas. Jei gabenate tik savo naudotus daiktus, yra lengvata. Bet vėlgi, tai ne mano sritis šimtu procentų, su muitinėmis dirba brokeriai, aš tik gabenų.

Techniniai dalykai, kuriuos verta žinoti prieš kraunantis

Ką reiškia frazė „pilnas krovinis“ ir ar man tiks dalinis pervežimas norint greičiau?

Pilnas krovinis – jūsų daiktai užima visą furgoną. Dalinis – tik dalį. Jei norite ekspreso, pilnas krovinis yra idealiausias, nes mašina važiuoja tiesiai pas jus. Dalinis pervežimas į Angliją pigesnis, bet tada reikia derinti su kitais klientais, o tai atima dieną, dvi, kartais tris. Nors yra firmų, kurios specializuojasi tiesiogiai ant... (na, ant skubių dalinių siuntų, bet tai – atskira paslauga). Aš asmeniškai renkuos furgoną, jei skubu. Bet jei lagaminas – tai ne furgonas, aišku.

Ar man reikia netgi ekspresui supakuoti baldus į dėžes, ar jie gali būti taip kaip stovi?

Jei tikisi, kad atvažiuosime ir tiesiog pavesim nieko neįvynioję – galite nusivilti. Net ekspresui reikia bent minimalios apsaugos. Stiklas, veidrodžiai, kampai – viskas turi būti apsaugota. Aš ne kartą vežiau nesupakuotus baldus, kai klientas sakė „jie tvirti, jiems nieko nenutiks“. Londone iškrovimo metu ant spintelės kampo atsirado įbrėžimas. Maži dalykai, bet nemalonūs. Ar dėžė būtina kiekvienai kėdei? Ne. Bet jei vertinga – taip. Kartais pakuojam netgi antklodėmis, svarbu – nesukti galvos dėl pakuotės, o apmąstyti saugumą.

Kada geriau rinktis furgoną, o kada jau tiks ir mašina su priekaba?

Priekaba turi savo apribojimų. Greitis ant autostrados mažesnis, pravažumo niuansai Londone – siauros gatvės, zonos. Be to, jei reikia ekspreso, priekaba lėčiau manevruoja, ilgiau kraunasi. Furgonas iki 3,5 tonų – mano mėgstamiausias įrankis. Kartą bandžiau Londono centre su priekaba, galvojau – apėjimas, bet praleidau valandą ieškodamas vietos atsikrauti. Dabar Londone renkuos tik solo furgoną. O jei baldai dideli, tada sunkvežimis, bet ekspresas su juo brangesnis, nes reikia leidimų ir kitų niuansų.

Ar vairuotojai pagalba bent suneša baldus į butą, ar tik nuleidžia ir važiuoja?

Tai priklauso nuo sutarties, bet arba ne – čia kas antras klaustů. Daugelis vežėjų vadinasi „durų iki durų“, bet tai dažnai reiškia „iki jūsų durų, ne pro jas“. Jei reikia neštis į penktą aukštą be lifto, kalbėkitės iš anksto. Aš asmeniškai jei matau, kad moteris viena ar senjoras – padedu. Tai ne pareiga, tai žmogiškumas. Bet oficialiai? Krautuvai kainuoja papildomai. O jei Londono centre ir dar reikia kelti pro balkoną – ten jau samdinėkite ką nors vietinio. Rimtai.

Kiek laiko prieš išvažiavimą turiu pranešti, kad spėčiau gauti tą ekspresinį pervežimą į Angliją?

Kuo anksčiau, tuo geriau, žinoma. Bet jei skambinate šiandien ir sako, kad reikia rytoj – tikrinti galima. Žiemą lengviau, vasarą sekmadieniais sunkiau. Geriausias scenarijus – trys-keturios dienos. Būna ir „ypatingų operacijų“, kai furgonas jau pakeliui netoli jūsų miesto, tada galima ir per kelias valandas. Kartą pirmadienio rytą paskambino iš Kauno, o antradienio vakarą jie jau miegojo savo antklodėmis Londone. Bet tai tikrai ne norma – labiau sėkmė sutapimų. Planuokite, nereikia tempti iki paskutinės minutės.

Pinigai – kur slepiasi kainų skirtumai

Kodėl vieni prašo 800, kiti 1800 eurų už tą patį kiekį baldų? Kur čia gudraujama?

Yra toks posakis – jei nežinai, kur pinigai, žiūrėk į draudimą, kurą ir ar nebus paslėptų mokesčių. Pigiausi pasiūlymai dažnai reiškia, kad mašina bus tokia pat sena kaip mano kaklaraištis, o draudimo – pusę tiek kiek reikia. Arba vairuotojas gauna juodai, be socdraudžio. Aš to nerekomenduoju. Pagarba tiems, kas dirba sąžiningai, bet jei kaina per žema, kažkur supjaustyta. O jei per aukšta? Kartais tai tiesiog biuras centre, kur reikia mokėti už vaizdą išleidimo. Lyginkite ne tik kainą, bet ir tai, kas joje slypi.

Ar man reikia draudimo, jei vežėjas sako, kad jis „atsakingas pats“?

Atsakomybė ir draudimas – du skirtingi dalykai. Jis gali būti atsakingas, bet be draudimo jūsų atlygį gausite per teismą metų metus. Yra CMR draudimas, kas tarptautiniuose pervežimuose yra standartas, bet limitai būna įvairūs. Aš visada sakau: prašykite matyti draudimo liudijimą. Ne kopiją ant popieriaus lapo – nuskaitykite telefonu. Jei žmogus pusę dienos ieško, kur įmestas popierėlis, tai signalas. Kartą vairuotojas parodė man galiojantį draudimą, bet ten buvo tik pačios mašinos, o ne krovinio. Smulkmena, bet svarbi.

Kas bus, jei vairuotojas sulaužys spinteles duris – ar tolimojo ekspresso metu spėsiu reikalauti?

Sulaužys – reikalausite. Bet kada? Jei pasirašysite važtaraštį „gavau viską tvarkingai“ nenurodę žalos, bus labai sunku. Net ekspresiniam pervežimui turite skirti penkias minutes apžiūrai. Aš žinau, skubu, vairuotojas skuba, visi skuba. Bet pasirašius – žaidimo pabaiga. Buvo atvejis, kai klientas Londone pamatė subraižytą šaldytuvo šoną po trijų dienų. Laiko nueiti spėjo, bet dokumentuose padoraus įrašo nepadarė. Gavo atsiprašymą ir tiek. Tai ne verslo etika – tai tiesiog dokumentai. Jie saugo abu.

Ar tikrai negaliu tiesiog išsinuomoti furgono pats ir apseiti pigiau, kai skubu?

Galite. Bet ar verta? Nuomos kaina, draudimas, kuras per Europą, mokestis už terminalą, nakties viešbutis, navigacija Londone... O dar jūs turite patys krautis ir iškrautis. Aš skaičiavau: jei esate du žmonės, turite laiko ir jus tai linksmina – gal ir apsimoka. Bet ekspresas į Angliją per trumpiausią laiką tam skirtas tiems, kuriems svarbiau laikas ir nervai nei keli šimtai eurų sutaupymo. Jūsų (išsinuomoto transporto) laisvė ir skubos mišinys dažnai baigiasi skubotu sprendimu prie Doverio tilto.

Kada ekspresas yra beprasmiškai brangus ir verčiau palaukti savaitę?

Jei persikraustote visam ir turite mėnesį laiko – neskubinkite. Ekspresas reikalingas, kai laikas = pinigai. Pavyzdžiui, buto nuoma baigiasi rytoj, o naujas laukia Anglijoje. Tada – taip, mokėkite. Bet jei siunčiate senelių komodą, kuri tiesiog stovi sandėlyje ir niekur nenuveiks – palaukit. Aš nesu toks, kad pardavinėčiau kiaulę maiše. Kartą atkalbėjau klientą nuo ekspreso, nes jo baldai galėjo palaukti, o jis sutaupė beveik tūkstantį. Gal kvailas biznis, bet sąžinė švari.

Dokumentai, muitinės ir smulkmenos, kurios pražudo

Ar man reikia kokio nors leidimo vežti asmeninius baldus į Jungtinę Karalystę po Brexit?

Reikia sąrašo. CMR važtaraštis, pakuočių sąrašas anglų kalba, jūsų tapatybės dokumentai, gyvenamosios vietos Jungtinėje Karalystėje įrodymas – jei ten kraustotės. Nenaudotų baldų atveju gali prireikti muitinės deklaracijų. Čia aš jums ne visus niuansus atskleisiu, nes... dokumentų pasaulis keičiasi greičiau nei aš keičiu padangas. Patikimiausiai – kreipkitės į muitinės brokerį arba į įmonę, kuri teikia pilną aptarnavimą. Aš galiu paruošti CMR, bet jei reikia muitinės sandėlio paslaugų – ten jau specialistai.

Kaip elgtis, jei mano sofa netelpa į naujojo buto Londone duris?

Jet lagas persikraustymų pasaulyje. Sofos nebetelpa pro duris dažniau nei manote. Būna trijų variantų: palikti gatvėje (juokauju, nepalikite), tempti pro langą, arba… palikti furgone ir grąžinti? Ne, negrąžinsite. Tada reikia baldų surinkėjo, kuris išardys. Aš patariu dar Lietuvoje pasimatuoti ne tik sofą, bet ir durų angą. Londone butai seni, durys siauros. Kartą teko gabentis sofą atgal į Lietuvą, nes klientas nepasitikrino. Brangiausias suvenyras jo gyvenime. Planuokite matmenis, žmonės. Čia aš nebe gabenų, čia architektas turėtų kalbėt, bet pamirštam.

Ar galiu kartu siųsti dviračius, lempas ir skalbimo mašiną, ar tai jau atskiros paslaugos?

Jei telpa į furgoną ir neprieštarauja svorio normoms – dėkite viską. Ekspres pervežimas į Angliją per trumpiausią laiką nereiškia, kad vežame tik sofą. Dviratis draskysis, jei neapkrausite – įmaukite tarp baldų. Skalbyklė turi būti sausa, labai svarbu, nes drėgmė – jūsų ir tiekėjo priešas. Lempas? Ko gero supakuokite atskirai. Aš esu vežęs ir augalą, ir gitara, ir šaldytuvą vienu kartu. Furgono erdvė ribota, bet jei tvarkingai supakuota – viskas sutampa. Tik sakykit iš anksto, nes krovinio tūris nustatomas prieš pasiūlymą.

Ar galima gabentis baldus, kuriuose liko drabužiai ar lempų lemputės?

Asmeniniams daiktams – taip, bet ar verta? Drabužiai svorio neprideda tiek, kad kaina šautų į viršų, bet muitinė gali paklausinėti. O štai lemputės... čia elektriniai prietaisai, techniškai. Jei lieka lemputės šviestuve – gal problemų nebus. Bet jei siunčiate dėžę su lemputėmis be pakuotės – muitinė gali sustabdyti dėl saugumo. Aš asmeniškai rekomenduoju iškratyti viską, kas gali suplyšti, sudužti ar sukelti klausimų. Vieną kartą vežiau komodą su likusiais indais. Pasienyje norėjo patikrinti kiekvieną lėkštę. Valanda laiko. Ne ekspresas, o paskaita.

Kodėl kai kurios įmonės atsisako vežti senus baldus, nors aš mokiu gerus pinigus?

Senų baldų atveju rizika didesnė. Jie lūžta, neatlaiko tempimo, neturi tvirtinimo taškų. Kai kurios firmos bijo skundų. Aš tiesiai sakau – jei baldas merdi paskutines dienas, aš pasirašau, kad vežame tokią, kokia yra, be gedimų garantijų. Bet yra įmonių, kurios veža tik naujus baldus iš Ikea ar salonų, nes ten aišku. Senų baldų pervežimas į Angliją per trumpiausią laiką yra sudėtingesnis, nes neturiu laiko dviejų valandų akrobatikos kaip antikvariniam pianinui. Aišku, jei sena, bet tvirta – vešim. Tik susitarkim apie būklę.

Ką daryti, jei oro uoste vairuotojas pasako, kad krovinys per sunkus ir reikia mokėt daugiau?

Tai klasikinis triukas, ypač tarp privačių skelbimų. Jūs sutariate dėl sofos, o atvažiavus sako, kad svoris didesnis, furgonas ne tas, reikia priemokos. Neverkite, bet ir nebarkite. Pasakykite, kad važtaraštyje turi būti fiksuota kaina, ir jei jis apskaičiavo tūrį neteisingai – tai jo problema. Aš per savo praktiką stengiuosi niekada taip nedaryti, bet šitą scenarijų matau kas kelis mėnesius. Pasirašykite iš anksto. Jei jau taip nutiko lauke, turite teisę atsisakyti ir mokėti tik už suteiktas paslaugas. Arba nieko. Bet tada skambinkite kitam. Sudėtinga situacija, kurioje laimi tikrai ne visi.

Apie laiką, kurį galima ir neįmanoma sutrumpinti

Ar galima susiplanuoti ekspresą taip, kad iš Lietuvos išvažiuotų vakarą, o rytą Londone jau iškrautume?

Teoriškai – taip, jei vairuotojas pradeda rytoj Lietuvoje ir važiuoja be nuovargio pertraukų... ne, pertraukos privalomos. Bet optimizuotai? Galima iškrauti kitą dieną popiet. Pavyzdžiui, pakraunama pirmadienio 6 val. ryto, vakare jau Vokietijoje pailsi, antradienio vakarą – Londone. Kitą rytą iškraunama. Arba jei furgonas jau pakeliui ir jūsų krovinys mažas – galima ir per naktį. Bet „vakarykščiai išvažiavom, šiandien rytą Londone parsivežam“ – nebent keltas ir viskas tobula. O tobula nebūna. Bet dviejų parų ekspresas – visai realus dalykas.

Koks yra pats trumpiausias įmanomas laikas gabenti baldus į Angliją?

Realiai – apie 30–36 valandos. Ne mažiau. Galima rasti lėktuvą, bet ant lėktuvo nebūsi. Yra specialūs expresai, kurie važiuoja dvi dienas. Mano rekordas – 28 valandos nuo pakrovimo Vilniuje iki iškrovimo Braitone. Bet ten viskas susidėliojo kaip šveicariškas laikrodis. Vairuotojas turėjo partnerį, muitinėje pasitaikė tuščia eilė, Doverio nespūstis – stebuklas. Kartą sniegas užvertė mus prie Kliujeko, bet čia jau kita istorija. Rinkitės iš to, kad 2–3 dienos yra optimalus ekspresas. Kas žada greičiau – meluoja arba kalba apie lėktuvą. Abiem atvejais jūsų pinigai kitaip paskirstomi.

Ar ekspresui reikia kokio nors užstato iš anksto, ar galiu mokėti tik gavęs baldus?

Čia jautrus klausimas. Daugelis normalių įmonių ima dalį užstato – 30-50 proc. Tai standartas, nes rezervuojamas laikas ir vieta furgone. Jei kas nors sako, kad mokėsite tik Londone paskui – arba jie labai pasitiki (reta), arba bus painuvė. Aš pats dirbu su išankstiniu mokėjimu, nes esu matęs, kaip klientas Londone „pamiršo“ pinigus ir pradėjo derėtis. Ne. Atsakingos bendrovės taip nedaro. Būna ir sąžiningų žmonių, kurie bijo pervesti internetu. Tada sutartis viską apsaugo. Tik neaiškūs variantai su grynaisiais be kvito – ten aš neinčiau.

Ekspres baldų gabenimas į Angliją per trumpiausią laiką nėra stebuklas – tai tiesiog gerai organizuotas darbas su žmogumi, kuris žino kelią. Nėra tobulumo, bus nesklandumų, bet galima labai daug, kai neieškote pigiausios kainos, o suprantate procesą. Rinkitės tuos, kas kalba aiškiai, rašo popierius ir nežada auksinių kalnų per naktį. Per beveik ketvirtį amžaus šitam kelyje išmokau, kad pasitikėjimas vežėju svarbiau nei greitis. Greitai galima nuvaryti ir blogai. Atrasit savo ritmą.